1. Kuo galime būti tikri?

JEHOVA visais laikais mylėjo savo tarnus, ir ta meilė niekada neišblės. Dievas taip pat brangina tai, kas teisinga (Ps 33:5). Todėl galime būti tikri štai kuo: 1) Jehovai skaudu, kai jo tarnai patiria neteisybę; 2) metui atėjus jis įgyvendins teisingumą. Pirmajame šios serijos straipsnyje * kalbėjome, kad Įstatymas, per Mozę duotas Izraelio tautai, buvo pagrįstas meile ir skatino žmones elgtis teisingai, be to, saugojo tuos, kurie nepajėgė apsiginti (Įst 10:18). Įstatymas bylojo, kad Jehova savo tarnais labai rūpinasi.

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Mozės Įstatymas nustojo galioti 33 m. e. metais, kai buvo įkurta krikščionių bendruomenė. Ar tai reiškė, kad krikščionys dabar bus be įstatymo, kuris juos saugotų ir mokytų? Tikrai ne. Jie turėjo naują – Kristaus įstatymą. Šiame straipsnyje visų pirma pakalbėsime, kas vadinama Kristaus įstatymu. Tada atsakysime į tokius klausimus: kodėl galime teigti, kad tas įstatymas yra pagrįstas meile ir skatina krikščionis laikytis teisingumo? Kaip, vadovaudamiesi Kristaus įstatymu, turėtų elgtis šeimų galvos ir bendruomenių vyresnieji?

3. Kas vadinama Kristaus įstatymu, kuris paminėtas Galatams 6:2?

³ Perskaityk Galatams 6:2. Jėzus nepaliko jokio rašytinio įstatymų rinkinio. Kas tad vadinama Kristaus įstatymu? Trumpai sakant, visa, ko jis mokė savo sekėjus. Tai įvairūs jo duoti nurodymai, priesakai ir principai, kuriais krikščionims dera vadovautis. Dabar aptarkime, kaip ir kada Jėzus žmones mokė ir kur jo mokymai užrašyti.

4, 5. a) Kaip Jėzus mokė žmones? b) Kada Jėzus mokė žmones?

⁴ Kaip Jėzus mokė žmones? Visų pirma, įtaigia kalba. Jis kalbėjo tiesą apie Dievą, aiškino, kokia gyvenimo prasmė, ir skelbė, kad tik Dievo Karalystė išvaduos žmoniją iš vargų (Lk 24:19). Jėzus mokė ir pavyzdžiu – savo gyvenimu parodė, kaip dera gyventi jo sekėjams (Jn 13:15).

⁵ Kada Jėzus žmones mokė? Tiek savo tarnystės žemėje metais, tiek vėliau (Mt 4:23). Štai netrukus po to, kai buvo prikeltas, jis pasirodė daugiau kaip 500 savo sekėjų ir įsakė jiems daryti žmones jo mokiniais (Mt 28:19, 20; 1 Kor 15:6). Net ir grįžęs į dangų Jėzus, krikščionių bendruomenės galva, nepaliko savųjų be vadovavimo. Maždaug 96 metais jis įpareigojo apaštalą Joną padrąsinti dvasia pateptus savo sekėjus ir duoti jiems pamokymų (Kol 1:18; Apr 1:1).

6, 7. a) Kur užrašyti Jėzaus mokymai? b) Iš ko matysis, kad paklūstame Kristaus įstatymui?

⁶ O kur Jėzaus mokymai užrašyti? Apie tai, ką jis kalbėjo ir ką nuveikė, nemažai sužinome iš keturių evangelistų pasakojimų. Jėzaus požiūrį į daugelį dalykų geriau suprasti padeda ir kiti graikiškųjų knygų rašytojai. Tie vyrai buvo įkvėpti šventosios dvasios ir, kaip sakoma Biblijoje, turėjo Kristaus mąstyseną (1 Kor 2:16).

⁷ Ką sužinojome? Jėzaus mokymai aprėpia visas gyvenimo sritis. Taigi Kristaus įstatymu dera vadovautis visur – namie, darbe, mokykloje ir bendruomenėje. Su juo susipažįstame skaitydami  ir apmąstydami graikiškąją Biblijos dalį. Tam įstatymui paklūstame, jei savo gyvenime laikomės ten užrašytų nurodymų, priesakų ir principų. Klausydami Kristaus įstatymo, klausome paties Dievo Jehovos. Juk Jėzus kalbėjo tai, ko Tėvas buvo jį išmokęs (Jn 8:28).

8. Kuo grįstas Kristaus įstatymas?

⁸ Jeigu namas stovi ant tvirto pamato, jame gyvenantys jaučiasi saugūs. Panašiai ir įstatymas, turintis tvirtą pagrindą, suteikia saugumo tiems, kurie jo laikosi. Kristaus įstatymas pastatytas ant paties tvirčiausio pagrindo – meilės. Kodėl galime taip sakyti?

9, 10. a) Kas liudija, kad Jėzus viską darė iš meilės? b) Kaip galime Jėzumi sekti?

⁹ Pirma, Jėzus viską darė iš meilės. Meilė gali pasireikšti gailesčiu arba atjauta. Gailėdamas žmonių Jėzus mokė minias, gydė ligonius, maitino išalkusius ir prikėlė mirusius (Mt 14:14; 15:32–38; Mk 6:34; Lk 7:11–15). Nors tam reikėjo nemažai laiko ir jėgų, Jėzus pirmiau rūpinosi ne savo, o kitų reikmėmis. Didžiausią meilę žmonėms jis parodė atiduodamas už juos gyvybę (Jn 15:13).

¹⁰ Ką sužinojome? Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, kitų poreikius laikysime svarbesniais už savo. Taip pat rodysime atjautą tiems, ką sutinkame tarnyboje. Jeigu skelbti gerąją naujieną ir mokyti kitus Biblijos tiesų mus skatina atjauta, vadinasi, paklūstame Kristaus įstatymui.

11, 12. a) Iš ko matyti, kad Jehova mumis rūpinasi? b) Kaip galime sekti Jehovos pavyzdžiu?

¹¹ Antra, Jėzaus darbuose ir mokymuose atsispindėjo Jehovos meilė. Iš to, kaip Jėzus elgėsi su savo sekėjais, buvo akivaizdu, kad Jehova savo tarnais labai rūpinasi. Jėzus mokė, kad jo dangiškajam Tėvui yra brangus kiekvienas iš mūsų (Mt 10:31). Jeigu žmogus, nuklydęs nuo bendruomenės, atgailauja ir nori sugrįžti, Jehova jį mielai priima (Lk 15:7, 10). Dievas mus labai myli ir tą meilę parodė atiduodamas savo Sūnų kaip išpirką už mus (Jn 3:16).

¹² Ką sužinojome? Jehovos pavyzdžiu seksime, jeigu vertinsime kiekvieną brolį ir sesę ir jeigu mielai priimsime visus, kurie pas Jehovą grįžta (Ps 119:176; Ef 5:1, 2). Meilę bendratikiams rodysime negailėdami jiems laiko ir jėgų, prireikus ateidami į pagalbą (1 Jn 3:17). Toks mūsų elgesys bylos, kad laikomės Kristaus įstatymo.

13, 14. a) Kokį įsakymą, remiantis Jono 13:34, 35, Jėzus davė savo sekėjams? b) Kodėl Jėzus savo įsakymą pavadino nauju? c) Kaip naujajam įsakymui paklūstame?

¹³ Trečia, Jėzus įsakė savo sekėjams mylėti vienas kitą pasiaukojama meile. (Perskaityk Jono 13:34, 35.) Šį įsakymą galima pavadinti nauju, nes jis reikalauja iš mūsų rodyti pasiaukojamą meilę * – tokią, kokios rodyti nereikalavo Įstatymas, Dievo duotas Izraeliui. Kitaip tariant, turime mylėti brolius ir seses taip, kaip Jėzus mus myli. Imdami iš jo pavyzdį, mylėsime bendratikius labiau nei save pačius ir būsime pasirengę atiduoti už juos gyvybę.

¹⁴ Ką sužinojome? Naujajam Kristaus įsakymui paklūstame, jei noriai aukojamės  brolių ir sesių labui. Turime būti pasirengę ne tik pačiai didžiausiai aukai – atiduoti už juos gyvybę, – bet ir mažesnėms geradarystėms. Pavyzdžiui, gal įmanoma suplanuoti darbus taip, kad galėtume nuvežti pagyvenusį bendratikį į sueigą. Arba gal galime atidėti savo reikalus į šalį, kad padarytume broliui ar sesei ką nors malonaus. O jeigu sužinome, kad ką nors iš mūsiškių ištiko nelaimė, gal galime darbdavio paprašyti laisvadienių ir nuvykti į pagalbą. Šitaip aukodamiesi, laikomės Kristaus įstatymo. Tada bendruomenė visiems bus saugus prieglobstis.

15–17. a) Iš ko matyti, kad Jėzus buvo nešališkas? b) Kas liudys, kad sekame Jėzumi?

¹⁵ Elgtis teisingai, kaip suprantame iš Biblijos, reiškia daryti tai, kas teisu Dievo požiūriu, ir būti nešališkam. Kodėl galime sakyti, kad Kristaus įstatymas skatina krikščionis elgtis teisingai?

¹⁶ Jėzus buvo nešališkas ir tai aiškiai matėsi iš jo elgesio su kitais. Žydų religiniai vadovai nekentė kitataučių, niekino paprastą liaudį ir negerbė moterų. Jėzus buvo ne toks. Kitataučių, kurie rodė tikėjimą, jis neatstumdavo (Mt 8:5–10, 13). Gerąją naujieną skelbė visiems – neišskirdamas nei turtuolių, nei vargšų (Mt 11:5; Lk 19:2, 9). Moterims Jėzus nebuvo šiurkštus ir jų neužgauliojo – priešingai, elgėsi su jomis pagarbiai ir maloniai, įskaitant ir tas, kurias aplinkiniai smerkė (Lk 7:37–39, 44–50).

¹⁷ Ką sužinojome? Jėzumi sekame, jei su kitais elgiamės nešališkai. Gerąją naujieną skelbiame visiems, kurie linkę jos klausytis, – nesvarbu, kokia būtų žmogaus socialinė padėtis ar religiniai įsitikinimai. Vyrai, kurie nori sekti Jėzaus pavyzdžiu, su moterimis stengsis elgtis pagarbiai. Nešališkas mūsų visų elgesys bylos, kad laikomės Kristaus įstatymo.

18, 19. a) Ko Jėzus mokė apie teisingumą? b) Ką svarbaus suprantame?

¹⁸ Dar pakalbėkime, ko Jėzus apie teisingumą mokė. Jis davė nemažai principų, kurie skatintų jo sekėjus elgtis su kitais teisingai ir sąžiningai. Štai kad ir vadinamoji aukso taisyklė (Mt 7:12). Visi norime, kad su mumis elgtųsi teisingai, todėl turime ir patys su kitais taip elgtis. Jeigu šia taisykle vadovaujamės, žmonės galbūt irgi norės elgtis su mumis teisingai. O kaip tada, jei patiriame kokią skriaudą? Prisiminkime, ką pasakė Jėzus: „Nejau Dievas neįvykdys teisingumo dėl savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi dieną naktį?“ (Lk 18:6, 7). Šie žodžiai suteikia mums tvirtą pagrindą tikėti, kad Dievas gerai žino, kokių išmėginimų šiomis paskutinėmis dienomis patiriame, ir metui atėjus mūsų labui įvykdys teisingumą (2 Tes 1:6).

¹⁹ Ką sužinojome? Jei laikomės Jėzaus duotų principų, su kitais elgiamės teisingai. O jei šiame Šėtono valdomame pasaulyje patiriame kokią neteisybę, galime guostis mintimi, kad Jehova mūsų labui įvykdys teisingumą.

20, 21. a) Kaip su kitais derėtų elgtis šeimų galvoms ir bendruomenių vyresniesiems? b) Kaip vyras gali parodyti žmonai pasiaukojamą meilę? c) Kaip šeimos galva turėtų elgtis su vaikais?

²⁰ Kaip, laikydamiesi Kristaus įstatymo, su kitais turėtų elgtis šeimų galvos  ir bendruomenių vyresnieji? Kadangi to įstatymo pagrindas yra meilė, iš jų tikimasi, kad su namiškiais ir bendruomenės nariais elgsis rūpestingai ir pagarbiai. Šeimų galvoms ir vyresniesiems svarbu prisiminti: sekti Kristumi reiškia viską daryti su meile.

²¹ Šeimoje. Vyras turi mylėti žmoną, „kaip ir Kristus mylėjo bendruomenę“ (Ef 5:25, 28, 29). Vadinasi, jis ugdysis tokią kaip Kristaus pasiaukojamą meilę ir pirmiau žiūrės ne savo paties, o žmonos gerovės. Kai kuriems vyrams tai daryti sunku. Galimas dalykas, jie augo aplinkoje, kur buvo mažai meilės ir nedaug kas elgėsi su kitais teisingai. Suprantama, pasikeisti nėra lengva. Vis dėlto taisyti savo elgesį privalu, nes to reikalauja Kristaus įstatymas. Vyras, kuris nesavanaudiškai myli savo žmoną, pelnys jos pagarbą. O jeigu turi vaikų, nuoširdžiai juos mylės ir neužgaulios nei žodžiais, nei kaip kitaip (Ef 4:31). Taip pat savo atžalas pagirs ir parodys, kad jomis didžiuojasi. Vaikai tokį tėtį mylės, juo pasitikės ir namie jausis saugūs.

22. a) Kieno nuosavybė, pasak 1 Petro 5:1–3, yra bendruomenės nariai? b) Kaip vyresnieji turėtų elgtis su Jehovos avimis?

²² Bendruomenėje. Vyresniesiems svarbu nepamiršti, kad broliai ir sesės nėra jų nuosavybė (Jn 10:16; perskaityk 1 Petro 5:1–3, išnaša). Pasakymai „Dievo kaimenė“, „Dievo paveldas“ vyresniesiems primena, kad bendruomenės nariai priklauso Jehovai. Jis nori, kad su jo avimis būtų elgiamasi rūpestingai ir švelniai (1 Tes 2:7, 8). Vyresniuosius, kurie su meile gano bendruomenę, Jehova laimina. O ir bendratikiai tokius brolius labai myli ir gerbia.

23, 24. a) Ką daryti įgalioti vyresnieji, jei bendruomenėje kas nors sunkiai nusideda? b) Ką vyresniesiems derėtų turėti omenyje nagrinėjant bendratikių nusižengimus?

 ²³ O koks yra vyresniųjų vaidmuo, jei bendruomenėje kas nors sunkiai nusideda? Senovėje Izraelio tautos teisėjai ir seniūnai, būdami pavaldūs Įstatymui, Dievo duotam per Mozę, nagrinėjo ne tik su dievogarba susijusius klausimus, bet ir civilines bei baudžiamąsias bylas. Kristaus įstatymui pavaldžių bendruomenės vyresniųjų įgaliojimai kiek kitokie. Jie žino, kad spręsti civilines ir baudžiamąsias bylas ir skirti laisvės atėmimo bausmes, pinigines baudas ar kitokias nuobaudas Dievas suteikė teisę valdžios pareigūnams (Rom 13:1–4). Vyresnieji yra įgalioti įvertinti bendruomenei padarytą žalą, suteikti nukentėjusiesiems pagalbą ir padėti nusižengusiajam atgauti dvasinę sveikatą.

²⁴ Kaip vyresnieji nagrinėja kokio bendratikio nusižengimą? Kad įvertintų padėties rimtumą ir priimtų teisingą sprendimą, broliai naudojasi Biblija. Jie nepamiršta, kad Kristaus įstatymas yra pagrįstas meile. Būtent meilė skatina vyresniuosius pagalvoti, kokios pagalbos nukentėjusiems asmenims reikėtų. Meilė taip pat skatins vyresniuosius išsiaiškinti, ar nusižengėlis atgailauja ir ar įmanoma jam padėti atkurti gerus santykius su Jehova.

25. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁵ Akivaizdu, Kristaus įstatymas yra duotas mūsų labui, ir tuo mes labai džiaugiamės. Jei kiekvienas stengsimės jo laikytis, bendruomenėje visi jausis saugūs ir mylimi. Deja, šiandien pasaulyje daug piktų žmonių ir, pasak Biblijos, jie eis blogyn (2 Tim 3:13). Todėl nepraraskime budrumo. O iš ko matysis, kad krikščionys vadovaujasi Dievo duotais teisingumo principais, kai tenka spręsti klausimus, susijusius su vaikų lytiniu išnaudojimu? Tai aptarsime kitame straipsnyje.