Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 2

Wun Sneprei faro Snonkaku Ḇese

Wun Sneprei faro Snonkaku Ḇese

”Skoi ḇeḇemin kuker aya ḇesma fararur oser ro [Karajan Allah]; skoiso ḇeḇesneprei maro aya.”​—KOL. 4:11.

DOYA 90 Kanunyae Oso ma Ḇesesya

ROI NA KOFARKOR *

1. Samswen rosai monda ḇefrur fa ḇebor ro Yahwe manfamyan Ḇyesi sekandera?

RO SUPSWAN ine ḇesiper, ḇebor ro Yahwe manfamyan Ḇyesi sismai samswen ḇefrur fa sekandera ḇaido sesneso kaku. Mam roi ḇeradine ro sidang Bedi kako ke? Naek srar ono sisya sismai dafduf ḇemarḇak kaku. Sia wer sfafardun kukro snonkaku siswar sya simarbur si. Ḇesesya wer ido sesaneso kukro smam oso ro kina ḇaido bati sesi sifarmyan ḇe Yahwe wer ḇa. Ono wer, sekandera kukro rim ḇeba. Naek srar ansine sfandun sneprei ya. Moḇsa na kofnoḇek si rai?

2. Rosai ḇefrur fa fafisu ono, Manwawan Paulus fyandun samarawraw kako?

2 Manwawan Paulus ismai roi ḇemun ker. (2 Kor. 11:23-28) Daksmai ’borek oso ro baken’ ḇyedi kako, rya kyur ḇe dafduf ismai ya. (2 Kor. 12:7) Oso wer ido, fafisu oso Paulus fyafko kukro randak ya Demas ifarmyan kayam fnoḇek i, mboi muniwara ibur Paulus i ”snar Demas iswar [dunya] ine”. (2 Tim. 4:10) Paulus ima snonkaku Kristen ḇesmai ramrem rur ḇesren, ḇyebri, ma kuker snemura ifnoḇek snonkaku ḇesesya. Ḇape ro fafisu ono, Paulus dakḇe kandera ma fyandun samarawraw kako.​—Rm. 9:1, 2.

3. Rariso Yahwe ḇyuk sneprei ma syambraḇser Paulus i?

3 Moḇsa Paulus ismai fafnoḇek ma sneprei rai? Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi fa syambraḇser i. (2 Kor. 4:7; Flp. 4:13) Yahwe ḇyuk sneprei kako roro Paulus min Kristen ḇyesi. Paulus doḇe naek ḇyesi ono sisya ’sḇesneprei maro i’. (Kol. 4:11) Ḇeḇeso ro si isoine Aristarkhus, Tikhikus, ma Markus. Skosambraḇser Paulus ma skofnoḇek i insama imku pdef. Rari rosai ḇefrur fa snon Kristen rikyor anskoya bisa skosambraḇser ḇesesya? Moḇsa na kakfrur raris sko rai fafisu kosewar fa koḇuk sneprei ma kosambraḇser snonkaku ḇese?

KOSOUSER RARIS ARISTARKHUS I

Raris Aristarkhus i, na koḇebati ḇesouser rofyor koisya kowarpu naek srar ro fafisu ḇesamswen na ḇesya kwar (Mam syos ḇe 4-5) *

4. Moḇsa Aristarkhus fyasnaibos ima bati ḇesouser kaku faro Paulus i rai?

4 Aristarkhus ima min ḇefararur kayam fnoḇek Paulus i, ryamaker Tesalonika ḇero Makedonia. Ima bati ḇesouser kaku faro Paulus i. Refo dap randak snonsnon ḇyedi ro farfyar ḇekur Manwawan Paulus marandan ḇekyor ḇyedi ḇe misionaris. Fyor ya, Aristarkhus iso Paulus fa suraḇe Efesus. Ro diwa snonkaku ḇeḇeso sfor Aristarkhus i. (Kis. 19:29) Fafisu imkei mura, imewer rya ibur fa ismai roi ḇemun na ḇa. Ḇyeuser Paulus i pdef. Paik riḇeso mura, fafisu ḇembroḇ sya sisewar fa smun Paulus i ro Yunani, Aristarkhus kyainus Paulus i pdef. (Kis. 20:2-4) Indokada taun 58 Masehi, rofyor sun Paulus fa sisun i ro bui ro Roma, Aristarkhus ifnoḇek i ro marandan ḇeḇinkwan ani. (Kis. 27:1, 2, 41) Ro Roma, rya Aristarkhus daksun ro bui kako fnoḇek Paulus i. (Kol. 4:10) Nasnai kaku, iso eḇedari Paulus ismai samarawraw kaku ro bati ḇesouser ḇyanine.

5. Imnis wos ḇero Amsal 17:17, moḇsa na kakḇebati ḇesouser rai?

5 Raris Aristarkhus i, na kakḇebati ḇesouser faro naek srar koḇesi ro fafisu ḇepyum roḇa ḇesamswen. (Wasya Amsal 17:17.) Sibur samswen sena kwar kako ke, na sfandun kaker sneprei ya. Fransina, * ro swaf paik rikyor monda sinan ḇyesuya sumarbur i kukro suduf kanker. Fransina fyar ḇo doḇe, ”Yakara mboi, samswen ḇekur ko nafrur fa koḇekandera kawan kaku. Yakofen kasumasa kaku kukro yana bati ḇekainus aya ker. Sinan ayesuya sumar fyoro kwar, mboi bati ayesya sifawi ayama yafafardun kaker.”

6. Koma bati ḇesouser siko ido, rosai nari kofrur ya?

6 Bati ḇesouser sya na sḇuk oras ma samambraḇ sena fa sifnoḇek naek srar sya. Imnis raris, manbesrar oso snori Piter, dokter doḇe ismai dafduf ḇeḇyeḇa kaku ma nari ikenem kawan ḇa. Swari ḇenir ḇe Ketrin, dakkofen, ”Ras anya, imbeswa oso ḇero sidang suyun pyan nu ḇe dokter. Fafisu suyakfawi Piter dafduf ḇyeja, sukofen ḇeri ḇo suyoḇe nari supok surir nu ḇa ro samswen ḇekur nu nane. Suisya ḇesya kwar fafisu nufandun fafnoḇek suḇena.” Kaksmai samswen mboi bati ḇekaku sisya skainus ko ido, na kosnesna naprei kaku!

SIKYAR KO RARIS TIKHIKUS I

Raris Tikhikus i, na koḇebati sikyar kaku faro snonkaku ḇesmai samswen sya (Mam syos ḇe 7-9) *

7-8. Imnis wos ro Kolose 4:7-9, rariso Tikhikus fyasnai ima bati sikyar kaku dirya?

7 Tikhikus iso Paulus min Kristen ḇyedi ḇeraker Asia, provinsi oso ro Roma. Ima bati Paulus ikyar kaku diri. (Kis. 20:4) Indokada taun 55 Masehi, Paulus fyasos insama ḇar naek ikyar sya suf fararur ḇefandun, isoine siryur pipi fa sikfnoḇek snonkaku Kristen ḇero Yudea sya. Rya Tikhikus i kako dakro ḇar naek ansya. (2 Kor. 8:18-20) Ḇarpur mura, fyor Paulus syun randak ro bui ro Roma, Tikhikus iso ḇefarmyan ḇe ḇeyun anun ḇe Paulus i. Dun pyan ma ikofenḇair pyan Paulus anun ḇyena ḇesambraḇser sidang-sidang ḇero Asia.​—Kol. 4:7-9.

8 Tikhikus ima bati Paulus ikyar kaku ḇesya kwar. (Tit. 3:12) Snonkaku Kristen syakam ḇa sikyar kaku raris Tikhikus i. Indokada taun 65 Masehi, sun Paulus i ḇe bui rarwan risuru. Fafisu ya, Paulus fyas ḇo doḇe naek srar ḇebor ḇero provinsi Asia simewer sfanam i, imbude simkak faro mbroḇ sya. (2 Tim. 1:15) Imbape, Tikhikus ima Paulus ikyar i, inja ḇyuk fararur ḇese fa duf na. (2 Tim. 4:12) Paulus na ḇyesyowi kaku bati ḇefrur pyum raris Tikhikus i.

9. Moḇsa na kakso Tikhikus nyan ḇyena rai?

9 Na kakso Tikhikus nyan ḇyena kuker koḇebati sikyar kaku. Imnis raris, kokofen kwar koḇe kofnoḇek min Kristen oso ido, kofrur raris rosai kokofen na kuker koḇuk fafnoḇek ḇe i. (Mat. 5:37; Luk. 16:10) Fyor ifawi koma bisa ikyar ko ido, ine nafrur fa ismai sneprei kaku. Imbesrar oso ikofen, ”Na koknon kukro kofakfuken ḇa faro snonkaku ḇeyoḇe imbe ifnoḇek ko anya na dankar ke roḇa.”

10. Imnis wos ro Amsal 18:24, mansei na ḇeḇuk sneprei faro ḇekandera sya?

10 Fyorno ido, snonkaku ḇekandera ḇaido ḇefafko na sismai sneprei fafisu sikofenḇair roi sḇaḇir na faro bati sikyar kaku. (Wasya Amsal 18:24.) Manbesrar oso snori Bili, ifafko kukro romawa ḇyedi sisasyar i ro sidang. Doḇe, ”Fandun fa yakofenḇair roi yakram ro sanerine ḇe snonkaku yakyar kaku.” Manbesrar ḇenir ḇe Karlos, ismai fakamaman ro sidang wer ḇa kukro ifrur roi ḇesasar. Doḇe, ”Yafandun ’moḇ fadadiren’ fa yakofenḇair sneḇaḇir ayena ma yamkak ḇa na semankara aya.” Karlos ifawi ’moḇ fadadiren’ anya iso penatua sya, siso ḇefnoḇek i fa ikrenbur samswen ḇyena. Daksmai sneprei kako kukro ikyar penatua sya na sipok sfawar ḇe ḇesesya roi ikofen kwar na ḇa.

11. Rariso insama koḇebati sikyar kaku?

11 Fandun fa kokḇaḇ insama sikyar kaku ko ḇe bati sesi. Imbesrar oso ḇenir ḇe Anna, doḇe rofyor swari ibur i, ikofenḇair roi ikram ro sneri faro bati ḇyesya ma ismai sneprei. Ikofen, ”Yafawar kaḇer roi yafar kwar faro si ker, mboi sikḇaḇ ḇo srower pyum aya.” Imboḇae, Auno rwower pyum snonkaku ḇese ido, nama nfasnai Auma bati ḇepyum disau.

KOMARISEN KOFNOḆEK ḆESESYA RARIS MARKUS I

Fafnoḇek Markus ḇyuk ḇe Paulus i nafnoḇek i fa imkuepen. Kakfrur raris i kuker kofnoḇek naek srar ḇefafardun sya (Mam syos ḇe 12-14) *

12. Markus ima manseiri, ma rariso fyasnai imarisen infoḇek snonkaku ḇese?

12 Markus ima snonkaku Yahudi ro Yerusalem ḇeḇe Kristen. Napirem ḇyedi Barnabas, iso misionaris sifawi kaku kwar. (Kol. 4:10, Terjemahan Dunia Baru [NW]) Markus ima iba ro kina ḇenana, ḇape myam pipi ma nana sena ḇe roi ḇefandun syadi ḇa. Ro kenem ḇyedi ḇesiper, Markus fyasnai ima imarisen ifnoḇek snonkaku ḇese. Imnis ra, ro rarwan riḇeso, ifnoḇek Manwawan Paulus ma Manwawan Petrus fyor sufrur fararur suḇena. Markus kyoḇes pyan roḇean na, syewar moḇ fa suḇarek, ma fyasos pyan rosai sufandun na. (Kis. 13:2-5; 1 Ptr. 5:13) Paulus doḇe Markus ima ’ḇyemin kuker i ḇesmai fararur oser ro Karajan Allah’ ma ’ḇeḇuk sneprei’ maro i.​—Kol. 4:10, 11.

13. Rosai Paulus ikofen ro 2 Timotius 4:11 ḇefasnai ḇyesyowi kaku fafnoḇek ro Markus i?

13 Paulus na ḇyesyowi kaku fafnoḇek Markus ḇyuk ḇe i na. Markus ima oso ro Paulus bati ḇefanam ḇyediri. Indokada taun 65 Masehi, fyor sisun Paulus i ḇe bui ḇepupes ro Roma, fyas syapram ḇesuru faro Timotius i. Ro syap anya, Paulus dor Timotius i fa ryama ḇe Roma ma dun Markus fnoḇek i. (2 Tim. 4:11) Fafisu ya, rya Paulus ifawi kero wer na smun i, inja imarisen insama Markus kyainus i. Ma Markus ḇyuk kaku fafnoḇek nabor ḇe Paulus i. Imbude dun pyan roḇean ma syap ḇeniw Paulus ḇyukifyas syapram ḇyedi. Fafnoḇek ma samarawraw Paulus ismai ro Markus nsambraḇser kaku i ro rasras fanam imbe imar ya.

14-15. Wos farkin rosai kofarkor ro Matius 7:12 ḇekur koḇuk fafnoḇek faro snonkaku ḇese?

14 Wasya Matius 7:12. Fafisu kosmai samswen ḇemarḇak kaku, na kokofen kasumasa fyor ono sisya sifnoḇek ko. Komampan fawar ro manbesrar oso ḇenir ḇe Ryan. Kyara ḇaḇeri na kmari imar fasawbur i. Ryan doḇe, ”Fafisu kofafardun ido, roi kofrur ro rasras na nsamswene. Inja, fafnoḇek ro snonkaku ḇese, komam ido rya nkasun monda mboi nefainda kaku.”

15 Kosewar fa komam rosai snonkaku ḇese sfandun na ido, na napyan fa kofawi nyan koḇuk fafnoḇek ya rai. Imnis raris, imbesrar oso dun snemuk fa ifnoḇek Piter ma Ketrin, imbeswa ḇeyap ḇepon ansuya, fa dun pyan su ḇe dokter. Jadi fa suyun oto wer ḇa, inja imbesrar ani ifrur jadwal fa naek srar ḇero sidang bisa sfadadwer fa sun pyan su ḇe dokter. Fafnoḇek anya ḇyefainda ke? Ketrin doḇe, ”Ine imnis ra skanowbur roi ḇemarḇak ro erdai nuḇena.” Inja waswarepen, na buk sneprei kaku ḇe snonkaku ḇesesya fafisu wafrur roi ḇekasun na kako.

16. Ro Markus fawar ḇyena, roi ḇepyum rosai kofarkor ḇekur koḇuk sneprei faro ḇesesya?

16 Paulus min ḇyedi, Markus i, ima imyaren ifararure. Yahwe ḇyuk fararur nabor ḇefandun kaku faro i, fyas kako syap Injil Markus. Ḇape, Markus nya swaf kaker fa ḇyuk sneprei faro Paulus i, ma Paulus mankundi imai ḇa fa dor fafnoḇek ro Markus i. Imbesrar ḇenir ḇe Amelia, sneri ḇyefafardun kaku kukro smun kpuri. Ikofen kasumasa kaku kukro naek srar sibor simarisen srama skainus i fa sisambraḇser i. Amelia doḇe, ”Bati koḇesi simarisen sḇuk fafnoḇek kuker sne ḇesiper ido, na napyan fa kofanam yoḇ si ma komam ido siryaḇ kaku fa sifnoḇek ko.” Kokame na kofuken mankunko, ’Smam aya ido, ayama yamarisen yaḇuk fafnoḇek ḇe min Kristen ayesi ke?’

KOSEWAR FA KOḆUK SNEPREI FARO ḆESESYA

17. Rofyor kokarauser wos ḇero 2 Korintus 1:3, 4, rariso wos anna nadif ko fa koḇuk sneprei faro ḇesesya rai?

17 Ro sidang, naek srar sibor sfandun sneprei ro ko. Na kosambraḇser si imnis moḇ snonkaku ḇese sḇuk sneprei faro ko raya. Imbesrar ḇenir ḇe Nina, fyafardun kukro kpuri imarbur i. Doḇe, ”Komarisen kada, Yahwe na ḇye ko fa koḇuk sneprei ḇe ḇesesya.” (Wasya 2 Korintus 1:3, 4.) Fransina, ḇeyap ḇepon anya, ikofen, ”Wos ḇero 2 Korintus 1:4 nkaku ḇeri. Saneprei kosmai kwar anna, kakḇuk na kako fa kosambraḇser ḇesesya sisnesna.”

18. (a) Rosai ḇefrur fa ono sisya sikmom rofyor siḇe sḇuk sneprei ḇe ḇesesya? (b) Moḇsa koḇuk sneprei ḇekaku ya rai? Fawar farfyar oso.

18 Imbude komarisen kofnoḇek ḇefafardun sya, ḇape kokmom rosai imbe kawos ḇaido kofrur yoḇ si na. Rarirya mboi, kosewar fa kosambraḇser si. Penatua oso snori Paul, iswarepen kaker naek srar sya sisewar fa sḇuk sneprei ḇe i fyor kmari ryoe. Paul fyar, ”Yafawi samswen fa sfanam yoḇ aya kukro sikmom rosai imbe sikofen ḇe aya. Ḇape, yaḇesyowi kaku si kukro simarisen sifnoḇek ma sḇuk sneprei ḇe aya.” Manbesrar ḇenir ḇe Tajon, ḇesmai rim ḇeba, doḇe, ”Yakofen kaku, ayama yaḇefnder rosai anun oser-oser sfarem ḇe ayanya. Yaswarepen monda sima sfandun aya kaku. Sisewar fa smam pyum aya.” Kofasnai ḇe ḇesesya kofandun si ido, nari sisnesna naprei kaku.

19. Rosai ḇefnai swewar fa wun sneprei faro snonkaku ḇesesya?

19 Papupes dunya ine fyanam kwar, inja fafisu ḇero dunya ine nari naḇyeḇa syadi wer ma kenem koḇena na nsamswen syadi wer. (2 Tim. 3:13) Oso wer ido, konapes ḇa kaker ma kofrur sasar ker ḇefrur samswen mankunko. Inja, na kofandun pdef sneprei ya. Manwawan Paulus ismai sneprei ro naek srar ḇyesi. Iso eḇedari imkuepen isof imar ya. Rarirya kada, kokame kosoasuser raris Aristarkhus i, koḇe snonkaku sikyar kaku raris Tikhikus, ma komarisen koḇuk fafnoḇek raris Markus i. Kofrur na ido, na kosambraḇser naek srar koḇesi fa sifarmyan soasuser ḇe Yahwe I ḇesya kwar.​—1 Tes. 3:2, 3.

^ par. 5 Manwawan Paulus ismai samswen nabor ro rasras ikenem ya. Ro fafisu ḇeradirya, min Kristen ono sisya sḇuk sneprei kaku ḇe Paulus i. Nari kawos rari rikyor ḇefrur fa min ḇyeskoya skoḇe sneprei faro Paulus i ma moḇsa na kakfrur raris min ḇyanskoine rai.

^ par. 5 Ro farkarkor ine, snonsnon riḇeso sfadwer na kwar.

DOYA 111 Roi Ḇefrur Ko fa Koryaḇ

^ par. 56 SONIN: Aristarkhus ma Paulus susmai fasaspar fafisu kapal suyek ya imsar.

^ par. 58 SONIN: Paulus ikyar Tikhikus fa dun pyan syapram ḇyeja ḇe sidang-sidang.

^ par. 60 SONIN: Markus ḇyuk fafnoḇek nabor ḇe Paulus i.