Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 8

Kosewar Aski kuker Kopampum Sne Ḇefafayaf

Kosewar Aski kuker Kopampum Sne Ḇefafayaf

”Rarirya komarisen kokenem ro ḇaḇeoser ma kofarkoryaye ko.”​—RM. 14:19.

DOYA 113 Koiso Ḇena Aski

ROI NA KOFARKOR *

1. Fafisu Yusuf eba ḇyesi sfafayaf faro i, moḇsa kina ḇyesi sḇerai?

YAKUB iswar romawa ḇyesi kam, mboi iswar syadi Yusuf i. Inja, moḇsa Yusuf eba ḇyesi smam i rai? Sfafayaf fafaya i, ma simarisen faro i ḇa. Mboi ḇekaku ya, simsor awer Yusuf i kukro ima ifrur roi ḇesasar oḇa. Simsor monda ḇa, mboi sboḇ Yusuf i ḇe women ma sifrowes kma sedi ḇo soḇe aiwan ḇeyan ḇepek myun roma myanmin ine kwar. Sne ḇefafayaf nafnai fa kina ine sḇeoser ḇa ma naiso ḇewar fa Yakub ḇyesneso kaku.​—Kej. 37:3, 4, 27-34.

2. Ro Galatia 5:19-21, snonkaku oso nya sne ḇefafayaf ido rosai nari ismai ya?

2 Refo dapḇair sne ḇefafayaf * ḇe rari ḇeḇyeḇa na ḇefrur fa snonkaku oso ismai rarwas ro Allah Karajan Ḇyedi ḇa. (Wasya Galatia 5:19-21.) Sne ḇefafayaf na nafnai rakrok, famfambri, ma masasor.

3. Rosai nari kawos ro farkarkor ine?

3 Kofarkor ro Yusuf eba ḇyesi snar sne ḇefafayaf nafnai fa kina koḇesi sḇeoser ḇa. Imbude na kakfrur raris eba ḇyesine ḇa, mboi kokame konapes ḇa kaker ma kosnesna nafrowes ker ko. (Yer. 17:9) Iso ḇefnai fa fyorno ido, kofafayaf faro snonkaku ḇese. Rwama kawos fawar ro Refo insama kofawi roi ḇefnai fa kona sne ḇefafayaf ya. Nari kawos kako nyan fa kopampum sne ḇefafayaf ma rosai na kofrur kaku insama koḇeoser.

ROI ḆEFRUR FA KOFAFAYAF FARO SNONKAKU ḆESE

4. Rosai ḇefnai fa snonkaku Filistin sfafayaf faro Ishak i?

4 Sismai nana nabore. Ishak ima snonkaku ḇenana dirya. Roi nane naiso ḇefnai fa snonkaku Filistin sfafayaf i. (Kej. 26:12-14) Ishak iḇai perigi nabor insama rofanfan ḇyesi sinem ro na, ḇape snonkaku Filistin siser saprop fa nafo ro perigi anna. (Kej. 26:15, 16, 27) Baboine, snonkaku sisya simnis snonkaku Filistin sya, sfafayaf faro snonkaku ḇenana sya. Simarisen ḇa faro ḇesesya roi sismai na monda ḇa, mboi simarisen sun na bur si kako.

5. Rosai ḇefnai fa manfarkin agama Yahudi sfafayaf Yesus i?

5 Sismai syowi. Manfarkin agama Yahudi sfafayaf Yesus i kukro kawasa sya sesyowi kaku i. (Mat. 7:28, 29) Allah iso ḇewan Yesus i fa ḇyuk farkarkor roi ḇekaku ya. Mboi, manfarkin agama ansi sikofen roi ḇekaku ḇa ḇefnai fa Yesus snonsnon ḇyedi iḇyeḇa. (Mrk. 15:10; Yoh. 11:47, 48; 12:12, 13, 19) Farkarkor rosai kun ro fawar ine? Rofyor komam naek ḇaido srar oso nya rari ḇepyum ḇefrur fa siswar i, kofafayaf awer i. Ipyum ya, kakfrur raris i.​—1 Kor. 11:1; 3 Yoh. 11.

6. Rariso Diotrefes fyasnai sne ḇefafayaf ya rai?

6 Suf fararur ḇepyum ro sidang. Ro abad randak naiwara, Diotrefes fyafayaf faro manfarkin ḇero sidang sya. Imarisen fa smam isyadi ro naek srar ḇesesya ro sidang. Inja, fyawar roi ḇeḇyeḇa ḇekur Manwawan Yohanes ma manfarkin ḇesesya insama naek srar sya sesyowi si ḇa. (3 Yoh. 9, 10) Imbude na kakfrur raris Diotrefes i ḇa, mboi bisa kofafayaf kako faro naek ḇaido srar ḇeyuf fararur ḇepyum komarisen kosmai na. Mura, kokara ko iso ḇesrow kaku fa ḇeyuf fararur anya.

Sne koḇena namnis ra saprop, ma rari ḇepyum koḇena namnis ra pampen ḇepduk. Ḇape, sne ḇefafayaf imnis ra abris ḇeyaḇekepen rokaker na fa namar (Mam syos ḇe 7)

7. Sne ḇefafayaf na nadwarek ko fa kofasnai rari rosai?

7 Sne ḇefafayaf imnis ra abris ḇeyaḇekepen rokaker na fa namar. Ḇyerares nako ro kosnesna ido, na samswen fa kopas na. Sne dosam, ararer, fandun mankun nari nafnai fa kofafayaf syadi wer. Sne ḇefafayaf na nadwarek ko fa kofasnai rari ḇepyum raris saswar, frur pyum, ma sawarwar. Fyor koḇaḇir kona sne ḇefafayaf ido, fandun fa kopas na bur kosnesna. Moḇsa kopampum sne ḇefafayaf ya rai?

KOFASNAI SNE ḆERUN MA KORYAḆ FARO ROI KOSMAI KWAR NA

Rariso kosawen sne ḇefafayaf rai? Allah rur ḇesren Ḇyedi na ifnoḇek ko fa kosawen sne ḇefafayaf ma kofadwer na kuker kofasnai sne ḇerun ma koryaḇ faro roi kosmai kwar na (Mam syos ḇe 8-9)

8. Rari rosai na ḇefnoḇek ko fa kopampum sne ḇefafayaf ya?

8 Bisa kopampum sne ḇefafayaf kuker kofasnai sne ḇerun ma koryaḇ faro roi kosmai kwar na. Kona rari-rari ḇeradine ido, nari kofafayaf ḇa. Sne ḇerun nafnoḇek ko fa kokara mankunko kosyadi ro ḇesesya ḇa. Snonkaku ḇena sne ḇerun na kyara ḇaḇeri ima ipyum syadi ro ḇesesya. (Gal. 6:3, 4) Snonkaku ḇeryaḇ faro roi ismai kwar na, nari myam faro snonkaku ḇese roi sismai na ḇa. (1 Tim. 6:7, 8) Snonkaku ḇeradirya na dakmarisen fyor myam snonkaku oso ismai roi ḇepyum.

9. Ro Galatia 5:16 ma Filipi 2:3, 4, rur ḇesren ifnoḇek ko fa kofrur rosai?

9 Kofandun rur ḇesren insama ifnoḇek ko fa kopampum sne ḇefafayaf ya, kona sne ḇerun, ma koryaḇ faro roi kosmai kwar na. (Wasya Galatia 5:16; Filipi 2:3, 4.) Yahwe rur ḇesren Ḇyedi na ifnoḇek ko fa komam pyum roi ḇero swaruser ma kosnesna. Kuker fafnoḇek ro Allah, bisa kosawen sne ḇefafayaf ma komarisen kosambraḇser ḇesesya. (Mz. 26:2; 51:10) Kokarapan fawar ro Moses ma Paulus su, susawen sne ḇefafayaf suḇena kwar.

Snon Israel oso ifrar fa ikofenḇair ḇe Moses ma Yosua ḇo doḇe snon risuru ḇero aḇdares suisya sukofen ḇardadi raris nabi. Yosua dor Moses i fa idwarek su, mboi Moses imewer. Roi ifrur ya iso, ikofen ḇe Yosua i ḇo doḇe imarisen kukro Yahwe ḇyuk rur ḇesren faro snon risuru ansuya kako. (Mam syos ḇe 10)

10. Fafisu risai ḇefrowes Moses i? (Mam sonin ḇero ḇarpon.)

10 Yahwe ḇyuk fararur ḇe Moses i fa fyarkin kawasa Ḇyesi, mboi ipok idwarek ḇesesya fa sna fararur raris i ḇa. Imnis raris, fafisu oso Yahwe dun rur ḇesren kerno ro Moses i ma ḇyuk na ḇe manfarkin ḇeyores yar tabernakel sya. Fyoro ḇa mura, Moses ryower mboi manfarkin risuru ḇeyakra ḇe tabernakel ḇa, suyaksmai kako rur ḇesren ma sukofen ḇardadi raris nabi. Rofyor Yosua dor Moses i fa idwarek manfarkin ansuya, rosai Moses ifrur ya? Fyafayaf ḇa snar Yahwe imarisen faro su kako. Mboi, kuker sne ḇerun dakryaḇ kukro sukofen ḇardadi kako. (Bil. 11:24-29) Rosai kofarkor ro Moses i?

Rariso penatua sfasnai sne ḇerun raris Moses i? (Mam syos ḇe 11-12) *

11. Rariso penatua sya sakfrur raris Moses i rai?

11 Penatua disau ido, ras oso sor Au kwar fa farkor oso ro sidang insa duf fararur wamarisen kaku ke? Raris wamarisen kaku farkin farkarkor Baryas ro Minggu nakam. Mboi nwa sne ḇerun raris Moses ido, fyor sor Au fa farkor naek ḇesesya insama sakkuf fararur ani, kwara awer sfandun Au ḇa. Mboi, na wamarisen wafnoḇek naek ḇesesya.

12. Rariso naek srar ḇero baboine sfasnai sne ḇerun ma simarisen faro fararur sḇuk ḇe si kwar na?

12 Kwarapan roi ḇese wer naek ḇesinan kwar sya sismai na. Sia sifarmyan fyoro kwar ḇe koordinator badan penatua, mboi umur sena taun ri 80 kwar ido, fandun fa sḇuk fararur sena ḇe ḇesesya. Pengawas wilayah ḇeumur taun ri 70, sfasnai sne ḇerun ḇo sḇuk fararur sena ḇe ḇesesya ma simarisen faro fararur ḇebabo sena. Taun ḇeḇeso ḇarpur ine, sor naek srar ḇefararur ro Betel ro supswan ine ḇesiper fa sra sifarmyan ro ḇaḇeḇaryas. Naek ma srar ḇesoasuser ansine sfafayaf ḇa faro naek srar ḇeyuf fararur sena ro fafisu ine.

13. Rosai ḇefnai fa Paulus bisa fyafayaf faro manwawan ri 12 ansya?

13 Manwawan Paulus kako fyasnai sne ḇerun ma iryaḇ faro roi ismai kwar na monda. Paulus imewer fyafayaf faro snonkaku ḇesesya. Fyararur marḇak ro fararur ḇesren, mboi kuker sne ḇerun ikofen, ”Aya ine Manseren manwawan ḇyedi ḇesma anonef. Aya ine sipok sap aya ḇe manwawanḇa.” (1 Kor. 15:9, 10) Manwawan ri 12 siso ḇeso Yesus i fyor ifarmyan ro supswan ine. Yesus ikenem kaḇer ro marmar ya kwar insape Paulus dakḇe snonkaku Kristen. Ḇarpur mura, Paulus ḇye ”manwawan faro er-er” sya, ḇesyaḇo daksun ro manwawan ri 12 ansya ḇa. (Rm. 11:13; Kis. 1:21-26) Snonkaku ri 12 ansi sfanam kaku faro Yesus i. Ḇape, Paulus fyafayaf faro si ḇa. Iryaḇ monda faro roi ismai kwar na.

14. Kona sne ḇerun ma koryaḇ faro roi kosmai kwar na ido, rosai nari kofrur ya?

14 Kona sne ḇerun ma koryaḇ faro roi kosmai kwar na ido, na komnis Paulus ma koḇesyowi snonkaku ḇesmai fararur ro Yahwe I kwar sya. (Kis. 21:20-26) Ifrur fasasos kwar fa ikanow snon sya insama sfarkin sidang Kristen. Sima sinapes ḇa kaker, mboi Yahwe myam si ḇe roi ḇepyum ḇyuk faro snonkaku koine. (Ef. 4:8, 11) Koḇesyowi si ma kuker sne ḇerun koso akurfasnai sḇuk ḇe ko na ido, nari kofanam pdef ḇe Yahwe I ma kokain ro ḇaḇeoser fnoḇek naek srar koḇesya.

”KOMARISEN KOKENEM RO ḆAḆEOSER”

15. Rosai fandun fa kofrur ya?

15 Kofafayaf faro snonkaku ḇese ḇaido sakfafayaf faro ko ido, na kokain pyum kuker si ḇa. Fandun fa kopasbur sne ḇefafayaf ro kosnesna ma kofafayaf awer faro snonkaku ḇesesya. Bisa kofrur roi ḇefandun ine rofyor kosouser Yahwe parenta Ḇyena ḇo ”komarisen kokenem ro ḇaḇeoser” kada. (Rm. 14:19) Moḇsa na kofnoḇek snonkaku ḇesesya fa sisawen sne ḇefafayaf rai, ma rosai na kofrur kaku insama koḇeoser?

16. Rariso kofnoḇek snonkaku ḇesesya fa sisawen sne ḇefafayaf ya?

16 Kenem koḇena ma roi kofrur na nari nawyae kaku snonkaku ḇesesya. Dunya ine imarisen fa snonkaku ḇenana sya sararer si kuker nana sena. (1 Yoh. 2:16) Mboi, kenem ḇeradirya nafnai sne ḇefafayaf. Kofawar ker nana koḇena ḇaido roi imbe kokoḇes wer ido, na snonkaku ḇese sfafayaf ko. Nyan ḇese wer fa kosawen sne ḇefafayaf iso kona kakara ḇemnis ḇekur fararur ḇepyum kosmai ro sidang. Kofawar ker fararur kofrur kwar na ido, nari nafnai fa snonkaku ḇese sfafayaf. Ḇape, kofasnai koswar snonkaku ḇesesya ma kokofen yoḇ si snar sakfrur roi ḇepyum ido, na kofnoḇek si fa siryaḇ faro roi sismai kwar na monda ma kofrur fa sidang koḇedi ḇyeoser.

17. Rosai Yusuf eba ḇyesi sifrur ya, ma rosai ḇefnai ya?

17 Bisa kosawen sne ḇefafayaf ya ḇae! Kokarapan kaḇer fawar ro Yusuf eba ḇyesi. Ḇepon ya, sifrur pyum Yusuf i ḇa, mboi fyoro mura sisrow i ro sup Masir. Rofyor Yusuf ikofenḇair ḇe eba ḇyesi ḇaim ima manseirya kaku, ifrur roi oso fa ḇyukimam sfadwer kenem sena kwar ke roḇaim. Inan kayam fnoḇek si, mboi roḇean ḇyuk ḇe Benyamin i nabor syadi ro eba ḇyesi. (Kej. 43:33, 34) Ḇape, Yusuf myam mboi eba ḇyesi sfafayaf faro Benyamin i ḇa. Siswar kaku kasun sedine ma kma sedi, Yakub i. (Kej. 44:30-34) Sisawen sne ḇefafayaf sena kwar, inja kina sedi sḇeoser kaḇer. (Kej. 45:4, 15) Rarirya kako, fyor kosawen sne ḇefafayaf, na kofnoḇek kina koḇesi ma naek srar koḇesi fa koḇeoser pdef.

18. Raris ro Yakobus 3:17, 18, rosai na ḇeḇejadi rofyor kokenem ro ḇaḇeoser?

18 Yahwe imarisen kosawen sne ḇefafayaf ma kokenem ro ḇaḇeoser. Kosewar kaku fa kofrur roi suru suine. Kofarkor kwar ro farkarkor ine snar koine snonkaku ḇenapes ḇa, inja na kona sne ḇefafayaf. (Yak. 4:5) Komam kada, snonkaku ḇebor sya sfafayaf ker. Mboi, rofyor kofasnai sne ḇerun, syowi, ma koryaḇ faro roi kosmai kwar na monda, na kosawen sne ḇefafayaf ya. Rarirya, nari koḇeoser ma kona rari-rari ḇepyum.​—Wasya Yakobus 3:17, 18.

DOYA 130 Komarisen Koḇuk Ampun

^ par. 5 Yahwe kawasa Ḇyesi sima sḇeoser ḇaido sikenem kuker aski. Mboi kofafayaf faro snonkaku ḇese ido, nari nafnai fa koḇeoser ḇa. Ro farkarkor ine, nari kawos roi ḇefnai fa kofafayaf faro snonkaku ḇesesya. Nari kawos kako nyan fa kopampum sne ḇefafayaf ma rosai na kofrur kaku insama koḇeoser.

^ par. 2 KNAM RO WOS ḆEḆESO: Refo ikofenḇair snar sne ḇefafayaf nari nafnai fa snonkaku oso imarisen ḇa faro ḇesesya roi sismai na monda ḇa, mboi imarisen dun na bur si kako.

^ par. 61 SONIN: Fafisu penatua sya sifrur rapat, skur naek ḇesinan oso ḇefarkin ker Farkarkor Baryas fa fyarkor penatua ḇese ḇebabo syadi fa duf fararur ani. Naek ḇesinan ani imarisen kaku faro fararur duf fyoro kwar anya, ḇape kuker sne ḇesiper iso rosai penatua sikofen na kuker fyasnai nyan ḇepyan ma ḇyuk wos sandik ḇe i.