1. Ką tenka patirti daugeliui ištikimų Jehovos tarnų?

VISAME pasaulyje daug Jehovos tarnų dėl visokių vargų ir nelaimių jaučia įtampą ar kenčia emociškai. Gal tokių brolių ir sesių yra ir tavo bendruomenėje? Vieni galbūt grumiasi su sunkia liga, kiti gedi artimojo. Dar kitiems skauda širdį dėl to, kad šeimos narys ar brangus draugas nustojo tarnauti Jehovai. O kai kuriems bendratikiams sunku atsigauti po stichinės nelaimės. Visiems tiems broliams ir sesėms reikia paguodos. Ar galime jiems kaip nors padėti?

2. Kodėl apaštalui Pauliui kartais reikėdavo paguodos?

² Apaštalui Pauliui ne sykį grėsė rimtas pavojus (2 Kor 11:23–28). Be to, jį vargino „dyglys kūne“ – galimas dalykas, kažkoks sveikatos sutrikimas (2 Kor 12:7). Nelengva buvo susitaikyti ir su žinia, kad artimas bendražygis Demas pamilo pasaulį (2 Tim 4:10). Paulius buvo dvasia pateptas drąsus krikščionis ir nesavanaudiškai padėdavo kitiems, vis dėlto kartais ir jį aplankydavo liūdesys (Rom 9:1, 2).

3. Iš kur Paulius sulaukė paguodos ir paramos?

³ Paulius sulaukė paguodos ir paramos. O iš kur jos gavo? Dievas, be abejo, stiprino jį šventąja dvasia (2 Kor 4:7; Fil 4:13). Taip pat guodė per bendratikius. Apaštalas rašė, kad kai kurie iš jų buvo jam didelė paguoda (Kol 4:11). Konkrečiai jis paminėjo Aristarchą, Tichiką ir Morkų. Šie broliai stiprino Paulių ir padėjo  ištverti sunkius laikus. Dėl kokių savybių jie gebėjo būti apaštalui didelė paguoda? Ko galime iš jų pasimokyti, kad prireikus mokėtume taip kaip jie guosti ir drąsinti vieni kitus?

4. Iš ko galime daryti išvadą, kad Aristarchas buvo ištikimas Pauliaus draugas?

⁴ Aristarchas iš Makedonijos miesto Tesalonikos buvo ištikimas Pauliaus draugas. Pirmąkart jis paminėtas Apaštalų darbų knygoje. Kai Paulius per savo trečiąją misionierišką kelionę lankėsi Efeze, Aristarchas pateko į įtūžusios minios rankas (Apd 19:29). Išsilaisvinęs jis nepuolė rūpintis savo saugumu ir apaštalo nepaliko. Iš kur tai žinome? Po kelių mėnesių Graikijoje priešininkai vėl kėsinosi į Pauliaus gyvybę, bet Aristarchas buvo šalia (Apd 20:2–4). Apie 58-us mūsų eros metus, kai apaštalą gabeno į kalėjimą Romoje, Aristarchas irgi keliavo kartu; drauge jie išgyveno laivo sudužimą (Apd 27:1, 2, 41). Aristarchas, regis, kurį laiką kalėjo kartu su Pauliumi (Kol 4:10). Be jokios abejonės, turėti šalia tokį ištikimą bičiulį Pauliui buvo didelė paguoda ir padrąsinimas.

5. Koks, sprendžiant iš Patarlių 17:17, yra tikras draugas?

⁵ Kaip ir Aristarchas, būkime ištikimi savo broliams ir sesėms – kartu su jais džiaukimės, kai gerai, ir nepalikime užklupus negandai. (Perskaityk Patarlių 17:17.) Gali būti, kad net ir nelaimei praėjus jiems reikės paguodos. Štai Francizė *, vos per tris mėnesius netekusi abiejų vėžiu sergančių tėvų, sako: „Manau, kad su įvykusia tragedija daug kam būna sunku susitaikyti. Todėl esu labai dėkinga savo ištikimiems draugams, kad supranta, kaip man nelengva, ir iki šiol manęs nepamiršta.“

6. Kokios iniciatyvos imasi ištikimi draugai?

 ⁶ Ištikimi draugai pasirengę dėl savo brolių ir sesių aukotis. Štai brolis vardu Piteris susirgo ūmia nepagydoma liga. Jo žmona Ketrin sako: „Viena pora iš bendruomenės nuvežė mus pas gydytoją. Tenai ir sužinojome apie Piterio ligą. Juodu iškart pasakė, kad nepaliks mūsų vienų ir padės kaip tik gali. Ir išties, prireikus jie visada buvo šalia.“ Kokia paguoda turėti draugų, kurie pasiruošę padėti nelaimėje!

7, 8. Ką apie Tichiko patikimumą galime suprasti iš žodžių, užrašytų Kolosiečiams 4:7–9?

⁷ Dar vienas ištikimas apaštalo Pauliaus bendražygis buvo Tichikas – krikščionis iš Azijos provincijos, anuomet priklausiusios Romai (Apd 20:4). Apie 55-us mūsų eros metus Paulius organizavo rinkliavą Judėjoje gyvenantiems krikščionims paremti ir, atrodo, Tichikas jam padėjo (2 Kor 8:18–20). Vėliau, kai Paulius pirmąkart kalėjo Romoje, Tichikas buvo jo pasiuntinys. Jis pristatė Azijos provincijos bendruomenėms apaštalo laiškus ir perdavė nuo jo padrąsinančių žinių (Kol 4:7–9).

⁸ Paulius Tichiku visada pasitikėjo (Tit 3:12). Deja, ne visi krikščionys buvo patikimi. Štai apie 65-us mūsų eros metus antrąkart kalėdamas Romoje apaštalas rašė, kad daug Azijos provincijos krikščionių jo šalinasi, – matyt, bijodami persekiotojų (2 Tim 1:15). Tačiau Tichiku Paulius galėjo pasikliauti, todėl pavedė jam atlikti daugiau užduočių (2 Tim 4:12). Tokį draugą apaštalas išties brangino.

9. Ko galime mokytis iš Tichiko?

⁹ Kaip ir Tichikas, būkime kitiems patikimi draugai. Jeigu pažadėjome broliui ar sesei suteikti kokią konkrečią pagalbą, tai ir suteikime (Mt 5:37; Lk 16:10). Žinodami, kad gali mumis pasikliauti, bendratikiai jausis ramūs. Viena  sesė sako: „Jaudintis nėra dėl ko, nes jei žmogus pažadėjo padėti, tai nedels pažadą įvykdyti.“

10. Kas, remiantis Patarlių 18:24, gali paguosti tuos, kuriuos vargina sunkumai ar slegia liūdesys?

¹⁰ Tie, kuriuos vargina kokie sunkumai ar slegia liūdesys, aprimsta savo jausmus išlieję patikimam draugui. (Perskaityk Patarlių 18:24.) Mūsų broliui vardu Bidžajus didelis smūgis buvo, kai sūnų atskyrė nuo bendruomenės. „Norėjau su kuo nors pasidalyti savo skausmu“, – sako jis. O štai Karlosas dėl padarytos klaidos nebegalėjo atlikti tam tikrų užduočių bendruomenėje. Jis prisimena: „Man reikėjo patikimo žmogaus, kuriam galėčiau be jokios baimės pasipasakoti, kaip jaučiuosi.“ Karlosui nepalūžti padėjo bendruomenės vyresnieji. Brolis buvo ramus, nes žinojo, kad viskas, apie ką su jais kalbėjo, liks tik tarp jų.

11. Ko reikia, kad būtume verti kitų pasitikėjimo?

¹¹ Patikimas draugas moka kitą kantriai išklausyti. Štai mūsų sesę vardu Žana paliko vyras. Emocinį skausmą jai apmalšindavo pokalbiai su artimais draugais. „Jie kantriai manęs klausydavosi, nors, ko gero, kalbėjau tą patį per tą patį“, – sako sesė. Taigi, jei būsi geras klausytojas, būsi ir geras draugas.

12. Kas buvo Morkus ir iš kur žinome, kad jis noriai patarnavo kitiems?

¹² Morkus, dar vadinamas Jonu, buvo žydų kilmės krikščionis iš Jeruzalės. Jo pusbrolį Barnabą daugelis pažinojo kaip uolų misionierių (Kol 4:10). Atrodo, Morkaus šeima buvo pasiturinti. Vis dėlto materialinių dalykų jis nesureikšmino. Morkus buvo paslaugus ir visada pasirengęs kuo nors padėti. Pavyzdžiui, tam tikru metu jis labai pasitarnavo apaštalams Pauliui ir Petrui – veikiausiai rūpinosi jų fizinėmis reikmėmis (Apd 13:2–5; 1 Pt 5:13). Pasak Pauliaus, Morkus darbavosi su juo dėl Dievo Karalystės ir buvo jam didelis pastiprinimas (Kol 4:10, 11, išnaša).

13. Ką apie Morkų suprantame iš Pauliaus žodžių, užrašytų 2 Timotiejui 4:11?

¹³ Morkus buvo labai artimas Pauliui. Apie 65-us mūsų eros metus apaštalas paskutinįkart kalėdamas Romoje rašė Antrąjį laišką Timotiejui. Tame laiške jis prašė Timotiejų atvykti į Romą ir kartu pasiimti Morkų (2 Tim 4:11). Akivaizdu, Paulius vertino Morkų už ištikimą tarnystę, todėl norėjo, kad sunkiu metu jis būtų šalia. Morkus Pauliui buvo didelė pagalba – tikriausiai parūpindavo jam maisto ir rašymo reikmenų. Draugo parama ir palaikymas, matyt, suteikė apaštalui jėgų ištverti iki pat dienos, kai buvo nubaustas mirtimi.

14, 15. Kodėl galima sakyti, kad principas, užrašytas Mato 7:12, skatina mus padėti kitiems praktiškai?

¹⁴ Perskaityk Mato 7:12. Kai išgyvename sunkius laikus, mums labai praverčia praktinė kitų pagalba. Štai Rajano tėtis žuvo avarijoje. „Kai sielvartauji, – sako Rajanas, – nebeįstengi atlikti net įprastų kasdienių darbų. Tuomet džiaugiesi sulaukęs bet kokios pagalbos, kad ir mažos paslaugos.“

 ¹⁵ Jei būsime pastabūs ir įžvalgūs, matysime, kuo konkrečiai galime bendratikiams padėti. Prisiminkime Ketrin ir Piterį. Viena sesė ėmėsi organizuoti, kas juodu nuveš pas gydytojus. Kadangi nei Ketrin, nei Piteris vairuoti nebegalėjo, ji padarė grafiką, kad bendruomenės broliai ir sesės pasiskirstytų, kas ir kada juos pavėžės. Ar tai buvo geras sumanymas? „Jautėmės taip, lyg kas būtų naštą nuo pečių nukėlęs“, – sako Ketrin. Taigi nepamirškime: net ir nedidelė paslauga gali žmogui gerokai sumažinti įtampą.

16. Ko svarbaus galime pasimokyti iš Morkaus?

¹⁶ Apaštalo Pauliaus bendražygis Morkus buvo išties labai užsiėmęs – turėjo atlikti daug atsakingų užduočių, be to, rašė vieną iš evangelijų. Vis dėlto jis rasdavo laiko padėti Pauliui, todėl Paulius žinojo, kad visada gali juo kliautis. Štai mūsų sesė Andžela patyrė baisų smūgį – buvo nužudytas vienas iš jos šeimos narių. Ji labai dėkinga visiems, kurie ją guodė ir kitaip padėjo. „Jei draugas visada pasirengęs padėti, lengva į jį kreiptis, – sako ji. – Jis pagelbės noriai, nedvejodamas.“ Tad pagalvok: ar tave pažįsta kaip žmogų, kuris visada pasiruošęs suteikti bendratikiams reikiamą pagalbą?

17. Ką daryti mus įkvepia žodžiai, užrašyti 2 Korintiečiams 1:3, 4?

¹⁷ Brolių ir sesių, kurie laukia paguodos, toli ieškoti nereikia. Tai kodėl gi nepasidalijus su jais tomis pačiomis mintimis, kuriomis kadaise mus guodė kiti? Sesė vardu Nino neteko senelės. Ji sako: „Jei tik turime norią dvasią, Jehova gali mus įkvėpti, kad paguostume savo bendratikį.“ (Perskaityk 2 Korintiečiams 1:3, 4.) O štai minėtos Francizės žodžiai: „Labai gera mintis užrašyta 2 Korintiečiams 1:4. Mes galime dalytis su kitais ta paguoda, kurios patys sulaukiame.“

18. a) Dėl kokių priežasčių kai kurie nedrįsta kitiems padėti? b) Ko reikia, kad būtume žmogui didelė paguoda? Prašom pateikti pavyzdį.

 ¹⁸ Kartais padėti kitiems trukdo visokios baimės. Gal, pavyzdžiui, nežinome, ką nusiminusiam žmogui sakyti arba kuo jam pasitarnauti. Kad ir kaip būtų, nepasiduokime ir imkimės iniciatyvos. Vienas vyresnysis vardu Polas prisimena, kaip kai kurie stengėsi jį paguosti po tėvo mirties: „Prieiti prie manęs, sakyčiau, buvo nelengva. Nors jie nelabai žinojo, ką pasakyti, esu dėkingas jiems už tai, kad norėjo mane palaikyti ir paguosti.“ O žemės drebėjimą išgyvenęs brolis vardu Tadžonas sako: „Prisipažinsiu, neprisimenu visų žinučių, kurias po nelaimės gavau iš kitų, bet prisimenu, kad jiems rūpėjo, ar esu saugus.“ Taigi, jei žmogus matys, kad juo rūpinamės, būsime jam didelė paguoda.

19. Kas tave skatina guosti kitus?

¹⁹ Ateityje mums ir toliau reikės paguodos, nes artėjant pabaigai padėtis pasaulyje blogės ir gyvenimas sunkės (2 Tim 3:13). Be to, klaidų ir problemų neišvengsime dėl įgimto nuodėmingumo ir netobulumo. Apaštalas Paulius iki galo ištvėrė iš dalies dėl to, kad sulaukė paguodos iš savo bendratikių. Jei savo broliams ir sesėms būsime ištikimi kaip Aristarchas, patikimi kaip Tichikas ir paslaugūs kaip Morkus, padėsime jiems išlaikyti tikėjimą tvirtą (1 Tes 3:2, 3).