Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 20

Nplig Cov Uas Raug Yuam Ua Phem Ua Qias

Nplig Cov Uas Raug Yuam Ua Phem Ua Qias

“Vajtswv . . . yog leej Txiv uas muaj lub siab khuvleej thiab yog Vajtswv uas txhawb siab txhua yam.”​—2 KHAULEE 1:3, 4.

ZAJ NKAUJ 134 Menyuam Yog Vajtswv Ntiag Tug

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Piav seb ua li cas tibneeg thiaj cheem tsum kev nplig thiab txawj nplig lwm tus?

TIBNEEG txhua tus yeej cheem tsum kev nplig thiab yeej txawj nplig lwm tus. Piv txwv li thaum ib tug menyuam ua si es ntog raug hauv caug hle tawv tas, nws yeej yuav quaj lag rhe kom nws niam nws txiv nplig nws. Txawm nws niam nws txiv kho tsis tau nws zoo los, nkawd yeej nplig tau nws. Tej zaum nkawd yuav plhws nws taubhau, ua zoo nqee nws, so nws kua muag, thiab muab tshuaj pleev. Tib pliag xwb nws twb zoo siab hlo rov mus ua si lawm. Hnub puav tom qab nws lub hauv caug mam li zoo.

2. Tej tug menyuam raug li cas?

2 Tu siab tias tej thaud menyuam kuj raug mob hnyav tshaj li ntog raug hauv caug. Ib txhia raug yuam ua phem ua qias. Muaj tej tug raug ib zaug xwb, hos tej tug raug tas los raug thiab tau ntau xyoo. Txawm li cas los, twb ua rau tus menyuam puas siab puas ntsws tas, zoo li ib qho caws pliav uas tsis txawj ploj li. Cov uas yuam menyuam tej tug raug ntes thiab raug txim, hos tej tug cia li dim dawb dim do. Txawm tus neeg phem twb raug txim thiab tus menyuam twb tiav niam tiav txiv lawm los, tus menyuam tseem mob siab qees.

3. (1) Raws li 2 Khaulee 1:3, 4, Yehauvas xav li cas txog tus uas raug yuam? (2) Peb yuav kawm txog 3 lo lus nug twg?

3 Yog ib tug Khixatia raug yuam ua phem ua qias thaum yau es tseem txom nyem siab ntsuav, puas muaj dabtsi pab tau nws? (Nyeem 2 Khaulee 1:3, 4.) Nco ntsoov tias Yehauvas yeej saib tus ntawd zoo li nws tus menyuam yaj uas raug mob. Yehauvas hlub tshua thiab xav nrhiav kev los nplig nws lub siab. Yog li, hauv zaj no peb yuav kawm txog 3 lo lus nug no: (1) Vim li cas cov uas raug yuam ua phem ua qias thaum yau, tseem cheem tsum kev nplig? (2) Leejtwg thiaj yuav nplig tau lawv? (3) Peb yuav nplig lawv li cas?

VIM LI CAS THIAJ CHEEM TSUM KEV NPLIG?

4. Tus menyuam txawv tus laus li cas?

4 Txawm twb tau ntau xyoo lawm los, cov uas raug yuam ua phem ua qias thaum yau tseem cheem tsum kev nplig. Yog vim li cas? Yuav kom peb to taub qhov no, peb yuav tsum nco ntsoov tias tus menyuam txawv tus laus. Thaum raug luag ua phem, tus laus txawj nrhiav kev pab tiamsis tus menyuam tsis tau paub qabhau. Yog li ntawd, thaum luag ua phem rau ib tug menyuam, nws yuav nco ntsoov qhov phem ntawd rau nruab siab. Cia peb kawm ntxiv txog qhov no.

5. Yog ib tug menyuam raug yuam ua phem ua qias, nws puas tso siab rau lwm tus lawm?

5 Menyuam yuav tsum ncawg thiab tso siab rau cov uas tu lawv. Yog menyuam tso siab rau cov uas saib xyuas lawv, ces lawv kuj paub tso siab rau lwm tus thiab. (Ntawv Nkauj 22:9) Tu siab heev tias ntau zaus tus yuam menyuam ua phem ua qias yog ib tug nyob hauv nws tsev neeg kiag lossis yog ib tug phoojywg nruab ze. Yog nws ua phem rau tus menyuam, tus menyuam yuav ntshai tsis pom qab tso siab rau leejtwg li lawm. Thaum tus menyuam twb tiav niam tiav txiv lawm los, nws yeej tseem tsis tso siab qees rau leejtwg thiab.

6. Ua cas kev yuam menyuam thiaj phem limhiam ua luaj?

6 Menyuam tiv thaiv tsis tau lawv tus kheej. Kev yuam menyuam yog ib qho kev limhiam ua rau menyuam puas siab puas ntsws. Thaum tus menyuam uas tsis tau paub tab raug yuam, yuav ua rau nws xav yuam kev txog kev pw ua niam txiv. Tej tug cia li xav tias kev pw ua niam txiv yog kev qias vuab tsuab heev, hos tej tug xav tias yuav tsum ua nkauj ua nraug ua plees ua yi luag thiaj hlub. Tus menyuam yuav xav tias nws tsis muaj nqes thiab yuav nyuaj heev rau nws tso siab rau cov uas hlub nws tiag.

7. (1) Vim li cas yoojyim dag ntxias menyuam, thiab cov uas yuam menyuam dag li cas? (2) Tej lus dag ua rau tus menyuam xav li cas?

7 Menyuam lub siab tsis tau nthuav, lawv thiaj tsis paub ceev faj txog teeb meem. (1 Khaulee 13:11) Yoojyim rau cov uas yuam menyuam dag ntxias menyuam ua phem ua qias. Lawv dag menyuam tias yog tim tus menyuam xwb, thiab hem tias txawm nws qhia lwm tus los luag yuav tsis ntseeg. Lawv kuj dag tias kev hlub metub menyuam yeej zoo li ntawd. Thaum tus menyuam ntseeg li no lawd, yuav yog ntau xyoo mam daws tau tej lus dag. Txawm nws twb loj lawm los, tus menyuam tseem xav tias tej ntawd ua puas tsuas nws lawm. Nws tsis dawb huv thiab tsis tsim txiaj dabtsi li lawm, tsis tsim nyog leejtwg hlub tshua nws.

8. Yehauvas puas nplig tau cov uas raug yuam?

8 Vim li no peb thiaj pom tias txawm ntau xyoo tom qab lawm los, cov menyuam uas raug yuam tseem puas siab puas ntsws qees. Qhov no yog ib qho limhiam tshaj plaws li! Qhov teeb meem no muaj nyob thoob qab ntuj, peb thiaj paub tias peb nyob rau tiam kawg lawm tiag uas tibneeg “tsis hlub luag” thiab “cov neeg phem thiab cov neeg txawj dag yuav phem heev zuj zus.” (2 Timaute 3:1-5, 13) Dab Ntxwg Nyoog lub tswvyim limhiam kawg li. Tu siab kawg thaum tibneeg qaug rau nws lub tswvyim dag. Tiamsis Yehauvas muaj hwjchim loj tshaj Xatas thiab cov uas ua li nws lub tswvyim phem. Yehauvas twb paub Xatas lub qe lawm. Tsis tas li ntawd xwb, Yehauvas paub peb tej kev txom nyem thiab nws yuav nplig peb lub siab. Peb zoo siab heev uas peb teev tiam tus Vajtswv uas “txhawb peb lub siab rau txhua yam kev ceeblaj.” Peb thiaj “txhawb tau cov uas raug ceeblaj lub siab tsis hais yam twg” thiab. (2 Khaulee 1:3, 4) Yehauvas yuav siv leejtwg los nplig cov uas raug yuam?

LEEJTWG THIAJ NPLIG TAU COV UAS RAUG YUAM?

9. Raws li Davi cov lus hauv Ntawv Nkauj 27:10, txawm cov niam txiv tsis pab hais menyuam zaj los Yehauvas yuav pab lawv li cas?

9 Cov uas raug tus txheeb ze yuam tiamsis lawv niam lawv txiv tsis pab hais, yuav hajyam cheem tsum kev nplig siab. Peb tso siab tias Yehauvas yeej yuav nplig lawv. Vajntxwv Davi paub tias Yehauvas yog tus Vajtswv uas nplig tibneeg lub siab. (Nyeem Ntawv Nkauj 27:10.) Nws ntseeg tias Yehauvas yog Leej Txiv uas qaws tus uas lawv tsev neeg tsis hlub thiab tsis pab tsa lawv cai. Yehauvas yuav pab lawv li cas? Nws yuav siv nws cov tibneeg los nplig lawv. Cov uas nyob hauv lub koom txoos yeej tam li peb cov kwvtij nkauj muam peb niam peb txiv ntag. Ib yam li ntawd, Yexus thiaj muab nws cov thwjtim hu ua nws cov kwvtij, cov muam, thiab nws niam.​—Mathai 12:48-50.

10. Tus tubtxib Povlauj hais li cas txog nws tes haujlwm txwj laus?

10 Cia peb kawm seb lub koom txoos Khixatia tam li peb tsev neeg li cas. Tus tubtxib Povlauj yog ib tug txwj laus uas muaj kev ntseeg loj heev thiab kub siab ua Vajtswv tes haujlwm. Nws tso ib tug qauv zoo heev rau peb thiab nws txhawb kom peb cia li xyaum nws, ib yam li nws xyaum Khetos. (1 Khaulee 11:1) Povlauj hais txog nws tes haujlwm txwj laus tias: “Thaum peb nrog nej nyob peb ua siab mos siab muag ib yam li leej niam tu nws cov menyuam.” (1 Thexalaunika 2:7) Zoo ib yam li leej niam, cov txwj laus yuav hlub thiab hais lus mos lus muag nplig cov kwvtij nkauj muam. Lawv yuav siv phau Vajlugkub los txhawb cov uas cheem tsum kev pab.

Cov muam Khixatia uas paub tab txawj nplig lwm tus heev (Saib nqe 11) *

11. Puas yog cov txwj laus thiaj nplig tau cov uas raug yuam xwb?

11 Puas yog cov txwj laus thiaj nplig tau cov uas raug yuam xwb? Tsis yog. Peb sawvdaws puavleej muaj lub luag haujlwm txhawb “txhua tus lub siab.” (1 Thexalaunika 4:18) Cov muam Khixatia uas paub tab thiab muaj kev ntseeg ruaj khov yuav nplig tau cov muam uas muaj kev nyuaj siab. Phau Vajlugkub twb qhia txog cov pojniam uas tau ua li ntawd lawm. (Yauj 42:11) Vajtswv Yehauvas thiaj muab nws tus kheej piv rau ib leej niam uas nplig nws tus menyuam. (Yaxaya 66:13) Niaj hnub no, Yehauvas zoo siab heev thaum nws pom cov pojniam Khixatia nplig lawv cov viv ncaus. Tej thaud, cov txwj laus yuav ua twjywm nug ib tug muam paub tab seb nws puas kam mus nplig lwm tus viv ncaus. *

PEB YUAV NPLIG LAWV LI CAS?

12. Peb tsis txhob ua li cas?

12 Thaum peb mus nplig lwm tus Khixatia, peb tsis txhob nug ntau tsav ntau yam, tsam muaj tej yam nws tsis xav qhia. (1 Thexalaunika 4:11) Tiamsis yog muaj tej tug xav tau kev pab thiab kev nplig siab ne, peb yuav ua li cas? Cia peb kawm txog 5 yam hauv phau Vajlugkub uas yuav pab peb nplig tau lawv.

13. Raws li 1 Vajntxwv 19:5-8, Yehauvas tus tubtxib saum ntuj pab Eliya li cas, thiab peb kawm tau li cas?

13 Nqes tes pab tus txom nyem siab. Thaum tus cev Vajtswv lus Eliya khiav ntawm cov uas nrhiav nws tua, nws nyuaj siab heev xav tuag xwb. Yehauvas xa ib tug tubtxib saum ntuj los nplig nws. Tus tubtxib ua dabtsi los pab Eliya? Nws ci ib lub ncuav thiab hais kom Eliya cia li sawv los noj. (Nyeem 1 Vajntxwv 19:5-8.) Tus qauv no qhia li cas rau peb? Tej kev pab uas tsis luaj twg los twb txhawb tau tus txom nyem siab lawm ntau. Yog peb mus xyuas nws es nrog nws nyob ib chim, noj ib pluag mov ua ke xwb los, yuav ua rau nws pom tias peb hlub nws heev. Yog koj mus xyuas tsis tau los, tej zaud koj kuj sau ib tsab ntawv mus nug nws moo lossis xa ib qho khoom me me rau nws. Txawm peb yog ib tug neeg txaj muag tsis kheev tham los, peb tseem ua tau tej no los pab peb cov kwvtij nkauj muam thiab.

14. Peb kawm tau li cas txog qhov uas Yehauvas pab Eliya?

14 Pab kom tus txom nyem siab txhob ntshai. Peb kawm tau li cas ntxiv txog qhov uas Yehauvas pab Eliya? Yehauvas ua txujci pub zog rau Eliya, nws thiaj mus txog puag saum lub roob Haule uas yog qhov chaw Yehauvas tau cog lus rau nws haiv neeg ntau pua xyoo los lawm. Qhov chaw no ua rau Eliya siab loj thiab tsis txhawj tsam nws cov yeeb ncuab tuaj nrhiav tau nws. Peb kawm tau li cas? Ua ntej peb nplig cov uas txom nyem siab, peb yuav tsum pab kom lawv tsis txhob ntshai ib yam li Yehauvas tau pab Eliya. Cov txwj laus yuav tsum xav seb yuav sib ntsib tus muam qhovtwg nws thiaj tsis ntshai. Tej tug xav kom lawv tuaj hauv tsev, lwm tus ho xav mus ntsib tom lub Tsev Nceeg Vaj. Txawm li cas los xij, yog cov txwj laus yoog tus muam ces nws yuav tsis ntshai qhia siab.

Peb yuav nplig tau lwm tus yog peb ua tib zoo mloog, nrog lawv thov Vajtswv ua ke, thiab xaiv tej lus zoo los hais (Saib nqe 15-20) *

15. Peb yuav ua tib zoo mloog lwm tus li cas?

15 Ua tib zoo mloog. Phau Vajlugkub hais tias: “Txhua tus yuav tsum maj mloog tsis txhob maj hais.” (Yakaunpau 1:19) Puas yog peb lam nyob twjywm mloog xwb? Tsis yog. Thaum Eliya qhia tag nrho nws tej kev txhawj xeeb rau Yehauvas, Yehauvas yeej ua tib zoo mloog. Nws pom tias Eliya ntshai heev thiab xav tias tshuav nws tib leeg teev tiam Yehauvas lawm xwb. Eliya kuj xav tias nws tej haujlwm tsuas nkim zog qhuav xwb. Eliya nroo txog yam twg los, Yehauvas txhawb thiab nplig tibsi. Thaum kawg, Eliya thiaj pom tias Yehauvas hlub nws heev thiab nrog nraim nws. Yehauvas yeej ua tib zoo mloog Eliya tiag.​—1 Vajntxwv 19:9-11, 15-18.

16. Peb yuav ua li cas luag thiaj paub tias peb yeej xav mloog luag tiag?

16 Thaum peb mloog ib tug kwvtij nkauj muam piav nws tej kev nyuaj siab, peb yuav ua li cas nws thiaj paub tias peb yeej mloog nws tiag? Zoo rau peb hais tej lo uas qhia tias peb nrog nws tu siab. Qhia nws tias tej uas nws raug yeej tsis tsim nyog. Yog peb txawj nplig li no ces nws yuav pom tias peb yeej hlub thiab nrog nws mob siab tiag.​—1 Khaulee 13:4, 7.

17. Ua cas peb yuav tsum ua siab ntev “tsis txhob maj hais”?

17 Nco ntsoov ua siab ntev “tsis txhob maj hais.” Tsis txhob txiav nws lus lossis maj ntuas nws. Thaum Eliya qhia siab rau Yehauvas, nws hais lus chim tsawv. Thaum Yehauvas txhawb nws lub zog tas los, nws rov hais tej qub lus dua. (1 Vajntxwv 19:9, 10, 13, 14) Peb kawm tau li cas? Tej zaum tus txom nyem siab yuav piav nws zaj ob peb lwm thiab. Txawm li ntawd los, peb yuav tau xyaum Yehauvas es ua siab ntev mloog. Tsis yog peb yuav daws nws qhov teeb meem, tiamsis peb khuvleej nws thiab nrog nws mob siab.​—1 Petus 3:8.

18. Thaum peb nrog tus txom nyem siab thov Vajtswv, yuav pab tau nws li cas?

18 Thov Vajtswv nrog tus uas txom nyem siab. Tej zaum cov uas nyuaj siab heev yuav tsis muaj siab thov Vajtswv, thiab xav tias tsis tsim nyog tus neeg zoo li nws thov Vajtswv. Yog peb xav nplig tus ntawd, zoo rau peb nrog nws thov Vajtswv ua ke. Tuav kiag nws lub npe qhia rau Yehauvas tias nws muaj nqes heev rau peb thiab cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos. Peb kuj thov Yehauvas pab nplig nws lub siab, nws thiaj muaj lub siab tus. Yog peb thov li ntawd, yuav nplig tau nws heev.​—Yakaunpau 5:16.

19. Yuav ua li cas peb thiaj xaiv tau tej lus zoo los nplig tus txom nyem siab?

19 Xaiv tej lus uas yuav nplig siab. Mam xav mam hais. Yog peb lam tau lam hais ces yuav chob luag siab. Ncauj lus zoo yog hauv tshuaj kho. (Paj Lug 12:18) Yog li, thov Yehauvas pab koj xaiv tej lus mos lus muag uas yuav nplig tau tus txom nyem siab rov kaj siab tuaj. Nco ntsoov tias Yehauvas tej lus zoo tshaj plaws thiab nws twb muab sau cia rau hauv phau Vajlugkub lawm. Zoo rau peb siv phau Vajlugkub los nplig tus txom nyem siab.​—Henplais 4:12.

20. Cov uas raug yuam ua phem ua qias xav li cas txog lawv tus kheej, tiamsis peb yuav txhawb lawv li cas?

20 Cov kwvtij nkauj muam uas raug yuam ua phem ua qias thaum yau, ib txhia yuav xav tias lawv tsis dawb huv thiab tsis tsim nyog hlub lawm. Tiamsis tsis muaj tseeb! Nco ntsoov siv phau Vajlugkub los qhia lawv tias Yehauvas hlub tshua lawv heev. (Mus siab lub ntsiab me “ Vajtswv Txojlus Nplig Tau Peb Siab.”) Xav txog thaum Daniyee qaug zog zis es Yehauvas kom ib tug tubtxib saum ntuj mus nplig nws. Tus tubtxib saum ntuj hais tias Daniyee yog tus uas ntxim hlub heev. Twb yog Yehauvas xav ua kom Daniyee paub li ntawd ntag. (Daniyee 10:2, 11, 19) Yehauvas hlub peb cov kwvtij nkauj muam uas txom nyem siab ib yam li ntawd!

21. Yehauvas yuav ua li cas rau cov uas tsis kam ntxeev dua siab tshiab thiab peb yuav nplig cov uas raug yuam li cas?

21 Thaum peb nplig lwm tus, peb pab lawv pom tias Yehauvas hlub lawv heev. Peb yuav tsum nco ntsoov tias Yehauvas yog ib tug Vajtswv uas coj ncaj thiab tsa cov txom nyem cai. Yog leejtwg yuam menyuam ua phem ua qias lawv yeej npog tsis tau ntawm Vajtswv. Yog lawv tsis ntxeev dua siab tshiab, Yehauvas yeej tsis tso lawv dim dawb dim do. (Xwm Txheej Taug Kev 14:18) Cia peb rau siab ntso nplig cov uas raug yuam. Peb zoo siab heev uas Yehauvas yuav muab txhua txojkev nyuaj siab tshem mus. Cov uas raug yuam hauv Xatas lub qab ntuj no yuav tsis nyob txom nyem siab ntsuav mus li. Tsis ntev xwb, lawv yuav tsis nco qab txog tej kev phem uas tau raug lawv dua li lawm.​—Yaxaya 65:17.

ZAJ NKAUJ 109 Txawj Sib Hlub Tuaj Nruab Siab

^ nqe 5 Cov uas thaum yau raug yuam ua phem ua qias, tej zaum twb ntau xyoo tom qab lawm los lawv tseem puas siab puas ntsws txom nyem siab ntsuav. Zaj no yuav qhia tias yog vim li cas thiaj muaj li no. Peb yuav kawm seb leejtwg thiaj nplig tau lawv, thiab yuav nplig lawv li cas.

^ nqe 11 Tus uas raug yuam yuav tsum txiav txim siab seb nws puas xav mus cuag kws kho mob lossis thaj maum nyuaj siab.

^ nqe 79 COV DUAB: Tus muam paub tab nplig tus viv ncaus uas txom nyem siab.

^ nqe 81 COV DUAB: Ob tug txwj laus mus xyuas tus muam txom nyem siab. Tus muam xav kom tus viv ncaus paub tab nyob nrog nws.