Biiyaʼ guiraʼ ni nuu lu sitiu riʼ

guyé lu índice

ARTÍCULO DE ESTUDIU 47

Ni rizíʼdinu de libru stiʼ Levítico

Ni rizíʼdinu de libru stiʼ Levítico

«Guiráʼ ni cá lu Stiidxaʼ Dios la? Dios nga guníʼ xi guicá luni, ne nuu ni para gusiidini» (2 TIM. 3:16).

CANCIÓN sjj 98 Dios guníʼ xi guicá lu Biblia

NI ZAZÍʼDINU *

1, 2. Tiempu riʼ, ¿xiñee caquiiñeʼ chuulaʼdxiʼ ca xpinni Cristu guiziidicaʼ de libru stiʼ Levítico?

BISIETENALAʼDXIʼ apóstol Pablo ti xhamigu láʼ Timoteo ca diidxaʼ riʼ: «Guiráʼ ni cá lu Stiidxaʼ Dios la? Dios nga guníʼ xi guicá luni, ne nuu ni para gusiidini laanu» (2 Tim. 3:16). Ti parte de «Stiidxaʼ Dios» nga libru stiʼ Levítico. ¿Xi riníʼ íqueluʼ de laani? Para caadxi binni nácani ti libru ra zeeda stale ley ni maʼ cadi caquiiñeʼ binni tiempu riʼ. Peru laanu ca xpinni Cristu, maʼ gadxé modo ridúʼyanu ni.

2 Gucuá libru stiʼ Levítico raca biaʼ chonna mil gaayuʼ gayuaa iza, peru dede yanna riquiiñeʼ Jehová ni «para gusiidiʼ» laanu (Rom. 15:4). Libru riʼ racané laanu guiénenu modo riníʼ ique Dios, nga runi caquiiñeʼ chuuláʼdxinu guizíʼdinu jma de laani. Ne zanda guizíʼdinu stale cosa de libru riʼ. Guidúʼyanu tapa de laacani.

XIMODO ZANDA CHUULAʼDXIʼ JEHOVÁ CA NI RÚNINU

3. ¿Xiñee bidii ca israelita sacrificiu dxiqué?

3 Primé: caquiiñeʼ chuulaʼdxiʼ Jehová ni rúninu para guicaa ca sacrificiu stinu. Guiráʼ iza ridagulisaa ca israelita para guni celebrarcaʼ dxi rixá stonda binni, ne runi ofrecer sumo sacerdote maniʼ casi sacrificiu. Ndiʼ rusietenaláʼdxini ca israelita maʼ cadi caquiiñeʼ gucheenecaʼ Dios. Peru nuu ti cosa ni caquiiñeʼ guni sumo sacerdote né rini stiʼ ca sacrificiu dxi ca ante chuʼ ndaaniʼ Santísimo; ne laani nga ti cosa jma risaca que guixá ca pecadu stiʼ guidubi guidxi ca.

(Biiyaʼ párrafo 4) *

4. Casi riete lu Levítico 16:12, 13, ¿xi runi sumo sacerdote primé biaje riuu ndaaniʼ Santísimo dxi rixá stonda binni? (Biiyaʼ dibuju ni zeeda lu portada).

4 (Biindaʼ Levítico 16:12, 13). Bixuiʼlú ni chiguzéʼtenu riʼ. Ziyuu sumo sacerdote ndaaniʼ tabernáculo. Naazebe ti traste huiiniʼ dxaʼ inciensu rindáʼ naxhi ne sti ladu nabe naazebe ti braseru de oro dxaʼ guí ndaaniʼ. Ruzuhuaabe delante de cortina ni nuchii entrada stiʼ Santísimo. Né stale respetu riuube primé biaje dxi que (ziuube xhupa biaje) ne ruzuhuaabe nezalú Arca stiʼ Pactu. Cásixa ñaca zuhuaabe nezalú Jehová. Oracaruʼ ruchabe inciensu lu guí ca ne ridxá lugar ca de xhoʼ ni rindáʼ naxhi. * Ne despué ziuube ndaaniʼ Santísimo ca sti biaje né rini stiʼ ca ofrenda para guixá ca pecadu. Guidúʼyanu ni rúnibe: primé biaje riuube ruzaaquibe inciensu ante gudiibe rini casi ofrenda para guixá ca pecadu.

5. ¿Xi rizíʼdinu de modo biquiiñecabe inciensu dxi rixá stonda binni?

5 ¿Xi rizíʼdinu de modo biquiiñecabe inciensu dxi rixá stonda binni? Ni rizíʼdinu nga ruchaaga Biblia inciensu ca oración ni runi ca xpinni Dios (Sal. 141:2; Apoc. 5:8). Guietenaláʼdxinu riné sumo sacerdote inciensu nezalú Jehová né stale respetu. Zacaca nga rúninu, ora runi orarnu Dios, rúninu ni né stale respetu. Rusisácanu stale gudii Dios lugar laanu guidxíñanu laa, casi runi ti padre né xiiñiʼ (Sant. 4:8). Rudiibe lugar gaca xhamígunu laabe (Sal. 25:14). Guizáʼ risaca ndiʼ para laanu, nga runi qué racaláʼdxinu gúninu xiixa ni qué riuuláʼdxibe.

6. Ora ruzaaquiʼ sumo sacerdote inciensu ante gudii sacrificiu, ¿xi rusiidiʼ ni laanu de Jesús?

6 Cadi guiaandaʼ laanu, dxiqué primeca ni runi sumo sacerdote ante gudii sacrificiu nga ruzaaquiʼ inciensu. Nga runi, ora rúnibe ni, nánnabe riuulaʼdxiʼ Jehová ni cayúnibe. ¿Xi rusiidiʼ ndiʼ laanu yaʼ? Dxi guyuu Jesús lu Guidxilayú riʼ, biʼniʼ ti cosa risaca ante gudii xquendanabani casi sacrificiu. Para guicaa Jehová sacrificiu stibe la? gupa xidé bizuubabe stiidxaʼ biaʼ dxi bibánibe. Zacá bisihuínnibe ni jma risaca nga guibani binni modo riuulaʼdxiʼ Jehová. Bisihuinni Jesús jneza modo runi mandar Bixhoze ne laasi nga napa derechu para gúnini.

7. ¿Xiñee guyuulaʼdxiʼ Jehová guiráʼ ni biʼniʼ Jesús biaʼ dxi bibani lu Guidxilayú?

7 Biaʼ dxi bibani Jesús lu Guidxilayú, bizuubabe diidxaʼ ne bíʼnibe guiráʼ ni riuulaʼdxiʼ Jehová. Neca bidxaagalube guendanagana, biʼniʼ tentar Binidxabaʼ laabe ne nánnabe naná modo gátibe, ni jma gucuá íquebe nga gusihuínnibe Bixhózebe nga napa derechu para guni mandar (Filip. 2:8). Ora bidxaagalú Jesús guendanagana la? «biinabe ne bicaabe ridxi» Dios ora biʼniʼ orarbe (Heb. 5:7). Ca oración ni bíʼnibe bisihuínnicani racaláʼdxibe gúnibe ni ná Jehová ne jmaruʼ si bicaani laabe guzuubabe diidxaʼ. Casi ca inciensu ni bizaaquicabe dxiqué, ca oración ni biʼniʼ Jesús beeda gácacani ti xhoʼ ni rindáʼ naxhi para Jehová. Guyuulaʼdxiʼ Jehová guiráʼ ca cosa ni biʼniʼ Jesús biaʼ dxi bibani lu Guidxilayú ne bisihuinni Jesús Bixhoze si nga napa derechu para guni mandar.

8. ¿Xi zanda gúninu para chinándanu ejemplu stiʼ Jesús?

8 ¿Xi zanda gúninu para chinándanu ejemplu stiʼ Jesús? Gúninu ni ná ca ley stiʼ Dios ne cadi guixélenu de laa. Ora ridídinu ra nagana, rinábanu Jehová gacané laanu purtiʼ racaláʼdxinu gúninu ni ná. Pa gúninu guiráʼ ni bizéʼtenu riʼ, zusihuínninu riuuláʼdxinu modo runi mandarbe. Nánnanu qué zucaadiágabe ca oración stinu pa gúninu xiixa ni qué riuuláʼdxibe. Peru pa guibáninu modo riuulaʼdxiʼ Dios la? zeeda gaca ca oración stinu casi ti xhoʼ ni rindáʼ naxhi para laabe. Ne ziuulaʼdxiʼ Jehová ni gúninu pa guzúʼbanu diidxaʼ ne gácanu leal (Prov. 27:11).

RÚNINU NI NÁ JEHOVÁ PURTIʼ NADXIINU NE RUDIʼNU XQUIXE PEʼ LAA

(Biiyaʼ párrafo 9) *

9. ¿Xiñee rudii ca israelita sacrificiu de paz?

9 Guiropa: rúninu ni ná Jehová purtiʼ rudiʼnu xquixe peʼ laa. Sti cosa risaca ni biʼniʼ ca israelita para guni adorarcaʼ Dios nga bidiicaʼ ofrenda de paz o de comunión. * Lu libru stiʼ Levítico bizíʼdinu zanda gudii ca israelita ti sacrificiu de paz para gusihuínnicaʼ cudiicaʼ xquixe peʼ Dios (Lev. 7:11-13, 16-18). Qué nudiicabe ofrenda riʼ purtiʼ caquiiñeʼ gúnicabe ni, sínuque purtiʼ racaláʼdxicabe gúnicabe ni. Nga runi, laani nga ti ofrenda ni rudiicabe de guidubi ladxidóʼcabe purtiʼ nadxiicabe Jehová, Dios stícabe. Binni ni rudii sacrificiu ca, familia stiʼ ne ca sacerdote nga rocaʼ beela stiʼ maniʼ ni guca sacrificar ca. Peru caadxi parte stiʼ maniʼ ca rudiicabe ni Jehová casi ofrenda. ¿Gunáʼ de laacani yaʼ?

(Biiyaʼ párrafo 10) *

10. ¿Xiñee zanda guchaaganu sacrificiu de paz ni riete lu Levítico 3:6, 12, 14-16, né modo biʼniʼ Jesús ni ná Jehová?

10 Guionna: rudiʼnu Jehová ni jma galán purtiʼ nadxiinu laa. Para Jehová ni jma galán nga za stiʼ ti maniʼ. Laaca guniʼbe nabé risaca riñón ne laʼdxiʼ stime (biindaʼ Levítico 3:6, 12, 14-16). Guizáʼ guyuulaʼdxiʼ Jehová ora de guidubi ladxidóʼ ti israelita gudii casi sacrificiu riñón, laʼdxiʼ ne za stiʼ ti maniʼ. Israelita ni rudii sacrificiu riʼ rusihuinni racalaʼdxiʼ gudii Jehová ni jma galán. Zacaca biʼniʼ Jesús, bidiibe Bixhózebe ni jma galán ora bíʼnibe ni ná de guidubi ladxidoʼbe purtiʼ nadxiibe laa (Juan 14:31). Laaca guyuulaʼdxiʼ Jesús guni ni ná Dios ne guizáʼ gunnaxhii ley stibe (Sal. 40:8). ¡Guizáʼ guyuulaʼdxiʼ Jehová ora biʼyaʼ pabiáʼ racalaʼdxiʼ Xiiñiʼ guni ni nabe!

Rudiʼnu Jehová ni jma galán purtiʼ nadxiinu laa. (Biiyaʼ párrafo 11 ne 12). *

11. a) ¿Xiñee zanda guchaaganu serviciu rudiʼnu Dios né ca sacrificiu de paz? b) ¿Ximodo zanda quixhedxí ndiʼ ladxidoʼno?

11 Bidii ca israelita sacrificiu de paz purtiʼ biale ni de laacaʼ ne purtiʼ nadxiicaʼ Dios. Serviciu rudiʼnu Jehová zeeda gaca ni casi ca sacrificiu riʼ, purtiʼ rusihuínninu ni runi sentirnu pur laabe. Ne cumu nadxiinu laabe de guidubi ladxidoʼno la? rudiʼnu laabe ni jma galán. Nanna dxíchinu guizáʼ riéchebe ora ruuyabe nuu millón de binni ni runi ni nabe purtiʼ nadxiicaʼ laabe ne ca ley stibe. Ratadxí ladxidoʼno ora rietenaláʼdxinu ruuyabe ne rusisácabe ni rúninu ne xi pur rúninu ni. Guzéʼtenu ti ejemplu. Pa maʼ huaniisinu ne maʼ qué ganda gúninu biaʼ ñuuláʼdxinu la? zanda chuʼnu seguru ruuyaʼ Jehová ni randa rúninu. Zándaca riníʼ íquenu huaxiéʼ cudiʼnu Jehová, peru ruuyabe rúninu guiráʼ ni ganda gúninu purtiʼ nadxiinu laabe. Riuuláʼdxibe guicaabe ni jma galán gudiʼnu laabe.

12. ¿Ximodo biʼniʼ sentir Jehová ora bidiicabe sacrificiu de paz, ne xidé nuunu seguru?

12 ¿Xi rizíʼdinu de ca sacrificiu de paz ni bíʼnicabe dxiqué? Guizáʼ guyuulaʼdxiʼ Jehová ora riasa guʼxhuʼ stiʼ sacrificiu ora ruzaaquicabe ca parte jma galán stiʼ ca maniʼ que. Nga runi, zanda chuʼnu seguru riuulaʼdxiʼ Jehová serviciu ni rudiʼnu laa ora rúninu ni de guidubi ladxidoʼno ne guidubi xhiálmanu (Col. 3:23). Guiníʼ íquenu pabiáʼ riecheʼ Jehová ora rúninu ni bizéʼtenu riʼ. Qué rusiaandabe ne rusisácabe serviciu rudiʼnu laabe purtiʼ nadxiinu laabe, gastiʼ naca pa stale o huaxiéʼ ni rúninu (Mat. 6:20; Heb. 6:10).

RIGUU NDAAYAʼ JEHOVÁ ORGANIZACIÓN STIʼ

13. Casi ná Levítico 9:23, 24, ¿ximodo bisihuinni Jehová cayuulaʼdxiʼ dxiiñaʼ ni cayuni ca sacerdote cubi que?

13 Guidapa: caguu Jehová ndaayaʼ organización stiʼ ni nuu lu Guidxilayú. Guidúʼyanu ni guca lu iza 1512 ante de ca dxi stiʼ Jesús, ora bizuhuaacabe tabernáculo lu dani Sinaí (Éx. 40:17). Bizulú Moisés ceremonia que ra guca nombrar Aarón ne ca xiiñiʼ para gácacaʼ sacerdote. Bidagulisaa guidxi Israel para gúʼyacaʼ guni sacrificar ca sacerdote que maniʼ primé biaje (Lev. 9:1-5). ¿Ximodo bisihuinni Jehová cayuulaʼdxiʼ dxiiñaʼ ni cayuni ca sacerdote cubi que yaʼ? Ora guluu ndaayaʼ Aarón ne Moisés ca israelita, biseendaʼ Jehová bele de guibáʼ para guzaaquiʼ sacrificiu ni nexheʼ lu altar que (biindaʼ Levítico 9:23, 24).

14. Tiempu riʼ, ¿xiñee risaca para laanu gánnanu guyuulaʼdxiʼ Jehová dxiiñaʼ ni biʼniʼ Aarón?

14 Ora biseendaʼ Jehová bele de guibáʼ bisihuinni zacané ca sacerdote ni maʼ guca nombrar, Aarón ne ca xiiñiʼ. Ora biʼyaʼ ca israelita cayuulaʼdxiʼ Jehová dxiiñaʼ cayuni ca sacerdote riʼ la? biénecabe caquiiñeʼ gacanécabe ca sacerdote riʼ. Ne nabé risaca ni para laanu tiempu riʼ, ¿xiñee yaʼ? Purtiʼ neca risaca dxiiñaʼ ni biʼniʼ ca sacerdote dxiqué la? ziuu xcaadxi sacerdote ni zuni ti dxiiñaʼ jma risaca que laacabe. Cristu nga Sumo Sacerdote, ne zuni mandarné 144,000 sacerdote ne rey laabe (Heb. 4:14; 8:3-5; 10:1).

Riguu Jehová ndaayaʼ ne racané organización stiʼ. Ne laanu laaca racanenu organización stibe. (Biiyaʼ párrafo 15 hasta 17). *

15, 16. ¿Ximodo rihuinni cayacané Jehová «mozo ni nuu xpiaaniʼ ne ni runi jneza»?

15 Lu iza 1919, biʼniʼ nombrar Jesús ti grupuhuiiniʼ de xpinni Cristu ungidu para gácacaʼ «mozo ni nuu xpiaaniʼ ne ni runi jneza». Mozo riʼ nga ruuyaʼ modo gaca predicar ne cudii ni gó cani zinanda Cristu órapeʼ caquiiñecaʼ ni (Mat. 24:45). ¿Ñee ridúʼyanu pabiáʼ racané Jehová mozo ni nuu xpiaaniʼ ne ni runi jneza la?

16 Racalaʼdxiʼ Binidxabaʼ ne ca xpinni gucueezacaʼ dxiiñaʼ cayuni mozo ni nuu xpiaaniʼ ne ni runi jneza. Qué ñanda ñuni mozo riʼ dxiiñaʼ pa ñaca cadi cayacané Jehová laacaʼ. Maʼ guyuu chupa guerra mundial ne maʼ huadiʼdiʼ binni lu guidubi Guidxilayú ra nagana purtiʼ huaxiéʼ bueltu nuu; maʼ huayuniná ne canazananda binni ca xpinni Dios. Neca cazaaca guiráʼ ni maʼ bizéʼtenu riʼ, cudiiruʼ mozo ni nuu xpiaaniʼ ne ni runi jneza alimentu espiritual ca xpinni Cristu nuu lu Guidxilayú. Nápanu stale publicación lu jma de gaʼ gayuaa idioma ni riquiiñenu para gudiʼnu binni sin quíxecaʼ gastiʼ. Ndiʼ rusihuinni cayacané Jehová ca xpinni. Predicación nga sti cosa ni rusihuinni caguu ndaayaʼ Jehová laanu. Cayaca predicar ca noticia galán «lu guidubi guidxilayú» (Mat. 24:14). Rihuinni dxichi cayacané Jehová laanu ne caguu ndaayaʼ organización stiʼ.

17. ¿Ximodo rusihuínninu cayacanenu organización ni caquiiñeʼ Jehová?

17 Guiníʼ íquenu ca pregunta riʼ: «¿Ñee rudiʼnu xquixe peʼ purtiʼ nácanu parte stiʼ organización stiʼ Dios ni nuu lu Guidxilayú la?». Rihuinni dxichi cayacané Jehová organización stiʼ cásica bíʼnini dxi bibani Moisés ne Aarón, ora bisábabe bele de guibáʼ para guzaaquibe ca sacrificiu que. Ndiʼ rusihuinni nápanu stale razón para gudiʼnu xquixe peʼ Jehová pur guiráʼ ni rudii laanu (1 Tes. 5:18). ¿Ximodo rusihuínninu cayacanenu organización ni caquiiñeʼ Jehová yaʼ? Ra chinándanu ca conseju ni ricaanu lu ca publicación, lu reunión ne lu ca asamblea stinu, ne gúninu biaʼ gándatiʼ pur guni predicarnu ne gacanenu binni gaca discípulo (1 Cor. 15:58).

18. ¿Xi maʼ gudixhe íquenu gúninu?

18 Caquiiñeʼ quixhe íquenu gúninu guiráʼ ni rusiidiʼ libru stiʼ Levítico laanu. Gúninu stipa chuulaʼdxiʼ Jehová ni gúninu para guicaa ca sacrificiu stinu. Gusihuínninu cudiʼnu xquixe peʼ Jehová ra guzúʼbanu stiidxaʼ. Gudiʼnu laabe ni jma galán purtiʼ nadxiinu laabe de guidubi ladxidoʼno. Laaca caquiiñeʼ gacanenu organización ni caquiiñeʼ Jehová tiempu riʼ. Pa gúninu ca ni bizéʼtenu riʼ la? zusihuínninu rusisácanu privilegiu ni cudii Jehová laanu de gúninu ni ná ne gácanu Testigu stiʼ.

CANCIÓN sjj 96 Naca libru stiʼ Dios ti tesoro

^ párrafo 5 Lu libru stiʼ Levítico zeeda ca ley bidii Jehová ca israelita. Laanu ca xpinni Cristu, cadi caquiiñeʼ chinándanu ca ley riʼ, peru zanda cueendunu ni galán de laacani. Lu artículo riʼ zazíʼdinu caadxi cosa risaca ni zeeda lu libru stiʼ Levítico.

^ párrafo 4 Dxi bibani ca israelita, inciensu ni riaʼquiʼ ndaaniʼ tabernáculo nabé sagradu ni ne biquiiñecabe ni ora si biʼniʼ adorárcabe Jehová (Éx. 30:34-38). Gastiʼ nin ti datu ra ná biquiiñeʼ ca primé xpinni Cristu inciensu para guni adorarcaʼ Dios.

^ párrafo 9 Zadxélanu jma información ni caníʼ de ca ofrenda de comunión o de paz lu libru Perspicacia para comprender las Escrituras, volumen 2, yaza 523.

^ párrafo 54 NI RIHUINNI LU FOTO RIʼ: Dxi rixá stonda binni, riuu sumo sacerdote ndaaniʼ Santísimo naaze ti traste huiiniʼ dxaʼ inciensu rindáʼ naxhi ne sti ladu náʼ naaze ti braseru de oro dxaʼ guí ndaaniʼ, ne ruzaaquibe inciensu para guidxá lugar que de xhoʼ naxhi. Despué, riuube sti biaje ne riuunebe rini stiʼ ca ofrenda ni rúnicabe pur pecadu.

^ párrafo 56 NI RIHUINNI LU FOTO RIʼ: Cudii ti israelita ti dendxuʼ sacerdote para sacrificiu de paz ti guihuinni laa ne familia stiʼ cudiicaʼ xquixe peʼ Jehová.

^ párrafo 58 NI RIHUINNI LU FOTO RIʼ: Dxi guyuu Jesús lu Guidxilayú, bisihuinni nabé nadxii Bixhoze purtiʼ bizuubaʼ stiidxabe ne laaca gucané ca xpinni guni zaqueca.

^ párrafo 60 NI RIHUINNI LU FOTO RIʼ: Cayuni predicar ti hermana ni maʼ huaniisi pur carta; zacá rudiibe ni jma galán Jehová neca maʼ huaxiéʼ ni randa rúnibe.

^ párrafo 62 NI RIHUINNI LU CA FOTO RIʼ: Lu beeu febrero de 2019, hermanu Gerrit Lösch, tobi de ca hermanu ni nuu lu Grupu ni Zániru, cayuni presentar edición revisada stiʼ Traducción del Nuevo Mundo lu diidxaʼ alemán, ne ca ni cucaadiaga laabe nuucaʼ nayecheʼ ne cudiicaʼ xquixe peʼ. Ca publicador de Alemania, casi guiropaʼ hermana riʼ, nuucaʼ nayecheʼ purtiʼ caquiiñecaʼ Biblia nacubi lu predicación.