1. Kodėl turime ruoštis persekiojimui?

VAKARĄ prieš savo mirtį Jėzus pasakė, kad visi, kurie norės būti jo mokiniais, sulauks neapykantos (Jn 17:14). Taip ir yra – ištikimus Jehovos tarnus priešininkai persekioja iki pat šiandien (2 Tim 3:12). Žinome, kad artėjant šio pasaulio galui jie nekęs mūsų vis labiau (Mt 24:9).

2, 3. a) Kaip mus gali paveikti baimė? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Kaip persekiojimui pasiruošti? Nereikėtų vaizduotėje kurti pačių baisiausių scenarijų, kas mums gali nutikti. Jei taip darytume, visai tikėtina, kad baimė ir nerimas pakirstų ryžtą tarnauti Jehovai ir mes pasiduotume dar nė neprasidėjus tikriems išbandymams (Pat 12:25; 17:22). Baimės jausmas yra labai stiprus, todėl mūsų priešininkas Velnias mėgina juo pasinaudoti ir atimti mums jėgas (1 Pt 5:8, 9).

³ Kad išbandymus ištvertume, turime būti arti Jehovos. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip galime stiprinti savo ryšį su juo ir kodėl tai būtina daryti jau dabar. Taip pat aptarsime, kaip įgauti daugiau drąsos ir kaip į priešininkų neapykantą reaguoti.

4. Kodėl svarbu neabejoti tuo, kas rašoma Hebrajams 13:5, 6?

⁴ Neabejok, kad Jehova tave myli ir niekada tavęs neapleis. (Perskaityk Hebrajams 13:5, 6.) Prieš keletą  dešimtmečių Sargybos bokšte buvo pasakyta: „Jei su Dievu tvirtą ryšį turėsi, išbandymo dieną juo pasitikėsi.“ Išties, persekiojimą ištversi, jeigu mylėsi Jehovą, visiškai juo pasikliausi ir neabejosi, kad esi jam brangus (Mt 22:36–38; Jok 5:11).

5. Kas padės tau įsitikinti, kad Jehova tave myli?

⁵ Kasdien skaitydamas Bibliją, turėk tikslą dar geriau pažinti Jehovą (Jok 4:8). Kai skaitai, ką Jehova žmonėms kalbėjo ir ką dėl jų darė, mąstyk apie tai, koks jis geras, gailestingas, kokia didelė jo meilė (Iš 34:6). Tiems, kas gyvenime meilės nepatyrė, galbūt sunku patikėti, kad Dievas juos myli. Jei ir tu esi tarp jų, kiekvienos dienos gale pamėgink užrašyti, kaip tądien Jehova parodė tau gerumą ir gailestingumą (Ps 78:38, 39; Rom 8:32). Apmąstęs tai, ką patyrei pats ir kas rašoma Biblijoje, veikiausiai galėsi užrašyti ne vieną jo geradarystę. Tada širdyje pajausi Dievui dėkingumą, ir tavo ryšys su juo sustiprės (Ps 116:1, 2).

6. Kodėl, remiantis Psalmyno 94:17–19, svarbu iš širdies melstis Jehovai?

⁶ Nuolat melskis. Įsivaizduok mažą vaiką, kuris įsitaisęs tėčiui ant kelių atvirai pasakoja, kas gera ir kas bloga jam tą dieną nutiko. Tavo ryšys su dangiškuoju Tėvu Jehova irgi bus toks artimas, jei kasdien atvirai su juo kalbėsiesi. (Perskaityk Psalmyno 94:17–19.) Išliek Dievui širdį, pasakyk jam, kas tau kelia baimę ir nerimą (Rd 2:19). Tada pajausi Dievo ramybę, kuri, pasak Biblijos, viršija žmogaus supratimą (Fil 4:6, 7). Taigi, kuo dažniau su Jehova nuoširdžiai kalbėsiesi, tuo artimesnis jis tau bus (Rom 8:38, 39).

7. Kodėl svarbu tikėti, kad Dievo Karalystė yra reali ir netrukus valdys visą žemę?

⁷ Stiprink savo tikėjimą, kad Dievo Karalystė yra reali ir netrukus valdys visą žemę (Sk 23:19). Jeigu tavo tikėjimas tuo, ką Dievas pažadėjo dėl ateities, bus silpnas, Šėtonas ir jo parankiniai nesunkiai tave įbaugins (Pat 24:10; Hbr 2:15). Kaip galėtum sustiprinti savo tikėjimą, kad Dievo Karalystė iš tiesų valdo ir kad visi Dievo pažadai jau greitai taps tikrove? Panagrinėk tuos pažadus per asmenines studijas ir paieškok įrodymų, kodėl jų išsipildymu gali neabejoti. Ką gera tai duos, padeda suprasti brolio Stenlio Džonso, kuris septynerius metus kalėjo už savo įsitikinimus, pavyzdys. * Apie tai, kas padėjo viską ištverti, brolis sakė: „Žinodamas, ką Karalystė suteiks, nė akimirkos ja neabejodamas, likau nepajudinamas.“ Jei ir tu tvirtai tikėsi Jehovos  pažadais, tavo ryšys su juo bus glaudus ir nepasiduosi baimei (Pat 3:25, 26).

8. Ką byloja mūsų požiūris į sueigų lankymą?

⁸ Stenkis nepraleisti bendruomenės sueigų. Sueigos labai padeda artintis prie Jehovos. Iš to, koks mūsų požiūris į sueigų lankymą, galima spręsti, kaip mums seksis pakelti išmėginimus (Hbr 10:24, 25). Kodėl taip tvirtiname? Pagalvokime: jeigu esame linkę praleisti sueigas be rimtos priežasties, ką darysime ateityje, kai rinktis su broliais ir sesėmis bus pavojinga? Kita vertus, jeigu jau dabar būsime įpratę lankyti visas sueigas, to įpročio laikysimės net kai priešininkai mėgins mums sutrukdyti. Tad sueigas labai vertinkime. Jeigu norėsime jas lankyti, jokie apribojimai ar valdžios draudimai mūsų nesulaikys – klausysime Dievo, o ne žmonių (Apd 5:29).

9. Kodėl verta atmintinai mokytis mėgstamas Biblijos eilutes?

⁹ Mokykis atmintinai mėgstamas Biblijos eilutes (Mt 13:52). Galbūt nuogąstauji, kad greitai pamirši, ką išmokęs, bet būk tikras – Jehova suteiks tau savo šventosios dvasios ir prireikus padės tas eilutes prisiminti (Jn 14:26). Įsidėmėtini vieno brolio, kuris buvo suimtas Rytų Vokietijoje ir pasodintas į vienutę, žodžiai: „Koks jaučiausi laimingas, kad iki to laiko jau buvau atmintinai išmokęs kelis šimtus Rašto citatų! Todėl, dienoms lėtai slenkant, galėjau apmąstyti daugybę Biblijos temų.“ Tos Biblijos eilutės padėjo mūsų broliui išlaikyti tvirtą ryšį su Jehova ir ištverti.

10. Kodėl verta mokytis atmintinai mūsų giesmes ir dainas?

¹⁰ Mokykis atmintinai mūsų giesmes ir dainas. Įkalinti Filipuose, Paulius ir Silas iš atminties giedojo Dievui giesmes (Apd 16:25). Panašiai savo tikėjimą stiprino ir mūsų bendratikiai, ištremti į Sibirą. Sesė Marija Fedun sakė: „Giedojome giesmes iš mūsų giesmyno – visas, kokias tik prisiminėme.“ Pasak jos, tos giesmės tremtinius sustiprino ir padėjo pasijausti arčiau Jehovos. Ar ir tu įgauni stiprybės, kai giedi savo mėgstamas giesmes ir dainuoji dainas iš mūsų svetainės? Jei taip, kodėl gi neišmokus jų atmintinai? (Žiūrėk rėmelį „ Būsim drąsūs“.)

11, 12. a) Iš kur, remiantis 1 Samuelio 17:37, 45–47, Dovydas sėmėsi drąsos? b) Ką svarbaus suprantame iš pasakojimo apie Dovydą ir Galijotą?

¹¹ Kad ištvertume persekiojimą, mums reikės drąsos. O ką galėtume daryti, jeigu jaučiame, kad jos stokojame? Atminkime, drąsus nebūtinai yra tas, kuris didelis, stiprus ar turi daug patirties. Geras pavyzdys – jaunasis Dovydas. Jis stojo į kovą su įžūliu milžinu Galijotu, nors buvo už jį gerokai mažesnis ir silpnesnis. Be to, negalėjo pasigirti kario įgūdžiais, buvo visai menkai ginkluotas, neturėjo nė kalavijo. Vis dėlto Dovydui drąsos nepritrūko.

¹² Iš kur tokia jaunuolio drąsa? Jis tvirtai tikėjo, kad su juo yra Jehova. (Perskaityk 1 Samuelio 17:37, 45–47.) Dovydas galvojo ne apie tai, koks jis mažas lyginant su Galijotu, o koks Galijotas mažas lyginant su Jehova. Ko šis Biblijos pasakojimas mus pamoko? Drąsūs būsime, jei neabejosime, kad su mumis yra visagalis Dievas, ir turėsime omenyje, kokie menki lyginant su juo yra mūsų priešininkai (2 Met 20:15; Ps 16:8). Ko konkrečiai galime imtis, kad išsiugdytume drąsą, kuri bus reikalinga užklupus persekiojimui?

13. Kodėl galima sakyti, kad evangelizacijos darbas padeda mums ugdytis drąsą?

¹³ Ugdytis drąsą mums labai padeda evangelizacijos darbas. Kodėl taip sakome? Garsindami žinią apie Karalystę, mokomės pasitikėti Jehova ir grumtis su žmonių baime (Pat 29:25). Kaip sportuodami mankštiname raumenis, taip dirbdami evangelizacijos darbą – liudydami po namus, viešose vietose, neoficialiai ir verslo teritorijoje – ugdomės drąsą. Jeigu be baimės skelbiame gerąją naujieną jau dabar, nepaliausime darbuotis ir kai mūsų veikla bus uždrausta (1 Tes 2:1, 2).

14, 15. Ko galime pasimokyti iš sesių Nensi Juen ir Valentinos Garnovskajos?

¹⁴ Įkvepiantį drąsos pavyzdį mums paliko sesė Nensi Juen. * Kai kam galėjo  atrodyti, kad ją bus lengva įbauginti, mat sesė buvo smulkaus sudėjimo ir vos pusantro metro ūgio. Bet Nensi bauginimams nepasidavė, nenustojo skelbti gerosios naujienos ir už tai komunistų valdomoje Kinijoje jai teko kalėti 20 metų. Sesę tardę pareigūnai net pavadino ją „didžiausia užsispyrėle visoje Kinijoje“.

¹⁵ Drąsą parodė ir sesė Valentina Garnovskaja. Sovietų Sąjungoje ji buvo nuteista kalėti tris kartus ir nelaisvėje praleido 21 metus. * Už ką? Ji buvo taip tvirtai pasiryžusi nenustoti skelbti gerosios naujienos, kad pareigūnai ją apibūdino kaip „ypač pavojingą recidyvistę“. Iš kur tokia sesės Valentinos ir sesės Nensi drąsa? Abi buvo įsitikinusios, kad su jomis yra Jehova.

16. Ko reikia, kad būtume drąsūs?

¹⁶ Taigi kad įgautume daugiau drąsos, turime, kaip kalbėjome, kliautis ne savimi, o Jehova. Jeigu tikėsime, kad jis šalia ir už mus kovoja, niekam nepavyks mūsų įbauginti (Įst 1:29, 30; Zch 4:6).

17, 18. Kokį perspėjimą randame Jono 15:18–21?

¹⁷ Mums, žinoma, malonu, kai kiti mus gerbia. Tačiau jeigu pagarbos nesulaukiame, neturėtume manyti, kad esame niekam verti. Jėzus sakė: „Laimingi esate, kai žmonės jūsų nekenčia, varo šalin, užgaulioja ir niekina jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus“ (Lk 6:22). Ką gi Jėzus turėjo omenyje?

¹⁸ Jėzus nenorėjo pasakyti, kad krikščionims patiks būti kitų nekenčiamiems. Minėtais žodžiais jis tiesiog perspėjo savo sekėjus, kas jų laukia. Mes nepriklausome pasauliui, ir kadangi laikomės Jėzaus mokymų ir skelbiame tą pačią žinią kaip jis, pasaulis mūsų nekenčia. (Perskaityk Jono 15:18–21.) Taigi laimingi esame, nes iš meilės savo Tėvui vykdome jo valią. Ir jeigu žmonės  dėl to mūsų nekenčia, pernelyg nesijaudiname.

19. Kaip galime sekti apaštalų pavyzdžiu?

¹⁹ Kad ir ką žmonės sakytų ar darytų, nesigėdykime esą Jehovos liudytojai (Mch 4:5). Nepasiduoti žmonių baimei mus įkvepia apaštalų pavyzdys. Netrukus po Jėzaus mirties jie patyrė didžiulę žydų religinių vadovų neapykantą (Apd 5:17, 18, 27, 28). Vis dėlto apaštalai kasdien eidavo į Jeruzalės šventyklą ir skelbdavo apie Jėzų, šitaip visiems duodami suprasti, kad yra jo mokiniai (Apd 5:42). Priešiškumo jie nepabūgo. Mes irgi nugalėsime žmonių baimę, jeigu visiems – bendramoksliams, bendradarbiams, kaimynams – pasisakysime, kad esame Jehovos liudytojai (Apd 4:29; Rom 1:16).

20. Kodėl, sulaukę priešiškumo, apaštalai džiaugėsi?

²⁰ Nukentėję nuo priešininkų, apaštalai džiaugėsi. Kodėl? Jie suprato, dėl kokios priežasties žmonės jų nekenčia. Patirti pažeminimą dėl to, kad vykdo Jehovos valią, jiems buvo garbė (Lk 6:23; Apd 5:41). Apaštalas Petras vėliau rašė: „Nors dėl teisumo ir tenka kentėti, esate laimingi“ (1 Pt 2:19–21; 3:14). Suvokdami, kad žmonių neapykantą užsitraukiame savo teisiais darbais, baimei nepasiduosime ir toliau tarnausime Jehovai.

21, 22. a) Kaip tu ketini ruoštis persekiojimui? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²¹ Nežinome, kada kils persekiojimo banga ar kada valdžia uždraus mūsų veiklą. Tad jau dabar tam ruoškimės: stiprinkime ryšį su Jehova, ugdykimės drąsą ir mokykimės tinkamai reaguoti į priešininkų neapykantą. Jei taip darysime, ateityje pajėgsime ištverti sunkumus ir liksime Jehovai ištikimi.

²² O kaip reikėtų elgtis, kai valdžia mūsų veiklą uždraudžia? Tolesniame straipsnyje aptarsime keletą principų, kuriais vadovaudamiesi nenustosime tarnauti Jehovai net ir nepalankiomis aplinkybėmis.