1. Kokie buvo Adomo ir Ievos sprendimo padariniai?

KAM, tavo manymu, priklauso teisė nustatyti, kas gera ir kas bloga? Adomas ir Ieva, valgydami vaisių nuo gero ir blogo pažinimo medžio, aiškiai parodė, kad nepasitiki Jehova ir nepripažįsta jo teisės nustatyti tam tikras elgesio normas. Jiedu norėjo patys spręsti, kas gera ir kas bloga (Pr 3:22). Bet kiek daug jie dėl to prarado! Nutrūko jų ypatinga draugystė su Jehova, jie neteko galimybės gyventi amžinai, be to, visiems savo palikuoniams užtraukė nuodėmę ir mirtį (Rom 5:12). Blogas Adomo ir Ievos sprendimas sukėlė daugybę vargų.

2, 3. a) Ką eunuchas iš Etiopijos padarė, kai Pilypas paskelbė jam gerąją naujieną? b) Kaip Jehova laimina tuos, kurie pasikrikštija? c) Kokius klausimus aptarsime?

² Visai kitokį požiūrį turėjo vienas eunuchas iš Etiopijos. Kai Pilypas paskelbė tam vyrui gerąją naujieną, šis pajautė didelį dėkingumą už tai, ką Jehova ir Jėzus dėl jo padarė, ir nieko nelaukdamas pasikrikštijo (Apd 8:34–38). Kai maldoje pasiaukojame Dievui ir, kaip tas eunuchas, pasikrikštijame, mes irgi aiškiai parodome, kad labai vertiname visa, ką Jehova ir Jėzus padarė mūsų labui. Iš tokių mūsų veiksmų taip pat akivaizdu, kad Jehova pasitikime ir pripažįstame jo teisę nustatyti, kas gera ir kas bloga.

³ Tik pagalvok, kaip dosniai Jehova mus laimina už tai, kad jam tarnaujame. Jis suteikia mums viltį, kad  ateityje turėsime visa, ką prarado Adomas su Ieva, ir gyvensime amžinai. Kadangi tikime Jėzų Kristų, Jehova mums atleidžia kaltes ir apvalo mūsų sąžinę (Mt 20:28; Apd 10:43). Be to, jis priima mus į vieningą savo tarnų šeimą (Jn 10:14–16; Rom 8:20, 21). Akivaizdu: būti Dievo tarnu – tikra palaima. Vis dėlto, kitaip nei eunuchas iš Etiopijos, kai kurie, jau pažįstantys Jehovą, krikštytis nesiryžta. Kas jiems kliudo? Ir kaip jie galėtų tas kliūtis įveikti?

4, 5. Su kokiais jausmais turėjo kovoti Eiveris ir Hana?

⁴ Savęs nuvertinimas. Abu devyniolikmečio Eiverio tėvai – Jehovos liudytojai. Jo tėtį visi pažįsta kaip rūpestingą šeimos galvą ir veiklų bendruomenės vyresnįjį. Vis dėlto jaunuolis delsė pasikrikštyti. Kodėl? Jis sako: „Maniau, kad niekada neprilygsiu tėčiui.“ Eiveris taip pat nebuvo tikras, ar sugebės susidoroti su atsakingomis užduotimis, kurios ateityje jam veikiausiai būtų patikėtos. „Kildavo baimė pagalvojus, kad reikės viešai melstis, sakyti kalbas ar organizuoti grupinę tarnybą“, – atvirauja jis.

⁵ Hana, kuriai dabar aštuoniolika, irgi augo Jehovos liudytojų šeimoje. Ji labai nepasitikėjo savimi ir abejojo, ar įstengs gyvenime laikytis Jehovos nustatytų normų. Menkavertiškumo jausmas Haną taip slėgė, kad ji net ėmė save žaloti. Bet nuo to būdavo tik blogiau. Ji sako: „Niekam nepasakojau, ką darau, netgi tėvams. Maniau, kad dėl tokio mano polinkio Jehova niekad manęs nemylės.“

6. Dėl ko Vanesa nesiryžo pasikrikštyti?

⁶ Draugų įtaka. Dvidešimt dvejų Vanesa pasakoja turėjusi gerą draugę, su kuria bendravo beveik dešimt metų. Bet tai draugei dvasiniai dalykai nerūpėjo ir Vanesos siekio pasikrikštyti ji nepalaikė. Vanesai dėl to skaudėjo širdį. Ji sako: „Susidraugauti su žmonėmis man nelengva. Baiminausi, kad jei nutrauksiu mudviejų draugystę, kitos geros draugės nerasiu.“

7. Ko bijojo Makeila ir kodėl?

⁷ Baimė sunkiai nusidėti. Makeilai buvo penkeri, kai jos brolį atskyrė nuo bendruomenės. Augdama ji matė, kaip brolio elgesys paveikė tėvus. Dabar, būdama dvidešimt vienų, ji sako: „Bijojau,  kad pasikrikštijusi padarysiu kokią nuodėmę, būsiu atskirta ir tėvams sukelsiu dar daugiau skausmo.“

8. Ko bijojo Mailsas?

⁸ Baimė susilaukti priešiškumo. Mailso, kuriam dabar dvidešimt dveji, tėtis ir pamotė yra Jehovos liudytojai, o mama – ne. Jaunuolis sako: „Su mama gyvenau aštuoniolika metų. Visąlaik bijojau jai pasakyti, kad noriu krikštytis. Mačiau, kaip ji reagavo, kai tėtis tapo liudytoju. Baiminausi, kad ir manęs laukia nemalonumai.“

9. Ką, tikėtina, norėsi daryti įsitikinęs, koks Jehova kantrus ir kupinas meilės?

⁹ Adomas ir Ieva nusprendė neklausyti Jehovos, nes pristigo meilės jam. Vis dėlto net ir po jųdviejų nuodėmės Dievas leido jiems nugyventi nemažai metų, susilaukti vaikų ir patiems spręsti, kaip juos auklės. Netrukus paaiškėjo, koks neprotingas buvo pirmųjų žmonių sprendimas palikti Jehovą. Pirmagimis jų sūnus užmušė niekuo nekaltą savo brolį. Ilgainiui savanaudiškumas ir prievarta įsiviešpatavo visoje žemėje (Pr 4:8; 6:11–13). Laimei, Jehova žinojo, kaip išgelbėti Adomo ir Ievos palikuonius, kurie nori jam tarnauti (Jn 6:38–40, 57, 58). Semdamasis žinių apie Dievą, pamatysi, koks jis kantrus, kupinas meilės, ir tavo meilė jam, tikėtina, stiprės. Tada širdyje kils noras pasirinkti kitokį nei Adomo ir Ievos kelią ir paskirti savo gyvenimą Jehovai.

10. Kodėl naudinga apmąstyti žodžius iš Psalmyno 19:7?

¹⁰ Gilink žinias apie Jehovą. Jei esi linkęs save nuvertinti, stenkis kuo daugiau sužinoti apie Dievą. Tos žinios įkvėps tau tikėjimo, kad sugebėsi būti geras Jehovos tarnas. Anksčiau minėtas Eiveris sako, kad jį labai sustiprino Psalmyno 19:7. (Perskaityk.) Patyręs, kokie teisingi tie žodžiai, jis dar labiau pamilo Dievą. Meilė Dievui ne tik padeda žmogui kovoti su menka saviverte,  bet ir sulaiko nuo to, kas Dievui nepatinka. Hana sako: „Skaitydama ir studijuodama Bibliją supratau, kad žalodama save skaudinu Jehovą“ (1 Pt 5:7). Hana, kaip sakoma Biblijoje, tapo Dievo žodžio vykdytoja (Jok 1:22). Ką gera tai davė? Mergina tęsia: „Kai pamačiau, kaip naudinga paklusti Jehovai, pajaučiau jam daug stipresnę meilę. Dabar esu tikra, kad kai tik man prireiks Jehovos pagalbos, jis visada padės.“ Hanai pavyko nugalėti polinkį žalotis. Ji paaukojo savo gyvenimą Jehovai ir pasikrikštijo.

11. Kas Vanesai padėjo rasti gerų draugų?

¹¹ Atidžiai rinkis draugus. Anksčiau minėta Vanesa, supratusi, kad draugė stabdo jos dvasinę pažangą, nusprendė draugystę nutraukti. Taip pat stengėsi ieškoti naujų draugų bendruomenėje. Jai įsiminė Nojaus ir jo šeimos pavyzdys. „Juos supo žmonės, nemylintys Jehovos, – sako Vanesa, – todėl jiems buvo labai svarbu laikytis drauge.“ Vanesa pasikrikštijo ir vėliau ėmė tarnauti pioniere. Apie šią tarnybą ji sako: „Tai padėjo man rasti gerų draugų ne vien savo bendruomenėje, bet ir kitose.“ Jeigu stengsiesi skirti kuo daugiau laiko Jehovos pavestam darbui, tu irgi susirasi puikių draugų (Mt 24:14).

12. a) Kokios baimės trūko Adomui su Ieva? b) Kokie buvo to padariniai?

¹² Stenkis suprasti, ko turėtum bijoti, o ko ne. Baimė – ne visada blogai. Pavyzdžiui, turime jausti sveiką Jehovos baimę, kitaip sakant, baimę jį nuliūdinti (Ps 111:10). Jeigu Adomas ir Ieva būtų bijoję Dievo, nebūtų sulaužę jo įsakymo. Vis dėlto Jehovai jie nepakluso. Iškart po to jiems atsivėrė akys – jie suprato, kokią didelę nuodėmę padarė. Adomas ir Ieva staiga pajautė gėdą dėl savo nuogumo ir suskubo kūną prisidengti (Pr 3:7, 21). Jiedu atsidūrė išties apgailėtinoje padėtyje – savo palikuoniams dabar galėjo perduoti tik nuodėmingumą ir mirtį.

13, 14. a) Kodėl, remiantis 1 Petro 3:21, mums nereikia liguistai bijoti mirties? b) Dėl ko mes mylime Jehovą?

 ¹³ Bet mums, bijantiems Jehovos, liguistai bijoti mirties nereikia. Kodėl? Nes Dievas suteikė mums galimybę gyventi amžinai. Jei ir padarome rimtą nuodėmę, Jehova yra pasirengęs mums atleisti. Tik svarbu nuoširdžiai atgailauti. Dievas dovanoja mums kaltes, nes tikime, kad jo Sūnus mus išpirko. O mūsų tikėjimas akivaizdus iš to, kad duodame Jehovai pasiaukojimo įžadą ir pasikrikštijame. (Perskaityk 1 Petro 3:21.)

¹⁴ Yra daug priežasčių, kodėl mes mylime Jehovą. Jis ne tik rūpinasi mūsų kasdienėmis reikmėmis, bet ir moko mus tiesos apie tai, koks jis yra ir kokie jo sumanymai (Jn 8:31, 32). Jehovos dėka esame tikrųjų krikščionių bendruomenėje, kur jaučiame jo vadovavimą ir palaikymą. Jis jau šiandien padeda mums pakelti sunkumus, be to, žada nuostabią ateitį – amžiną gyvenimą tobulomis sąlygomis (Ps 68:19; Apr 21:3, 4). Kai mąstome, kaip Jehova mus myli ir kiek daug yra dėl mūsų padaręs, patys pajaučiame jam meilę. O stipri meilė Jehovai skatina mus pagarbiai jo bijoti, tai yra saugotis jį įskaudinti, ir išvaduoja mus iš nepagrįstos, liguistos baimės.

15. Kas Makeilai padėjo įveikti baimę sunkiai nusidėti?

¹⁵ Anksčiau minėta Makeila daug mąstė apie tai, koks Jehova atlaidus, ir tai padėjo jai įveikti baimę sunkiai nusidėti. Ji sako: „Suvokiau, kad visi esame netobuli ir padarysime klaidų. Bet supratau ir tai, kad Jehova mus myli ir dėl išpirkos mums atleis.“ Meilė Dievui paskatino Makeilą jam pasiaukoti ir pasikrikštyti.

16. Kas Mailsui padėjo įveikti baimę susilaukti priešiškumo?

¹⁶ Mailsas, baiminęsis mamos reakcijos į jo sprendimą pasikrikštyti, pasikalbėjo su rajono prižiūrėtoju. „Jis irgi buvo užaugęs šeimoje, kur tik vienas iš tėvų tarnavo Jehovai, – sako Mailsas. – Drauge pasamprotavome, kaip galėčiau padėti mamai suprasti, kad krikštytis nusprendžiau aš pats, o ne verčiamas tėčio.“ Deja, mama Mailso sprendimui nepritarė, ir galiausiai jam teko palikti jos namus. Bet jaunuolis nesusvyravo. Jis tęsia: „Mokydamasis apie Jehovą supratau, kiek gera jis dėl manęs padarė, ir tai palietė mano širdį. Daug mąsčiau apie Jėzaus auką ir suvokiau, kaip stipriai Jehova mane myli. Tai paskatino duoti jam pasiaukojimo įžadą ir krikštytis.“

17. Kokią galimybę kiekvienas iš mūsų turime?

¹⁷ Ieva, valgydama uždrausto medžio vaisių Edeno sode, sąmoningai nepakluso savo dangiškojo Tėvo įsakymui. Jos pavyzdžiu pasekė ir Adomas – buvo akivaizdu, kad už visas dovanas jis nėra Jehovai dėkingas. Kiekvienas iš mūsų turime galimybę parodyti, kad tokiam pirmųjų žmonių sprendimui nepritariame. Kai pasikrikštijame, Jehova mato, kad pripažįstame jo teisę nustatyti, kas gera ir kas bloga. Taip išreiškiame savo meilę Dievui ir pasitikėjimą juo.

18. Ko reikia, kad būtum geras Jehovos tarnas?

¹⁸ Pasikrikštijus svarbu kasdien gyventi taip, kaip nori Jehova, o ne kaip norisi patiems. Visame pasaulyje šitaip gyvena milijonai Dievo tarnų. Ir tu gali būti vienas iš jų, jeigu stengsiesi vis geriau suprasti Bibliją, palaikysi glaudžius ryšius su broliais ir sesėmis ir noriai pasakosi kitiems, ką sužinojai apie savo gerąjį Tėvą (Hbr 10:24, 25). Kai reikia dėl ko nors apsispręsti, įsiklausyk, ką Jehova tau pataria per savo Žodį ir organizaciją (Iz 30:21). Tada visi tavo užmojai bus sėkmingi (Pat 16:3, 20).

19. Kuo įsitikinsi paklusdamas Jehovai ir ką toks įsitikinimas tau duos?

¹⁹ Paklusdamas Jehovai įsitikinsi, kiek daug gera tai teikia. Dėl to dar labiau jį pamilsi ir tavo noras laikytis jo įsakymų stiprės. Kad ir ką Šėtonas tau siūlytų, nuo Jehovos tu nesitrauksi. Įsivaizduok save po tūkstančio metų. Prisiminęs savo krikštą galėsi tvirtai pasakyti, kad tai buvo pats geriausias tavo sprendimas.