1, 2. Ką apie savo dvasingumą suprato vienas brolis ir ko jis ėmėsi?

ROBERTAS pasikrikštijo dar būdamas paauglys, bet savo gyvenime tiesai pirmenybės neskyrė. Jis prisimena: „Nedariau nieko bloga, tačiau teokratine veikla užsiėmiau tik iš pareigos. Kitiems gal atrodžiau dvasingas krikščionis, lankiau visas sueigas ir keliskart per metus tarnaudavau pagalbiniu pionieriumi. Bet jaučiau, kad kažko trūksta.“

² Ko trūksta, Robertas suprato tik susituokęs. Laisvalaikiu jiedu su žmona susigalvojo tokią pramogą: vienas kitam uždavinėdavo visokių klausimų iš Biblijos. Jo žmona, dvasinga krikščionė, į klausimus atsakydavo gana lengvai. Bet Robertui lengva nebuvo – nežinodamas atsakymo jis dažnai jausdavosi nesmagiai. Brolis pasakoja: „Atrodė, kad išvis nieko nenutuokiu. Pagalvojau: „Jeigu dvasiniuose reikaluose noriu būti žmonos galva, turiu ko nors imtis.“ Ir ko gi jis ėmėsi? Robertas pradėjo nuodugniau tyrinėti Bibliją ir tą darė reguliariai. Jis sako: „Galiausiai atskiros Biblijos dalys pradėjo jungtis į vieną visumą. Įgijau daugiau supratimo, bet svarbiausia, išsiugdžiau glaudų ryšį su Jehova.“

3. a) Ko galime pasimokyti iš Roberto istorijos? b) Kokius svarbius klausimus aptarsime?

 ³ Iš Roberto istorijos pasimokome kai ko svarbaus. Galimas dalykas, turime šiokį tokį Biblijos žinių bagažą, dalyvaujame krikščionių bendruomenės veikloje, tačiau tai savaime nedaro mūsų dvasingais žmonėmis. O gal jau esame pažengę link dvasinės brandos, bet, atidžiau save ištyrę, pastebime, kad turime kur pasitempti (Fil 3:16). Kad tokią saviugdą galėtume sėkmingai tęsti, šiame straipsnyje aptarsime tris svarbius klausimus: 1) kaip nustatyti, ar iš tikrųjų esame dvasingi? 2) kaip galėtume stiprinti savo dvasingumą? 3) kaip dvasinė branda padeda kasdieniame gyvenime?

4. Kam skirtas raginimas iš Efeziečiams 4:23, 24?

⁴ Kai pradėjome tarnauti Dievui, turėjome iš esmės pakeisti savo gyvenseną. Keistis nepaliovėme ir po krikšto. Biblija mus ragina „ugdytis naują proto nuostatą“ (Ef 4:23, 24). Čia pavartotas žodis „ugdytis“ nurodo ne vienkartinį, o tęstinį veiksmą. Kadangi esame netobuli, keistis į gera privalu kiekvienam. Net ir ilgamečiai Jehovos tarnai turi nuolat dėti pastangas, kad liktų dvasiškai stiprūs (Fil 3:12, 13).

5. Kokie klausimai padėtų save ištirti?

⁵ Kad dvasiškai augtume, mums būtina sąžininga savityra. Kiekvienam iš mūsų, tiek jaunam, tiek senam, neprošal atsakyti į tokius klausimus: ar man pačiam akivaizdu, kad keičiuosi į gera ir darausi dvasiškai brandesnis žmogus? Ar mano asmenybė darosi vis panašesnė į Kristaus? Ką apie mano dvasingumą atskleidžia mano požiūris ir nuostata per sueigas? Ką apie mano gyvenimo siekius byloja mano kalba? Ką apie mane galima spręsti iš studijavimo įpročių, aprangos ir to, kaip reaguoju į patarimą? Ką darau, kai esu gundomas nusidėti? Ar jau esu brandus krikščionis? (Ef 4:13) Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti mums įvertinti savo dvasinę pažangą.

6. Kas dar galėtų padėti mums įvertinti, ar esame dvasingi?

⁶ Kartais, kad gebėtume ištirti, ar esame dvasingi, gali prireikti kitų pagalbos. Pasak apaštalo Pauliaus, kūniškam mąstymui pasidavęs žmogus nenutuokia, kad Dievas jo elgesiui nepritaria. O dvasingas žmogus viską vertina Dievo požiūriu, supranta, kokia ydinga yra kūniško žmogaus gyvensena (1 Kor 2:14–16; 3:1–3). Vyresnieji, „Kristaus mąstyseną“ turintys krikščionys, neretai gana anksti pastebi, kad bendratikis ima mąstyti kūniškai, ir mėgina tokiam padėti. O jeigu vyresnieji bandytų paprotinti tave, ar pamokymą priimsi? Tavo pastangos taisytis rodys, kad iš tikrųjų nori dvasiškai tobulėti (Mok 7:5, 9).

7. Kodėl vien Biblijos žinių nepakanka, kad būtume dvasingi žmonės?

⁷ Atminkime, kad Biblijos žinios savaime nepadaro žmogaus dvasingo. Štai karalius Saliamonas turėjo sukaupęs daug žinių apie Jehovą, jo darbus. Nemažai išmintingų karaliaus žodžių šiandien įeina į Šventąjį Raštą. Tačiau gyvenimo pabaigoje Saliamono ryšys su Jehova nusilpo ir jis pamynė ištikimybę Dievui (1 Kar 5:9, 10 [4:29, 30, Brb]; 11:4–6). Tad jeigu žinių nepakanka, ko gi dar reikia? Būtina nuolat daryti dvasinę pažangą (Kol 2:6, 7). O kaip?

8, 9. a) Ko galime imtis, kad savo tikėjimą sustiprintume? b) Koks turėtų būti mūsų studijų ir apmąstymų tikslas? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

 ⁸ Bendratikius Paulius ragino: „Veržkimės į brandumą“ (Hbr 6:1). Ko mes, norėdami taikyti Pauliaus žodžius, galėtume imtis? Vienas svarbus žingsnis – studijuoti knygą „Išsilaikykite Dievo meilėje“. Šitaip mokysimės Biblijos principus taikyti gyvenime. Jeigu šią knygą jau išnagrinėjai, gal galėtum patyrinėti kitą leidinį ir toliau stiprinti savo tikėjimą? (Kol 1:23) Labai svarbu, kad tai, ką tyrinėdami sužinome, su malda ir apmąstytume. Ar prašai Jehovą pagalbos įžvelgti, kaip įgytas žinias pritaikyti praktiškai?

⁹ Taip pat nepamirškime, koks turėtų būti mūsų studijų ir apmąstymų tikslas – ugdytis nuoširdų troškimą džiuginti Jehovą ir jam paklusti (Ps 40:9 [40:8, Brb]; 119:97). Sykiu privalome saugotis visko, kas kliudytų mums dvasiškai augti (Tit 2:11, 12).

10. Kas padėtų jaunuoliams dvasiškai augti?

¹⁰ Jaunuoliai, ar jau esate užsibrėžę dvasinius siekius? Štai vienas brolis, tarnaujantis Betelyje, per rajono suvažiavimą pakalbina tuos, kurie ruošiasi krikštytis. Tarp jų būna nemažai jaunuolių. Brolis pasiteirauja, kokių tikslų jie norėtų siekti. Daugelio atsakymai rodo, kad jie turi aiškią savo ateities viziją ir gyvenimą sieja su tarnyba Jehovai. Šie jaunuoliai norėtų tapti visalaikiais evangelizuotojais arba persikelti ten, kur trūksta Karalystės žinios skelbėjų. Vis dėlto kai kurie jaunuoliai neturėjo ką atsakyti į brolio klausimą. Ar tai reiškia, kad jie nemato reikalo nusistatyti dvasinius siekius? Jeigu esi jaunuolis, pagalvok: „Ar dvasine veikla užsiimu tik todėl, kad to iš manęs tikisi tėvai? Ar pats stengiuosi artimai susidraugauti su Dievu?“ Suprantama, siekti dvasinių tikslų turi ne vien jaunuoliai, bet ir kiekvienas iš mūsų. Šitaip galėsime dvasiškai augti (Mok 12:1, 13).

11. a) Ką privalome daryti, kad iš tikrųjų būtume dvasingi? b) Kieno pavyzdžiu galime sekti?

¹¹ Nepakanka tik ištirti, kokiose gyvenimo srityse mums reikia patobulėti. Reikia imtis konkrečių veiksmų ir keistis į gera. Juk nuo to, ar būsime dvasingi žmonės, priklauso mūsų gyvybė (Rom 8:6–8). Aišku, būti dvasingam nereiškia būti tobulam. Daryti reikiamus pokyčius mus įgalina Jehovos dvasia. Bet ir patys turime stengtis iš visų jėgų. Prieš keliolika metų Džonas Baras, tada tarnavęs Vadovaujančiojoje taryboje, pakomentavo žodžius iš Luko 13:24, kur esame raginami „įeiti pro siaurąsias duris“. Brolis sakė: „Daugeliui nepavyksta, nes jie pernelyg mažai stengiasi, kad sustiprėtų.“ Sektiną pavyzdį mums paliko Jokūbas. Jis grūmėsi su angelu ir jo nepaleido, kol nebuvo palaimintas (Pr 32:27–29 [32:26–28, Brb]). Tyrinėti Bibliją kartais labai įdomu, tačiau nemanykime, jog galime ją skaityti lyg kokį romaną. Kad Dievo Žodžio lobyne rastume brangių tiesų, kurios mus sustiprintų, turime gerokai paplušėti.

12, 13. a) Kas padėtų mums išmokti mąstyti taip kaip Kristus? b) Ko pasimokome iš apaštalo Petro ir kuo mums naudingas jo patarimas? c) Kas padėtų mums dvasiškai augti? (Žiūrėk rėmelį „ Žingsniai link dvasinės brandos“.)

¹² Kai negailime pastangų ir ryšį su Jehova stipriname, jo dvasia padeda mums keisti savo mąstyseną. Palaipsniui mūsų mintys vis panašėja į Kristaus (Rom 15:5). Šventoji dvasia taip pat padeda mums atsikratyti kūno geismų ir ugdytis Dievui patinkančias savybes (Gal 5:16, 22, 23).  Jeigu pastebime, kad mūsų protas linksta į materializmą ar malonumus, nepasiduokime ir vis prašykime Jehovą dvasios. Jos padedami gebėsime mintis sutelkti į tinkamus dalykus (Lk 11:13). Prisiminkime apaštalą Petrą. Jam ne visuomet pavykdavo elgtis taip, kaip derėtų dvasingam žmogui (Mt 16:22, 23; Lk 22:34, 54–62; Gal 2:11–14). Tačiau Petras nenuleido rankų ir su Jehovos pagalba pamažu išmoko mąstyti taip kaip Kristus. Šito išmokti galime ir mes.

¹³ Vėliau Petras savo laiške išvardijo dalykus, kuriais turėtų pasižymėti dvasingas žmogus. (Perskaityk 2 Petro 1:5–8.) Jeigu kuo uoliausiai stengsimės ugdytis gražias savybes, pavyzdžiui, susivaldymą, ištvermę, broliškumą, žengsime link dvasinės brandos. Kodėl gi, išaušus naujai dienai, mums nepagalvoti: „Kurį krikščioniškos asmenybės bruožą šiandien galėčiau dar pašlifuoti?“

14. Kokį poveikį dvasingumas darys mūsų kasdieniam gyvenimui?

¹⁴ Tai, kad imame mąstyti taip, kaip Kristus, bylos mūsų kalba ir elgesys darbe ar mokykloje, taip pat kasdieniai sprendimai. Jokiu būdu nenorime suardyti savo ryšio su dangiškuoju Tėvu. Kilus pagundai, tvirtas ryžtas sekti Kristumi padės jai atsispirti. O kai turėsime dėl ko nors apsispręsti, stabtelėsime ir pagalvosime: „Kokie Biblijos principai čia man padėtų? Kaip tokioje situacijoje elgtųsi Kristus? Kokiu mano sprendimu džiaugtųsi Jehova?“ Įpraskime šitaip pamąstyti dar prieš ką nors nuspręsdami. Dabar atkreipkime dėmesį į kelias gyvenimo sritis ir pažiūrėkime, kokie Šventojo Rašto principai padėtų mums apsispręsti protingai.

15, 16. Apie ką pamąstys dvasingas žmogus, rinkdamasis a) sutuoktinį? b) draugus?

¹⁵ Kai renkiesi sutuoktinį. Čia tinka principas iš 2 Korintiečiams 6:14, 15 (perskaityk). Apaštalas Paulius pabrėžė, kad darna tarp dvasingo ir kūniško žmogaus yra tiesiog neįmanoma. Pagalvok, kaip šis principas taikytinas renkantis sutuoktinį.

¹⁶ Kai renkiesi draugus. Naudinga apmąstyti tai, kas užrašyta 1 Korintiečiams 15:33 (perskaityk). Dvasingas žmogus nesibičiuliaus su tais, kurie gali susilpninti jo tikėjimą ir ryšį su Jehova. Pagalvok, pavyzdžiui, kodėl verta šiuo principu vadovautis, kai naudojamės socialiniais tinklais? Kaip jis padėtų apsispręsti, žaisti internetinius žaidimus su nepažįstamaisiais ar ne?

17–19. Ką dvasingas žmogus turės omenyje a) saugodamasis bevertės veiklos? b) užsibrėždamas, ko gyvenime sieks? c) kilus nesutarimui?

¹⁷ Veikla, slopinanti mūsų dvasinę pažangą. Svarbų perspėjimą krikščionims randame Hebrajams 6:1 (perskaityk). Kas yra Pauliaus paminėti „negyvi darbai“,  kurių privalu saugotis? Tai visi dvasiniu požiūriu tušti, beverčiai siekiai. Šis principas mums gali padėti įvairiomis aplinkybėmis. Pasvarstykime: „Ar veikla, kuria norėčiau užsiimti, bus man naudinga, o gal – bevertė? Ar man priimti tą ar aną verslo pasiūlymą? Kodėl nebūtų tinkama prisijungti prie kokio nors socialinio judėjimo, siekiančio pataisyti pasaulio padėtį?“

¹⁸ Dvasiniai siekiai. Kalno pamoksle Jėzus aiškiai pasakė, kam derėtų skirti pirmenybę (Mt 6:33). Dvasingam žmogui gyvenime svarbiausi Karalystės reikalai. Turėdami omenyje Jėzaus žodžius, pamąstykime: „Ar man siekti aukštojo išsilavinimo? Ar imtis siūlomo darbo?“

¹⁹ Nesutarimai. Kaip, kilus nesutarimui, gali padėti Pauliaus pamokymas, užrašytas Laiške romiečiams? (Rom 12:18) Sekdami Kristumi, siekiame gyventi „taikingai su visais žmonėmis“. Kaip reaguojame, jeigu mūsų ir kito asmens nuomonės tam tikru klausimu išsiskiria? Ar užsispyrę laikomės savo pozicijos, o gal priešingai – nusileidžiame ir siekiame taikos? (Jok 3:18)

20. Kodėl tu esi pasiryžęs daryti dvasinę pažangą?

²⁰ Aptarėme tik kelis pavyzdžius, rodančius, kaip Biblijos principus galime taikyti praktiškai. Jeigu jais vadovausimės, gebėsime apsispręsti taip, kaip dera dvasingam žmogui. Tada mūsų gyvenimas bus džiugesnis ir prasmingesnis. Robertas, minėtas straipsnio pradžioje, sako: „Išsiugdęs glaudų ryšį su Jehova, tapau geresniu vyru ir geresniu tėvu. Jaučiausi patenkintas ir laimingas.“ Panašiai jausimės ir mes, jei užvis labiausiai rūpinsimės dvasiškai pažangėti. Jau dabar nestokosime džiaugsmo, o ateityje būsime apdovanoti „tikruoju gyvenimu“ (1 Tim 6:19).