Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 4

”Rur Ḇesren Iso ḇe Saksi Fnoḇek Sne Koḇena”

”Rur Ḇesren Iso ḇe Saksi Fnoḇek Sne Koḇena”

”Rur ḇesren iso ḇe saksi fnoḇek sne koḇena snar koinema Allah romawa Ḇyesiko.”​—RM. 8:16, NW.

DOYA 25 Allah Kawasa Mankundi

ROI NA KOFARKOR *

Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi faro snonkaku Kristen ri 120 ro ras Pentakosta kuker nyan ḇeyun kanandor (Mam syos ḇe 1-2)

1-2. Sarisa ḇefrur kanandor rosai smam ro ras Pentakosta taun 33 Masehi ya?

RO TAUN 33 Masehi, ro ras Minggu arwo, manfamyan ri 120 skain ro rum oso bo ya ro Yerusalem. Ima ras Pentakosta nairi. (Kis. 1:13-15; 2:1) Ras riḇeso ḇepon ya, Yesus iwan si fa sḇarek pdef ro Yerusalem kukro nari sismai roi ḇepyum kaku. (Kis. 1:4, 5) Rosai sismai rofyor skain ro rum ani?

2 Ro swaf anya, ”rakrok oso dado ro nanki imnis wam doḇer”. Rakrok anya srower na ro rum ani ḇesiper. Mura, ”smam sak-sak ono namnis ramar” nkain ro manfamyan ansi sibrus na, ma ’sifo kuker rur ḇesren’. (Kis. 2:2-4) Yahwe ḇyuk rur ḇesren anya faro manfamyan ansi kuker nyan ḇefrur kanandor radiri. (Kis. 1:8) Siso ḇepon kaku ḇesmai ramrem kuker rur ḇesren * ma saneraro fa sḇepoik kayam fnoḇek Yesus i ro nanki.

MOḆSA SNONKAKU OSO NA ḆYAḆIR RAI ROFYOR ISMAI RAMREM?

3. Rosai ḇefnai fa manfamyan ḇero ras Pentakosta sikyar kaku snar sismai ramrem kuker rur ḇesren?

3 Kwarapan fafisu ani Au kako kwain fnoḇek manfamyan ansya ro rum bo ya kada, na waswarepen kaker rosai mkosmai ro ras ani. Roi ḇemnis ra saksak for ryama kyain ro brumbri, mura wafawi wawos wos ḇese! (Kis. 2:5-12) Na wakyar kaku snar waksmai ramrem kuker rur ḇesren ya. Mboi, snonkaku syakam ḇesmai ramrem kuker rur ḇesren sismai kuker nyan ḇemnis radirya kam ke? Oroḇa. Kofawi na ro?

4. Snonkaku Kristen syakam sismai ramrem rofyor sebaptis ke? Fasnaiḇair na.

4 Rwama komam fafisu risai snonkaku oso ismai ramrem. Ro ras Pentakosta taun 33 Masehi ya, ḇesmai ramrem sima snonkaku Kristen ri 120 ḇekain ro rum bo ansya serer ḇa. Ras anya kako, snonkaku ḇese ri 3.000 saksmai ramrem kuker rur ḇesren raris rosai Yesus ikofen ḇepon kwar. Sismai ramrem rofyor sebaptis. (Kis. 2:37, 38, 41) Imbape, ro taun-taun ḇe ḇarpon mura, snonkaku Kristen syakam ḇa sebaptis resari insape sismai ramrem. Snonkaku Samaria sya sebaptis kwar mura fyoro ḇa sismai ramrem. (Kis. 8:14-17) Ono wer ido, Kornelius ma kina ḇyesi sima sismai ramrem rofyor sebaptis ḇaime. Insape serer ḇesmai ramrem kuker nyan ḇeradirya.​—Kis. 10:44-48.

5. Ro 2 Korintus 1:21, 22, rofyor snonkaku oso ismai ramrem ido na moḇsa ḇyaḇir rai?

5 Nari kofarkor kako moḇsa na snonkaku oso ḇyaḇir rai rofyor ismai ramrem. Imbude ḇepon ya, snonkaku riḇeso skara sima sisyus ḇa rofyor Allah kyinfir si. Imbude sikmom ḇo soḇe rosai ḇefnai fa Allah kyinfir si. Imboi, ḇesesya skara rarirya ḇa. Skara rarirya ke roḇa ke, Manwawan Paulus ikofenḇair moḇsa sismai ramrem rai, doḇe ”Rofyor mkokyarya, Allah ḇyuk aḇyair * mboi nya mko, isoine Rur Ḇesren ḇyedi ḇyeasas kwar faro mko ani. Ma Rur Ḇesren ani isaramper ko insa kosma rosai Allah ḇyeasas kwar.” (Ef. 1:13, 14) Inja, Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi fa nḇairbos kaku faro snonkaku Kristen ansi snar kyinfir si kwar. Rarirya, rur ḇesren nḇairbos kaku ḇaido nafrur si fa sikyar snar nari ro fafisu iyama sikenem ro supswan ine ḇa mboi sikenem ro nanki.​—Wasya 2 Korintus 1:21, 22.

6. Rosai fandun fa snonkaku Kristen ḇesmai ramrem ifrur pdef insama isyus fa dek ḇe nanki?

6 Inja, snonkaku oso ismai ramrem kwar ido nari dek kaku ḇe nanki ke? Oroḇa. Ikyar Allah kyinfir i fa nari dek ḇe nanki ḇae. Mboi, fandun fa iswarepen anun nane, ”Eḇedari naek srar ayesi, mkoḇesewar kaku ḇeri, insa fararyor ma kankinfir mkoḇena nadworen syadi. Snar rofyor mkofrurna [pdef], nari mko karkar ḇa.” (2 Ptr. 1:10) Inja, Allah kyinfir snonkaku Kristen ḇesmai ramrem, ḇaido dor i kwar fa nari dek ḇe nanki yo, insape nari ismai ḇaḇyak ḇyenane rofyor isouser isof papupes mande.​—Flp. 3:12-14; Ibr. 3:1; Why. 2:10.

MOḆSA NA SNONKAKU OSO IFAWI DAKSMAI RAMREM KAKO?

7. Moḇsa snonkaku ḇesmai ramrem sya sifawi saksmai fararyor fa sraḇe nanki?

7 Moḇsa na snonkaku oso fyawi daksmai fararyor fa dek ḇe nanki? Kankarem ḇyena kofawi na ro rosai Paulus ikofen yoḇ kawasa ro Roma ḇesmai fararyor fa sḇe snonkaku ḇesren. Ikofenḇair ḇe si radine, ”Rur ḇesren ifrur ko fa koḇewomen ḇa ḇaido komkak wer, mboi roro papoik ani, Allah kyanow ko ḇe romawa Ḇyesi ma nadif ko fa kor radine, ’Abba, sye Mami!’ Rur ḇesren iso ḇe saksi fnoḇek sne koḇena snar koinema Allah romawa Ḇyesiko.” (Rm. 1:7; 8:15, 16, NW) Inja, Allah ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi faro snonkaku ḇesmai ramrem sya insama nafrur si fa sikyar kaku sismai fararyor fa nari sraḇe nanki.​—1 Tes. 2:12.

8. Raris mnuk ro 1 Yohanes 2:20, 27 ya, rosai ḇefnai fa snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya sfandun snonkaku ḇese ḇa insama sakkarem sima sismai ramrem?

8 Yahwe myam pyum kaku insama snonkaku dor fa sraḇe nanki sikyar kaku na sek ḇe nanki. (Wasya 1 Yohanes 2:20, 27.) Kakuḇae, snonkaku Kristen ḇesmai ramrem ansine fandun fa saksmai farkarkor kaker ro Yahwe I ro sidang raris naek srar ḇesesya. Mboi, sfandun snonkaku ḇese ḇa insama sakkarem sima sismai ramrem. Yahwe ḇyuk samambraḇ ḇeba kaku ro farsyos sansoren ine, isoine rur ḇesren Ḇyedi, insama nafrur si fa sikyar kaku sima sismai ramrem!

SIMA ’SḆEḆEAḆEN KAḆER’

9. Ro Efesus 1:18, rosai na snonkaku oso ḇyaḇir kaku rofyor ismai ramrem?

9 Ḇebor ro Allah kawasa Ḇyesi ḇero baboine imbude samswen fa sifawi snonkaku ḇesmai ramrem sya rosai skara na. Roi nane nsasar ḇa kukro saksmai ramrem ḇa ḇesyandari. Allah ifrur snonkaku koine fa kokenem fyoro ro nanki ḇa mboi ro supswan ine. (Kej. 1:28; Mz. 37:29) Mboi, Yahwe kyinfir kwar snonkaku riḇeso nari ḇeyek ḇe nanki. Inja, rofyor Yahwe ryem si, fyadwer kaku saneraro ma kakara sena, rarirya na siwafwaf kaku fafisu ya nari sikenem ro nanki.​—Wasya Efesus 1:18.

10. Rosai knam ro wos ’sḇeḇeaḇen kaḇer’? (Mam kako fasfas kasun.)

10 Rofyor snonkaku Kristen sya sismai ramrem kuker rur ḇesren, nama ’sḇeḇeaḇen kaḇer’. * Yesus fyasnai kako snar snonkaku ḇeyaksmai ramrem ḇa sya nari sakfawi ḇa moḇsa snonkaku ’ḇeḇeaḇen kaḇer’ ḇaido ’ḇeḇeaḇen kuker rur ḇesren’ sya sḇaḇir rai.​—Yohanes 3:3-8.

11. Rosai ḇefadwer ro snonkaku oso rofyor ismai ramrem?

11 Rofyor snonkaku Kristen sya sismai ramrem, rosai ḇefadwer ro kakara sena? Fafisu Yahwe ryem si ḇaim, sima sna saneraro fa sinekem fyoro ro supswan. Inja, siwafwaf fafisu Yahwe fyadwer supswan ine ḇe firdaus ma ipyos roi ḇeḇarḇor nakam. Imbude skara kwar nari smam kina karyer ḇaido bati sesya sikḇok kaḇer ro marmar ya. Imbape, rofyor sismai ramrem kwar, nyan kakara sena nfadwer. Kukro? Simewer sikenem fyoro ro supswan snar samswen nabor ke? Skara kenem ro supswan nafrur marmor monda ke? Oroḇa. Nyan kakara ma saneraro sena nfadwer kukro Yahwe iso ḇefadwer na kuker rur ḇesren Ḇyedi.

12. Raris mnuk ḇero 1 Petrus 1:3, 4, moḇsa snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya sḇaḇir saneraro sismai anna rai?

12 Snonkaku oso ḇesmai ramrem imbude kyara isyus ḇa fa ismai saneraro ḇepyum ani. Mboi, na ikyar kaku snar Yahwe kyinfir i kwar. Imarisen kaku ma ikofen kasumasa rofyor kyara mura faro saneraro kankenem ro nanki.​—Wasya 1 Petrus 1:3, 4.

13. Moḇsa snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya skara faro kenem sena ro supswan ine?

13 Inja, snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya na simarisen simar fasaw ke? Komam rosai Manwawan Paulus ikofen na. Ḇyair baken sena namnis raris aḇdares. Doḇe, ”Rofyor kokain ro aḇdares ro supswan ine kofafko snar kamnam koḇena nmarḇak. Snar komarisen, kofasparbur baken koḇeja ro supswan ineḇa, mboi komarisen fa kosun baken ro boiyaswa, insa baken koḇedi nari ḇemar ine kankenemya dufepeni.” (2 Kor. 5:4) Inja, snonkaku Kristen ḇesmai ramrem sya smam kenem ro supswan ine naser marmor ḇa ma simewer simar fasaw. Simarisen kaku sikenem ro supswan ine ma simarisen sfarmyan ḇe Yahwe I ro ras nakam warpu kina ma bati sesya. Mboi, rosai sifrur nakam ro kenem senane, roi skara ker ya iso saneraro ḇepyum kaku nari sismai ro ras ḇarpon iyama.​—1 Kor. 15:53; 2 Ptr. 1:4; 1 Yoh. 3:2, 3; Why. 20:6.

WAKSMAI RAMREM RO YAHWE I KE?

14. Rosai ḇeḇair snar snonkaku oso ima ismai ramrem?

14 Imbude kwara Ausya waksmai ramremdi. Kwara rarirya ido, mampan fakfuken-fakfuken ḇefandun nane resari: Ausya wamarisen kaku fa wafrur Yahwe marisen Ḇyena ke? Ausya ḇaḇir waryaḇ kaku fa waḇaryas ke? Ausya wamarisen kaku fa wafarkor Refo ma ”Allah aw ḇyena ḇeyokef kako” ke? (1 Kor. 2:10) Ḇaḇir Yahwe isya ifnoḇek Au fa wasmai bon ḇepyum kaku ro ḇaḇeḇaryas ke? Ausya mam wafnoḇek snonkaku ḇesesya fa sfarkor insama sifawi Yahwe ima fararur ḇefarfnak risyaḇa ke? Ausya mam kaku Yahwe isaramper Au ro rosai monda wafrur ro kenem Bedi ke? Kwarem imbo faro fakfuken anna kam ido, ima kyurfasnai kwar Yahwe dor Au fa wakraḇe nanki ke? Oroḇa. Kukro? Allah kawasa Ḇyesi kam ḇesmai ramrem ke roḇa ke, bisa sakḇaḇir radirya kako. Ma ḇesmai saneraro ro nanki ke supswan ke, Yahwe ḇyuk samambraḇ ḇemnis faro kawasa Ḇyesya kam kuker rur ḇesren Ḇyedi. Inja ḇekaku ya, rofyor Ausya wafakfuken kaker ḇaido wakmom kaker waksmai ramrem ke roḇa, ima kyurfasnai Yahwe dor Au ḇe nanki ḇa. Kukro snonkaku Yahwe kyinfir ḇe nanki sima sikmom ḇaḇeri. Sikyar kaku sima sismai ramrem!

Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi faro Abraham, Sara, Daud, ma Yohanes Ḇeḇebaptis sya insa sisambraḇ fa sifrur roi ḇeyun kanandor. Mboi, ḇyuk papoik faro si ḇa insa sna saneraro kankenem ro nanki (Mam syos ḇe 15-16) *

15. Moḇsa kofawi snar ḇesmai ramrem sya sikam ḇa na Yahwe kyinfir fa sraḇe nanki?

15 Refo ikofenḇair snar snonkaku ḇena kakyar ḇesmai rur ḇesren sya sibor kako, mboi saksmai saneraro kankenem ro nanki ḇa. Oser ya iso Daud i. Daksmai farkankin kuker rur ḇesren ya. (1 Sam. 16:13) Rur ḇesren nfarkin i fa fyawi roi ḇeyokef ro Yahwe I, ma nfarkin i fa fyasḇair wos ono ro Refo ya. (Mrk. 12:36) Ḇesyaḇo, Manwawan Petrus doḇe Daud ”dekḇe boiyaswa ḇa”. (Kis. 2:34) Ḇese wer iso Yohanes Ḇeḇebaptis. Refo doḇe ima ’ifo kuker rur ḇesren’. (Luk. 1:13-16) Yesus doḇe snonkaku ”oso ḇanim ikḇawes fa iba syadi Yohanes”. Mboi, Yesus ikofen kako snar Yohanes ima na dakkek ḇe Karajan nanki ḇa. (Mat. 11:10, 11) Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi fa ifrur snonkaku ansya sisambraḇ fa sifrur roi ḇeyun kanandor. Mboi, Yahwe ḇyuk papoik faro si ḇa insa sna saneraro kankenem ro nanki. Inja, roi ine kyurfasnai sisouser mankun ḇa raris ḇesmai fararyor fa ḇepoik ro nanki sya ke? Oroḇa. Sima Yahwe nari ḇyawes si fa sikenem ro Firdaus ro supswan ine monda.​—Yoh. 5:28, 29; Kis. 24:15.

16. Allah kawasa ḇebor Ḇyesi ḇero baboine rosai siwaf ya?

16 Baboine, Allah kawasa Ḇyesi ro supswan ine sibor sna saneraro kankenem ro nanki ḇa. Sima siwaf fafisu nari sikenem ro supswan ine ḇe kawasa ro Allah Karajan Ḇyedi. Raris Abraham, Sara, Daud, Yohanes Ḇeḇebaptis, snon ma bin ḇebor ḇese ro awar Refo naiwara kako.​—Ibr. 11:10.

17. Fakfuken rosai monda nari kokarem ro farkarkor ḇerama ya?

17 Snar baboine ḇesmai ramrem sya sibor komam sisya kaker, inja imbude koisya kona fakfuken riḇeso. (Why. 12:17) Raris, moḇsa ḇesmai ramrem sya smam mankunsi rai? Rofyor mam oso ro sidang Bedi dakkan mamami ma dinem anggur ro munara Swarapepen ido, moḇsa mam i rai? Ma rofyor komam snonkaku ḇeyap sima sismai ramrem sibor syadi wer ido, na kokmom ke? Farkarkor ḇerama nari kyarem fakfuken-fakfuken anna.

^ par. 5 Ro ras Pentakosta taun 33 Masehi, Yahwe ḇyuk saneraro ḇepyum kaku faro snonkaku Kristen ḇeḇeso. Saneraro ine iso sḇepoik kayam fnoḇek Roma Ḇyedi ro nanki. Mboi, moḇsa na sifawi Allah kyinfir si fa sismai saneraro ḇepyum ine? Rofyor Yahwe kyinfir snonkaku oso fa dakḇepoik ro nanki, moḇsa na ḇyaḇir rai? Fakfuken ḇepyum suine nari kawos na ro farkarkor ine. Farkarkor ine ḇyeknam ro farkarkor Baryas paik Januari 2016 naiwara.

^ par. 2 KNAM RO WOS ḆEḆESO: Ḇesmai ramrem kuker rur ḇesren: Yahwe ḇyuk rur ḇesren Ḇyedi fa kyinfir snonkaku nari ḇepoik fnoḇek Yesus i ro nanki. Roro rur ḇesren ine, Allah ḇyeasas faro si ḇaido ḇyuk kakyar ḇe si rosai nari sismai ro ras ḇarpon ya. (Ef. 1:13, 14) Inja, snonkaku Kristen Yahwe kyinfir kwar sine sikyar snar rur ḇesren ’ḇye saksi’ faro si, ḇaido nḇairbos kaku, sima nari sismai kankenem ro nanki.​—Rm. 8:16.

^ par. 5 KNAM RO WOS ḆEḆESO: Aḇyair. Snonkaku oso ḇesmai ramrem na insape ismai aḇyair ine isof fyoro-fyoro rofyor isouser isof imar kada. Na ismai aḇyair ine fyoro ḇa rofyor imar kwar ḇaido fanam ḇe kandera ḇeba ya.​—Ef. 4:30; Why. 7:2-4; mam ”Pertanyaan Pembaca” ro syap Menara Pengawal paik April 2016.

^ par. 10 Imbe wafawi nabor wer rosai knam ro wos ’sḇeḇeaḇen kaḇer’ ido, mam syap Menara Pengawal, 1 April 2009, ram 3-4, 5-6, 7-8, 9-10, 11-12.

DOYA 27 Allah Fyasnai Romawa Ḇyesi

^ par. 57 SONIN: Imbude koisya komkei fa koḇaryas ma koḇuk farkarkor kakaku faro kawasa sya. Mboi, naek srar koḇesi sisya sisun si ro bui snar kakyar sena. Imbape, komam ro samswen koḇena ḇa, kokame kokyar nari kokenem ro supswan ḇe kawasa ro Allah Karajan Ḇyedi.