Pel aghị epẹ ogọ bọ raraạr phọ

Pel aghị epẹ ogọ bọ raraạr phọ

EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 27

Kookolobian Nyiidiphọ Osoman Igbiphoghọm

Kookolobian Nyiidiphọ Osoman Igbiphoghọm

“Kogbiphoghọm ni oomo awe Iọ owạ oḅophoghạn [r’aZizọs] Kraist orọI adọI aruukuan.”—2 TIM. 3:12.

AḌUỌR PHỌ 129 We Will Keep Enduring

OGHAẠPH OOKARAGH *

1. Eeghe kụ iḍighi kụ ewạ bọ m’ookolhobian ilọ okaran igbiphoghọm?

ḌUGHUL phọ aḍiphẹ eḅaạl k’okiigh bọ nyodị, Uw-emoọgh phọ ayira aZizọs aḅẹm ni mọ kolọgh ni ḍien oomo abuphẹ osaḅạr bọ oḍighi abutelhedom odị. (Jọn 17:14) K’aḍio arodon, Abugbaanhaạn aZihova idiphọ aKristẹn dị okpẹ oḍuom olhoghi rosoman ghan ni igbiphoghọm ḍighaạgh abuphẹ rogbagharạn ghan bọ igey iiseeny. (2 Tim. 3:12) Iduọn eekuna eghimoghọm araraạr phọ iphẹn mekpụl bọ, yira olegheri ni m’abumulọgh ḍien phọ ayira kugbiphoghọm ni iyira iboom.—Mat. 24:9.

2-3. (a) Ewạ molegheri eeghe idị egbolhomaam oghiilhaan? (b) Yira kooḅeghiọn eeghe siẹn emhuoghaạph phọ ephẹn phọ?

2 Ika kụ idị yira kookolobian bọ nyiidiphọ ilọ okaran igbiphoghọm? I/moghi dị yira kootughiạn ilọ oomo ikarạph araraạr phọ ipẹ kimitenhaan bọ iyira. Yira oḍighi idiphọ, pọ yira koḅonyonhu ni ozuan loor oghiilhaan r’ooḅaghamiạn aloor. Yira kotue kẹn ni okiilhaan bịn obilhẹ ooḅereghị aZihova kụ egbi oteẹny amem dị odẹgh ophogh katu. (Prov. 12:25; 17:22) Oghiilhaan aḍighi egbogh ekpinạ dị amulhọgh ḍien phọ ayira “Eru” phọ, rasighẹ ghan kaḍighinhom. (1 Pit. 5:8, 9) Eeghe kụ edị yira koḍighi nyiidiphọ ookolobian asiloor ayira?

3 Siẹn emhuoghaạph phọ ephẹn phọ, yira kotuughạ idị yira kotue okparamhị siya phọ ayira r’aZihova, ḅilhẹ r’iyaạr phọ emhạn bọ ni maạr oḍighi iduọn phọ nyiidiphọ. Yira koḅilhẹ kẹn ooḅeghiọn raraạr dị yira koḍighi okparamhị akpọ oḅio phọ ayira k’anyiidiphọ. Edị esughanham omhạn, yira kooḅeghiọn ipẹ yira kotue bọ okaran mulhọgh ḍien ḍighaạgh abuọ isophoghom.

IPẸ NẠ KAKPARAMỊ BỌ SIYA PHỌ ANẠ R’AZIHOVA

4. Odaphạn Hibru 13:5, 6, eeghe kụ edị ewạ mọ yira okuphom owol, kụ eeghe kụ iḍighi?

4 Kuphom ni owol mọ aZihova aphomoghiạn ni nyinhạ ḅilhẹ mọ odị nyinhạ ka/ḅitonhaạn. (Bạl Hibru 13:5, 6.) Ibadị asiạ epẹ omhạn, Otu Okoriom mọ aḅẹm mọ: “Oye dị akạr alegheri Enaạn, rakạr ghan kaḍuom nyodị olhoghi mem odẹgh ophogh.” Okạr idiphọ! Orue okparạm igbiphoghọm, pọ yira kopomoghiạn aZihova kụ oḅilhẹ okạr oḍuom olhoghi nyodị, dị yira koo/kia mughumọ odị amoọgh ni igbiririph ayira.—Mat. 22:36-38; Jems. 5:11.

5. Eeghe kụ keloghonhaạn nyinhạ ḍighaạgh olhoghoma ephomoghiạn phọ aZihova?

5 Bạl ghan Baibul phọ ḍio ḍio ḍio r’aḍiitughiạn okparamhị asiya phọ anạ r’aZihova. (Jems. 4:8) Iduọn nạ rabạl bọ, gbon ghan omhiịn araagharạ ogbolhomaam mọ aZihova. Loghoma ni ephomoghiạn r’amatir phọ odị eganana bọ siphẹ ikpo onhụ phọ r’araraạr phọ odị aḍighi yogh bọ. (Ex. 34:6) Rekparanhaạn ghan ni bunhiin omheeraam mọ Enaạn apomoghiạn ni bunọ loor esi dị k’ekula oye ko/ḍeenhaan ghan bidị ephomoghiạn. Eḍighi maạr dị nạ alhoghoma eten phọ epẹ phọ, pọ kparaghạ ghan ogẹ ḍio ḍio ḍio reten dị aZihova aḍeenhaan nyinhạ onmạ ighirigiir r’igbiririph. (Ps. 78:38, 39; Rom. 8:32) Eḍighi maạr dị nạ aaḅeghiọn raraạr dị emiteghunhaan nyinhạ kụ agbirima ipẹ nạ aạl bọ siphẹ Ekpo onhụ phọ Enaạn, nạ katue ni alọgh elhegh raraạr dị aZihova maḍighinhaan nyinhạ. Eḍighi maạr dị nạ aghiọm ghan ghisigh asereghiạn ipẹ aZihova maḍighinaan bọ nyinhạ, pọ kụ amem dị asiya phọ anạ r’odị kakpạr ghan bịn.—Ps. 116:1, 2.

6. Odaphạn Psalm 94:17-19, ika kụ idị ooḅereghị ghan k’ekpom keloghonhaạn nyinhạ ḍighaạgh?

6 Ḅeeḅereghị ghan egbạ gbạ amem. Gbiom olhoghi obạm oọny dị odi eḅạgh odẹ. Oọny phọ raloghoma ghan ni oghoph, kụ ra/kiilhaan ghan oḅenhị odẹ phọ igey r’ikarạph araraạr dị emiteghunhaan nyodị. Nạ katue ni akelọm aani odọ asiya phọ opọ phọ, eḍighi maạr dị nạ ateẹny ghan aZihova esi iiḅereghị k’epẹ ekpom mọ anạ ḍio etum ḍio. (Bạl Psalm 94:17-19.) Iduọn nạ raaḅereghị bọ aZihova, “zu ekpom mọ anạ idiphọ amuụm” kụ aḅenhị Odẹ ephomoghiạn phọ anạ oomo oghiilhaan r’ooḅaghamhiạn aloor phọ anạ. (Lam. 2:19) Iphẹn phọ kekọm eeghe kụ emiteom? Nạ kaloghoma eephọ phọ k’Enaạn aBaibul phọ aḅẹm bọ mọ “epel dị oye katue alegheri.” (Fil. 4:6, 7) Nạ aghiọm ghisigh aaḅereghị ghan eten phọ ephẹn phọ, asiya phọ anạ r’aZihova kelegheri kụ ekpạr.—Rom. 8:38, 39.

Yira romoọgh ghan akpọ oḅio mem dị yira omoọgh oḍuomolhoghi oghị esi aZihova r’Omhạr phọ odị

AStanley Jones akparamhị omheeraam mọ odị esi omheeraam okuphom owol mọ Omhạr phọ k’Enaạn odi ni eye (Miịn ekpịgh phọ 7)

7. Eeghe kụ iḍighi kụ nạ kakuphom bọ ni owol mọ aruguanhaan Omhạr phọ k’Enaạn ketu ni inẹ?

7 Kuphom owol mọ aḍisẹph kirokirọ Omhạr phọ k’Enaạn ketu ni inẹ. (Num. 23:19) Eḍighi maạr dị omheeraam mọ anạ esi aruguanhaan phọ ipẹ phọ kụ adugh, pọ kedughanaan ni Setan r’otul phọ odị ookperemhi anạ. (Prov. 24:10; Hib. 2:15) Ika kụ idị nạ katue akparamhị omheeraam mọ anạ ilọ Omhạr phọ k’Enaạn nyiidiphọ? Lọgh mem atuughạ ruguanhaan phọ Enaạn ilọ Omhạr phọ odị ḅilhẹ r’iyaạr phọ nạ atuạn bọ kụ akuphom bọ ni owol mọ ketu ni inẹ. Ika kụ idị ipẹ phọ kelọgh ḍighaạgh? Ooḅeghiọn eḍeenhaan onyọ umor dị oghol mọ Stanley Jones, dị okasaghiọm otu ikoli esi oḍual asiạ loor omheeraam mọ odị. * Eeghe kụ ilhoghonhaạn bọ nyodị ḍighaạgh orue ophamanạm adọl dị ekpẹ oḍuom olhoghi? Odị aḅẹm mọ: “Iduọn mị amhaạr bọ anyaamhị loor amhị r’oboom olhegheri iyaạr ilọ omhạr phọ k’Enaạn, akuphom owol, ḅilhẹ mị uu/kia bọ r’amem, iḍighi idị mị alhom aZihova agheelhom.” Eḍighi maạr dị nạ amhoọgh omheeraam dị akpạr esi aruguanaan phọ Enaạn, pọ nạ kaḍuraan ni agbị aZihova dị iyaạr nyinhạ ke/tue esophoghom okumu odị.—Prov. 3:25, 26.

8. Eten phọ epẹ yira osighẹ bọ ituughạ phọ reḍeenhaan ghan eeghe? Gbạ.

8 Gbor ghan aghị ituughạ. Ituughạ phọ riloghonhaạn ghan iyira ḍighaạgh oḍuraan otuman aZihova. Eten phọ epẹ yira osighẹ bọ ituughạ phọ kụ keḍeenhaan mughumọ yira kotue ni okpạr opu igbiphoghọm ghisigh. (Hib. 10:24, 25) Eeghe kụ iḍighi kụ oḅẹm bọ iduọn phọ? Eḍighi maạr dị nạ ameera mọ ibạm iiḅaghamhị esophoghom nyinhạ oghị ghan ituughạ nyiidiphọ, ketọl ika eḍighi maạr dị epẹ ghisigh kụ ewạ mọ lọgh ghuḍum anạ esi ootor’osooromineen ookpomhoghan r’abumor r’abumarani phọ? Ḍierị phọ aḍighaạgh phọ, eḍighi maạr dị nạ asopha oghị ghan ituughạ etigheri torobọ iiḅaghamhị, pọ nạ katue ni amerenyạn mem lọ abuọ isophoghom rokparaghạ okikima ayira. Nyiidiphọ kụ amem olhẹm aḍiḅeraạn ituughạ phọ ayira. Mem lọ yira omhoọgh ḍiḅeraạn oghị ghan ituughạ, isophoghom i/lo, ghalhamọ r’itọ agomẹt bịn ke/tue ikikima iyira onaghanhạn Enaạn.—Iiḍighi 5:29.

Aạl ghan ariisi aBaibul r’omoọr ghan asuọr Omhạr phọ nyiidiphọ dị esi nạ u/pogh ketue ni elhoghonhaạn nyinhạ ḍighaạgh mem igbiphoghọm (Miịn ekpịgh phọ 9) *

9. Eeghe kụ iḍighi kụ ootughiạn ghan ariisi aBaibul eḍighi bọ imạ eten ookolhobian ilọ igbiphoghọm?

9 Tuutughiạn ghan riisi aBaibul dị ekạr eḅeraạn nyinhạ. (Mat. 13:52) Ghalhamọ nạ uḍighi ni oye abula, aZihova kalhoghonhaạn ni nyinhạ ḍighaạgh, dị eego esi uwaloor iigbia ph’odị, ootughianhạm anạ riisi aBaibul phọ ipẹ phọ. (Jọn 14:26) Oniịn onyọ umor dị okasaghiọm ikoli, ogina odị bịn osoph epẹ East Germany aḅẹm mọ: “Olhoghi amhị akạr kụ aḅaạl loor esi dị tutụ k’amem mọ opọ phọ mị malhegheri ni iboom ariisi aBaibul! Dị ghalhamọ r’iduọn ogina amhị bịn kụ arọl bọ, mị ugbirima ghan ni ibadị arumhuoghaạph aBaibul phọ.” Ariisi aBaibul phọ ipẹ phọ kụ iloghonhaạn ḍighaạgh umor phọ ayira oḅạr aZihova—kụ ophamhanhạm omheeraam mọ odị.

(Miịn ekpịgh phọ 10) *

10. Eeghe kụ iḍighi kụ yira kotuughạ bọ omhoọr asuọr phọ ayira dị esi u/pogh?

10 Moọr ghan suọr dị reeseeny aZihova dị esi nạ u/pogh. APọl r’aSailạs umhoọr ri suọr ooseenyom aZihova mem dị okasaghiọm bidị epẹ Filipai. (Iiḍighi 16:25) Idiphọ aPọl r’aSailạs, mem mọ osiphi bọ bumor phọ ayira orọl bọ mem itooghị aSoviet Union phọ osighẹ oghị Siberia, ika kụ idị bidị okparamị siloor abidị? Umarani phọ Mariya Fedun aḅẹm mọ: “Yoor umoọr oomo asuọr phọ yoor omhaạr bọ, ipẹ erọl ghan bọ siphẹ aḍinyạ asuọr phọ ayira.” Odị aḅẹm mọ asuọr phọ ipẹ phọ ikparamhị ni oomo phọ abidị eḅilhẹ elhoghonhaạn bidị ḍighaạgh otuman aZihova. Rekparamhị ghan ni nyinhạ mem lọ nạ amhoọr ḍuọr iiseeny dị ekạr eḅeraạn nyinhạ ḍughụm? Pọ tuughạ ilọ omhoọr ghan asuọr phọ ayira k’anyiidiphọ!—Miịn igbe phọ “ Ungọ Akpọ Oḅio.”

IPẸ NẠ KATUE BỌ AMOỌGH AKPỌ OḄIO

11-12. (a) Odaphạn 1 Samuel 17:37, 45-47, eeghe kụ iḍighi kụ aDevid amhoọgh bọ akpọ oḅio? (b) Eeghe ephigh iyaạr kụ edị yira otuughạ esi eḍeenhaan phọ aDevid?

11 Ewạ ni akpọ oḅio, orue osoman igbiphoghọm. Eḍighi maạr dị nạ alhoghomha mọ nạ o/moọgh akpọ oḅio, nạ kaḍighi ika? Tuutughiạn mọ ogey akpọ oḅio o/lo ghan esi aḍimite, inyaạm, obobọ emhaạr oye phọ. Ḅeeḅeghiọn eḍeenhaan oḍoọgh oọny phọ Devid, mem mọ odị amerenyạn bọ aGolayat. Osighẹ otomaạm ophelhegbe phọ opọ phọ, aDevid aḍighi obạm okporokporọ oọny dị iyaạr eghạm u/moọgh. R’elool eghạm bịn o/mhoọgh. Kuolọ, odị amoọgh akpọ oḅio. R’oḅom emhụ aDevid aghiil li aghị eenhan ophelhegbe oye eghạm mọ Golayat.

12 Eeghe kụ iḍighi kụ aDevid amhoọgh bọ idiphọ akpọ oḅio? Odị akuphom ni owol mọ aZihova odi ni r’odị. (Bạl 1 Samuel 17:37, 45-47.) ADevid o/phogh ipẹ aGolayat alheeny bọ mem dị otomaạm nyodị. Kparipẹ ghụn ni odị aphogh odọ ipẹ aGolayat aghom bọ mem dị otomaạm aZihova. Yira otuughạ eeghe siẹn phọ? Yira komoọgh akpọ oḅio mem dị yira okuphom owol mọ aZihova odi ni r’ayira ḅilhẹ omheeraam mọ abuọ isophoghom mọ ayira okom opughạn mem dị otomaạm Enaạn Oomo Iikpọ phọ. (2 Chron. 20:15; Ps. 16:8) Ika kụ idị yira kotue bọ omoọgh akpọ oḅio nyiidiphọ, kụ egbi oteẹny amem igbiphoghọm?

13. Ika kụ idị yira kotue omoọgh akpọ oḅio? Gbạ.

13 Yira kotue ni omoọgh akpọ oḅio nyiidiphọ esi oghaạph ghan iiḅi iinhaghạn ilọ Omhạr phọ k’Enaạn oḅenhị aani abunhọn, esi ogbo. Eeghe kụ iḍighi? Loor esi dị oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ rutughemhị ghan iyira oḍuom aZihova olhoghi ḅilhẹ r’okpạr opu oghiilhaan oye. (Prov. 29:25) Idiphọ aloor ayira reekparạgh ghan bọ mem lọ yira rozaamiạn loor, idiphọ kụ idị akpọ oḅio phọ ayira kakpạr mem lọ yira oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ otu atum otu, riisi ogbo, mem dị u/gu, r’arikpisi dị romuul ghan ḍighi. Eḍighi maạr dị yira omhoọgh akpọ oḅio oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ nyiidiphọ, pọ kinyaamị ni iyira oghaạph ghan ghalhamọ r’amem dị abuọ itooghị phọ kụ oḅẹm mọ ku/kaạph mun iiḅi iinhaghạn phọ.—1 Tẹs. 2:1, 2.

ANancy Yuen o/meera owilhẹ ogbeelhom ghan iiḅi iinhaghạn phọ (Miịn ekpịgh phọ 14)

14-15. Eeghe kụ edị yira otuughạ esi eḍeenhaan phọ aNancy Yuen r’aValentina Garnovskaya?

14 Yira kotue ni otuughạ ilọ okpọ oḅio esi eḍeenhaan iyạl abumarani dị oḍeenhaan akpọ oḅio dị aḍighan elhegh. ANancy Yuen o/mhạn oogh ekulọm aḍighaạgh ḍiphoph, kuolọ iyaạr ke/tue eekperemhi nyodị. * Odị o/mheera owilhẹ oghaạph ilọ Omhạr phọ k’Enaạn. Iphẹn phọ ikọm ni idị olhọgh nyodị ikoli dị epel li 20 asiạ epẹ China. Oye olọ itooghị phọ dị aapuru nyodị sipuru aḅẹm mọ odị “kụ amoọgh oḅom emhụ apu” siphẹ eelhe phọ.

AValentina Garnovskaya ameeraam ni akuphom owol mọ aZihova odi ni r’odị (Miịn ekpịgh phọ 15)

15 Iniin phọ kẹn, aValentina Garnovskaya aghị ni ikoli mem aSoviet Union phọ iraạr amem, dị emhạn ni 21 asiạ. * Eeghe kụ iḍighi? Odị asopha oghị aghisigh oghaạph ghan iiḅi iinhaghạn phọ dị tutụ abuọ itooghị phọ oghol nyodị mọ “ogbagarạ osoroghuom iilhogh.” Eeghe kụ iḍighi kụ iyạl phọ anmariịr phọ abuẹn okpẹ bọ oḍuom olhoghi phọ omhoọgh bọ akpọ oḅio? Bidị ukuphom owol mọ aZihova odi ni r’abidị.

16. Eeghe kụ isabị ogey akpọ oḅio?

16 Iduọn yira moghaạph bọ ni, orue omhoọgh akpọ oḅio, pọ yira ko/gbon inyaạm r’emhaạr ayira. Kparipẹ ghụn yira komeeraam mọ aZihova odi ni r’ayira ḅilhẹ mọ odị ku reenhaan iyira. (Deut. 1:29, 30; Zech. 4:6) Pọ kụ isabị ogey akpọ oḅio.

IDỊ NẠ KATUE AKARAN MULHỌGH ḌIEN ḌIGHAẠGH AWE

17-18. Odaphạn ipẹ ogẹ bọ siphẹ Jọn 15:18-21, eeghe iphụr arurụ kụ edị aZizọs ungọ iyira? Gbạ.

17 Riḅeraạn ghan ni iyira mem lọ awe ulhọgh iyira eegu, kuolọ yira kuu/tughiạn ghan mọ yira u/moọgh maạr oḍighinhom mem dị awe ulhọgh iyira ḍien. AZizọs aḅẹm mọ: “Ibo k’Enaạn irolonaạn inyina mem dị awe ilọgh inyina ḍien kụ ighel inyina kụ iituuny inyina kụ isuughi inyina inhụ loor emụ Oọny phọ Oye.” (Luk 6:22) AZizọs raḅẹm ghan eeghe?

18 AZizọs ra/ḅẹm ghan mọ reḅeraạn ghan Kristẹn mem dị awe olhọgh bidị ḍien. Kparipẹ ghụn odị aphụr ghan rurụ ilọ ipẹ kemitenhaan bọ bidị. Yira ka/buọ aḅirinhi phọ. Yira odimom ghan itughemhị phọ r’adom oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ. Loor ephigh phọ ephẹn phọ aḅirini phọ ulhọgh ni iyira ḍien. (Bạl Jọn 15:18-21.) Yira rowạ ghan oḍighi idị eḅeraạn aZihova. Eḍighi maạr dị awe ulhogh iyira ḍien loor iduọn yira ophomoghiạn bọ Odẹ phọ ayira, pọ ipẹ ilọ abidị.

19. Ika kụ idị yira kotue otuughaạny eḍeenaan abutelhedom mọ?

19 Ka/meera iyaạr dị owe oghaạph obobọ oḍighi esiphe nyinhạ umugholoor omạ aloor omiteom idiphọ onyọ Ogbaanhaạn AZihova. (Mic. 4:5) Yira kotue ni otuughạ ilọ okaran oghiilhaan awe esi ooḅeghiọn eḍeenhaan abutelhedom mọ epẹ Zeruselem, mem mọ oghiigh bọ Zizọs. Bidị ulhegheri ni idị abuḍiemiom aruukụ iiḅereghị aJu phọ olhọgh bidị ḍien. (Iiḍighi 5:17, 18, 27, 28) Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, bidị u/soph ghan ḍio oghị ghan isiphẹ otu iiḅereghị phọ r’ogbeelhom ghan esi ogbo m’abunọ abumatuạn aZizọs. (Iiḍighi 5:42) Bidị u/meel uḍighanhaan oghiilhaan awe. Yira kotue ni okpạr opu aani oghiilhaan awe esi ogbor ghan omạ aloor omiteom mọ yira Abugbaanhaạn AZihova—epẹ otu oḍighi phọ ayira, otu askul, ḅilhẹ r’isiphẹ ekool phọ ayira.—Iiḍighi 4:29; Rom. 1:16.

20. Eeghe kụ iḍighi kụ olhoghi abutelhedom mọ aḅaạl bọ ni ghalhamọ r’iduọn olhọgh bọ ni bidị ḍien phọ?

20 Eeghe kụ iḍighi kụ olhoghi abutelhedom mọ aḅaạl bọ? Bidị ulegheri ni iyaạr phọ eḍighi bọ kụ olhọgh bọ bidị ḍien, kụ bidị osighẹ idiphọ eghuan dị otuạn oḍighi ogbi phọ aZihova kụ rogilaạm bidị. (Luk 6:23; Iiḍighi 5:41) Onyebel roten, otelhedom mọ aPọl agẹ mọ: “Kụ ghalamọ nyina ighol li oḍighi ghan ipẹ enighẹ bọ kụ remiinọm, pọ ibo k’Enaạn kirolonaạn ni inyina.” (1 Pit. 2:19-21; 3:14) Mem dị yira olegheri mọ otuạn oḍighi ipẹ eru bọ elhiom kụ ulhọgh iyira ḍien, r’amem r’amem yira ku/meera ipẹ phọ eḍighi iyaạr dị yira kobilẹ okumu aZihova.

NẠ KAMOOGHỌM NI SUỌ ESI OOKOLHOBIAN GHAN

21-22. (a) Eeghe kụ edị nạ masopha oḍighi orue ookolhobian ilọ okaran igbiphoghọm? (b) Yira kooḅeghiọn eeghe siphẹ ephedị phọ emhuoghaạph phọ?

21 Yira u/legheri mem dị kugbiphoghọm iyira obobọ mem dị abuọ itooghị phọ kosophoghom iiseeny phọ ayira. Iyaạr dị yira olhegheri pọ, ewạ ni mọ yira omhiigh k’anyiidiphọ kụ ookolhobian ghan, esi okparamhị ghan asiya phọ ayira r’aZihova, esi omhoọgh akpọ oḅio, ḅilhẹ r’esi otuughạ ghan idị yira kotue okaran mulhọgh ḍien ayira. Ipẹ yira ookolhobian bọ nyiidiphọ kiloghonhaạn iyira ḍighaạgh omheerạ giph epẹ ghisigh.

22 Kuolọ kokaạph ika eḍighi maạr dị osophoghom iiseeny phọ ayira? Emhuoghaạph phọ etum bọ siẹn keeḅeghiọn sinị iilhogh aBaibul dị kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh oghiọm aghisigh okumu aZihova ghalhamọ usophoghom ni iiseeny phọ ayira.

AḌUỌR PHỌ 118 “Give Us More Faith”

^ par. 5 Yira ro/wạ m’ulhọgh iyira ḍien. Kuolọ moọny amem obobọ ghisigh, oomo phọ ayira kosoman ni igbiphoghọm. Emhuoghaạph phọ ephẹn kiloghonhaạn iyira ḍighaạgh ookolobian ilọ osoman igbiphoghọm r’akpọ oḅio.

^ par. 7 Miịn Watchtower, December 15, 1965, ipoḍi phọ 756-767.

^ par. 14 Miịn Watchtower, July 15, 1979, siikpịgh phọ. 4-7. Miịn kẹn vidio phọ Jehovah’s Name Will Be Made Known siphẹ JW Broadcasting®. Kiạ siphẹ INTERVIEWS AND EXPERIENCES.

^ par. 15 Miịn 2008 Yearbook of Jehovah’s Witnesses, ipoḍi phọ 191-192.

^ par. 67 ILỌ AFOTO: Odẹ r’onhiin osighẹ sikạd dị ogẹ riisi aBaibul kụ rologhonhaạn ḍighaạgh ibạm anmụny abidị olhegheri ariisi aBaibul dị u/pogh esi, mem iiseeny eghunotu.

^ par. 70 ILỌ AFOTO: Eghunotu dị rotuughạ ghan ilọ omoọr asuọr Omhạr phọ olhoghi amoto, mem dị bidị rokị ituughạ.