Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

KUV LUB NEEJ

“Wb Nyob No! Cia Li Txib Wb Mus!”

“Wb Nyob No! Cia Li Txib Wb Mus!”

KOJ puas xav ua haujlwm ntau ntxiv rau Yehauvas es tsiv mus rau tej qho chaw lossis lwm lub tebchaws uas cheem tsum cov tshaj tawm? Yog koj xav, ces Ntsev thiab nws tus pojniam Malis Lees Npiankees (Jack and Marie-Line Bergame) lub neej yuav txhawb tau koj.

Ntsev thiab Malis Lees tau ua haujlwm puv ntoob rau Yehauvas txij xyoo 1988 los. Nkawd tau nyob ntau qhov chaw hauv tebchaws Nkuadaluv (Guadeloupe) thiab tebchaws Nkis Yas ua yog tebchaws Fabkis av me (French Guiana). Nimno ceg Npe-ee hauv Fabkis Teb saib xyuas 2 lub tebchaws no. Cia peb nrog Ntsev thiab Malis Lees tham.

Ua cas neb thiaj xav ua haujlwm puv ntoob rau Yehauvas?

Malis Lees: Nyob tebchaws Nkuadaluv, thaum kuv tseem me kuv nquag nrog kuv niam mus tshaj tawm. Vim kuv hlub tibneeg heev kuv thiaj ua ib tug tho kev thaum kuv kawm ntawv tiav xyoo 1985.

Ntsev: Kuv ib txwm nrog cov ua haujlwm puv ntoob ua ke. Lawv nyiam mus tshaj tawm kawg li. Lub caij so tsis kawm ntawv kuv ua ib tug pab tho kev. Hnub 6 thiab Hnub 7 peb nyiam caij tsheb npav (bus) mus tshaj tawm nrog cov tho kev. Peb tshaj tawm ib hnub nkaus ces peb mam li mus ua si tom ntug dej ua ntej peb los tsev.

Kuv yuav Malis Lees xyoo 1988. Tsis ntev tom qab ntawd kuv txawm xav tias, ‘Wb twb tsis muaj dabtsi khuam tes khuam taw, ua cas wb thiaj tsis mus tshaj tawm kom ntau ntxiv?’ Kuv thiaj nrog Malis Lees tho kev. Tom qab wb mus Kev Kawm Rau Cov Tho Kev tas wb tau mus ua 2 tug tho kev tshwj xeeb. Lawv xa wb mus nyob ob peb qho chaw hauv tebchaws Nkuadaluv ua ntej wb mus rau tebchaws Nkis Yas.

Lub koom haum xa neb mus rau ntau qhov chaw. Thaum neb mus txog ib qho chaw tshiab neb ua li cas xwb?

Malis Lees: Cov kwvtij nyob ceg Npe-ee Nkis Yas paub tias wb nyiam Yaxayas 6:8 heev. Thaum twg lawv hu wb lawv tso dag tias, “Neb puas nco qab nqi Vajlugkub uas neb nyiam heev?” Thaum ntawd wb yeej paub tias lawv yuav muab wb xa mus rau lwm qhov. Wb thiaj teb tias, “Wb nyob no! Cia li txib wb mus!”

Thaum lub koom haum xa wb mus rau ib qho chaw tshiab, wb tsis muab piv rau qhov chaw qub wb thiaj txaus siab rau qhov chaw tshiab. Wb kuj ntau phoojywg zoo nrog cov kwvtij thiab nkauj muam tshiab thiab.

Ntsev: Yav tas los muaj cov phoojywg hais kom wb tsis txhob tsiv vim lawv xav kom wb nrog lawv nyob. Thaum wb yuav tsiv ntawm Nkuadaluv, ib tug kwvtij nyeem Mathais 13:38 rau wb tias: “Daim teb yog lub ntiajteb.” Wb nco ntsoov tias txawm wb ua haujlwm nyob qhov twg los tseem yog tib daim teb. Qhov tseem ceeb tshaj tsuav muaj neeg rau wb mus tshaj tawm rau xwb.

Thaum wb mus txog ib qho chaw tshiab, wb pom tias cov neeg ntawd yeej ua neej zoo siab hlo. Wb thiaj xyaum ua li lawv. Lawv tej zaub mov yeej txawv tej wb noj kam tiamsis lawv noj dabtsi los wb nrog lawv noj, tsuav tsis ua mob rau wb xwb. Thiab thaum wb tham txog tej chaw uas wb nyob dua lawm los wb tsuas tham qhov zoo xwb.

Malis Lees: Wb kawm tau ntau yam los ntawm cov kwvtij nkauj muam. Kuv nco qab txog thaum wb nyuam qhuav mus txog Nkis Yas, ntuj los nag hlob hlob. Wb xav tias tos nag tu tso mam li mus qhia Vajlugkub. Tiamsis ib tug viv ncaus tuaj hais tias, “Peb mus os.” Kuv teb tias, “Peb yuav mus qhia Vajlugkub li cas?” Nws hais tias, “Nqa koj lub kaus nrog koj es peb yuav caij tsheb kauj vab mus.” Kuv thiaj xyaum tuav kaus caij tsheb kauj vab. Yog tsis li ntawd ces kuv yeej mus qhia tsis tau Vajlugkub lub caij ntuj nag li!

Neb twb tsiv li 15 zaug lawm. Neb puas muaj tswvyim pab cov xav tsiv mus rau lwm qhov?

Malis Lees: Tsiv ib qho rau ib qho yeej tsis yoojyim. Tiamsis tseem ceeb rau yus nrhiav ib qho chaw uas yus xav so thaum mus qhia Vajlugkub ib hnub rov los.

Ntsev: Thaum twg wb tsiv mus rau ib lub tsev tshiab kuv nyiam pleev phab ntsa tsev. Yog cov kwvtij tom Npe-ee paub tias wb yuav tsis nyob ntev ces lawv tso dag tias, “Ntsev, koj tsis tas pleev tsev los tau!”

Malis Lees txawj ntim khoom heev! Nws muab tag nrho cov khoom ntim thiab sau “tsev mov,” “chav pw,” “chav dej” rau cov thawv ntim khoom. Thaum wb mus txog chaw yoojyim rau wb nqa cov thawv khoom nyias tso rau nyias chav. Txhua lub thawv nws sau tias dabtsi nyob rau hauv ces thiaj yoojyim rau wb mus nrhiav yam wb xav tau.

Malis Lees: Vim wb ua tib zoo ntim khoom kom nyias muaj nyias chaw wb thiaj mus tshaj tawm tau thaum wb mus txog qhov chaw tshiab.

Neb ua li cas neb thiaj ua tau neb tes haujlwm kom tiav?​—2 Timautes 4:5.

Malis Lees: Wb siv Hnub 1 los so thiab npaj rau cov kev sib txoos. Dua li ntawd ces wb mus tshaj tawm xwb.

Ntsev: Wb paub tias ib lub hlis twg wb yuav tsum mus tshaj tawm npaum li cas txoos teev tiamsis wb tsis txhawj. Qhov wb mus tshaj tawm tseem ceeb tshaj rau wb. Wb nrog neeg tham ib hnub nkaus wb mam rov los tsev.

Malis Lees: Thaum wb mus noj mov tom tej chaw ua si los kuv nqa ntaub ntawv me nrog kuv. Txawm wb tsis qhia tias wb yog Yehauvas Cov Timkhawv los yeej muaj neeg los nug ntaub ntawv ntawm wb. Wb thiaj yuav tsum hnav khaub ncaws kom zoo thiab coj tus cwj pwm zoo. Tibneeg yeej pom tej uas peb ua no.

Ntsev: Wb ua zoo rau cov neeg nruab zog thiab lawv pom wb tu qab vag tsib taug du dais. Muaj tej thaud, lawv nug wb tias, “Neb puas muaj ib phau Vajlugkub rau kuv?”

Neb tau mus tshaj tawm rau ntau qhov chaw uas tsis muaj Timkhawv coob. Puas muaj ib qho uas neb xav piav rau peb mloog?

Ntsev: Nyob Nkis Yas muaj tej lub zos tsis yoojyim rau peb mus txog. Ntau zaus peb yuav tsum mus tej kev phem phem thiab ib lub limtiam twg peb mus li 370 mais (600 km). Muaj ib zaug peb mus rau lub zos Xeej Elis (St. Élie) hauv hav zoov loj Amazoos (Amazon). Peb caij tsheb thiab caij nkoj muaj tshuab li ob peb txoos teev mam li mus txog. Cov nyob hauv lub zos ntawd feem coob yog neeg khawb kub. Tej tug uas nyiam peb tej ntaub ntawv kuj muab tej thooj kub me me los pab peb txojkev tshaj tawm. Thaum tsaus ntuj peb tso cov yeeb yaj kiab uas lub koom haum ua rau lawv saib. Muaj neeg tuaj xyuas coob kawg.

Malis Lees: Tsis ntev los no cov kwvtij thov kom Ntsev mus cev zaj lus qhuab qhia rau hmo ua kevcai nco txog Yexus hauv lub zos Kamaupis (Camopi). Wb yuav tau caij nkoj muaj tshuab taug tus dej Auyapov (Oyapock) mus li 4 txoos teev mam mus txog mas lomzem kawg.

Ntsev: Ntu dej ntiav ntiav mas ntws ceev heev. Thaum peb mus yuav txog ntu dej ceev ceev ntawd mas zoo nkauj kawg. Tiamsis tus tsav nkoj yuav tsum txawj tsav thiab xyuas xim. Zaum no yog ib zaug uas kuv yuav nco qab ntsoov. Cov tuaj koom hmo ua kevcai nco txog Yexus muaj li 50 tus tiamsis 6 tus thiaj yog Yehauvas Cov Timkhawv xwb. Kuj muaj cov neeg Amelisdees (Amerindians) uas ib txwm nyob thaj tsam ntawd tuaj thiab.

Malis Lees: Cov hluas uas xav ua haujlwm ntau rau Yehauvas yeej ua tau li wb thiab. Yog koj tso siab plhuav rau Yehauvas rau tej lub caij li no ces koj txojkev ntseeg yuav ruaj khov. Wb pom tias Yehauvas pab wb ntau heev.

Neb txawj hais ob peb yam lus. Puas yoojyim rau neb kawm lwm yam lus?

Ntsev: Tsis yoojyim li. Kuv kawm lawv cov lus kom kuv qhia tau txoj xov zoo thiab pab tau lub koom txoos. Kuv twb tsis tau nyeem phau Vajlugkub hauv lub koom txoos tiamsis lawv cia li hais kom kuv pab ua tus coj Kev Kawm Phau Tsom Faj ua lus Xalaneetonkaus (Sranantongo). * Kuv nug ib tug kwvtij seb nws puas to taub kuv. Nws hais tias, “Muaj tej lo peb tsis tshua to taub tiamsis koj ua tau zoo kawg lawm.” Cov menyuam pab kuv kawg li. Kuv kawm tau ntau yam ntawm lawv. Thaum twg kuv hais tsis yog lawv tsis ntshai qhia kuv. Tiamsis cov laus tsis kam qhia.

Malis Lees: Muaj ib thaj tsam kuv muaj cov kawm Vajlugkub ua lus Fab Kis, lus Po Tsu Nkau, thiab lus Xalaneetonkaus. Ib tug viv ncaus qhia kom kuv xub kawm nrog tus uas kuv tsis paub lus zoo ua ntej tso ces mam xaus nrog tus uas kuv paub lus zoo. Qhov no yog ib lub tswvyim zoo kawg.

Muaj ib hnub kuv mus qhia Vajlugkub rau ib tug uas hais lus Xalaneetonkaus thiab ib tug uas hais lus Po Tsu Nkau. Thaum kuv mus qhia tus hais lus Po Tsu Nkau, tus viv ncaus nrog kuv mus txawm hais tias, “Malis Lees, nws tsis paub xyov koj hais dabtsi!” Kuv mam li ras tias kuv hais lus Xalaneetonkaus rau nws lawm.

Cov neeg uas neb mus pab hlub neb heev. Neb ua li cas neb thiaj li sib raug zoo nrog cov kwvtij nkauj muam?

Ntsev: Pajlug 11:25 hais tias: “Ua neeg siab dawb siab zoo, koj lub neej thiaj yuav vammeej.” Wb zoo siab hlo mus pab lwm tus. Thaum peb kho Tsev Nceeg Vaj ib txhia kwvtij hais rau kuv tias: “Cia cov tshaj tawm mam li ua.” Kuv teb tias: “Kuv twb yog ib tug tshaj tawm thiab, kuv ua los tau.” Muaj tej thaum peb xav nyob tsev xwb. Tiamsis tsis txhob cia qhov ntawd khuam peb tsis mus pab lwm tus.

Malis Lees: Wb nyiam nrog cov kwvtij nkauj muam ua ke wb thiaj paub tias thaum twg lawv xav tau neeg zov menyuam lossis mus tos menyuam tom tsev kawm ntawv. Wb ua li no wb thiaj muaj kev sib raug zoo nrog lawv thiab paub pab lawv.

Neb tau txais koob hmoov li cas xwb thaum neb mus pab tej chaw uas tsis muaj cov Timkhawv coob?

Ntsev: Wb muaj kev zoo siab thiab tau mus pom tej uas Yehauvas tsim zoo nkauj heev vim wb ua haujlwm puv ntoob. Muaj tej thaud yeej tsis yoojyim tiamsis wb tsis txhawj rau qhov wb paub tias wb mus txog qhov twg los yeej muaj Vajtswv cov neeg pab wb.

Thaum kuv tseem hluas kuv raug kaw hauv Nkis Yas vim kuv tsis kam mus ua rog. Kuv tsis tau xav tias ib hnub twg kuv yuav tau rov mus tshaj tawm rau cov tsev loj cuj ntawd. Yehauvas yeej foom koob hmoov ntau heev rau kuv.

Malis Lees: Qhov uas kuv zoo siab tshaj plaws yog kuv siv kuv lub neej mus pab lwm tus. Wb zoo siab tias wb ua haujlwm rau Yehauvas. Qhov no kuj ua rau wb ob niam txiv muaj kev sib raug zoo. Muaj tej thaud kuv tus txiv nug seb wb caw puas tau ib nkawm niam txiv uas qaug zog tuaj nrog wb noj ib pluag mov ua ke. Kuv teb nws tias, “Kuv tabtom xav li ko thiab!” Muaj ntau zaus wb xav ib yam nkaus.

Ntsev: Nyuam qhuav tsis ntev no kws kho mob hais rau kuv tias kuv muaj mob kheeb xawm (cancer). Malis Lees yeej tsis xav hnov tiamsis kuv hais rau nws tias: “Me koj niam aws, kuv yeej tseem hluas tiamsis yog tagkis kuv ho tuag lawm los kuv tsis khuv xim rau qhov kuv twb siv kuv lub neej los ua tej uas muaj nqis heev rau Yehauvas lawm.”​—Chivkeeb 25:8.

Malis Lees: Wb tsis tau xav tias Yehauvas yuav cia wb ua nws tes haujlwm thiab cia wb ua tej uas wb tsis tau xav txog li. Wb tau lub neej zoo tshaj plaws. Yehauvas lub koom haum xa wb mus qhov twg los wb zoo siab hlo mus rau qhov wb paub tias Yehauvas yuav nrog nraim wb.

^ nqe 32 Xalaneetonkaus yog ib yam lus uas muaj lus Askiv, Datshaws (Dutch), Po Tsu Nkau, thiab Afika sib txuam ua kev. Cov lus no yog cov qhev xub xub hais ua ntej.