Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 13

Sib Hlub Tiag Tiag

Sib Hlub Tiag Tiag

“Nej ib tug yuav tsum hlub ib tug tiag tiag.”​—1 PETUS 1:22.

ZAJ NKAUJ 109 Txawj Sib Hlub Tuaj Nruab Siab

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

Hmo ua ntej Yexus tuag, nws hais kom nws cov tubtxib ib leeg hlub ib leeg (Saib nqi 1-2)

1. Yexus sam hwm li cas rau nws cov thwjtim? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

HMO ua ntej Yexus tuag, nws muab ib txoj kevcai tshiab rau nws cov thwjtim. Nws hais rau lawv tias: “Nej ib leeg yuav tsum hlub ib leeg ib yam li kuv hlub nej.” Nws hais ntxiv rau lawv tias: “Yog nej ib leeg hlub ib leeg, sawvdaws thiaj yuav paub hais tias nej yog kuv cov thwjtim.”​—Yauhas 13:34, 35.

2. Vim li cas thiaj tseem ceeb heev rau peb ib leeg hlub ib leeg?

2 Yexus hais tias sawvdaws yuav paub tias leejtwg yog nws cov thwjtim yog lawv txawj hlub lwm tus ib yam li Yexus hlub lawv. Cov lus uas Yexus hais no yeej muaj tseeb rau thawj 100 xyoo thiab rau peb niaj hnub nimno. Yog li ntawd txawm nyuaj npaum li cas los tseem ceeb heev rau peb ib leeg txawj hlub ib leeg.

3. Peb yuav kawm txog dabtsi hauv zaj no?

3 Peb sawvdaws puavleej zoo tsis tiav thiaj tsis yoojyim rau peb ib leeg hlub ib leeg. Txawm li ntawd los peb yuav tsum mob siab xyaum Khetos tus qauv. Hauv zaj no peb yuav kawm tias kev hlub pab kom peb muaj kev sib haum xeeb, tsis xaiv ntsej xaiv muag, thiab ua tau siab loj siab dav. Thaum koj kawm zaj no xav seb cov kwvtij nkauj muam txawj sib hlub li cas txawm tsis yoojyim thiab lawv cov qauv pab tau koj li cas.

SIB HAUM NROG LWM TUS

4. Raws li Mathais 5:23, 24, vim li cas peb yuav tsum mus nrog tus kwvtij uas chim rau peb tham kom sib haum?

4 Yexus qhia tias yog muaj ib tug kwvtij chim rau peb ces peb yuav tsum mus nrog nws tham kom rov sib haum. (Nyeem Mathais 5:23, 24.) Nws kuj hais tias yuav kom peb ua haum Vajtswv siab, peb yuav tsum muaj kev sib haum xeeb nrog lwm tus. Yog peb ua li ntawd ces Yehauvas yuav zoo siab heev. Tiamsis yog peb pheej cib nyeej thiab tsis kam tham kom rov sib haum ces Yehauvas yuav tsis lees yuav peb txojkev pe hawm.​—1 Yauhas 4:20.

5. Vim li cas thiaj tsis yoojyim rau Meej mus nrog tus kwvtij ntawd tham kom rov sib haum?

5 Muaj tej thaud tsis yoojyim rau peb mus nrog lwm tus tham kom sib haum. Ib tug kwvtij hu ua Meej * tu siab heev thaum ib tug kwvtij thuam thiab hais tsis zoo txog nws rau lwm tus hauv lub koom txoos. Meej ua li cas xwb? Nws hais tias: “Kuv npau taws heev ces kuv cia li hais lus tshawv tsawv rov qab rau nws.” Thaum Meej thim xav lawm nws ho tu siab rau tej uas nws tau hais, nws thiaj mus thov txim thiab hais kom nkawd rov sib haum. Tiamsis tus kwvtij ntawd tsis kam. Meej thiaj xav tias, ‘Yog nws twb tsis xav nrog kuv tham kuv pheej mus thab nws ua dabtsi?’ Tiamsis tus kwvtij saib xyuas thaj tsam txhawb kom Meej rau siab ntso mus nrog nws tham kom sib haum. Meej ua li cas xwb?

6. (1) Meej ua li cas kom nws rov muaj kev sib raug zoo nrog tus kwvtij? (2) Meej xyaum ua raws li Kaulauxais 3:13, 14 li cas?

6 Meej ras tias nws yuav tau hloov nws tus cwj pwm rau qhov muaj tej thaum nws yeej xav tias nws zoo dua lwm tus. (Kaulauxais 3:8, 9, 12) Meej rov qab mus cuag tus kwvtij ntawd dua thiab thov nws zam txim. Meej kuj sau ntawv mus thov txim thiab hais kom nkawd rov sib raug zoo dua. Meej tseem yuav yam puav khoom me me uas Meej xav tias tus kwvtij ntawd yuav nyiam mus rau nws. Tiamsis tus kwvtij ntawd yeej tsis zam txim rau Meej thiab tseem chim qees rau nws. Txawm li ntawd los Meej rau siab ntso ua raws li Yexus cov lus sam hwm kom nws hlub thiab zam txim rau nws tus kwvtij. (Nyeem Kaulauxais 3:13, 14.) Yuav muaj tej tug uas peb ua npaum li cas los lawv yeej tsis kam nrog peb hais kom sib haum. Txawm li ntawd los peb yuav tsum zam txim rau lawv thiab thov Vajtswv kom ib hnub twg peb rov qab muaj kev sib raug zoo dua. (Mathais 18:21, 22; Kalatias 6:9) Yog peb ua li no ces thiaj yog peb hlub lwm tus li Yexus.

Yog muaj ib tug chim rau peb tej thaud peb yuav tau ua ntau yam peb thiaj rov muaj kev sib haum xeeb (Saib nqi 7-8) *

7. (1) Yexus hais kom peb ua dabtsi? (2) Liag tau ntsib li cas?

7 Yexus hais tias yog peb xav kom lwm tus ua li cas rau peb, peb yuav tsum ua ib yam li ntawd rau lawv thiab. Nws kuj hais ntxiv tias peb yuav tsum tsis txhob hlub cov uas hlub peb xwb. (Lukas 6:31-33) Yog tias muaj ib tug hauv lub koom txoos ua li nws tsis paub tsis pom koj thiab tsis kam hu koj li, koj yuav ua li cas xwb? Yeej tsis tshua muaj li no tiamsis ib tug muam hu ua Liag tau ntsib li no los lawm. Liag hais tias: “Kuv tsis paub xyov yog vim li cas tiamsis ib tug viv ncaus pheej ua li nws tsis paub tsis pom kuv li. Nws ua rau kuv nyuaj siab heev thiab thaum kuv mus kev sib txoos los kuv tsis kaj siab li.” Liag xav tias: ‘Kuv twb tsis tau ua txhaum dabtsi li. Tsis tas li ntawd xwb lwm tus hauv lub koom txoos los kuj xav tias tus viv ncaus no coj tau txawv heev.’

8. (1) Liag ua li cas kom nws thiab tus muam muaj kev sib haum xeeb? (2) Liag tus qauv pab tau peb li cas?

8 Liag xav kom nkawd muaj kev sib haum xeeb. Nws thiaj thov Yehauvas pab thiab mus ntsib tus muam ntawd. Nkawd tham txog nkawd qhov teeb meem. Nkawd ib leeg qawm ib leeg thiab zoo siab lawm. Liag hais tias: “Tiamsis tsis ntev xwb, tus viv ncaus rov qab zoo li qub. Qhov no ua rau kuv qaug zog kawg.” Liag xav tias yog tus muam ntawd tsis hloov nws tus cwj pwm ces ntshe Liag yuav tsis zoo siab li. Tiamsis tom qab no Liag pom tias txawm zoo li cas los nws yuav tsum hlub tus muam ntawd thiab zam txim rau nws. (Efexus 4:32–5:2) Liag nco qab tias tus tseem Khixatia ‘tsis cim ntsoov luag tej kev txhaum rau nruab siab. Nws muaj kev hlub, nws nyiaj taus txhua tsav yam, muab siab rau ntseeg, cia siab thiab ua siab ntev mus li.’ (1 Kauleethaus 13:5, 7) Liag thiaj tsis txhawj txog qhov teeb meem no ntxiv lawm. Ntev mus ntev tuaj tus muam no kuj ua zoo mentsis rau Liag. Thaum peb huas ntshis kev sib haum xeeb nrog peb cov kwvtij nkauj muam thiab hlub lawv ces peb tso siab tau tias ‘Vajtswv tus uas hlub peb thiab pub rau peb tau zoo nyob kaj siab lug, nws yuav nrog nraim peb nyob.’​—2 Kauleethaus 13:11.

TXHOB XAIV NTSEJ XAIV MUAG

9. Raws li Tes Haujlwm 10:34, 35, vim li cas peb yuav tsum tsis txhob xaiv ntsej xaiv muag?

9 Yehauvas tsis xaiv ntsej xaiv muag. (Nyeem Tes Haujlwm 10:34, 35.) Yog peb tsis xaiv ntsej xaiv muag ces peb yog Yehauvas cov menyuam. Peb ua raws li cov lus sam hwm kom hlub peb cov kwvtij zej zog ib yam li peb hlub peb tus kheej thiab peb huas ntshis kev sib haum xeeb nrog peb cov kwvtij nkauj muam.​—Loos 12:9, 10; Yakaunpaus 2:8, 9.

10, 11. Paj ua li cas nws thiaj tsis xav phem lawm?

10 Tsis yoojyim rau ib txhia tsis xaiv ntsej xaiv muag. Zoo li no rau ib tug muam hu ua Paj. Thaum Paj tseem hluas muaj ib tug neeg txawv tebchaws ua phem rau nws tsev neeg. Nws hais tias: “Ua rau kuv ntxub lub tebchaws ntawd kawg li. Kuv xav tias cov neeg tuaj lub tebchaws ntawd tuaj yeej zoo ib yam nkaus. Txawm lawv yog cov kwvtij nkauj muam los kuv yeej xav ib yam li ntawd thiab.” Paj ua li cas xwb?

11 Paj pom tias nws yuav tsum tsis txhob xav phem txog lawv. Nws thiaj mus nyeem tej qauv hauv Phau Txwm Xyoo (Yearbook) txog lub tebchaws ntawd. Paj hais tias: “Kuv ua zoo xav txog cov neeg nyob hauv lub tebchaws ntawd. Kuv pom tias cov kwvtij nkauj muam nyob lub tebchaws ntawd muab siab teev tiam Yehauvas. Lawv yeej yog peb ib cuab kwvtij.” Ntev mus ntev tuaj Paj thiaj xav tias nws yuav tsum hlub lawv thiab. Nws hais tias: “Thaum twg kuv ntsib ib tug kwvtij nkauj muam uas tuaj lub tebchaws ntawd tuaj, kuv ua tiag mus ua zoo rau lawv, mus nrog lawv tham kom paub lawv zoo.” Twb yog vim li no, Paj thiaj hais tias: “Kuv cia li tsis xav phem txog lawv lawm.”

Yog peb “hlub cov ntseeg” ces peb yuav tsis xaiv ntsej xaiv muag (Saib nqi 12-13) *

12. Ib tug muam hu ua See qhov teeb meem yog dabtsi?

12 Muaj ib co tsis paub tias lawv xaiv ntsej xaiv muag. Ib tug muam hu ua See xav tias nws tsis xaiv ntsej xaiv muag. Txawm lawv yog haivneeg twg, tus muaj tus pluag, lossis tuav tes haujlwm dabtsi hauv lub koom haum los nws yeej tsis xaiv lawv ntsej muag. Tiamsis nws hais tias: “Kuv ras tias kuv yeej xaiv ntsej xaiv muag.” Ua cas nws ho hais li ntawd? See tsev neeg puavleej kawm ntaub kawm ntawv siab thiab nws tsuas xav nrog cov kawm ntaub kawm ntawv siab ua ke xwb. Muaj ib zaug nws qhia nws tus phoojywg tias: “Kuv nyiam nrog cov ntseeg uas kawm ntawv siab ua ke xwb. Lwm cov ces kuv tsis nyiam nrog lawv.” See yuav ua li cas hloov tau nws tus cwj pwm?

13. (1) See hloov nws tus cwj pwm li cas? (2) Peb kawm tau li cas los ntawm nws?

13 Tus saib xyuas thaj tsam pab See ua zoo xav txog nws tus cwj pwm. See hais tias: “Nws hais tias kuv muaj kev ntseeg, kuv teb tau zoo heev tom kev sib txoos, thiab kuv paub Vajlugkub zoo. Nws hais ntxiv tias thaum peb paub Vajlugkub zoo lawm peb yuav tau coj tus cwj pwm kom phim ib tug Khixatia xws li ua neeg txo hwjchim, khuvleej lwm tus, thiab paub tias muaj tej yam peb ua tsis tau.” See thiaj ua li tus saib xyuas thaj tsam hais. See hais tias: “Kuv pom tias kuv yuav tau ua zoo thiab hlub lwm leej lwm tus.” Nws thiaj hloov nws txojkev xav. Nws hais tias: “Kuv xav seb vim li cas lawv ho muaj nqis rau Yehauvas.” Ua li peb ne? Peb yuav tsum tsis txhob xav tias peb zoo tshaj lwm tus rau qhov peb kawm ntaub kawm ntawv siab. Yog peb “hlub cov ntseeg” ces peb yuav tsis xaiv ntsej xaiv muag.​—1 Petus 2:17.

UA SIAB LOJ SIAB DAV

14. Raws li Henplais 13:16, Yehauvas xav li cas xwb thaum peb ua siab loj siab dav?

14 Yehauvas zoo siab heev thaum peb ua siab loj siab dav. (Nyeem Henplais 13:16.) Yehauvas suav tias qhov uas peb ua siab loj siab dav thiab pab cov txom nyem yog peb txojkev teev tiam rau nws. (Yakaunpaus 1:27; 2:14-17) Vajtswv Txojlus hais tias ‘yog muaj qhua tuaj, peb yuav tsum hu lawv los so hauv peb tsev.’ (Loos 12:13) Peb tos txais cov kwvtij nkauj muam vim peb hlub tshua lawv thiab xav muaj kev sib raug zoo nrog lawv. Yehauvas zoo siab heev thaum peb caw lwm tus tuaj nrog peb noj ib pluag mov lossis haus ib khob dej ua ke thiab ua ub ua no nrog lawv. (1 Petus 4:8-10) Tiamsis muaj tej thaud yuav tsis yoojyim rau peb tos txais qhua.

Dib hais tias: “Yav tas los kuv tsis nyiam tos txais qhua tiamsis nimno kuv tsis zoo li ntawd lawm thiab kuv muaj kev zoo siab heev” (Saib nqi 16) *

15, 16. (1) Vim li cas muaj tej tug thiaj ntshai tos txais qhua? (2) Ua cas Dib thiaj tsis ntshai tos txais qhua lawm?

15 Tej zaum peb yuav ntshai tos txais qhua. Ib tug poj ntsuam hu ua Dib hais tias ua ntej nws los ua ib tug Timkhawv nws nyiam nyob nws ib leeg xwb. Nws xav tias lwm tus yuav txawj txais tos qhua dua nws.

16 Thaum Dib los ua ib tug Timkhawv, nws hloov nws txojkev xav. Nws xyaum tos txais qhua. Dib hais tias: “Thaum lawv tabtom ua peb lub Tsev Nceeg Vaj tshiab, ib tug txwj laus nug kuv tias kuv puas kam ob niam txiv uas tuaj ua lub Tsev Nceeg Vaj nrog kuv nyob li 2 lub lim tiam. Kuv nco qab thaum Yehauvas foom koob hmoov rau tus poj ntsuam hauv lub nroog Xalefas.” (1 Vajntxwv 17:12-16) Dib thiaj cia nkawd tuaj nrog nws nyob. Yehauvas puas foom koob hmoov rau Dib thiab? Nws hais tias: “Kuv zoo siab kawg li. Nkawd tsis yog nrog kuv nyob 2 lub lim tiam xwb tiamsis nkawd nrog kuv nyob tau 2 lub hlis. Lub sijhawm peb nyob ua ke ntawd ua rau peb muaj kev sib raug zoo heev.” Dib kuj sib raug zoo nrog cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos coob heev thiab. Nimno nws ua ib tug tho kev thiab nyiam coj cov kwvtij nkauj muam uas nrog nws mus qhia Vajlugkub ua ke los so haus dej hauv nws tsev. Nws hais tias: “Kuv zoo siab heev thaum kuv pub tau rau lwm tus. Thiab Yehauvas foom koob hmoov ntau heev rau kuv.”​—Henplais 13:1, 2.

17. Looj thiab nws tus pojniam nkawd ras li cas?

17 Tej zaum peb yeej nyiam tos txais qhua tiamsis puas muaj lwm yam peb ua tau thiab? Ib tug kwvtij hu ua Looj thiab nws tus pojniam nyiam caw nkawd niam nkawd txiv nkawd cov txheeb ze nkawd tej phoojywg thiab tus saib xyuas thaj tsam thiab nws tus pojniam tuaj xyuas nkawd. Tiamsis Looj hais tias: “Wb pom tias wb tsuas caw cov wb paub zoo xwb.” Looj thiab nws tus pojniam thiaj ua li cas xwb?

18. Looj thiab nws tus pojniam ua li cas xwb?

18 Looj thiab nws tus pojniam xav txog Yexus cov lus no: “Yog nej tsuas hlub cov uas hlub nej xwb, nej xav hais tias Vajtswv tseem yuav muab nqi zog rau nej thiab no los?” (Mathais 5:45-47) Nkawd pom tias nkawd yuav tsum tau ua siab loj siab dav rau txhua tus ib yam li Yehauvas. Nkawd thiaj caw cov kwvtij nkauj muam uas nkawd tsis tau caw dua tuaj xyuas nkawd. Looj hais tias: “Nimno peb lomzem kawg li thaum peb tuaj ua ke li no. Sawvdaws tau kev txhawb zog thiab ua rau peb txav ze rau Yehauvas thiab muaj kev sib raug zoo.”

19. (1) Peb yuav ua li cas qhia tias peb yog Yexus cov thwjtim? (2) Koj yuav ua li cas xwb?

19 Hauv zaj no peb kawm tias thaum peb hlub cov kwvtij nkauj muam tiag tiag ces peb yuav nyob sib haum xeeb, tsis xaiv ntsej xaiv muag, thiab ua tau siab loj siab dav. Peb yuav tsum tsis txhob xav phem txog peb cov kwvtij nkauj muam thiab hlub lawv kawg siab kawg ntsws. Yog peb ua li no, peb thiaj yog Yexus cov thwjtim thiab peb yuav muaj kev zoo siab.​—Yauhas 13:17, 35.

ZAJ NKAUJ 49 Ua Rau Yehauvas Zoo Siab

^ nqe 5 Yexus hais tias cov tseem Khixatia ib leeg paub hlub ib leeg. Vim peb txawj hlub peb cov kwvtij nkauj muam peb thiaj nyob tau ua ke sib haum xeeb, tsis xaiv ntsej xaiv muag, thiab ua tau siab loj siab dav. Tiamsis muaj tej thaud yuav tsis yoojyim rau peb ua li ntawd. Hauv zaj no peb yuav kawm seb peb yuav ua li cas peb thiaj txawj sib hlub tiag tiag.

^ nqe 5 Tau muab cov npe hauv zaj no hloov lawm.

^ nqe 57 COV DUAB: Ib tug muam tham nrog nws ib tug viv ncaus kom sib haum. Thaum xub thawj tus ntawd tsis kam. Txawm li ntawd los tus muam yeej tsis tso tseg li. Vim nws hlub nws tus viv ncaus nkawd thiaj rov sib raug zoo dua.

^ nqe 59 COV DUAB: Tus kwvtij laus xav tias cov nyob hauv lub koom txoos tsis xam pom nws.

^ nqe 61 COV DUAB: Ib tug muam uas ntshai tos txais qhua hloov nws txojkev xav thiab nimno nws yimhuab muaj kev zoo siab.