Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 2

Koj Yeej Pab Tau Lwm Tus

Koj Yeej Pab Tau Lwm Tus

‘Lawv nrog kuv qhia txog Vajtswv lub Nceeg Vaj. Lawv tau pab kuv ntau kawg li.’​—KAULAUXAIS 4:11.

ZAJ NKAUJ 90 Ib Tug Txhawb Tau Ib Tug Lub Zog

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Yehauvas cov tub qhe raug kev txom nyem thiab kev nyuaj siab li cas?

THOOB qab ntuj, Yehauvas cov tub qhe raug kev txom nyem thiab kev nyuaj siab ntau yam. Koj puas pom li ntawd hauv koj lub koom txoos thiab? Muaj tej tug Khixatia muaj mob loj lossis muaj kev quaj ntsuag. Muaj tej tug muaj kev tu siab vim lawv tus txheeb ze lossis phoojywg zoo tau tso Yehauvas tseg lawm. Muaj tej tug ho txom nyem nyuaj siab vim lawv raug xwm txheej phem. Peb yuav ua li cas peb thiaj pab tau cov kwvtij nkauj muam no thiab txhawb lawv lub zog?

2. Ua cas muaj tej thaud tus tubtxib Paulus thiaj qaug zog?

2 Tus tubtxib Paulus ib sij raug kev phom sij ib zaug. (2 Kauleethaus 11:23-28) Nws kuj muaj ib tug “pos chob” nws thiab. Tus “pos” ntawd tej zaum yog ib tug mob uas nws muaj. (2 Kauleethaus 12:7, TT ) Thiab nws tu siab heev thaum nws tus kwvluag Demas tso nws tseg “rau qhov Demas qaug rau . . . lub ntiajteb no lawm.” (2 Timautes 4:10) Paulus yog ib tug xaiv tseg uas muaj lub siab loj siab dav pab lwm tus tiamsis muaj tej thaud nws kuj qaug zog thiab.​—Loos 9:1, 2.

3. Yehauvas txhawb Paulus li cas?

3 Thaum Paulus qaug zog leejtwg yog tus pab txhawb nws? Yehauvas tso nws lub hwj huam dawb huv los pab Paulus. (2 Kauleethaus 4:7) Yehauvas kuj siv cov Khixatia los txhawb nws thiab. Paulus hais tias cov uas nrog nws qhia Vajtswv lub Nceeg Vaj pab tau nws ntau kawg li. (Kaulauxais 4:11) Tus puav uas nws hais tuav npe nkaus yog Alitakhus, Tikhikus, thiab Malakaus. Lawv yog cov uas txhawb Paulus lub zog. Ua cas 3 tug Khixatia no thiaj txawj pab Paulus ua luaj? Peb yuav xyaum lawv cov qauv li cas thaum peb mus txhawb lwm tus?

ALITAKHUS YOG IB TUG PHOOJYWG ZOO

Peb ua tau ib tug phoojywg zoo ib yam li Alitakhus yog peb nrog nraim peb cov kwvtij nkauj muam thaum lawv “muaj kev txomnyem” (Saib nqi 4-5) *

4. Ua cas Alitakhus thiaj yog Paulus ib tug phoojywg zoo?

4 Alitakhus yog ib tug Khixatia uas nyob hauv lub nroog Thexalaunikes hauv Makedaunias. Nws yog Paulus ib tug phoojywg zoo. Thawj zaug uas peb nyeem txog Alitakhus yog thaum Paulus mus tshaj tawm txoj xov zoo zaum 3 hauv lub nroog Efexus. Thaum Alitakhus nrog Paulus, muaj ib pab neeg phem tuaj ntes Alitakhus thiab cab nws mus lawm. (Tes Haujlwm 19:29) Thaum luag tso nws lawm los nws tseem nrog nraim Paulus thiab ua Paulus tus kwvluag. Ob peb lub hlis tom qab ntawd, thaum Paulus nyob hauv tebchaws Kilis thiab nws cov yeeb ncuab niaj hnub nrhiav nws tua los Alitakhus yeej nyob nrog nraim nws. (Tes Haujlwm 20:2-4) Kwvlam li xyoo 58 thaum Paulus tseem raug txim thiab raug muab xa mus rau hauv lub nroog Loos los Alitakhus kuj nrog Paulus mus thiab. Thaum no yog thaum nthwv dej los tsoo lawv lub nkoj puas lawm. (Tes Haujlwm 27:1, 2, 41) Thaum Paulus mus txog hauv Loos los Alitakhus kuj nrog Paulus raug kaw ib nyuag ntu thiab. (Kaulauxais 4:10) Alitakhus yeej yog ib tug phoojywg zoo uas tau pab Paulus ntau kawg li.

5. Peb ua tau ib tug phoojywg zoo raws li Pajlug 17:17 li cas?

5 Peb yeej ua tau ib tug phoojywg zoo li Alitakhus rau peb cov kwvtij nkauj muam thiab, tsis hais thaum peb muaj kev zoo siab lossis “thaum muaj kev txomnyem.” (Nyeem Pajlug 17:17.) Txawm lawv tej kev nyuaj siab twb dhau lawm los peb cov kwvtij nkauj muam tseem cheem tsum kev pab. Paj Nyiag * niam thiab txiv puavleej mob kheeb xawm (cancer) thiab tau tas sim neej sib law sib liag li 3 lub hlis. Nws hais tias: “Kuv xav tias cov uas raug kev txom nyem li no yuav txom nyem siab ntev heev. Txawm kuv niam kuv txiv twb tso kuv tseg ntev lawm los kuv tseem quaj ntsuag. Kuv zoo siab uas cov phoojywg tseem nco txog kuv.”

6. Yog peb yog ib tug phoojywg zoo, peb yuav ua li cas?

6 Cov phoojywg zoo yeej zoo siab siv lawv lub dag lub zog los pab lawv cov kwvtij nkauj muam. Xws li tus kwvtij hu ua Petus uas muaj ib tug mob loj. Nws tus pojniam hu ua Kab hais tias: “Muaj ib nkawm niam txiv hauv wb lub koom txoos coj wb mus ntsib kws kho mob peb thiaj paub tias Petus muaj ib tug mob loj.” Tus kws kho mob hais tias Petus tus mob tsuas yuav mob hnyav zuj zus xwb. Kab hais ntxiv tias: “Lub sijhawm ntawd ob niam txiv no hais rau wb tias nkawd yuav nrog nraim wb thiab pab wb rau lub caij wb tau kev txom nyem lwj siab no. Nkawd yeej ua li ntawd tiag.” Yog peb muaj cov phoojywg zoo nrog nraim peb, yuav pab tau peb nyiaj taus peb tej kev nyuaj siab.

TIKHIKUS YOG TUS LUAG TSO SIAB TAU RAU

Peb ua tau ib tug uas luag tso siab tau rau ib yam li Tikhikus thaum peb nqis tes hlo pab lwm tus (Saib nqi 7-9) *

7, 8. Raws li Kaulauxais 4:7-9, ua cas Tikhikus thiaj yog ib tug phoojywg uas Paulus tso siab tau rau?

7 Tikhikus yog ib tug Khixatia uas nyob hauv lub xeev Axias uas faj tim huab tais Loos kav. Nws yog ib tug kwvluag uas Paulus tso siab tau rau. (Tes Haujlwm 20:4) Kwvlam li xyoo 55, tej zaum Tikhikus yog tus uas Paulus xa mus pab cov kwvtij sau nyiaj mus rau cov Khixatia nyob hauv lub xeev Yudas. (2 Kauleethaus 8:18-20) Thaum Paulus raug kaw thawj thawj zaug hauv Loos los Tikhikus yog tus uas Paulus txib mus xyuas pawg ntseeg. Tikhikus nqa Paulus cov ntaub ntawv thiab xa xov txhawb zog mus rau cov koom txoos hauv lub xeev Axias.​—Kaulauxais 4:7-9.

8 Tikhikus haj tseem yog ib tug phoojywg uas Paulus tso siab tau rau. (Titus 3:12) Kwvlam li xyoo 65 thaum Paulus raug kaw zaum 2, nws sau tias muaj coob tus Khixatia hauv lub xeev Axias tsis kam nrog nws ua ke lawm. Tej zaum yog vim lawv ntshai tsam neeg tawm tsam lawv. (2 Timautes 1:15) Lub sijhawm ntawd Paulus tso siab tsis tau rau txhua tus Khixatia tiamsis nws tso siab tau rau Tikhikus, nws thiaj muab haujlwm ntxiv rau Tikhikus ua. (2 Timautes 4:12) Paulus yeej zoo siab heev uas nws muaj ib tug phoojywg zoo li Tikhikus.

9. Peb xyaum tau Tikhikus li cas?

9 Peb kuj ua tau ib tug phoojywg zoo uas luag tso siab tau rau ib yam li Tikhikus thiab. Xws li yog peb hais lawm tias peb yuav pab cov kwvtij nkauj muam ces peb yuav tsum nqis tes loo pab. (Mathais 5:37; Lukas 16:10) Thaum lawv paub tias peb yeej yuav pab lawv tiag tiag ces lawv yuav tsis txhawj. Ib tug muam qhia tias yog vim li cas. Nws hais tias, “Yus tsis txhawj dabtsi rau qhov yus paub tias tus neeg uas yuav tuaj pab yus yeej yuav tuaj raws li nws hais tiag.”

10. Raws li Pajlug 18:24, leejtwg thiaj yuav pab tau cov uas muaj kev nyuaj siab?

10 Thaum cov uas muaj kev nyuaj siab qhia siab rau ib tug phoojywg zoo tag, yuav ua rau lawv kaj siab tuaj. (Nyeem Pajlug 18:24.) Thaum Npis tus tub raug rho tawm, nws tu siab heev. Npis hais tias, “Kuv xav qhia kuv tej kev nyuaj siab rau ib tug phoojywg uas kuv tso siab tau rau.” Ib tug kwvtij hu ua Nkaj Looj yuam kev ua txhaum nws thiaj tsis tau tuav haujlwm hauv lub koom txoos lawm. Nkaj Looj hais tias, “Kuv xav tham nrog ib tug uas kuv zoo tham txog txhua yam, tsis ntshai tsam nws xav li cas txog kuv.” Nkaj Looj paub tias nws nrog cov txwj laus tham tau. Lawv pab nws daws nws qhov teeb meem thiab nws tso siab tau tias lawv yuav tsis tham qhia lwm tus.

11. Yuav kom peb ua tau ib tug phoojywg zoo uas luag tso siab tau rau, peb yuav tsum ua li cas?

11 Yuav kom peb ua tau ib tug phoojywg zoo uas luag tso siab tau rau, peb yuav tsum xyaum ua siab ntev. Thaum Nkauj Nag tus txiv tso nws tseg lawm, nws qhia nws tej kev nyuaj siab rau nws cov phoojywg zoo, nws siab thiaj nqig. Nws hais tias, “Txawm kuv hais tas hais thiab, hais tej qub lus xwb los lawv ua siab ntev mloog kuv.” Koj yeej ua tau ib tug phoojywg zoo thiab yog koj ua siab ntev mloog thaum luag qhia siab rau koj.

MALAKAUS ZOO SIAB HLO PAB LWM TUS

Vim Malakaus zoo siab hlo pab Paulus, Paulus thiaj thev taus, peb yeej pab tau peb cov kwvtij nkauj muam thaum lawv raug kev txom nyem (Saib nqi 12-14) *

12. (1) Malakaus yog leejtwg? (2) Ua cas peb thiaj paub tias Malakaus nyiam pab lwm tus?

12 Malakaus yog ib tug Khixatia uas yog neeg Yudais tuaj Yeluxalees tuaj. Npananpas yog nws tus kwvtij uas sawvdaws paub zoo. (Kaulauxais 4:10) Malakaus tsev neeg nplua nuj heev tiamsis Malakaus tsis muab tej ntawd saib hlob. Nws ib txwm siab dawb siab zoo nyiam pab lwm tus. Thaum nws nrog tus tubtxib Paulus thiab tus tubtxib Petus nkawd ua nkawd tes haujlwm, tej zaum nws pab nkawd nrhiav zaub mov noj, nrhiav chaw rau nkawd so, lossis ua lwm yam pab nkawd. (Tes Haujlwm 13:2-5; 1 Petus 5:13) Paulus hais tias Malakaus yog ib tug uas ‘nrog nws qhia Vajtswv lub Nceeg Vaj’ thiab ‘pab nws ntau kawg li.’​—Kaulauxais 4:10, 11.

13. Ob Timautes 4:11 qhia tias Paulus xav li cas txog Malakaus?

13 Malakaus yog Paulus ib tug phoojywg zoo. Nws pab Paulus ntau kawg nkaus. Thiab Paulus yeej ris Malakaus txiaj ntsig heev. Thaum Paulus raug kaw zaum kawg hauv Loos, kwvlam li xyoo 65 nws sau tsab ntawv 2 mus rau Timautes. Hauv tsab ntawv ntawd Paulus hais kom Timautes coj Malakaus nrog nws tuaj mus xyuas Paulus hauv Loos. (2 Timautes 4:11) Lub sijhawm ntawd, ntxim li Paulus paub tias tshuav tsis ntev lawm xwb luag yuav muab nws tua, nws thiaj hais kom Malakaus tuaj xyuas nws. Tej zaum Malakaus pab nqa zaub nqa mov rau nws noj thiab nqa ntaub nqa ntawv rau nws sau. Tej kev pab thiab kev txhawb zog uas Paulus tau, pab nws nyiaj taus mus txog thaum luag muab nws tua.

14, 15. Mathais 7:12 qhia kom peb paub pab lwm tus li cas?

14 Nyeem Mathais 7:12. Thaum peb raug kev txom nyem peb yeej ris cov uas tuaj pab peb txiaj ntsig heev. Thaum Riam txiv tas sim neej lawm, Riam hais tias: “Thaum yus tau kev tsaus ntuj thiab nyuaj siab yus tsis paub yuav ua dabtsi li. Thiab txhawj tias xyov yuav ua li cas rau tej haujlwm hauv yus lub cuab lub yig. Txawm lwm tus pab me me xwb los yeej pab tau ntau kawg li lawm.”

15 Yog peb ua zoo saib, peb yuav txawj pab lwm tus. Zoo li Petus thiab Kab uas peb tham tas los lawd. Nkawd tsav tsis tau tsheb lawm, yog li ntawd ib tug muam thiaj pab teem sijhawm rau cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos coj nkawd mus ntsib kws kho mob. Qhov no pab tau nkawd li cas? Kab hais tias, “Cuag li txo kiag lub nra ntawm wb nraub qaum mus lawm.” Nco ntsoov tias txawm koj pab me me xwb los, rau lawv ces twb ntau kawg li lawm.

16. Peb yuav xyaum Malakaus es pab lwm tus li cas?

16 Malakaus uas nyob rau Yexus tiam yeej yog ib tug Khixatia uas khwv heev. Nws ua ntau yam haujlwm tseem ceeb rau Yehauvas. Nws kuj yog tus sau phau ntawv Malakaus hauv phau Vajlugkub. Txawm nws muaj haujlwm ntau heev los nws tseem nrhiav sijhawm los pab Paulus thiab. Twb yog li ntawd, Paulus thiaj zoo txib Malakaus. Thaum Npaub niam tais raug neeg phem tua tuag lawm, Npaub ua cov uas tuaj nplig nws tsaug kawg li. Nws hais tias, “Yus zoo txib cov uas muaj siab hlo tuaj pab yus. Yus paub tias lawv yeej yuav pab yus tiag tiag.” Yog li ntawd, luag puas pom tias peb yog ib tug uas muaj siab hlo pab peb cov kwvtij nkauj muam thiab?

MUAJ SIAB HLO PAB LWM LEEJ LWM TUS

17. Yog peb ua tib zoo xav txog 2 Kauleethaus 1:3, 4, yuav pab peb mus txhawb lwm tus li cas?

17 Yog peb saib, peb yeej yuav pom tias muaj cov kwvtij nkauj muam uas xav tau kev pab thiab kev txhawb zog. Tej lus zoo uas luag hais los txhawb peb siab, peb kuj siv tau mus txhawb lwm tus thiab. Ib tug muam hu ua Ninaum (Nino) uas nws niam tais tau tas sim neej lawm hais tias: “Yog peb cia Yehauvas siv peb, ces nws yeej yuav siv peb mus pab lwm tus.” (Nyeem 2 Kauleethaus 1:3, 4.) Paj Nyiag uas peb tham tas los lawd hais tias: “Yeej muaj tiag li 2 Kauleethaus 1:4 hais. Tej uas luag siv los txhawb peb, peb yeej siv tau mus txhawb lwm tus ib yam nkaus.”

18. (1) Vim li cas muaj tej tug thiaj ntshai mus pab lwm tus? (2) Peb yuav pab txhawb lwm tus li cas? Piav ib tug qauv.

18 Txawm peb txhawj tsam peb tsis paub pab lwm tus los peb yuav tsum ua tiag pab. Xws li tej zaum peb tsis paub xyov yuav hais li cas lossis yuav ua li cas los pab ib tug uas muaj kev ntxhov siab. Ib tug txwj laus hu ua Pov xav txog thaum nws txiv tas sim neej lawm. Nws hais tias: “Kuv paub tias yeej tsis yoojyim rau lwm tus los cuag kuv. Txawm lawv tsis paub yuav hais li cas los qhov uas lawv muaj lub siab xav pab kuv xwb twb txhawb tau kuv lawm ntau.” Thaum muaj av qeeg loj heev, ib tug kwvtij hu ua Ntaj hais tias: “Tiag tiag kuv yeej tsis nco qab txhua lo lus uas cov kwvtij nkauj muam hais rau kuv ob peb hnub tom qab av qeeg. Tiamsis kuv nco ntsoov qhov uas lawv xav txog kuv thiab nug kuv moo.” Peb yeej pab thiab txhawb tau lwm tus yog tias peb hlub tshua lawv.

19. Vim li cas koj thiaj xav pab lwm tus?

19 Peb nyob rau lub sijhawm uas lub sim ceeb no twb yuav kawg. Yog li ntawd, lub ntiajteb tsuas yuav muaj phem zuj zus thiab yuav muaj kev ntxhov siab ntau tsav ntau yam. (2 Timautes 3:13) Tsis tas li ntawd xwb, vim peb yog noob txaug neeg txhaum peb ib sij ua yuam kev ib zaug, peb thiaj yuav tsum tau kev pab thiab kev txhawb zog. Tus tubtxib Paulus nyiaj taus mus txog thaum kawg los twb yog vim muaj cov Khixatia txhawb thiab pab nws. Yog li ntawd, cia peb ua ib tug phoojywg zoo ib yam li Alitakhus, ua ib tug uas luag tso siab tau rau ib yam li Tikhikus, thiab zoo siab hlo pab lwm tus ib yam li Malakaus. Yog peb ua li no ces peb yuav pab tau peb cov kwvtij nkauj muam muab siab rau ntseeg Yehauvas.​—Tes Haujlwm 14:22.

^ nqe 5 Tus tubtxib Paulus raug kev tsim txom thiab kev txom nyem ntau yam. Thaum nws muaj kev nyuaj siab nws cov kwvtij kwvluag pab txhawb nws lub zog. Zaj kawm no peb yuav teb 2 lo lus nug no: Ua cas Paulus cov kwvluag thiaj paub pab nws ua luaj? Thiab peb yuav xyaum lawv cov qauv li cas?

^ nqe 5 Tau muab cov npe hauv zaj no ib txhia hloov lawm.

ZAJ NKAUJ 62 Zaj Nkauj Tshiab

^ nqe 56 COV DUAB: Alitakhus thiab Paulus nkawd poob nkoj.

^ nqe 58 COV DUAB: Paulus txib Tikhikus xa ntawv mus rau cov koom txoos.

^ nqe 60 COV DUAB: Malakaus zoo siab hlo pab Paulus.