1–3. Kodėl kai kuriems visalaikiams tarnams tenka palikti savo paskyrimo vietą?

„MISIONIERIAIS buvome pratarnavę 21 metus ir savo tarnybą labai branginome. Bet tada susirgo mūsų abiejų tėvai, – pasakoja Robertas ir Meri Džou. – Rūpintis jais mums nebuvo sunku, tačiau sunku buvo palikti širdžiai mielą tarnybą.“

² „Sužinoję, kad dėl sveikatos grįžti į paskyrimo vietą nebegalėsime, abu apsiverkėme, – prisimena Viljamas ir Teri. – Tarnauti užsienyje buvo mūsų svajonė, o dabar viskas netikėtai baigėsi.“

³ „Niekam nebuvo paslaptis, kad valdžia siekia mūsų filialą uždaryti, – sako Aleksejus. – Bet kai galiausiai uždarė ir kai turėjome iš Betelio išsikelti, kaip tai mus sukrėtė!“

4. Kokius klausimus šiame straipsnyje aptarsime?

⁴ Pagalvokime taip pat apie tūkstančius Betelio šeimos narių ir kitų visalaikių tarnų, kurie gavo naujus paskyrimus. * Tiems broliams ir sesėms nėra lengva su permaina apsiprasti. Kas jiems padėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių? Kaip galėtume jiems pagelbėti mes? Straipsnis bus naudingas visiems, kieno gyvenime vyksta pokyčiai.

5. Kokių sunkumų kyla, kai tenka palikti savo paskyrimo vietą?

⁵ Ar tarnautume Betelyje, ar būtume užsiėmę kitokia visalaike tarnyba, tikriausiai prisirišame ir prie žmonių, esančių aplink mus, ir prie pačios vietos. Jei dėl kokios nors priežasties tenka savo paskyrimo vietą palikti, skauda širdį. Ilgimės draugų ir nerimaujame, ar jiems viskas gerai, ypač jei išvykome iš šalies dėl persekiojimo (Mt 10:23; 2 Kor 11:28, 29). Be to, persikėlę kitur ar net sugrįžę namo, galime patirti kultūrinį šoką. „Nuo savo kultūros jau buvome atitolę, atpratę skelbti sava kalba, – prisipažįsta Robertas ir Meri Džou. – Sunku buvo pritapti.“ Pasikeitus aplinkybėms, randasi visokių nenumatytų išlaidų. Dažnas pasijaučia nesaugiai, nebėra tikras dėl rytojaus. Kas padėtų prie naujų aplinkybių prisitaikyti?

6. Kaip galime stiprinti ryšį su Jehova?

⁶ Stiprinkime ryšį su Jehova (Jok 4:8). Kaip galime tą daryti? Vis melskimės Jehovai, tikėdami, kad jis yra „maldos klausytojas“ (Ps 65:2). „Jo akivaizdoje liekit savo širdį“, – rašoma Psalmyno 62:8. Neabejokime, Jehova gali padaryti „nepalyginti daugiau, negu prašome ar įsivaizduojame“ (Ef 3:20). Kitaip tariant, jis neįspraudžia savęs į rėmus. Kartais į mūsų maldas, net ir labai konkrečias, Dievas atsako taip, kaip nė nepagalvotume.

7. a) Kas dar padės mums stiprinti ryšį su Jehova? b) Ko, remiantis Hebrajams 6:10–12, galime tikėtis, jei nepaliausime ištikimai tarnauti Jehovai?

⁷ Ryšį su Jehova stipriname ir kasdien skaitydami Bibliją, skirdami laiko apmąstyti, ką perskaitėme. Vienas brolis, anksčiau tarnavęs misionieriumi, pataria: „Kas savaitę renkite šeimos dvasinio ugdymo vakarą, pasiruoškite visoms bendruomenės sueigoms, kaip ir buvote pratę daryti ankstesnėje paskyrimo vietoje.“ Vertėtų kuo greičiau įsilieti į savo naują bendruomenę, įsitraukti į evangelizacijos tarnybą. Jehova nepamirš  savo ištikimų tarnų, net jei sveikata ar kitos gyvenimo aplinkybės nebeleidžia jiems darbuotis tiek, kiek anksčiau. (Perskaityk Hebrajams 6:10–12.)

8. Kaip žodžiai iš 1 Jono 2:15–17 padeda mums susitelkti į tai, kas gyvenime svarbiausia?

⁸ Susitelkime į tai, kas gyvenime svarbiausia. Neleiskime, kad šio pasaulio rūpesčiai nustelbtų mūsų dvasingumą ir užgniaužtų norą tarnauti Jehovai (Mt 13:22). Šėtono valdomas pasaulis, o kartais ir geranoriški draugai bei giminaičiai spaudžia mus, kad užsitikrintume finansinį saugumą. (Perskaityk 1 Jono 2:15–17.) Nepasiduokime tam spaudimui, verčiau pasitikėkime Jehova – jis juk yra pažadėjęs „reikiamu metu“ pasirūpinti visais mūsų dvasiniais, emociniais ir materialiniais poreikiais (Hbr 4:16; 13:5, 6).

9. a) Kodėl, pasak Patarlių 22:3, 7, būtų neprotinga įklimpti į skolas? b) Ko reikia, kad apsispręstume teisingai?

⁹ Stenkimės neįklimpti į skolas. (Perskaityk Patarlių 22:3, 7.) Persikėlimas brangiai atsieina, todėl lengva prasiskolinti. Kad taip neatsitiktų, nepirkime daiktų, kurie mums nebūtini, juolab tokiems pirkiniams neimkime paskolų. Kartais papildomų išlaidų atsiranda, kai tenka rūpintis sergančiais artimaisiais. Kiek tada skolintis? Emocinė įtampa trukdo viską įvertinti blaiviai. Tokiu atveju „maldomis ir maldavimais“ išsakykime savo rūpesčius Dievui. Tada jo teikiama ramybė saugos mūsų širdį ir protą, ir galėsime ramiai apmąstyti, kaip pasielgti būtų geriausia (Fil 4:6, 7; 1 Pt 5:7).

10. Kaip galėtume susirasti draugų?

¹⁰ Ieškokime draugų palaikymo. Apie tai, kaip jaučiamės ir ką išgyvename, verta pasikalbėti su gerais draugais – ypač su tais, kurie patys yra patyrę ką nors panašaus. Tokie pokalbiai padės atgauti emocinę pusiausvyrą (Mok 4:9, 10). Draugystės ryšiai, kuriuos užmezgei ankstesnėje tarnybos vietoje, nenutrūksta. Tačiau ir naujoje vietoje reikia turėti draugų. Atmink: kad jų turėtum, pats turi būti draugiškas. Nuo ko galėtum pradėti? Pavyzdžiui, gali papasakoti bendratikiams įdomių atsitikimų iš tarnybos, pasidalyti su jais savo džiaugsmu. Galbūt ne visi supras, kodėl visalaikę tarnybą taip brangini. Tačiau bus ir tokių, kuriuos tavo pavyzdys įkvėps ir, tikėtina, tapsite gerais draugais. Aišku, nereikėtų pernelyg sureikšminti savo laimėjimų ar per daug kalbėti apie tai, kas tave slegia.

11. Ko reikia, kad, pasikeitus aplinkybėms, ir toliau būtume laimingi santuokoje?

 ¹¹ Jei tarnybą teko palikti dėl sutuoktinio ligos, neversk jo jaustis kalto. Ir jei sušlubavo paties sveikata, savęs nekaltink ir nemanyk, kad savo antrąją pusę nuvylei. Juk esate „vienas kūnas“, pasižadėję Jehovos akivaizdoje rūpintis vienas kitu, kad ir kas nutiktų (Mt 19:5, 6). Jei savo tarnybą teko palikti dėl neplanuoto nėštumo, mąstykite apie tai, kad vaikas, pasak Biblijos, yra „atlygis nuo Dievo“ (Ps 127:3–5). Tegul jūsų atžala žino, kad jis už tą paskyrimą jums brangesnis. Papasakokite jam, ką gera tarnyboje patyrėte. Tada vaikas tikriausiai norės sekti jūsų pėdomis – pasirinks visalaikę tarnybą.

12. a) Kokios pagalbos kartais reikia visalaikiams tarnams, kad galėtų tęsti savo tarnybą? b) Kaip galime padėti broliui ar sesei apsiprasti naujoje vietoje?

¹² Kad visalaikiai tarnai galėtų tęsti savo tarnybą, daugelis bendruomenių ir pavienių brolių bei sesių teikia jiems tiek emocinę, tiek materialinę pagalbą, taip pat padeda rūpintis toli gyvenančiais artimaisiais, ir tai labai pagirtina (Gal 6:2). Jei koks visalaikis tarnas atvyko į jūsų bendruomenę dėl to, kad turėjo palikti savo paskyrimo vietą, nederėtų manyti, kad jis padarė ką nors ne taip ar nepateisino brolių lūkesčių. * Draugiškai jį priimkite, padėkite apsiprasti naujoje vietoje ir pasakykite, kad vertinate visa, ką jis daro, net  jei suprastėjusi sveikata ar kokios kitos bėdos nebeleidžia jam daryti tiek, kiek anksčiau. Stenkitės geriau susipažinti, semtis iš jo žinių ir patirties.

13. Kokios pagalbos gali prireikti į mūsų bendruomenę persikėlusiam broliui ar sesei?

¹³ Į jūsų bendruomenę persikėlusiam broliui ar sesei gali prireikti pagalbos ieškant būsto, darbo, transporto priemonės ar kitų būtinų dalykų. Bendratikį galbūt reikės pakonsultuoti dėl mokesčių ir draudimo. Bet labiausiai jis bus dėkingas, jei stengsimės suprasti jo jausmus. Juk gali būti, kad sušlubavo jo paties ar šeimos nario sveikata. Arba gal jis neteko artimo žmogaus. * Taip pat, labai tikėtina, jis ilgisi bičiulių, nors apie tai ir nekalba. Kad mintys susigulėtų ir jausmai nurimtų, prireiks laiko.

14. Kokios pagalbos viena sesė sulaukė iš vietinių skelbėjų?

¹⁴ Savo bendratikiui prisitaikyti padėsi ir jeigu eisi kartu į tarnybą. Tavo uolumas ir džiaugsmas jį labai padrąsins. „Ten, kur tarnavau anksčiau, Biblijos studijas vesdavau kasdien, – pasakoja sesė, daug metų ištarnavusi svetimoje šalyje. – Naujoje vietoje sunku buvo rasti progą net atsiversti Bibliją ar parodyti kokį vaizdo siužetą. Vietiniai skelbėjai kvietėsi mane į savo Biblijos studijas ir lankyti susidomėjusius žmones. Matydama, kokie tie broliai ir sesės drąsūs ir uolūs ir kad randa pažangių Biblijos studijuotojų, į žmones savo naujoje teritorijoje ėmiau žiūrėti pozityviau, išmokau veiksmingai pradėti pokalbį. Šitaip atgavau tarnybos džiaugsmą.“

15. Ko reikia, kad tavo tarnyba naujoje vietoje duotų gerų vaisių?

¹⁵ Ir persikėlęs į naują vietą gali patirti daug gera. Ši gyvenimo permaina anaiptol nėra žingsnis atgal ar nesėkmė. Stenkis  įžvelgti, kaip Jehova tau padeda, ir būk uolus evangelizuotojas. Sek ištikimų pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu. Biblijoje apie juos rašoma: „Išblaškytieji keliaudami per šalį skelbė gerąją naujieną, skleidė žodį“ (Apd 8:1, 4). Tavo pastangos gali duoti gerų vaisių. Štai pionieriai, kurie buvo priversti palikti vieną šalį, persikėlė į gretimą, kur irgi labai reikėjo skelbėjų, kalbančių jų kalba. Vos po kelių mėnesių tenai ėmė kurtis naujos ta kalba kalbančiųjų grupės, ir jos sparčiai augo.

16. Kaip galime rasti džiaugsmo naujoje tarnybos vietoje?

¹⁶ „Jehovos džiaugsmas yra jūsų stiprybė“, – sakoma Biblijoje (Neh 8:10). Kad ir kaip savo tarnybą mėgtume, daugiausia džiaugsmo mums teikia ne paskyrimas į kokią vietą ar tarnybos sritį, o draugystė su Jehova. Taigi visada darbuokimės išvien su savo Dievu ir kliaukimės jo išmintimi, parama, vadovavimu. Atminkime: ankstesnę tarnybą buvome pamėgę dėl to, kad iš širdies stengėmės padėti žmonėms. Tad įdėkime širdį ir į tarnybą naujoje vietoje, – Jehova tikrai padės mums ją pamėgti (Mok 7:10).

17. Ką vertėtų turėti omenyje?

¹⁷ Turėkime omenyje: nors Jehovai viliamės tarnauti visą amžinybę, dabartinis mūsų paskyrimas yra laikinas. Naujajame pasaulyje visų Dievo tarnų laukia naujos užduotys. Aleksejus, minėtas straipsnio pradžioje, yra įsitikinęs, kad gyvenime vykstantys pokyčiai ruošia jį ateities permainoms. „Niekada neabejojau nei Jehovos buvimu, nei tuo, kad bus naujasis pasaulis, bet visa tai mačiau iš tolo, – sako jis. – Dabar matau Jehovą iš arti, lyg jis būtų man prieš akis, ir suprantu, kad naujasis pasaulis yra artimiausia mano stotelė“ (Apd 2:25). Kad ir kur tarnautume, darbuokimės išvien su Jehova. Jis padės džiaugtis tuo, ką dėl jo darome, ir niekad mūsų nepaliks (Iz 41:13).