Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 13

Kofasna Rari Ḇaḇaḇir Oser ro Ḇaḇeḇaryas

Kofasna Rari Ḇaḇaḇir Oser ro Ḇaḇeḇaryas

”Iswar si.  . . Inja fyarkor si ro roi nabor.”​—MRK. 6:34.

DOYA 70 Kosewar Ḇefrur Pyum Sya

ROI NA KOFARKOR *

1. Rari oser rosai ro Yesus i, ḇebuk sneprei kaku ḇe ko? Fasnaiḇairpan.

YESUS ifawi mnis samswen ḇekur snonkaku ḇenapes ḇa koine. Ine nbuk sneprei kaku ko. Fafisu ryo supswan, Yesus ’dakryaḇ fnoḇek snonkaku ḇeryaḇ sya ma dakkanes fnoḇek snonkaku ḇekanes sya’. (Rm. 12:15) Imnis raris, rofyor manfamyan ri 70 ḇyesi skaḇer kuker raryaḇ snar ḇaḇeḇaryas sena nun bon ḇepyum, Yesus ikako ”iryaḇ rodo Rur Ḇesrenya”. (Luk. 10:17-21) Ḇape, rofyor myam snonkaku sya skanes snar Lazarus imar, ”sneri isosi”.​—Yoh. 11:33.

2. Rosai ḇefnai fa Yesus fyasnai rari ḇaḇaḇir oser ine faro snonkaku sya?

2 Yesus ima snonkaku ḇenapes kaku, mboi ifrur pyum snonkaku ḇesasar koine kuker sawarwar ma sne ḇenaḇye. Rosai ḇefnai fa ifrur dadirya? Roi ḇefnai kaku ya iso snar iswar snonkaku sya. Raris ḇeḇeyap ro farkarkor ḇepon ya, ”imarisen syadi faro snonkaku sya”. (Ams. 8:31) Snar iswar snonkaku sya, inja ḇyesewar kaku fa fyawi mnis nyan kakara sena. Manwawan Yohanes ikofen ḇo doḇe Yesus ima ”myamkir rosai isya ro snonkaku sisnes na”. (Yoh. 2:25) Snonkaku Yesus isrow ro ḇaḇeḇaryas sya sḇaḇir kaku Yesus ifrur pyum si ma iswar si. Iso eḇedari, simarisen srower ankankinem ḇeḇye Yesus ḇyaryas ya. Kosewar kaku fa koso Yesus sneḇenaḇye ḇyedine ido, nari kosmai payamyum rofyor kofnoḇek snonkaku sya ro ḇaḇeḇaryas.​—2 Tim. 4:5.

3-4. (a) Kona rari ḇaḇaḇir oser ido, moḇsa na komam ḇaḇeḇayas koḇena rai? (b) Rosai na kawos ro farkarkor ine?

3 Manwawan Paulus ifawi fandun kaku fa ḇyaryas, ma kokako kakfrur radirya. (1 Kor. 9:16) Kona rari ḇaḇaḇir oser ine ido, na komam fararur ḇaḇeḇaryas ḇe roi fandun fa kofrur na monda ḇa. Ḇape, kobaryas ḇe snonkaku sya snar koswar ma imbe kofnoḇek si. Kofawi ”ipyum syadi ro koḇuk ya ro kosma ya”. (Farfyar 20:35) Koswarepenker mnuk ine ido, nari koryaḇ syadi ro ḇaḇebaryas ya.

4 Ro farkarkor ine, nari kawos moḇsa kofasnai rari ḇaḇaḇir oser ro ḇaḇeḇaryas koḇena. Ḇepon ya, nari kawos moḇsa Yesus sneḇaḇir ḇyedi faro snonkaku sya ma rosai kofarkor ro i. Ramnai, nari kawos nyan rifyak fa kakso Yesus nyan ḇyena.​—1 Ptr. 2:21.

YESUS FYASNAI RARI ḆAḆAḆIR OSER RO ḆAḆEḆARYAS

Yesus fyandun faro snonkaku sya sneḇaḇir sena, inja ikofenḇair ankankinem ḇeḇye ḇeḇuk sneprei faro si (Mam syos ḇe 5-6)

5-6. (a) Faro manseiso Yesus fyasnai rari ḇaḇaḇir oser ya? (b) Raris ḇeḇebardi ro Yesaya 61:1, 2 ya, rosai ḇewar fa Yesus iswar snonkaku ḇyaryas yoḇ sina?

5 Nari kawos moḇsa Yesus fyasnai rari ḇaḇaḇir oser ine rai. Ro ras oso, Yesus ma manfamyan ḇyansi simḇrus kaku snar insape simnai ro ḇaḇeḇaryas mḇoi simnaisu ḇaime. Ma ”skosma fafisu ḇa kako fa skonan”. Inja Yesus dor manfamyan ḇyansine fa ’simnaisu resari’. Inja, ’sra ḇe moḇ ḇeḇeursḇa oso’. Ḇape, fafisu kawasa ansi smam sra ḇediwa, sakra ḇe moḇ aniwa ma spon si. Fafisu Yesus ryama ḇo myam kawasa ḇebor ansi, rosai ḇyaḇir ya? Yesus ”iswar si *, ḇyuk simnis domba ḇena manfakwak ḇa. Inja fyarkor si ro roi nabor.”​—Mrk. 6:30-34.

6 Komam kada sai ḇewar fa Yesus iswar si, ḇaido nya ḇaḇaḇir oser, faro snonkaku ansya. Myam mboi snonkaku ansine ”simnis domba ḇena manfakwak ḇa”. Imbude Yesus ifawi ono sisya sesabarar ḇaido sfararur marḇak fa sisewar fandandun ro kina sesya. Siyawer sesneso snar snonkaku siswar sya srobur si kwar. Samswen nane nkur si ido, Yesus ifawi mnis moḇ sḇaḇir rai. Imnis ḇeḇeyap ro farkarkor ḇepon ya, Yesus daksmai roi ḇerardirya kako. Yesus fyandun faro snonkaku sya sneḇaḇir sena, inja ikofenḇair ankankinem ḇeḇye ḇebuk sneprei faro si.​—Wasya Yesaya 61:1, 2.

7. Moḇsa na koso Yesus nyan ḇyena rai?

7 Farkarkor rosai kun ro Yesus i? Snonkaku ro baboine sya simnis ra snonkaku ḇero Yesus fafisu ḇyedi isoine ”simnis domba ḇena manfakwak ḇa”. Sikako sekandera snar samswen ḇebor ḇekursi na. Ma kona roi sfandun na isoine ankankinem ḇeḇye kuker Karajan Allah. (Why. 14:6) Inja, koso Yesus nyan ḇyena kuker koḇaryas ankankinem ḇeḇye snar ’koswar snonkaku ḇeḇefandun ḇa sya ma ḇesabarar sya’. (Mz. 72:13) Snar koswar snonkaku sya rawo komarisen kofrur roi oso fa ḇefnoḇek si.

NYAN FA KAKFASNAI RARI ḆAḆAḆIR OSER

Kokarapan fandandun ro snonkaku oser-oser (Mam syos ḇe 8-9)

8. Rosai nyan ḇerandak fa kofasnai rari ḇaḇaḇir oser ro ḇaḇeḇaryas ya? Fawar sararḇer oso.

8 Rosai na ḇefnoḇek ko fa kakfasnai rari ḇaḇaḇir oser rofyor koḇaryas ya? Fandun fa kowasen rosai snonkaku kosrow sya skara ma sḇaḇir na. Mura ido, kofrur pyum si raris komarisen snonkaku sya sakfrur pyum ko fyor koro samswen ḇemnis si. * (Mat. 7:12) Mkorama kawos nyan rifyak fa kofrur rarirya. Ḇerandak ya, kokarapan fandandun ro snonkaku oser-oser. Na koḇuki kara rosai kofrur rofyor kobaryas namnis kuker rosai dokter oso ifrur fa ifnoḇek ḇeduf sya. Dokter ḇeḇye nari kyara fandandun ro snonkaku ḇeduf sya oser-oser. Ifukense si ma ryower pyum si, fyor sfawar dafduf sena ḇaido roi sḇaḇir na. Ḇyuk aryawin ḇeri ḇa mboi myam pyum ḇeduf sya resari, insape ḇyuk aryawin ḇesrow faro dafduf sena. Rarirya kako, rofyor koḇaryas, na koḇuk nyan oser monda ḇa fa kofnoḇek snonkaku sya. Imbape, kosewar fa kofawi mnis fafisu ma kakara sena.

9. Rosai kopok kofrur awer na, mboi rosai fandun fa kofrur na?

9 Fafisu kosrow snonkaku ro ḇaḇeḇaryas ya, kokara awer kofawi mnis kwar fafisu ḇyedi, rosai ikyar ya, ma roi ḇewar fa ikyar ya. (Ams. 18:13) Imbape, koḇuk fakfuken fa kofawi fafisu ḇyedi ma rosai ikyar ya. (Ams. 20:5) Nasrow kuker rari ro moḇ Bedi ido, wakfuken fararur ḇyena, kina ḇyesi, mamam ḇyena ma barpur ḇyedi. Koḇuk fakfuken ḇe si ido, rya imnis ra kobuk swaf ḇe si fa sikofenḇair ḇe ko sai ḇefnai fa sfandun ankankinem ḇeḇye ya. Rofyor kofawi kwar roi sfandun na, na kofasnai rari ḇaḇaḇir oser ma kofnoḇek si raris Yesus ifrur kwar na.​—Mam kako 1 Korintus 9:19-23.

Kowasen pan snonkaku kosrow ro ḇaḇeḇaryas sya rariso kankenem sena rai (Mam syos ḇe 10-11)

10-11. Imnis ḇefas ro 2 Korintus 4:7, 8 ya, rosai nyan ḇesuru fa kofasnai rari ḇaḇaḇir oser ya? Fawar farfyar oso.

10 Ḇesuru ya, kowasen pan rariso kankenem sena rai. Snonkaku ḇenapes ḇa koine, na kaksmai samswen nabore. Inja, na kakfawi samswen sena kako. (1 Kor. 10:13) Kofawi kankenem ro fafisu koḇedine napyan ḇa kaku. Kuker fafnoḇek ro Yahwe I monda na kofarmku pdef. (Wasya 2 Korintus 4:7, 8.) Ḇape, kokarapan snonkaku ḇebati kuker Yahwe ḇa sya. Nari samswen kaku ḇe si fa sikenem ro dunya ine kuker fafnoḇek ro Yahwe I ḇa. Raris Yesus i, koswar si, ma nadif ko fa kobaryas ’ankankinem ḇeḇye kuker roi ḇepyum syadi’.​—Yes. 52:7.

11 Manbesrar oso snori Sergey ismai roi ḇeradine. Fyarkor kakaku ya ḇaime, Sergey ima fyasasis ma imamyai. Jadi fa dawos ḇe snonkaku ḇesesya ḇa. Ḇarpur mura, dakfarkor Refo. Sergey fyawar, ”Yafarkor ro Refo fandun fa snonkaku Kristen sikofenḇair ḇe snonkaku ḇese rosai sikyar na. Randak iwara yakara na yapok yafrur naḇa.” Ḇape, kyarauser snonkaku ḇerower napnapes ḇaim sya. Fyawi kaku kankenem sena nsamswen snaro smamḇir Yahwe I ḇa. Doḇe, ”Roi insape yafawi babo nane nafrur yaryaḇ ma yasmai aski. Yafawi fandun fa snonkaku sya sakrower napnapes ine kako.” Snaro Sergey fyawi mnis snonkaku sya sneḇaḇir sena, inja imkak ḇa fa ḇyaryas. Sergey doḇe, ”Insape yakfawi, fyor yafawar Refo ḇe snonkaku ḇese, nafrur fa yaḇebri. Aya kako yakyar syadi faro rosai yafarkor kwar na.” *

Snonkaku oso imbude fyandun oras kawan fa ikyar faro rosai Refo fyarkorna (Mam syos ḇe 12-13)

12-13. Rosai ḇefnai fandun fa kokaḇaḇaḇ ḇe snonkaku ḇefarkor Refo kuker kosya? Fawarpan sararḇer oso.

12 Ḇekyor ya, kofasnai kaḇaḇaḇ ḇe snonkaku ḇefarkor Refo kuker kosya. Koma kofawi mnis kakaku ro Refo ya kwar. Mboi koswarepen, faro snonkaku ḇebor sya, inema roi insape sfarkor babo nairi. Osower ido, ono sisya sufepen nako faro roi sikyar kwar na. Imbude, skara nama nefandun kaku ḇe si nafrur fa seoser kuker kina sesi, snonkaku ḇero ris sedi, ma rari ro moḇ sena. Moḇsa na kofnoḇek si rai?

13 Kokarapan sararḇer koḇuki kara ine: Abor oso ikwar ma iḇyeḇa kwar inja imbe sfadwer i ido, rosai na sifrur ya? Nonoido, fafisu sifrur abor ḇebabo ya, nari abor ḇekwar anya na simbran ro i kaker. Ḇebabo ya imnai kwar mura, insape abor ḇekwar ya simkok i. Rarirya kako, na kor snonkaku oso fa ibur beri ḇa kakyar ”ḇekwar” ḇyesyowi kaku na. Ḇepon ya, na kofnoḇek i fa ḇyesyowi kaku fawawi ”ḇebabo” isoine farkarkor ro Refo fyarkor babo na. Ramnai, insape nari fyasos kwar fa ibur kakyar ḇekwar ḇyena. Imbude kofandun oras ḇebor fa kofnoḇek snonkaku sya fa sifrur fararwe ḇeradiryanya.​—Rm. 12:2.

14-15. Rariso na kofnoḇek snonkaku sya fa sifawi saneraro kankenem fyoro ro Firdaus ro supswan? Fawar farfyar oso.

14 Kofasnai kaḇaḇaḇ faro snonkaku kosrow ro ḇaḇeḇaryas ido, kopok kokara awer nari sifawi beri ḇaido simarisen faro kakaku ro Refo rofyor srower randak ya. Ḇape, snar kofawi mnis sneḇaḇir sena, nadif ko fa kofnoḇek si fa skara fawawas fawawi ḇero Refo na. Imnis raris, moḇsa kofnoḇek snonkaku oso fa ifawi kona saneraro kanenem fyoro ro firdaus ro supswan ya rai? Ḇebor sya sifawi farkarkor ine ḇa. Ḇesyaḇo, sikyar snonkaku ḇemar kwar na jadi fa sikenem werḇa. Ḇaido, sikyar snonkaku ḇefrur pyum sya nari sikenem ro nanki. Moḇsa kofnoḇek si rai?

15 Manbesrar oso ikofenḇair rariso ifnoḇek snonkaku sya fa sifawi saneraro kankenem fyoro ro supswan. Randak ya, iwasya Kejadian 1:28. Mura, ifuken ḇe ḇena rum ya, ”Kankenem ḇemnis rariso, ma ro moḇ risai Allah imarisen snonkaku sḇarek roro ya?” Ḇebor sya na skarem, ”Sikenem kuker payamyum ro supswan.” Ramnai, manbesrar ine iwasya Yesaya 55:11 ma ifuken Allah fyadwer marisen Ḇyena ke. Ḇena rum na skarem oroḇa. Insape iwasya Mazmur 37:10, 11 ma ifuken rosai nari snonkaku sya sismai ro fafisu iyama. Kuker nyan ine, ifnoḇek snonkaku ḇeḇeso kwar fa sifawi Allah imarisen kaker insama snonkaku ḇeḇye sya sikenem fyoro ro Firdaus ro supswan.

Kofasnai sneḇenaḇye kuker kofrur roi ḇekasun na raris kofas syapram ḇebuk sneprei, na nun fainda kaku (Mam syos ḇe 16-17)

16-17. Ro Amsal 3:27 ya, rosai nyan ḇepyandam fa kofasnai ḇe snonkaku sya koma kofandun si? Fawar farfyar oso.

16 Ḇefyak ya, swewar nyan ḇepyandam fa fasnai ḇe si Auma wafandun si. Imnis raris, rariso fyor korama ro fafisu ḇemnis ḇa? Na kor maf faro ḇena rum ya ma kokofen na kokaḇer ro fafisu imarisen na. Rariso fyor bena rum ya fyandun fafnoḇek fa ifrur roi ḇeḇeso? Ḇaido, rariso fyor jadi fa syae ro rum snar iduf ḇaido ḇyesinan kwar, bisa komam pyan roi fyandun na ke? Ro fafisu ḇeradine, imbude ine swaf ḇepyum fa kofnoḇek si—Wasya Amsal 3:27.

17 Imbesrar oso fyasnai sneḇenaḇye kuker ifrur roi ḇekasun na, ma ine nun fainda kaku. Kina oso kapira skoḇedi snari kyapar babo i mboi ryoe, imbesrar anine sneriso si, inja fyas syapram faro kina ine. Fyas mnuk riḇeso ḇeyun sneprei ro syapram ani. Moḇsa kina ine skoḇaḇir rai? Kapira ine snari fyas ḇo doḇe, ”Rasepondi yaḇesneso kaku, ḇape syapram ani syambraḇser inko. Yakofen kasumasa nabor faro syapram ya. Fafisu nkowasya ido, nafrur sneprei inko. Mandoḇinja, yawasya syapram ani rawo rarwan ri 20. Yakaraḇaḇeri wos ḇero dorina naser wos ḇeyun saswar, ḇefasnai sneḇenaḇye ma ḇesambraḇser inko. Yaḇesyowi kaku na.” Rofyor kosewar fa kofawi mnis samswen ro snonkaku sya ma kofrur roi oso fa kofnoḇek si ido, na ko kako kosmai bon ḇepyum ḇeradirya.

KOFRUR ROI ḆEPYUM SYADI MA KOḆESANEKAR AWER

18. Ro 1 Korintus 3:6, 7 ya, rariso komam roi kofrur ro ḇaḇeḇaryas ya rai, ma rosai ḇefnai ya?

18 Ro ḇaḇebaryas, na kaksowarpu fa kofnoḇek snonkaku ḇese sya fa sakfarkor infa sifawi Allah I. Bape, koiso ḇeyuf ḇar ḇefandun kaku ro fararur ine ḇa. (Wasya 1 Korintus 3:6, 7.) Yahwe iso ḇeyun snonkaku sya faro I. (Yoh 6:44) Kofawi snonkaku oso imarisen ryower ke roba ine ndramuma ro sne ḇyedi. (Mat. 13:4-8) Koswarepen Yesus ima Guru ḇeba syadi irya, mboi snonkaku ḇeḇorsya spampum ankankinem ḇebye byaryas na! Inja, kosewar kaku kwar fa kofnoḇek snonkaku sya ḇape simewer srower ko ido kopok koḇesanekar awer.

19. Fainda rosai kosmana rofyor kofasna rari ḇaḇaḇir oser ine ro ḇaḇeḇaryas koḇena?

19 Rofyor kofasna rari ḇaḇaḇir oser ine ro ḇaḇeḇaryas koḇena ido, nari kosma fainda. Ine na nafrur fa koryaḇ syadi wer. Na komarisen syadi snar koḇuk kwar. Ma snonkaku ḇena swaruser ḇemnis faro ”kankenem ḇemnaiḇa sya” na napyan ḇe si kako fa srower ankankinem ḇeḇye ya. (Farfyar 13:48) Inja, ”rofyor kosma fafisu ine, mkorama kofrur roi ḇeḇye faro snonkakusya kam”. (Gal. 6:10) Rariryaido, nari koryaḇ syadi snar kosandik Kma koḇedi ro nanki.​—Mat. 5:16.

DOYA 64 Koso fa Kakryur Afuf kuker Raryaḇ

^ par. 5 Rofyor kofasnai rari ḇaḇaḇir oser ro ḇaḇeḇaryas ido, fararmyan koḇena na nun raryaḇ ma snonkaku sya nari simarisen srower ko. Ro farkarkor ine, na kawos rosai kofarkor ro Yesus nyan ḇyena. Nari kawos kako nyan rifyak fa kofasnai rari ḇaḇaḇir oser faro snonkaku kosrow ro ḇaḇeḇaryas sya.

^ par. 5 KNAM RO WOS ḆEḆESO: Ro mnuk ine, wos ”iswar si” kyur ḇe sneri iso faro snonkaku ḇekandera ḇaido ḇesmai roi ḇeḇyeḇa sya. Kona ḇaḇaḇir ḇeradine ido nari nadif ko fa kosewar kaku fa kofnoḇek snonkaku sya.

^ par. 8 Mam artikel ”Terapkan Aturan Emas dalam Pelayanan” ro Menara Pengawal 15 Mei 2014.

^ par. 11 Mam Menara Pengawal, 1 Agustus 2011, ram 21-22.