Xeen tiʼ baʼax ku taasik

Xeen tu cuadroil baʼax ku taasik

Kʼaj óolt a enemigo.

Kʼaj óolt a enemigo.

«K-ojel baʼax ku tuklik u beetik.» (2 COR. 2:11)

KʼAAYOʼOB: 133, 27

1. Ka tsʼoʼok u kʼebantal Adán yéetel Evaeʼ, ¿baʼax tu yaʼalaj Jéeoba yoʼolal le enemigo yaantoʼonoʼ?

ADANEʼ u yojel maʼatech u tʼaan le kaanoʼoboʼ. Le oʼolal le ka tʼaʼan Eva tumen juntúul kaaneʼ, maʼ xaaneʼ tu tuklaj juntúul espíritu tʼane (Gén. 3:1-6). Mix juntúul tiʼ letiʼob u yojel yaʼab baʼaloʼob tiʼ letiʼ. Kex beyoʼ Adaneʼ tu chʼaʼtuklaj u sutik u paach tiʼ u Taata yaan teʼ kaʼan utiaʼal u tsʼáaikuba tu tséel le enemigo maʼ u kʼaj óoloʼ (1 Tim. 2:14). Jéeobaeʼ tu séebaʼanil káaj u yaʼalik jujunpʼéel baʼaloʼob yoʼolal le enemigo beet u kʼebantal Adán yéetel Evaoʼ, tsʼoʼoleʼ tu yaʼaleʼ yaan u xuʼulsik tiʼ. Baʼaleʼ tu yaʼalaj xaneʼ ichil junpʼéel tiempoeʼ, le enemigoaʼ yaan u líikʼil tu contra le máaxoʼob yaabiltmil Diosoʼ (Gén. 3:15).

2, 3. ¿Baʼaxten maʼ yaʼab baʼax tu yaʼalaj Jéeoba yoʼolal Satanás táanil tiʼ u taal le Mesíasoʼ?

2 Jéeobaeʼ jach yaan u naʼat. Le oʼolal maʼ tu yaʼalaj bix u kʼaabaʼ le ángel tu tsʼáajuba tu contraoʼ. * Letiʼeʼ tu chʼaʼtuklaj u páaʼtik dos mil quinientos años utiaʼal u yaʼalikeʼ, le bix kun kʼaj óoltbiloʼ Satanás, u kʼáat u yaʼaleʼ «Máax ku tsʼáaikuba tu contra uláakʼ» (Job 1:6). Le tʼaanaʼ chéen tiʼ óoxpʼéel libroʼob ku chíikpajal ichil le Kiliʼich Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ: 1 Crónicas, Job yéetel Zacarías. ¿Baʼaxten maʼ yaʼab baʼax tu yaʼalaj Jéeoba yoʼolal le enemigo táanil tiʼ u taal le Mesíasoʼ?

3 Jéeobaeʼ maʼ u kʼáat ka jach úuchuk tʼaan tiʼ Satanasiʼ. Le oʼolal maʼ tu beetaj u tsʼíibtaʼal yaʼab baʼaloʼob tiʼ letiʼ teʼ Kiliʼich Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ mix tiʼ le baʼaxoʼob ku beetkoʼ. Letiʼeʼ tu beetaj u tsʼíibtaʼal u jaats tiʼ le Bibliaaʼ utiaʼal ka u yáant le máakoʼob u kʼaj óoltoʼob le Mesíasoʼ yéetel ka u tsaypachtoʼob (Luc. 24:44; Gal. 3:24). Yéetel u yáantaj le Mesías bey xan u disipuloʼoboʼ, Jéeobaeʼ tu beetaj u yojéeltaʼal yaʼab baʼaloʼob yoʼolal Satanás bey xan yoʼolal le angeloʼob tu tsʼáajubaʼob tu tséeloʼ. * Lelaʼ jach maʼalob úuchik u beetik, tumen Jesús yéetel le yéeyaʼanoʼob utiaʼal u binoʼob kaʼan kun xuʼulsik tiʼ Satanás yéetel tiʼ le máaxoʼob tsaypachtikoʼ (Rom. 16:20; Apo. 17:14; 20:10).

4. ¿Baʼaxten maʼ unaj u píitmáan k-sajaktal tiʼ Satanasiʼ?

4 Apóstol Pedroeʼ tu ketaj le Kʼaasilbaʼal yéetel «juntúul león ku yáakam» yéetel apóstol Juaneʼ tu yaʼaleʼ letiʼe «nojoch kaanoʼ» yéetel le «úuchben kaanoʼ» (1 Ped. 5:8; Apo. 12:9). Yoʼolal lelaʼ ¿unaj wa túun u píitmáan k-sajaktal tiʼ Satanás? Maʼatech, tumen u páajtalileʼ yaan u xuul (xok Santiago 4:7). Tsʼoʼoleʼ jeʼel u yáantkoʼon Jéeoba, Jesús bey xan le angeloʼoboʼ. Beyoʼ yaan u béeytal k-tsʼáaikba tu contra. Baʼaleʼ ¿bukaʼaj páajtalil yaan tiʼ Satanás? ¿Baʼax ku meyaj tiʼ utiaʼal u tusik máak? ¿Tak tuʼux ku náakal u páajtalil? Koʼoneʼex xakʼaltik u núukil le kʼáatchiʼobaʼ utiaʼal k-ilik baʼaxoʼob ku kaʼansiktoʼon.

¿BUKAʼAJ PÁAJTALIL YAAN TIʼ SATANÁS?

5, 6. ¿Baʼaxten u gobierno wíinikeʼ maʼ tu páajtal u tsʼáaik le baʼaxoʼob kʼaʼabéet tiʼ máakoʼ?

5 Yaʼab tiʼ le angeloʼoboʼ tu tsʼáajubaʼob tu tséel Satanás. Táanil tiʼ le Búulkabaloʼ, Satanaseʼ tu yoksaj tu tuukuloʼob ka núupkʼebanchajkoʼob yéetel le koʼoleloʼoboʼ. Le Bibliaoʼ ku ketik yéetel juntúul nojoch kaan tu jíiltaj yéetel u nej «u yóoxjaatsil u estrellailoʼob kaʼan» (Gén. 6:1-4; Jud. 6; Apo. 12:3, 4). Ka lukʼ le angeloʼob ichil u familia Jéeobaoʼ, tu tsʼáajubaʼob yáanal u páajtalil Satanás. Baʼaleʼ maʼ unaj k-tuklik wa xaʼaxaʼakʼ u meyajoʼobiʼ. Baʼaxeʼ Satanaseʼ tsʼoʼok u tsolkoʼob jeʼex u meyaj u Reino Dioseʼ yéetel tsʼoʼok u tsʼáaikuba u beet u reyiloʼob. Tsʼoʼoleʼ tsʼoʼok u tsʼáaik jejeláas páajtalil tiʼ le demonioʼob utiaʼal u gobernarkoʼob le yóokʼol kaabaʼ (Efe. 6:12).

6 Satanaseʼ ku meyajtiʼ le baʼax tsʼoʼok u beetik utiaʼal u controlartik le gobiernoʼob ku tsʼáaik wíinikoʼ. Lelaʼ maas chíikpaj le ka tu yeʼesaj tiʼ Jesús «tuláakal u reinoiloʼob yóokʼol kaab» yéetel le ka tu yaʼalajtiʼ: «Yaan in tsʼáaiktech páajtalil yóokʼol tuláakal le baʼaloʼobaʼ bey xan u nojbeʼeniloʼob tumen in tiaʼaloʼob, yéetel tiʼ jeʼel máaxak in kʼáateʼ, kin tsʼáaik» (Luc. 4:5, 6). Kex yaan u páajtalil le Kʼaasilbaʼal yóokʼol le gobiernoʼoboʼ, yaʼabeʼ ku yilik u beetkoʼob baʼaloʼob maʼalobtak yoʼolal le máaxoʼob ku gobernartikoʼoboʼ. U jaajileʼ yaan gobiernoʼobeʼ taak u beetkoʼob baʼaloʼob maʼalobtak. Baʼaleʼ mix junpʼéel gobierno, mix juntúul gobernante way Luʼum jeʼel u tsʼáaik le baʼaxoʼob kʼaʼabéet tiʼ máakoʼ (Sal. 146:3, 4; Apo. 12:12).

7. ¿Bix u meyaj tiʼ Satanás le maʼ jaajil religión yéetel u j-koonoliloʼob le yóokʼol kaab utiaʼal u tusik máakoʼ? (Ilawil le dibujo yaan tu káajbal le xookaʼ.)

7 Satanaseʼ maʼ chéen ku meyajtiʼ le gobiernoʼob utiaʼal u «tusik tuláakal yóokʼol kaab[oʼ]», baʼaxeʼ ku tuskoʼob yéetel le maʼ jaajil religionoʼoboʼ bey xan yéetel u ayikʼaliloʼob le yóokʼol kaabaʼ (Apo. 12:9). Yéetel le maʼ jaajil religionoʼoboʼ, Satanaseʼ ku yaʼalik baʼaloʼob maʼ jaajtak tu contra Jéeobaiʼ. Tsʼoʼoleʼ u kʼáat u beet u tuʼubsaʼal u kʼaabaʼ Dios tumen u maas yaʼabil le máakoʼoboʼ (Jer. 23:26, 27). Le oʼolaleʼ yaan máakoʼobeʼ ku tuklikoʼob táan u adorartikoʼob Dios, chéen baʼaleʼ u jaajileʼ táan u adorartikoʼob le demonioʼoboʼ (1 Cor. 10:20; 2 Cor. 11:13-15). Yéetel u j-koonoliloʼob yóokʼol kaabeʼ ku beetik u creertaʼal chéen jeʼel u yantal kiʼimak óolal tiʼ máak wa ku náajaltik yaʼab taakʼin wa u yantaltiʼ yaʼab baʼaloʼobeʼ (Pro. 18:11). Le máaxoʼob creertik lelaʼ ku binoʼob tu paach «le Ayikʼaliloʼoboʼ», bey túunoʼ maʼ tu adorartikoʼob Jéeoba (Mat. 6:24). U yaabilajoʼob tiʼ le ayikʼaliloʼoboʼ ku beetik u xuʼulul u yaabiltikoʼob Dios (Mat. 13:22; 1 Juan 2:15, 16).

8, 9. 1) ¿Baʼaxoʼob k-kanik tiʼ le baʼax úuch tiʼ Adán, Eva yéetel tiʼ le angeloʼob maʼ tu yuʼuboʼob tʼaanoʼ? 2) ¿Bix u yáantkoʼon k-ojéeltik bukaʼaj páajtalil yaan tiʼ Satanás?

8 Le baʼax tu beetaj Adán, Eva yéetel le angeloʼob maʼ tu yuʼuboʼob tʼaanoʼ ku kaʼansiktoʼon kaʼapʼéel baʼal. Yáaxeʼ chéen jeʼel u páajtal k-tsʼáaikba tu tséel Jéeobaeʼ wa tu tséel Satanás. Chéen juntúul jeʼel u páajtal k-yéeyikeʼ (Mat. 7:13). U kaʼapʼéeleʼ u tsʼáaikuba máak tu tséel Satanaseʼ maʼ tu taasik utsiloʼob jeʼex u tuklik máakoʼ. Adán yéetel Evaeʼ páajchaj u chʼaʼtuklikoʼob baʼax uts yéetel baʼax kʼaas, le demonioʼoboʼ yanchaj páajtalil tiʼob yóokʼol u gobierno wíinikoʼob (Gén. 3:22). Chéen baʼaleʼ u tsʼáaikuba máak tu tséel Satanaseʼ mantatsʼ ku taasik muʼyajil (Job 21:7-17; Gal. 6:7, 8).

9 K-ojéeltik bukaʼaj páajtalil yaan tiʼ Satanaseʼ ku yáantkoʼon k-ileʼ Jéeobaeʼ u kʼáat ka k-uʼuy u tʼaan le autoridadoʼoboʼ bey xan le gobiernoʼoboʼ (1 Ped. 2:17). Baʼaleʼ lelaʼ k-beetik chéen wa maʼatech u bin tu contra le baʼaxoʼob ku yaʼalik le Bibliaoʼ (Rom. 13:1-4). Kex beyoʼ maʼ unaj k-tsʼáaikba tu tséel mix junpʼéel partidoiʼ mix k-oksikba tiʼ politicaiʼ (Juan 17:15, 16; 18:36). Uláakʼ bix u yáantkoʼon le k-naʼatik bukaʼaj páajtalil yaan tiʼ Satanasoʼ, ku péeksikoʼon kʼaʼaytaj. Tumen k-ojel u kʼáat ka tuʼubsaʼak u kʼaabaʼ Dios yéetel ku tʼaan tu contraeʼ, ku taaktal k-kaʼansik u jaajil tiʼ le máakoʼoboʼ. Ku meyajtoʼon u kʼaabaʼ Dios yéetel maʼ suʼlakoʼon k-aʼalik u j-Jaajkunajoʼoniʼ. K-ojel maas ku taasik utsil k-yaabiltik Dios, ke ka k-yaabilt le taakʼin yéetel uláakʼ baʼaloʼoboʼ (Isa. 43:10; 1 Tim. 6:6-10).

¿BAʼAX KU MEYAJ TIʼ SATANÁS UTIAʼAL U TUSIK MÁAK?

10-12. 1) ¿Bix úuchik u táabsaʼal le angeloʼob tumen Satanasoʼ? 2) ¿Baʼax jeʼel k-kanik tiʼ le baʼax úuchtiʼoboʼ?

10 Satanaseʼ ku meyaj jejeláas baʼaloʼob tiʼ utiaʼal u beetaʼal baʼax u kʼáat tumen le máakoʼoboʼ. Yaan kʼiineʼ ku túuntik u yóol máak yéetel yaan kʼiineʼ ku beetik u chʼaʼpachtaʼal.

11 Yáaxeʼ koʼoneʼex ilik bix úuchik u túuntaʼal u yóol yaʼabkach angeloʼob tumen Satanasoʼ. Maʼ xaaneʼ máan yaʼab tiempo táan u tuklik baʼax jeʼel u meyajtiʼ utiaʼal u táabsikoʼobeʼ. Bey túunoʼ jujuntúuloʼobeʼ lúuboʼob, tumen núupkʼebanchajoʼob yéetel le koʼoleloʼoboʼ. U paalaloʼobeʼ jelaʼantakoʼob, giganteʼob yéetel jach kʼasaʼanoʼob (Gén. 6:1-4). Maʼ xaaneʼ maʼ chéen le núupkʼeban meyajnajtiʼ utiaʼal u táabsik le angeloʼoboʼ, baʼaxeʼ tu yoksaj tu tuukuloʼob ka taakchajak u gobernaroʼob yóokʼol wíinik. Baʼax wal taak u beetkeʼ, maʼ u yantal u «chʼiʼibal» le «koʼolel» aʼalaʼan tumen Diosoʼ (Gén. 3:15). Chéen baʼaleʼ Jéeobaeʼ tu taasaj le Búulkabal utiaʼal u kʼaskúuntik le baʼax u tukultmaj u beetik Satanás yéetel le demonioʼoboʼ.

Satanaseʼ ku yilik u táabsikoʼon yéetel le núupkʼeban, le kaʼanal ichil yéetel le espiritismooʼ (Ilawil xóotʼol 12 yéetel 13)

12 ¿Baʼax ku kaʼansiktoʼon lelaʼ? Ku kaʼansiktoʼoneʼ unaj k-kanáantikba mantatsʼ utiaʼal maʼ k-lúubul tiʼ núupkʼeban yéetel maʼ u kaʼantal k-ich. Le angeloʼob tu tsʼáajubaʼob tu tséel Satanasoʼ máan yaʼab años tiʼ ku meyajoʼob tu táan Jéeobaeʼ. Kex beyoʼ tu chaʼajoʼob u yantal kʼaakʼas tsʼíibolal tu puksiʼikʼaloʼob. Toʼon xaneʼ, maʼ xaaneʼ tsʼoʼok u yúuchtal káajak k-meyaj ichil u kaajal Dios. Kex beyoʼ jeʼel u káajal u yantal kʼaakʼas tsʼíibolaloʼob t-puksiʼikʼal wa maʼ k-kanáantikbaeʼ (1 Cor. 10:12). Le oʼolal jach kʼaʼanaʼan k-xakʼaltik baʼax yaan t-puksiʼikʼal utiaʼal k-luʼsik le kʼaakʼas tuukuloʼob ku yantaloʼ yéetel utiaʼal maʼ u kaʼantal k-ich (Gal. 5:26; xok Colosasiloʼob 3:5).

13. 1) ¿Baʼax uláakʼ ku meyaj tiʼ Satanás jach yaʼab máax tsʼoʼok u táabsik? 2) ¿Baʼax unaj k-beetik utiaʼal maʼ u táabsikoʼon Satanás?

13 Uláakʼ baʼax ku meyaj tiʼ Satanás utiaʼal u táabsik máakeʼ letiʼe u taaktal u yojéeltik baʼaloʼob yaan yil yéetel espiritismooʼ. Letiʼeʼ maʼ chéen le maʼ jaajil religión ku meyajtiʼ utiaʼal u beetik u tuklaʼal bey maʼ kʼaas le baʼax ku beetik le demonioʼoboʼ, baʼaxeʼ tak yéetel le náaysaj óolaloʼoboʼ. Ku meyaj peliculaʼob tiʼ, videojuegoʼob yéetel uláakʼ baʼaloʼob utiaʼal ka ilaʼak bey jatsʼuts le baʼaxoʼob yaan yil yéetel le espiritismooʼ. ¿Baʼax unaj k-beetik utiaʼal maʼ u táabsikoʼon? Maʼ unaj k-páaʼtik ka tsʼaʼabaktoʼon junpʼéel lista tiʼ tuláakal le náaysaj óolaloʼob maʼalobtak yéetel le maʼatechoʼ. Cada juntúul tiʼ toʼon unaj u kaʼansik u conciencia utiaʼal ka u yojéelt baʼax uts yéetel baʼax kʼaas tu táan Jéeoba (Heb. 5:14). Wa k-yaabiltik Dios yéetel «x-maʼ kaʼapʼéel ichil» jeʼex u yaʼalik apóstol Pabloeʼ yaan k-chʼaʼtuklik k-beetik baʼax maʼalob (Rom. 12:9). Maʼalob ka k-tukle: «Wa ka ilaʼak tumen juntúul j-xoknáal baʼax yéetel kin náaysik in wóoleʼ, ¿jeʼel wa u tuklik kin beetik le baʼax kin kaʼansikoʼ wa chéen j-kaʼapʼéel ichen?». Wa k-beetik le baʼax k-kaʼansikoʼ, maas maʼ ken k-jáan lúubul tu táabsajoʼob Satanás (1 Juan 3:18).

Satanaseʼ ku beetik u prohibirtaʼal k-kʼaʼaytaj tumen le gobiernooʼ, k-pʼaʼastaʼal tumen k-éet xookoʼob wa k-chʼaʼpachtaʼal tumen k-láakʼtsiloʼob (Ilawil xóotʼol 14)

14. 1) ¿Baʼaxoʼob ku beetik Satanás utiaʼal maʼ u chúukpajal k-óol? 2) ¿Bix jeʼel k-aktáantik le talamiloʼob beyaʼ?

14 Beoraaʼ koʼoneʼex ilik baʼax uláakʼ ku beetik Satanás utiaʼal maʼ u chúukpajal k-óol k-meyajt Jéeoba. Letiʼeʼ jeʼel u péeksik le gobiernoʼob utiaʼal u prohibirkoʼob k-kʼaʼaytajeʼ. Tsʼoʼoleʼ jeʼel u beetik k-pʼaʼastaʼal tumen k-éet meyajoʼob wa k-éet xookoʼob ikil k-beetik baʼax ku yaʼalik Dioseʼ (1 Ped. 4:4). Jeʼel xan u péeksik k-láakʼtsiloʼob utiaʼal u yaʼalikoʼobtoʼon maʼ k-bin muchʼtáambal, kex maʼ kʼasaʼanoʼob t-éeteliʼ (Mat. 10:36). ¿Baʼax jeʼel u páajtal k-beetik kéen úuchuktoʼon beyaʼ? Yáaxeʼ unaj k-kʼaʼajsikeʼ jeʼel u yúuchultoʼoneʼ, tumen Satanaseʼ táan u baʼateʼel t-contra (Apo. 2:10; 12:17). U kaʼapʼéeleʼ maʼ unaj u tuʼubultoʼon Satanaseʼ ku yaʼalikeʼ chéen k-meyajtik Dios tumen ku bendecirkoʼon, baʼaleʼ kéen k-aktáant wa baʼax talamileʼ yaan u xuʼulul k-meyajtik (Job 1:9-11; 2:4, 5). U yóoxpʼéeleʼ unaj k-kʼáatik u yáantaj Jéeoba utiaʼal u chúukpajal k-óol. Maʼ unaj u tuʼubultoʼoneʼ, letiʼeʼ mix bikʼin ken u pʼatoʼon (Heb. 13:5).

¿TAK TUʼUX KU NÁAKAL U PÁAJTALIL SATANÁS?

15. ¿Jeʼel wa u páajtal u túulchʼintkoʼon Satanás k-beet junpʼéel baʼax wa maʼ k-kʼáateʼ? Tsole.

15 Satanaseʼ maʼ tu páajtal u túulchʼintkoʼon k-beet junpʼéel baʼax wa maʼ k-kʼáat k-beetiʼ (Sant. 1:14). Yaʼab máakeʼ táan u beetik baʼax u kʼáat Satanás kex maʼ u yojloʼobiʼ. Baʼaleʼ kéen u kanoʼob baʼax ku kaʼansik le Bibliaoʼ, ku kʼaʼabéettal u chʼaʼtuklikoʼob máax ken u meyajtoʼob (Bax. 3:17; 17:30). Wa k-chʼaʼtukultmaj k-beetik baʼax ku yaʼalik Dioseʼ, mix baʼal jeʼel u páajtal u beetik Satanás utiaʼal maʼ u chúukpajal k-óoleʼ (Job 2:3; 27:5).

16, 17. 1) ¿Baʼax uláakʼ maʼ tu páajtal u beetik Satanás yéetel le demonioʼoboʼ? 2) ¿Baʼaxten maʼ unaj k-sajaktal orar kʼaʼam tiʼ Jéeobaiʼ?

16 Yaan uláakʼ baʼaloʼob maʼ tu páajtal u beetik Satanás yéetel le demonioʼoboʼ. Le Bibliaoʼ mix tuʼux ku yaʼalik wa jeʼel u páajtal u yilkoʼob baʼax yaan t-tuukul yéetel t-puksiʼikʼaleʼ. Chéen Jéeoba yéetel Jesús jeʼel u páajtal u beetkoʼobeʼ (1 Sam. 16:7; Mar. 2:8). Baʼaleʼ ¿kux túun kéen tʼaanakoʼon yéetel kéen orarnakoʼon tiʼ Jéeoba? ¿Unaj wa k-sajaktal ka uʼuyaʼak le baʼaxoʼob k-aʼalik tumen Satanás yéetel le demonioʼob, tumen k-tuklik jeʼel u meyajtiʼob t-contraeʼ? Maʼatech. Toʼoneʼ maʼ saajkoʼon k-meyajt Jéeoba kex ka ilaʼakoʼon tumen le Kʼaasilbaʼaloʼ, le oʼolal maʼatech k-sajaktal orar xan kʼaʼam utiaʼal maʼ u yuʼubikoʼoniʼ. Le Bibliaoʼ ku tʼaan tiʼ yaʼab máaxoʼob meyajt Dios úuchjeakil orarnajoʼob kʼaʼam, baʼaleʼ maʼatech u yaʼalik wa sajakchajoʼob ka uʼuyaʼakoʼob tumen Satanás (1 Rey. 8:22, 23; Juan 11:41, 42; Bax. 4:23, 24). Wa k-beetik tuláakal le ku páajtal utiaʼal k-tʼaan yéetel k-beetik tuláakal baʼal jeʼex u yaʼalik Dioseʼ, jeʼel u páajtal k-creertik letiʼeʼ maʼ ken u chaʼa u beetaʼaltoʼon kʼaas tumen Satanás (xok Salmo 34:7).

17 Unaj k-kʼaj óoltik k-enemigo, chéen baʼaleʼ maʼ unaj u píit máan k-sajaktal tiʼiʼ. Kex j-kʼebanoʼoneʼ, jeʼel u páajtal k-ganartik yéetel u yáantaj Jéeobaeʼ (1 Juan 2:14). Wa k-tsʼáaikba tu contra le Kʼaasilbaʼaloʼ, letiʼeʼ bíin áalkabnak tiʼ toʼon (Sant. 4:7; 1 Ped. 5:9). Le máaxoʼob maas taak u táabsikoʼ letiʼe táankelem paalaloʼoboʼ. ¿Baʼax jeʼel u páajtal u beetkoʼob utiaʼal u tsʼáaikubaʼob tu contra le Kʼaasilbaʼaloʼ? Lelaʼ yaan k-núukik teʼ tuláakʼ xookoʼ.

^ xóot’ol 2 Le Bibliaoʼ ku yaʼalik bix u kʼaabaʼ jujuntúul angeloʼob (Jue. 13:18; Dan. 8:16; Luc. 1:19; Apo. 12:7). Ku yaʼalik xaneʼ Jéeobaeʼ u tsʼaamaj u kʼaabaʼ le estrellaʼoboʼ (Sal. 147:4). Le oʼolal jeʼel u páajtal k-aʼalikeʼ tuláakal le angeloʼob yaan u kʼaabaʼoboʼ, tak le tu beetuba Satanasiloʼ.

^ xóot’ol 3 Teʼ Kiliʼich Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ chéen 18 u téenel ku chʼaʼchiʼitaʼal Satanás, baʼaleʼ teʼ Kiliʼich Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ ku chʼaʼchiʼitaʼal maas tiʼ 30 u téenel.