I TE taimi ne akoga ei au, ne seki uke a mea ne ‵fuli i te motou fakai. I taku akoga, a tino kolā ne a‵koga mo au i te vasega muamua ko latou foki loa a tino ne oti tasi mo au; tela la, ne iloa ne au a igoa o te tokoukega o tino i te fakai, kae ne iloa foki ne latou au.

A te fakai ko Liberty ne ‵fonu i koga e ‵toki ei a fatoaga fo‵liki, maise loa te lakau ko te corn. I te taimi ne fanau ei au, a toku tamana ne galue i se fatoaga e tasi i konā. E pelā me se tamaliki talavou, ne tauloto au ke fakateletele se tulakita kae ne masani ‵lei au mo nisi poto e uiga ki te fai fatoaga.

Ne seki maua ne au se tamana telā koi malosi. A toku tamana ko 56 tausaga i te taimi ne fanau ei au; a toku mātua ko 35 ana tausaga. Kae ko toku tamana se tagata loa, ola ‵lei kae tupu malosi telā e fiafia o galue malosi kae akoako ne ia matou tama‵liki ke fai foki penā. E se uke malosi ana tupe, kae ne isi eiloa se fale, gatu mo ‵pei, mo mea‵kai—kae ne fakatoka eiloa ne ia mō matou. Ko 93 ana tausaga i te taimi ne mate ei a ia. Ne mate toku mātua i te taimi ko 86 ana tausaga. E seai se tino i a lāua ne tavini atu ki a Ieova. Kae e tokotasi o oku taina ne tavini fakamaoni atu e pelā me se toeaina mai te taimi ne kamata i ei te fakatokaga tenā talu mai i te kamatamataga o te 1970.

A toku mātua se fafine lotu. Ne ave sāle ne ia matou ki te lotu Baptist i Aso Sa katoa. I te taimi ko 12 ei oku tausaga, ne lagona muamua ne au a te akoakoga e uiga ki te Tolutasi. Ona ko te fialogo, ne ‵sili atu ei au ki toku mātua: “E mafai pefea o fai a Iesu mo fai te Tama mo te Tamana i te taimi eiloa e tasi?” E masaua ne au tena tali: “Taku tama, a te mea tenā se mea ‵funa. E se ‵tau mo tatou o malamalama i ei.” Ne mautinoa i a au me i te mea tenā se mea ‵funa. Kae i te taimi ko 14 ei oku tausaga, ne papatiso au i se vaitafe i te fakai o matou—kae ne ufi fakatolu taimi mō te Tolutasi!

I te taimi ne nofo ei au i te akoga lasaga lua, ne isi soku taugasoa faipelea, kae ne fakamalosi ne ia au ke iloa o fusu. Tela la, ne kamata au o fakaakoako, kae ne ulu atu au ki te fakapotopotoga faipelea ko te Golden Gloves. Au ne seki na loa ko ‵lei, tela la e fia loa taimi ne fusu ei au, kae ne tiakina ne au. Fakamuli ifo, ne manakogina eiloa ke kau atu au ki te kautau Amelika kae avatu ki Siamani. I te taimi ne galue ei au i konā, ne ave ne ofisa pule‵pule au ki te Akoga Fakamasani mō Ofisa Ma‵luga o te Kautau, mo te mafaufauga me ne isi soku atamai ke fai pelā me se takitaki. Ne ma‵nako latou ke galue au i te kautau. Ne seki ai loa soku manakoga ke nofo i te galuega tenā, tela la i te kātoaga o tausaga e lua i te galuega, ne tiakina ei ne au te koga tenā i te 1956. Kae se leva, ne toe ulu atu ei au ki te suā kautau tai ‵kese.

I te taimi tenei o toku olaga, ne tauloto au ke fai pelā me se tagata fusu. A te manakoga ke fai pelā me se tino fusu i ata vitio mo fakafiafiaga, ne fakamalosi ne ia au i se auala lasi. Ne mafaufau eiloa au me i tino talai ne tino ‵seva fua. Kae ne kamata o tauloto ne au a nisi mea kolā ne ‵fuli i ei toku olaga. I te aso e tasi, i te taimi ne tele atu au ki te fakai i taku motoka ‵kula telā e ‵tala tena tuafale, ne tātālo mai se tokolua tamafine ki a au. Ne iloa ne au lāua—a lāua ko tuagane fo‵liki o te tagata telā ne avaga mo toku tuagane matua. Kae ko lāua konei ne Molimau a Ieova. Ne talia sāle ne au a mekesini ko te Faleleoleo Maluga mo te Ala Mai! mai i a lāua i te taimi muamua, kae ne mafaufau ifo au me i Te Faleleoleo Maluga ko ‵to ‵loto katoa ki a au. Kae i te taimi tenei, ne ‵kami ne lāua au ki se Sukesukega a te Fakapotopotoga ki te Tusi Tapu, se fakatasiga foliki mō sukesukega mo sau‵talaga faka-te-Tusi Tapu telā ne fai i te lotou fale. Ne fai atu au me ka mafaufau au ki ei. “E a e tauto mai koe?” ne ‵sili mai lāua kae fakamisikata mai. Kae ne fai atu au, “Ao, au e tauto atu.”

Ne salamō malie au ki taku tautoga ne fai, kae ne mafaufau au me e se ‵tau mo au o loi. Tela la, ne fanatu eiloa au i te po tenā. Ne ofo masei eiloa au i tama‵liki konei. Ne seki talitonu au ki te lasi o te lotou iloaga e uiga ki te Tusi Tapu! Mai Aso Sa katoa kolā ne olo fakatasi ei au mo toku mātua, ne seki lasi eiloa toku iloa i te Tusi Tapu. Nei la, ne fakaiku aka ne au ke tauloto atu ki mea e uke. Ne talia ne au se akoga faka-te-Tusi Tapu. Ne muamua eiloa au o tauloto ki te igoa totino o te Atua Malosi Katoatoa ko Ieova. I tausaga ko ‵teka, kafai e ‵sili atu au ki toku mātua e uiga ki Molimau a Ieova, ne masani o fai mai a ia, “Io, e tapuaki atu latou ki se toeaina matua telā tena igoa ko Ieova.” Kae nei la, ko kamata o maina au!

Ne gasolo malielie au ki mua, me ko iloa ne au te munatonu. I loto i se iva masina talu mai te fakatasiga muamua tenā, ne papatiso ei au—i a Mati i te 1957. Ne mafuli taku kilokiloga e uiga ki te olaga. Kafai e mafaufau au ki te taimi muamua ne maua ei ne au se kilokiloga fia fusu, e fiafia eiloa au me ne tauloto ne au a mea e akoako mai i te Tusi Tapu e uiga ki te tagata telā e loto toa. A Iesu ne ‵lei katoatoa. Ne maua ne ia te malosi mo  te ‵mana ke fai ne ia so se ‘tagata mafi’ ke ‵seva. Kae ne seki aofia a ia i taua, kae “ne fakasauagina a ia,” e pelā loa mo te mea ne ‵valo mai ne ia. (Isa. 53:2, 7) Ne tauloto ei ne au mai konā me i te soko tonu o Iesu “e ‵tau o uiga filemu ki tino katoa.”—2 Timo. 2:24.

Ne kamata au o paenia i te tausaga mai tua ifo, i te 1958. Kae e se leva, ne toe fakagata ne au mō se taimi toetoe. Kaia? Ne filifili aka ne au ke fai taku avaga—ko Gloria, se tokotasi mai i tamafine e tokolua kolā ne ‵kami ne lāua au ki te sukesukega a latou ki te tusi! Ne seki salamō lele au i taku fakaikuga tenā. A Gloria ne fai pelā me se penina i taimi konā, kae koi fai eiloa penā i aso nei. Ki au loa, e tāua ‵ki tou fafine i lō te ‵toe taemani tāua, kae ne fiafia malosi au ke avaga mo ia! Ke fakamatala atu ne ia tena tala:

“Au se tokotasi o tama‵liki e toko 17. A toku mātua se Molimau fakamaoni. Ne mate tou fafine kae ko 14 oku tausaga. Ko te taimi telā ne kamata ei toku tamana o fai tena akoga. Ona ko te galo atu o mami, ne fai ne teti se fakatokaga mo te pule faiakoga o te akoga. Kae ko toku taina matua ko nofo ki vasega ki luga i te akoga, kae ne fakamolemole atu a teti me e mafai ne māua o olo ki te akoga i aso kese‵kese. E ‵tau o fakasolosolo māua ko te mea ke isi se tino e mafai o nofo i te fale o tausi atu ki nisi tama‵liki fo‵liki kae fakatoka a mea‵kai mō te kāiga i te taimi e foki mai ei a teti mai te galuega ki te fale. Ne talia ne te pule faiakoga, kae ne oko atu loa te fakatokaga tenā ki te taimi ne oti mai ei toku taina i te akoga. E lua kāiga Molimau ne suke‵suke fakatasi mo matou, kae toko 11 i a matou ne ga‵solo aka o ma‵tua kae fai pelā me ne Molimau a Ieova. Ne fiafia eiloa au ki te galuega talai, e tiga eiloa ne taumafai faeloa au o taua atu ki toku mata mā. Ne fesoasoani mai a Sam ki a au i te fia o tausaga.”

A māua ne avaga mo Gloria i a Fepuali i te 1959. Ne ga‵lue fakatasi māua e pelā me ne paenia. I a Iulai i te tausaga tenā, ne tusi atu ma tusi ke ga‵lue i te Peteli, me ko leva ne ma‵nako māua o tavini atu i te laumua. Ne fakasau‵tala māua ne te taina tenei ko Simon Kraker. Ne fai mai a ia me e se talia se tauavaga i te taimi tenā ki te Peteli. Ne seki galo atu i a māua a te manakoga tenā ke tavini atu i te Peteli—kae ne tai leva loa te faka‵taliga ki ei!

Ne tusi atu māua ki te laumua i te lalolagi kātoa, kae fakamolemole ke avatu māua ki koga kolā e lasi te manakoga i ei mō tino talai. Tela la, ne tuku mai ki a māua se koga e tasi: Ko Pine Bluff, Arkansas. I aso konā, ne lua a fakapotopotoga i Pine Bluff—tasi e aofia i ei a tino ‵kena, kae tasi e aofia i ei a “tino ‵lanu kese‵kese” io me ne tino uli. Ne avatu māua ki te fakapotopotoga o “tino ‵lanu kese‵kese” telā e toko 14 fua a tino talai i ei.

E mafai o mafaufau koe ki te pogai e isi ei ne mavae‵vaega i fakapotopotoga a Molimau a Ieova. Kae faigofie fua te tali ki ei, ona ko te sē lasi o te saolotoga i aso konā. E isi ne tulafono ne fakagalue aka ke sē mafai ne itukāiga kese‵kese o ‵kau fakatasi, kae e isi foki se fakamatakuga telā e iku atu ki fakasauga. I koga e uke, e isi se pogai ‵lei ke ma‵taku a te kautaina, me kafai e ‵kau fakatasi a fenua e lua mō te tapuakiga, e mafai eiloa o fakamasei a te Fale Tapuaki. Ne ‵tupu eiloa a vaegā mea penā. Kafai ne talai atu a Molimau uli mai fale ki fale i koga e ‵nofo i ei a tino ‵kena, ne mafai eiloa latou o ‵loka—kae mautinoa eiloa me ta fakamasei latou. Tela la, ko te mea ke fai te galuega talai, ne faka‵logo eiloa matou ki tulafono, mo te fakamoemoega me ka ‵fuli a mea katoa ki te ‵lei.

Ne uke ‵ki eiloa a mea faiga‵ta i te faiga o te galuega talai. E tiga eiloa ne ga‵lue matou i te koga talai o tino uli, i nisi taimi ne tukituki ‵se atu matou ki se mataloa o se kāiga ‵kena. Ne fakaiku fakavave aka ne matou me e ‵tau o taumafai matou o tuku atu se fakamatalaga mai te Tusi Tapu io me fakatoese atu ki a latou kae olo atu ki te suā fale. I nisi koga, tenā foki eiloa te mea ne tupu i taimi konā.

E tonu, ne ‵tau o ga‵lue malosi matou i galuega ‵togi ke ‵lago atu ki te galuega fakapaenia. A te ukega o galuega e fai ne matou e peofu ki se tolu talā i te aso. Ne fai ne Gloria a nāi galuega i te ‵teuga mo te tausiga o fale. Ne talia ke fesoasoani atu au ki tou fafine i se koga e tasi ko te mea ke mafai o oti fakavave tena galuega. Ne maua ne māua a mea‵kai i te tutonu a koi tuai o malō‵lo māua mo Gloria. I vaiaso takitasi, ne auli faeloa ne Gloria a gatu o se kāiga e tasi. Ne fai ne au a galuega i tua o te fale, ‵fulu a famalama, kae fai foki a nisi galuega. I se fale o se kāiga ‵kena e tasi, ne ‵fulu ne māua a famalama—ne ‵fulu ne Gloria mai loto kae ko au e ‵fulu mai tua. Ne fai ne māua i te aso kātoa, tela la, ne maua ne māua ne mea‵kai mō te tutonu. Ne kai eiloa a Gloria i loto i te fale, kae e se ‵kai fakatasi mo te kāiga, kae ko au ne kai i tua i te potu tausi kope. Ne seki fia saga lele au ki ei. Ne gali ‵ki eiloa ki au a mea‵kai. Ne gali ‵ki eiloa  te kāiga tenā; kae ne fai eiloa latou penā ona ko kilokiloga a tino i olotou tafa. E masaua ne au se taimi ne ‵tu māua i se koga utu motoka. I te otiga ne utu te tane o te mā motoka, ne fakamolemole atu au ki te tino galue me e mafai o fakaaoga ne Gloria a te fale foliki io me ikai. Ne tio mai fua a ia ki a au kae fai mai, “E ‵loka.”

I te suā feitu, ne maua ne matou ne taimi fakafia‵fia mo taina, kae ne fia‵fia matou ki te motou galuega talai! I te taimi muamua ne oko atu ei māua ki Pine Bluff, ne ‵nofo tasi māua mo se taina telā ne fai mo tavini i te fakapotopotoga i te taimi tenā. A tena avaga se tino sē talitonu, kae ne kamata o suke‵suke tou fafine mo Gloria ki te Tusi Tapu. E seki leva, kae ne kamata o suke‵suke māua mo te lā tamaliki fafine mo tena avaga. Ne fakaiku aka ne te mātua mo tena tamaliki fafine ke tavini atu ki a Ieova kae ne papatiso lāua.

Ne maua ne māua ne taugasoa pele i te fakapotopotoga o tino ‵kena. Ne ‵kami ne latou māua ke ‵kai mo latou, kae ne fai ne latou te mea tenā i se auala ‵funa. Ne malosi ‵ki eiloa a te Ku Klux Klan (KKK), se fakapotopotoga telā e fakamalosi ne ia a te fakailoga tino mo amioga fakasaua. E masaua ne au se tagata tokotasi telā ne sagasaga atu i se fakaosoga o tena fale i se po e tasi o te Halloween kae pei ne ia se gatu ‵kena mo se pulou, se mea e fai sāle ne tino o te KKK. Kae ne seki taofi aka ne te mea tenā a te uiga atafai o taina. I se taimi e tasi i te vaitau o te ‵tau mafanafana, ne ma‵nako māua ki ne tupe ke mafai o olo atu ki te fono o te atufenua, kae ne talia ne se taina ke ‵togi ne ia te mā motoka ke mafai o maua ne māua ne tupe. I te aso e tasi i se masina mai tua ifo, ne fi‵ta māua i te sasalega i te galuega mai fale ki fale i te ‵tau ‵vela kae fai a a‵koga faka-te-Tusi Tapu. Kae ne ‵poi eiloa māua i te okomaiga ki te fale. E isi se motoka e tu mai mua o te mā fale! Kae e isi se tamā tusi e faka‵lave i luga i te motoka: “Ko toe tuku atu ne au te lua motoka e pelā me se meaalofa mai i a au. Tou taina.”

A te suā faifaiga atafai se mea telā ne seki mafai eiloa o toe fakapuli ne au. I te 1962, ne ‵kami eiloa au ke kau atu ki te Akoga mō te Galuega Talai o te Malo i South Lansing, i Niu Ioki. E fai eiloa te akoga tenā i se tasi masina mō latou kolā e tausi ne latou a fakapotopotoga, fenua mo fakai. Kae i te taimi ne maua ei ne au te ‵kamiga, au ko se galue kae se lava foki i mea tau tupe. Kae ne ‵kami au se ne kamupane telefoni i Pine Bluff ke fai aku fesili mō se avanoaga i ei. Kafai e puke ne latou au, ko au eiloa te tagata uli muamua ke galue mō te kamupane tenā. Se leva, me ko fakailoa mai latou ke puke ne latou au o fakagalue. Se a taku mea e fai? E seai ne aku tupe ke fanatu ki Niu Ioki. Ne mafaufau ‵mafa eiloa au ke talia ne au te galuega kae fakaseaoga te ‵kamiga ke fanatu au ki te akoga. A te ‵tonuga loa, a koi fakatoka au o tusi atu se tusi ke fakafoki ne au te ‵kamiga ki te akoga, kae ne tupu se mea telā ne seki mafai lele ne au o fakapuli.

Ne tukituki mai i te mataloa i te taeao eiloa tenā se tuagane i te motou fakapotopotoga, e avaga ki se tagata sē talitonu, kae ne tuku mai ne ia se teutusi. Ne ‵fonu eiloa i tupe. Ne masani eiloa tou fafine mo ana nisi tamaliki o alausu i tafataeao o olo atu o fai ‵vae i te fatoaga—kae unu kea‵tea a mouku ma‵sei kolā e ola i vasia o lakau konā—ko te mea ke maua ne latou ne tupe e lava ke mafai ne au o fanatu ki Niu Ioki. Ne fai mai tou  fafine, “Fano ki te akoga kae tauloto ki mea e uke, kae foki mai o akoako matou!” Fakamuli ifo, ne fakamolemole atu au ki te kamupane telefoni me e mafai o kamata o galue au mai tua o se lima vaiaso i lō te fakatokaga telā ne palani ne latou. Ne ‵mafa eiloa te tali, “Ikai!” Kae e seai loa se mea e fai i ei. Ko oti ne fai taku fakaikuga. Ko oko eiloa i toku fiafia me ne seki talia ne au te galuega tenā!

Tenei te auala ne masaua eiloa ne Gloria a te taimi ne ‵nofo ei māua i Pine Bluff: “Ne fiafia malosi eiloa au ki te koga talai tenā! Ne fai ne au a akoga faka-te-Tusi Tapu kolā e nofo ki te 15 ki te 20. Tela la, ne olo atu māua i te galuega mai fale ki fale i te taeao kae oti ko olo o fai a akoga faka-te-Tusi Tapu i te ‵toega o te aso, i nisi taimi e mafai o oti i te 11 i te po. Ko oko eiloa te fakafiafia loto o te galuega talai! Ne fiafia eiloa au o tumau i te galuega tenā. E fai ‵tonu atu au me ne seki manako eiloa au o ‵fuli taku galuega kae ulu atu ki te galuega i te seketi, kae ne tai ‵kese eiloa te mea telā ne mafaufau ki ei a Ieova.” Ao ne ‵kese eiloa.

A koi paenia māua i Pine Bluff, ne tusi atu māua o fakatagi ke fai pelā me ne paenia fakapito. Ne ma‵luga ‵ki ma fakamoemoega me ne manako te ovasia i te koga o matou ke fesoasoani atu māua ki se fakapotopotoga i Texas, kae ne manako a ia ke olo atu māua ki ei e pelā me ne paenia fakapito. A te mafaufauga ke fai se ‵fuliga penā ne gali ki a māua. Tela la, ne faka‵tali eiloa māua, kae fakamoe‵moe ki se tali mai te Sosaiete, kae ne seki ai loa se tusi i te pokisi meli. Fakamuli loa, kae ne maua se tusi—ne ‵tofi aka māua ki te galuega a ovasia faima‵laga! A te taimi tenā ko Ianuali i te 1965. A te taina ko Leon Weaver, telā ko te kouotineita nei o te Komiti o te Ofisa Lagolago i Iunaite Sitete, ne ‵tofi aka foki ke fai e pelā me se ovasia o te fenua i te taimi tenā.

Ne manavase eiloa au ke fai pelā me se ovasia o te fenua. I ne tausaga mai mua atu, ne iloilo aka ne te ovasia o te atufenua ko James A. Thompson, Jr., a fakamatalaga e uiga ki a au. Ne fakaasi mai ne ia mo te atafai a nāi feitu kolā e mafai o galue au ki ei, kae fakasae mai ne ia a atamai kolā e manakogina ne se ovasia ‵lei o te fenua. Ne galue au i te galuega pelā me se ovasia o te fenua mō se taimi toetoe i te taimi ne iloa aka ei ne au te tāua o te fakatakitakiga telā ne fai mai ne ia. Mai tua o taku ‵tofiga, kae ko te taina ko Thompson ko te ovasia o te atufenua muamua ne ga‵lue fakatasi mo au. Ne tauloto ne au a mea e uke ‵ki mai te taina faka-te-agaga fakamaoni tenei.

I aso konā, ne seki uke a taimi ke fai ne akoakoga mō ovasia o te fenua. Ne fakamāumāu ne au se vaiaso ke onoono ki te galuega e fai ne se ovasia o te fenua i te taimi ne asi atu ei ki se fakapotopotoga. Kae i te vaiaso mai tua, ne onoono mai a ia ki taku galuega i se asiga ki te suā fakapotopotoga. Ne tuku mai ne ia ne manatu fesoasoani mo se takitakiga. Kae mai tua ifo, ne fai taki tokotasi eiloa ne māua te galuega. E masaua ne au taku faiatuga ki a Gloria, “E mata, e ‵tau eiloa mo ia o tiakina au?” Kae e se leva, ne lavea ne au se mea tāua. Ka isi faeloa ne taina e mafai o fesoasoani atu ki a koe—māfai e talia ne koe te lotou fesoasoani. Seki mafai eiloa o pulii  a au a te fesoasoani ne maua ne au mai taina ata‵mai pelā mo J. R. Brown, telā ne fai pelā me se ovasia faimalaga, mo Fred Rusk i te kāiga Peteli.

Ne malosi ‵ki eiloa a te fakailoga tino i taimi konā. I se taimi e tasi, ne fai ne te KKK se māti i se fakai telā ne asi matou ki ei i Tennessee. E masaua ne au se taimi ne mā‵nava i ei se potukau talai kae olo atu ki se fale ‵kai e tasi. Ne fanatu au o fakaaoga te fale foliki o tāgata, kae ne lavea ne au se tagata ‵kena fai ta‵tau telā e mata saua kae fakailoga tino e tautali mai i a au. Kae ne tautali mai se taina ‵kena, telā e lasi fakafia atu i a au mo te tagata tenā. Ne ‵sili mai tou tagata, “Taina ko Herd, koe ‵lei?” Ne fano fakavave kea‵tea i ei te tagata ‵kena mata saua tenā e aunoa mo te fakaaoga ne ia te fale foliki. I tausaga fakamuli ifo, ne lavea aka ne au me i te fakailoga tino e se fakavae ki te ‵lanu o se tino; kae e fakavae ki te agasala—te agasala a Atamu telā e pokotia katoa i ei tatou. Kae ne tauloto ne au mai konei me i te taina ka fai eiloa pelā me se taina faitalia te kese‵kese o ‵lanu, kae ka mate eiloa a ia mō koe māfai e manakogina ke fai penā.

Ne ga‵lue māua mō se 33 tausaga e pelā me ne ovasia faima‵laga, te 21 tausaga fakaoti, ne ga‵lue māua e pelā me ne ovasia i te atufenua. Ne tausaga ‵gali kae fakafiafia, kae ‵fonu i tala fakamalosi loto. Kae ne toe maua foki ne māua se suā taui. I a Aokuso i te 1997, ne maua aka i ei ne māua se fakamoemoega ko leva ne moe‵miti māua ki ei. Ne ‵kami eiloa māua ke tavini atu i te Peteli i Iunaite Sitete—se 38 tausaga mai tua talu mai te taimi o te mā fakatagi. I te masina mai tua ifo, ne kamata te mā taviniga i te Peteli. Ne mafaufau au me e ma‵nako fua a taina tofia i te Peteli ki toku fesoasoani mō se taimi toetoe fua, kae e se tenā loa te mea ne tupu.

Ne ‵tofi eiloa au i te taimi muamua ke galue i te Matagaluega mō te Galuega Talai. E manakogina ke fakaakoako au ki ei. Ne fakafesagai atu a taina i konā mo fesili tāua kae faiga‵ta mai potukau o toeaina mo ovasia o fenua i te fenua kātoa. Ne loto fakafetai au ki te kufaki mo te fesoasoani o taina konā i te fakaakoako ne latou au. E ui i ei, ne mafaufau au me kafai e toe ‵tofi au ki te galuega tenā, ka tumau eiloa au i te fai pelā me se tino koi tauloto.

Ne fia‵fia eiloa a māua mo Gloria ki te olaga i te Peteli. E masani faeloa māua o ala vave, kae e aoga ‵ki eiloa te mea tenā i loto i te Peteli. I se tausaga mai tua ifo, ne kamata o tavini atu au pelā me se tino fesoasoani ki te Komiti o te Galuega Talai a te Potukau Pule o Molimau a Ieova. Kae i te 1999, ne filifili au ke fai pelā me se sui o te Potukau Pule. Ne tauloto ne au a mea e uke i taku galuega tenei, kae ko te ‵toe akoakoga tāua ko te iloa faka‵lei ne au me i a Iesu Keliso—e sē se tagata aka—kae ko te ulu o te fakapotopotoga Kelisiano.

Kafai e fakafoki toku mafaufau ki toku olaga i aso mua, i nisi taimi e mafaufau au e pelā mo te pelofeta ko Amosa. Ne lavea ne Ieova te tausi mamoe loto maulalo telā ne fai ne ia te galuega fatauva e pelā me se tino e tausi ne ia te lakau ko te sukamolo—kolā e fagai fua ki ei a tino ma‵tiva. Ne ‵tofi aka ne te Atua a Amosa ke fai pelā me se pelofeta, e mautinoa eiloa me se galuega tāua ‵ki i te feitu faka-te-agaga. (Amo. 7:14, 15) I se auala tai ‵pau, ne lavea ne Ieova au, te tamaliki tagata a se tino fai fatoaga mativa i Liberty, Indiana, kae ne ‵ligi mai ne ia a fakamanuiaga e uke ki a au—se mafai o laulau atu me ko tō uke! (Faata. 10:22) E mautinoa eiloa me lagona ne au me ne maua ne au se olaga mativa i te kamataga, kae ko maumea ‵ki au i te taimi nei i te feitu faka-te-agaga, ko silia atu foki i te mea telā ne seki mafai o fakaataata ne au!