Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Lub raj av nplaum uas muaj Npesaxas lub npe

Koj Puas Paub?

Koj Puas Paub?

Muaj pov thawj dabtsi qhia tias puag thaum ub Npanpiloos muaj ib tug vajntxwv hu ua Npesaxas?

TAU ntau xyoo los lawm, cov uas thuam phau Vajlugkub cam tias Vajntxwv Npesaxas hauv phau Daniyees tsis muaj tiag. (Daniyees 5:1) Lawv xav li ntawd rau qhov tej neeg khawb nrhiav tej khoom qub nrhiav tsis tau ib qho pov thawj tias muaj nws. Tiamsis vim li cas xyoo 1854 lawv ho tsis xav li ntawd lawm?

Xyoo 1854, tus uas sawv cev tebchaws Askiv hu ua Yauhas Ntsauj Thelawj (John George Taylor) mus khawb nrhiav hauv lub nroog Ules uas puas ntsoog tag lawm, nimno yog tebchaws Ailaj (Iraq) qab teb. Nyob hauv ib lub tsev siab siab, tus txivneej no nrhiav tau ob peb lub raj av nplaum ci kheej kheej uas ntev li 4 yag tes (inches) lossis 10 centimeters uas muaj npe ntawv khunefoos (cuneiform) kos thoob plaws. Nyob ntawm ib lub raj av, muaj ib co lus thov sau kom Npanpiloos tus vajntxwv Nanpaunaidaus (Nabonidus) thiab nws tus tub hlob Npesaxas muaj txojsia nyob mus ntev dhawv. Thaum no cov neeg thuam phau Vajlugkub mam lees tias qhov uas lawv khawb tau no ua pov thawj tias muaj Npesaxas tiag.

Phau Vajlugkub tsis yog qhia tias muaj ib tug neeg hu ua Npesaxas xwb tiamsis nws tseem yog ib tug vajntxwv thiab. Txawm cov uas thuam phau Vajlugkub lees tias muaj Npesaxas los lawv tsis ntseeg tias nws yog ib tug vajntxwv. Kwvlam xyoo 1875, ib tug txivneej tshawb fawb uas yog neeg Askiv hu ua Viyees Tonpees (William Talbot) sau tias ib txhia neeg hais tias “Npesaxas ua vajntxwv kav tib lub caij uas nws txiv Nanpaunaidaus kav thiab. Tiamsis tsis muaj pov thawj qhia li ntawd.”

Tiamsis cov uas thuam phau Vajlugkub tsis cam lawm thaum muaj lwm lub raj av uas qhia tias muaj tej thaud Vajntxwv Nanpaunaidaus uas yog Npesaxas txiv yeej tawm tsis nyob hauv Npanpiloos tsheej li ib ob xyoos nws mam rov qab los. Yog li ntawd, thaum nws tsis nyob lawd, leejtwg ua tus kav lub tebchaws? Ib phau ntawv hais tias thaum Nanpaunaidaus mus nyob txawv tebchaws “nws tso nws tus tub Npesaxas ua vajntxwv kav Npanpiloos thiab kav nws cov tub rog feem coob.” (Encyclopaedia Britannica) Yog li ntawd ces Npesaxas yeej tau ua vajntxwv kav Npanpiloo rau tib lub caij ntawd tiag. Twb yog vim li ntawd, Alees Milas (Alan Millard) uas yog ib tug neeg khawb nrhiav tej khoom qub thiab kawm paub ntau yam lus thiaj hais tias qhov uas “phau Daniyees muab Npesaxas hu ua ‘vajntxwv’” yeej yog lawm.

Tiamsis rau Vajtswv cov tibneeg, qhov pov thawj tseem ceeb tshaj plaws yog muaj nyob hauv phau Vajlugkub. Peb thiaj tso siab tau tias phau Daniyees yeej yog Vajtswv tshoov nws sau.​—2 Timautes 3:16.