1. Kas liudija apie Jehovos dosnumą?

JEHOVA dar tada, kai buvo vienui vienas, galvojo ne tik apie save. Norėdamas pasidalyti gyvenimo džiaugsmu jis ėmėsi kurti protingas būtybes tiek danguje, tiek žemėje. Jam, „laimingajam Dievui“, labai patinka dovanoti kitiems gerų dalykų (1 Tim 1:11; Jok 1:17). Jehova nori, kad ir mes būtume laimingi, todėl moko mus būti dosnius (Rom 1:20).

2, 3. a) Kodėl būdami dosnūs jaučiamės laimingi? b) Ką straipsnyje aptarsime?

² Žmogų Dievas sukūrė panašų į save (Pr 1:27). Tai reiškia, kad jis įdiegė mums gebėjimą rodyti tokias kaip jo savybes. Kad gyvenime jaustume laimę ir pasitenkinimą, privalome, kaip ir Jehova, domėtis kitais ir dosniai dalytis tuo, ką turime (Fil 2:3, 4; Jok 1:5). Kodėl taip galima teigti? Trumpai tariant, tokia yra mūsų Kūrėjo valia. Ir nors esame netobuli, tikrai galime sekti jo dosnumo pavyzdžiu.

 ³ Dabar aptarsime, ko Biblija mus moko apie dosnumą. Pažiūrėsime, kaip ši dorybė padeda pelnyti Dievo palankumą ir iki galo atlikti jo pavestą darbą. Taip pat panagrinėsime, kodėl dosnumas teikia daug laimės ir kodėl turime nepaliaujamai jį rodyti.

4, 5. Kokį dosnumo pavyzdį paliko Jehova ir Jėzus?

⁴ Jehova nori, kad juo sektume, taigi matydamas mūsų dosnumą labai džiaugiasi (Ef 5:1). Jis trokšta mums laimės. Tai akivaizdu iš to, kaip nuostabiai mes esame padaryti, ir iš mūsų planetos grožio bei jos turtų (Ps 104:24; 139:13–16). Taigi Jehovą pagerbiame stengdamiesi daryti viską, kad kiti būtų laimingi.

⁵ Krikščionys seka ir Kristumi. Savo tobulu pavyzdžiu jis mums parodė, ką reiškia būti dosniam. Apie save Jėzus kalbėjo: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo sielos atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20:28). Todėl ir apaštalas Paulius krikščionis ragino: „Turėkite tokį nusistatymą, kokį ir Kristus Jėzus turėjo. [...] [Jis] apiplėšė save ir prisiėmė vergo pavidalą, tapo toks kaip žmonės“ (Fil 2:5, 7). Kiekvienas iš mūsų pagalvokime: „Ar galėčiau dar tiksliau sekti Jėzaus pavyzdžiu?“ (Perskaityk 1 Petro 2:21.)

6. Ko Jėzus pamokė duodamas palyginimą apie gailestingąjį samarietį? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

⁶ Sekdami tobulu Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu – nuoširdžiai rūpindamiesi kitų gerove ir ieškodami progų jiems padėti – pelnysime Dievo malonę. Štai palyginimu apie gailestingąjį samarietį Jėzus pabrėžė, kaip svarbu stengtis pagelbėti visiems, netgi kitokios kilmės žmonėms. (Perskaityk Luko 10:29–37.) Ar prisimeni, kodėl Jėzus papasakojo šį palyginimą? Todėl, kad vienas žydas jo paklausė: „Kas yra mano artimas?“ Jėzaus atsakymas parodo, kad, norėdami įgyti Dievo palankumą, turime kaip ir anas samarietis mielai dėl kitų aukotis.

7. Kaip galime parodyti tikį, kad paklusti Dievui visada yra geriausia? Prašom paaiškinti.

⁷ Yra išties nemažai priežasčių, kodėl krikščionys turi būti nesavanaudiški ir dosnūs. Pavyzdžiui, prisiminkime, kas įvyko Edeno sode. Šėtonas pareiškė, esą Adomas su Ieva – ir iš esmės visa žmonija – bus kur kas laimingesni, jei Jehovai nepaklus ir tenkins vien savo įnorius. Kaip pora pasielgė? Pasidavusi savanaudiškumui Ieva užsigeidė būti kaip Dievas. Adomas taip pat ėmė mąstyti egoistiškai ir žiūrėjo, kaip įtikti žmonai, o ne savo Kūrėjui (Pr 3:4–6). Toks jų pasirinkimas sukėlė daug skausmo. Akivaizdu, kad savanaudžiai niekada nepatiria tikros laimės. Ir atminkime: būdami dosnūs parodome tvirtai tikį, jog elgtis, kaip liepia Dievas, visada yra geriausia.

8. Dėl kokios dar priežasties pirmajai porai nederėjo galvoti vien apie save?

⁸ Pirmajai porai Dievas pavedė didelį darbą – paversti žemę gražiu rojumi ir pripildyti ją savo palikuonių (Pr 1:28). Šie nurodymai turėjo skatinti  Adomą su Ieva galvoti ne vien apie save, bet ir apie būsimas kartas. Kaip kad Kūrėjas labai rūpinosi kūrinių gerove, taip ir pirmajai porai derėjo galvoti apie savo dar negimusių vaikų laimingą ateitį. Jehova tikėjosi, kad visa žmonijos šeima sutartinai darbuodamasi mūsų planetą pavers nuostabia vieta. Kokia milžiniška užduotis!

9. Kodėl plėsdami rojų žmonės būtų buvę laimingi?

⁹ Kad įvykdytų šią užduotį ir taip prisidėtų prie Jehovos sumanymų įgyvendinimo, tobuliems žmonėms būtų reikėję glaudžiai su juo bendradarbiauti. Tada, Biblijos žodžiais tariant, jie būtų įėję į Dievo poilsį (Hbr 4:11). Tik įsivaizduokime, kokį pasitenkinimą ir džiaugsmą tas darbas būtų suteikęs! Už nesavanaudišką rūpinimąsi vieni kitais Jehova būtų juos gausiai laiminęs.

10, 11. Ko reikia, kad atliktume Dievo mums pavestą evangelizacijos tarnystę?

¹⁰ Šiandien Jehova savo tarnams taip pat yra paskyręs didžiulį darbą – skelbti gerąją naujieną ir ruošti žmones Kristaus mokiniais. Kad jį vykdytume, turime nuoširdžiai kitais rūpintis. Tiesą sakant, iki galo atlikti pavestą užduotį pajėgsime tik jei mus skatins tinkamas motyvas – meilė Dievui ir artimui.

¹¹ Apaštalas Paulius save ir kai kuriuos kitus pirmo amžiaus krikščionis pavadino „Dievo bendradarbiais“. Kodėl? Nes bendromis pastangomis jie sodino ir laistė tiesos sėklas (1 Kor 3:6, 9). Mes irgi galime būti „Dievo bendradarbiai“, jeigu evangelizacijos tarnyboje negailime savo laiko, jėgų ir išteklių. Dirbti Dievo paskirtą darbą mums didžiulė garbė.

12, 13. Ką gera tu patiri ruošdamas žmones Kristaus mokiniais?

¹² Evangelizacijos tarnyboje mielai aukodami savo laiką ir jėgas, patiriame neapsakomą džiaugsmą. Būtent taip jaučiasi daugelis bendratikių, vedusių ar tebevedančių Biblijos studijas. Be galo smagu matyti, kaip mūsų studijuotojai nušvinta supratę Šventojo Rašto mokymus, kaip auga jų tikėjimas, kaip jie keičiasi į gera ir pradeda dalytis tiesa su kitais. Panašiai jautėsi ir Jėzus, kai septyniasdešimt jo mokinių, siųstų skelbti žinios apie Karalystę, „sugrįžo džiaugdamiesi“ puikiais tarnybos rezultatais (Lk 10:17–21).

¹³ Mūsų bendratikiai iš viso pasaulio galėtų patvirtinti, kokie jie yra laimingi stebėdami gražius pokyčius  savo studijuotojų gyvenime. Štai jaunos mūsų sesės Anos * pavyzdys. Ji panoro išplėsti tarnybą ir persikėlė į vieną Rytų Europos šalį, kur trūksta evangelizuotojų. Ana rašo: „Čia man labai smagu, nes daug kas nori studijuoti Bibliją. Tarnyba teikia man didelį džiaugsmą. Grįžus namo tiesiog nėra kada susitelkti į save, galvoje sukasi studijuotojų bėdos bei rūpesčiai. Vis mąstau, kaip galėčiau juos padrąsinti ar padėti praktiškai. Įsitikinau, kokie teisingi yra šie žodžiai: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35).

14. Kas padės džiaugtis tarnyba, net jeigu žmonės nėra linkę klausytis mūsų žinios?

¹⁴ Net jeigu žmonės nėra linkę mūsų klausytis, suteikdami jiems progą išgirsti gerąją naujieną galime jaustis laimingi. Jehova įpareigojo mus vykdyti panašią užduotį kaip kadaise pranašą Ezechielį: „Turi perduoti jiems mano žodžius, ar jie klauso, ar atsisako klausyti“ (Ez 2:7; Iz 43:10). Taigi net jeigu žmonės nekreipia dėmesio į skelbiamą žinią, nepamirškime, kad Jehova mūsų triūsą vertina. (Perskaityk Hebrajams 6:10.) Štai koks optimistiškas vieno mūsų brolio požiūris į tarnybą: „Mes sodiname, laistome ir meldžiamės vildamiesi, kad Jehova žadins žmonių susidomėjimą“ (1 Kor 3:6).

15. Ar būti dosniems verta tik tada, kai žmonės už tai yra dėkingi? Prašom paaiškinti.

¹⁵ Jėzus, kaip ir Jehova, linki mums laimės, tad skatina būti dosnius. Paprastai žmones dosnumas pradžiugina. Dėl to Jėzus savo sekėjus mokė: „Duokite, ir jums bus duota. Saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta“ (Lk 6:38). Aišku, ne visi bus mums dėkingi, bet jeigu tokių atsiras, tikėtina, jie taip pat ims noriai viskuo dalytis.  Taigi nieko kitiems negailėkime, nesvarbu, sulaukiame už tai padėkos ar ne. Juk nežinome, kiek gera pasieksime net ir vienu dosniu poelgiu.

16. Kam turime būti dosnūs ir kodėl?

¹⁶ Dosnios širdies žmogus rūpinasi kitais ne dėl atlygio. Apie tai Jėzus kalbėjo: „Kai keli vaišes, verčiau kviesk vargšus, paliegusius, luošus, aklus, tai būsi laimingas, nes jie neturi kuo tau atsilyginti“ (Lk 14:13, 14). Vienas Dievo įkvėptas Biblijos rašytojas tvirtino: „Dosnus žmogus bus laiminamas.“ Kitas pasakė taip: „Laimingas, kas rūpinasi vargšais“ (Pat 22:9; Ps 41:2 [41:1, Brb]). Taigi jeigu norime, kad mus lydėtų pasitenkinimo jausmas, turime dosniai dalytis su kitais.

17. Kuo dar galime dalytis su kitais?

¹⁷ Perduodamas Jėzaus žodžius „didesnė laimė duoti negu imti“, apaštalas Paulius turėjo omenyje ne vien materialinę paramą, bet ir tai, kad prireikus būtina žmogų padrąsinti, nurodyti patarimą iš Biblijos ar suteikti praktinę pagalbą (Apd 20:31–35). Paulius pats tiek žodžiais, tiek darbais parodė, kaip svarbu nešykštėti kitiems savo laiko, jėgų, dėmesio ir meilės.

18. Ką apie dosnumą sako sociologai?

¹⁸ Sociologai irgi teigia, jog tie, kas duoda kitam, patiria daug džiaugsmo. Anot jų, „žmonės sakosi, kad pasijaučia daug laimingesni padarę kokį gerą darbą“. Dar viename tyrėjų straipsnyje rašoma, kad kuo daugiau žmogus padeda kitiems, tuo labiau įprasmina savo gyvenimą. Todėl sociologai neretai rekomenduoja imtis savanoriškos veiklos, kad žmogus jaustųsi sveikesnis ir laimingesnis. Mūsų tai nestebina, nes žinome, ką apie geradarystės naudą iš Biblijos puslapių kalba pats žmogaus Kūrėjas – meilingasis Dievas Jehova (2 Tim 3:16, 17).

19, 20. Kodėl tu nori būti dosnus?

¹⁹ Kadangi gyvename savanaudiškoje visuomenėje, būti dosniems nėra lengva. Bet nepamirškime, kokie, pasak Jėzaus, yra du svarbiausi įsakymai: mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis ir mylėti savo artimą kaip save patį (Mk 12:28–31). Šiame straipsnyje aptarėme, kad Jehovą mylintys žmonės noriai seka jo pavyzdžiu. Jehova ir Jėzus yra dosnūs, todėl tikisi, kad ir mes šią savybę puoselėsime, juk tai darydami būsime laimingi. Jeigu stengsimės būti dosnūs artimui ir mielai aukosimės eidami dievatarnystę, teiksime šlovę Jehovai. Be to, geri mūsų darbai džiugins tiek mus pačius, tiek kitus.

²⁰ Be abejonės, tu jau dabar stengiesi padėti kitiems, ypač broliams ir sesėms (Gal 6:10). Jei nepaliausi to daryti, pelnysi kitų dėkingumą ir meilę, be to, pats jausiesi laimingas. „Dosnus žmogus turtėja, – sakoma Patarlių 11:25, – o kas pagirdo kitus, tas pats bus pagirdytas.“ Savo gyvenime ir tarnyboje turime išties nemažai progų rodyti dosnumą bei geranoriškumą. Kitame straipsnyje apie tai ir pakalbėsime.