Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 15

Moḇsa Komam Snonkaku ḇero Moḇ Koḇedi Rai?

Moḇsa Komam Snonkaku ḇero Moḇ Koḇedi Rai?

”Mkomam kada yaf na nambrai kwar fa neḇeyuf.”​—YOH. 4:35.

DOYA 64 Koso fa Kakryur Afuf kuker Raryaḇ

ROI NA KOFARKOR *

1-2. Rosai knam ro Yesus wos ḇyena ro Yohanes 4:35, 36 ya?

YESUS isya ifrur marandan ḇo imbranuk yaf barli ḇesur babo. (Yoh. 4:3-6) Na paik rifyak wer insape sra suf barli anine. Inja, rya Yesus wos ḇyenane nasrow ḇa kero, doḇe, ”Mkomam kada yaf na nambrai kwar fa neḇeyuf.” (Wasya Yohanes 4:35, 36.) Rosai knam ro Yesus wos ḇyenane?

2 Yesus isya dawosḇair snonkaku sya nari seḇeryur fa sakḇe manfamyan faro i, mboi ḇeryur afuf sya sisya ḇa. Kokarapan roi ḇeḇejadi fyor Yesus ikofen wos insandi ḇaim. Ro fafisu anya, kawasa Yahudi skainus kawasa Samaria sya ḇa, ḇape Yesus ḇyaryas faro bin Samaria oso. Bin ani imarisen ryower rosai Yesus ikofen na! Ma fafisu Yesus dawosḇair yaf ḇembrai kwar fa suf na, snonkaku Samaria ḇerower rosai bin ani ikofen ḇekur Yesus i, sisyama imbe sfarkor nabor ro i. (Yoh. 4:9, 39-42) Manḇefawi Refo oso fyas ḇekur farfyar ine radine, ”Snonkaku ḇemarisen ḇerower ansi . . . sfasnai sima simnis ra rokaker ḇembrai kwar fa sra suf na.”

Rosai na kofrur rofyor komam snonkaku ḇero moḇ koḇedi simnis ’yaf ḇembrai kwar fa neḇeyuf’? (Mam syos ḇe 3)

3. Mam snonkaku sya imnis moḇ Yesus myam si ido, rariso nane nafnoḇek Au rofyor waḇaryas?

3 Moḇsa wakmam snonkaku waḇaryas ankinem ḇepyum yoḇ si rai? Mam si simnis ra rokaker ḇembrai kwar fa wuf na ke? Rarirya ido, na wafrur roi ḇepyum rikyor. Ḇepon ya, na wafawi fararur ḇeḇeḇaryas ima fararur ḇefandun fa kofrur fasaw na. Swaf fa koryur afuf na nambran fyoro ḇa. Inja, kofnak awer oras koḇena. Ḇesuru ya, nari wamarisen fyor mam snonkaku sya srower abar ḇepyum wun anya. Refo doḇe, ”Siryaḇ . . . ro fafisu afuf ya.” (Yes. 9:3) Ma ḇekyor ya, mam snonkaku oser-oser nari sakḇe manfamyan faro Yesus i. Inja, fadwer roi imbe wawos yoḇ si raris fandun sena insama simarisen srower.

4. Ro farkarkor ine, rosai kofarkor ro Manwawan Paulus i?

4 Ḇeḇeso ro Yesus manfamyan ḇyesi skara snonkaku Samaria na sipok sakḇe manfamyan faro Yesus i ḇa. Ḇape, Yesus dakkara rarirya ḇa. Yesus myam si nari sakḇe manfamyan faro i. Fandun fa kakmam snonkaku ḇero moḇ koḇedi nari sakḇe manfamyan faro Yesus i kako. Manwawan Paulus fyasnai nyan ḇepyum fa koso na. Ro farkarkor ine nari kawos rariso Paulus (1) syewar fa ifawi rosai snonkaku ḇyaryas yoḇ si roi sikyar ya, (2) syewar fa ifawi rosai simarisen na, ma (3) myam snonkaku sya nari sakḇe manfamyan faro Yesus i.

ROSAI SIKYAR YA?

5. Rosai ḇefnai fa Paulus ifawi pyum snonkaku ḇyaryas yoḇ si ro rum ari ansi kakara sena?

5 Fafisu ono, Paulus ḇyaryas ro snonkaku Yahudi rum ari sena. Imnis raris, ro rum ari ḇero Tesalonika, ”ro ras Mananai Yahudi rikior iwawos kuker [snonkaku Yahudi] ro mnuk oso ro Refo” na. (Kis. 17:1, 2) Paulus imkak ḇa fa ḇyaryas ro diwa kukro ima snon Yahudi diri. (Kis. 26:4, 5) Paulus ifawi pyum snonkaku Yahudi kakara sena, inja ḇyaryas faro si kuker kakyar.​—Flp. 3:4, 5.

6. Rariso snonkaku Paulus ḇyaryas yoḇ si ro pasar ḇero Athena siḇese ro snonkaku Yahudi ḇero rum ari?

6 Rofyor sewayam Paulus i ma siyaw i fa ibur mnu Tesalonika ma Berea, ryamura wer ḇe Athena. Ro diwa, ”i kuker kawasa Yahudi ma kawasa ḇeyararyof Allah sya skarkara ro rum ari”. (Kis. 17:17) Ḇape, fyor Paulus ḇyaryas ro pasar, ḇerower i sya snonkaku Yahudi sisya ḇa. Ro dia, dawos faro ḇefawinanem ma snonkaku ḇeraker er ḇese. Smam Paulus wos dun anna ḇe ’farkarkor ḇebabo’. Sikofen yoḇ Paulus i ḇo soḇe, ”Roi wakofen faro inko nane nafrur kanandor.”​—Kis. 17:18-20.

7. Ro Farfyar 17:22, 23 ya, rariso Paulus fyadwer nyan ḇyukiḇaryas ya?

7 Wasya Farfyar 17:22, 23. Fafisu Paulus dawos ḇe snonkaku ḇeraker er ḇese ro Athena, nyan ḇyaryas yoḇ si iḇese ro nyan ḇyukiḇaryas ḇe kawasa Yahudi sya. Rya Paulus kyara ḇepon, ’Snonkaku ḇero Athena sya rosai sikyar ya?’ Myam pyum roi ḇero ris ḇyedi ma nyan seari rai. Mura, syewar fa ifawi roi sikyar ḇemnis kuker rosai Refo fyarkor na. Manḇefawi Refo oso ikofen, ”Paulus ima snonkaku Yahudi ḇeyakḇe Kristen, inja ifawi snonkaku Yunani saksyom ḇa faro Allah ’ḇekaku’, isoine snonkaku Yahudi ma Kristen sisyom ya. Ḇape syewar fa fyasnai ḇe si snar Allah ḇyaryas ani ima snonkaku Athena sifawi I kwar.” Paulus imarisen fyadwer nyan ḇyukiḇaryas faro si. Ikofen ḇe snonkaku Athena sya snar anun ḇyena ndramuma ro ’Allah sfawi ḇa’ anya, isoine Allah sisewar fyoro kwar fa sisyom ya. Snonkaku ḇeraker er ḇese sifawi mnis Refo ya ḇa, mboi Paulus kyara ḇa na sipok sakḇe snonkaku Kristen ḇa. Imbape, myam si simnis rokaker ḇembrai kwar fa neḇeyuf, ma fyadwer nyan ḇyukiḇaryas faro si.

Koso Paulus nyan ḇyena kuker komam pyum roi ḇero ris koḇedi, kofadwer nyan koḇukiḇaryas, ma komam snonkaku nari sakḇe manfamyan faro Yesus i (Mam syos ḇe 8, 12, 18) *

8. (a) Rariso kofawi snonkaku ḇero moḇ koḇedi roi sikyar ya? (b) Snonkaku oso ikofen ḇe Au snar nya agama kwar ido, moḇsa na kwarem i rai?

8 Raris Paulus i, komam pyum roi ḇeḇair rosai snonkaku ḇero moḇ koḇedi sikyar ya. Imnis raris, robebor sena ḇaido roi ḇefamankor rum ḇaido oto sena. Oso wer ido, snonsnon sena, sansun, nyan semaris si, ḇaido wos sikofen na nefasnaiḇair agama sena. Oroḇa ido, snonkaku oso na ikofen ḇeri ḇe Au snar nya agama ro mankundi kwar. Perintis istimewa snori Flutura, rofyor ismai roi ḇeradine, na kyarem, ”Nkorama nkodif au fa waksun ro agama nkoḇedi ḇa, mboi nkomarisen nkorower kakara bena ḇekur roi ḇepyum ine.”

9. Rosai monda bisa wawos kuker snonkaku ḇekyar faro Allah I?

9 Rosai na wawos kuker snonkaku ḇekyar faro Allah I? Swewar fa nwa karkara oser kuker i. Imbude ikyar faro Allah oser monda, ikyar Yesus i ḇe Manfaspar, ḇaido ikyar koisya kokenem ro ras ḇepupes nari roi ḇeḇarḇor na neḇepyos. Wafawi roi ikyar nane kwar ido, wakofen anun ro Refo kuker nyan ḇeyun marisen ḇe snonkaku ani.

10. Rosai kosewar fa kofrur ya, ma rosai ḇefnai ya?

10 Waswarepen, snonkaku oso imbude na ikyar faro farkarkor nakam ro agama ḇyedi ḇa. Inja wafawi agama ḇyedi kwar ido, swewar fa wafawi roi ikyar kaku ya. Naek David, perintis istimewa ro Australia doḇe, ”Baboine ḇebor sya sikyar faro farkarkor ḇeramuma ro snonkaku warpu roi sfarkor ro agama sena.” Imbesrar ro Albania snori Donalta doḇe, ”Snonkaku riḇeso nkosrow sya skarem sakna agama, mboi mura ido soḇe sikyar kuf faro Allah ḇa.” Naek ḇe misionaris oso ro Argentina doḇe, ”Ono sisya sikyar faro Tritunggal, mboi sikyar mankun ḇa snar Kma ya, Rumkun ya, ma rur ḇesren skoḇe Allah oser.” Ikofen wer, ”Kofawi roi ine ido, napyan ḇe ko fa kona karkara oser kuker si.” Inja, swewarpan fa wafawi rosai snonkaku oso ikyar kaku ya. Rarirya, na waso imnis Paulus ’ḇesewar kaku fa ifrur roi nakam faro snonkaku sairirya kam’.​—1 Kor. 9:19-23.

ROSAI SIMARISEN YA?

11. Ro Farfyar 14:14-17, rariso Paulus fyadwer nyan ḇyukiḇaryas faro kawasa ro mnu Listra sya?

11 Wasya Farfyar 14:14-17. Paulus syewar fa ifawi rosai ḇerower i sya simarisen na, mura fyadwer nyan ḇyukiḇaryas faro si. Raris ro mnu Listra, kawasa ḇerower i sya sifawi kermkun ḇaido sifawi pyum Refo ya ḇa. Inja, Paulus dawos roi sifawi na monda, ḇekur ḇe fafisu afuf ya ḇaido nyan sismai payamyum ro kankenem. Ḇyuk wos ma fyasnai na insama ḇerower sya sifawi ḇeri.

12. Rariso na wafawi snonkaku oso rosai imarisen na ma fadwer nyan bukiḇaryas ḇe i rai?

12 Swewar fa wafawi rosai snonkaku ḇero moḇ Bedi simarisen na ma fadwer nyan ḇukiḇaryas faro si. Rariso wafawi snonkaku oso rosai imarisen na rofyor wambran fanam yoḇ i ḇaido rum ḇyedi? Oso wer, mam pyum ari. Isya kyer rokaker na ke, iwasya syap oso ke, ifrur mnis kaḇer motor ḇyeja ke, ḇaido ifrur roi ḇesena. Nasrow ido, ḇe roi ifrur nane fa wawos kuker i. (Yoh. 4:7) Ro moḇ syansun i raya na kofawi moḇ ryama ya, fararur ḇyena, ḇaido tim olahraga imarisen na. Manbesrar oso snori Gustavo doḇe, ”Yawos kuker snonkbor ḇeumur taun ri 19. Yamam syun sansun ḇefasnai sonin ro snonkaku ḇedisen oso. Yafuken rosai ḇefrur fa imarisen faro manḇedisen ani, mura ikofenḇair na ḇe aya. Awawos nuḇenane nafnai fa imarisen fyarkor Refo ma kirine dakḇe naek koḇedi kwar.”

13. Rosai wafrur insama snonkaku oso imarisen fyarkor Refo?

13 Imbe fasnai farkarkor Refo ḇe snonkaku oso ido, wakofen ḇe i rosai fainda ismai ro farkarkor anya. Rarirya na imarisen. (Yoh. 4:13-15) Imbesrar oso snori Poppy, ryama kaḇer ḇe bin ḇefasnai marisen ma dor i fa syun ḇe rum yadori. Fafisu myam ijasah spom ro ander ya, srar Poppy ifawi bin ani ima dosen dirya. Mura srar Poppy ikofen ḇo doḇe Saksi-Saksi Yahwe kako simarisen sfarkor snonkaku sya roro farkarkor Refo ma fananjur. Bin ani imarisen dakfarkor Refo, meser ya iso fananjur, ma fyoro ḇa mura iso ro munara kebaktian wilayah. Taun oser mura, dakḇebaptis. Inja, wafuken ḇe mankundaw: ’Snonkaku ḇena sne ḇemarisen yarama kaḇer yoḇ si, rosai simarisen na? Bisa yafasnai farkarkor Refo kuker nyan ḇefrur fa simarisen ke?’

14. Rariso buk farkarkor Refo imnis ḇefarkor oser-oser fandun ḇyena?

14 Wafrur randak farkarkor Refo ido, fasos pyum farkarkor oser-oser. Kwarapan moḇ risaiso ryamuma ya ma rosai imarisen na. Rofyor wafrur fasasos, kwinfir mnuk risai imbe wawasya na, vidio minsai imbe wafasnai na, ma wos sarḇer risai na ḇukifasnai farkarkor ro Refo na. Wafuken mankundaw: ’Roi risaiso na imarisen syadi ma nsun ro sneri?’ (Ams. 16:23) Ro sup Albania, perintis oso snori Flora, ḇyuk farkarkor Refo ḇe bin oso. Bin ani ikofenbos ḇe i, ”Ayama yakyar faro kaḇakḇok ya ḇa.” Srar Flora idif bin ani ḇa insama ikyar ḇeri roi fyarkor na. Srar Flora doḇe, ”Yakara ipyum fa myambir ḇepon Yahwe I kukro Yahwe iso ḇekofen saneraro kaḇakḇok ya.” Ro ras anya ḇebo, fyor srar Flora ḇyuk farkarkor Refo, ikofenbos saswar, fawinanem, ma Yahwe papoik Ḇyena. Ḇarpur mura, bin ani ikyar faro kaḇakḇok ya. Kirine, dakḇe Saksi Yahwe ḇeryaḇ kaku.

KOMAM SI NARI SAKḆE MANFAMYAN FARO YESUS I

15. Ro Farfyar 17:16-18 ya, rariso kankenem ro snonkaku Athena nakyaren Paulus i, mboi rosai ḇefnai fa ḇyaryas pdef ḇe si?

15 Wasya Farfyar 17:16-18. Kawasa Athena sisyom amfyanir, sifrur farḇakḇuk famfnom, ma sikyar faro farkarkor snonkaku sya. Oso wer ido, sanonef Paulus i. Mboi, Paulus isusu ḇa fa ḇyaryas pdef ḇe si. Paulus mankundi randak ya ’donef ma ḇyewayam kuker kyoryae ma imsor’ snonkaku sya, ḇape ḇarpur mura dakḇe snonkaku Kristen. (1 Tim. 1:13) Yesus myam Paulus nari dakḇe manfamyan faro i. Paulus myam kawasa Athena sya rarirya kako. Ma kaku ḇeri, sibor sakḇe manfamyan faro Yesus i.​—Kis. 9:13-15; 17:34.

16-17. Rosai ḇefasnai snonkaku ḇeramaker moḇ ḇesisye bisa sakḇe manfamyan faro Yesus i? Buk fawar oso.

16 Yesus manfamyan ḇyesi ro abad randak, sramaker moḇ ḇesisye. Fafisu Paulus fyas syapram ḇe min Kristen ro Korintus ḇero Yunani, doḇe randak iwara ḇeḇeso ro sidang ani siḇarḇor ḇaido sikenem pyum ḇa kaku. Mura ikofen wer, ”Naek ono rofandu mko ro randakya rari sena namnis rarirya. Ḇape ḇaḇoine mkoḇe ḇefasren kwar ro sasar na.” (1 Kor. 6:9-11) Rwo fafisu anya ido, wakyar na sfadwer kenem sena ma sakḇe manfamyan faro Yesus i ke?

17 Baboine, sibor sfadwer kenem sena kwar insama sakḇe manfamyan faro Yesus i. Raris perintis istimewa oso ro sup Australia snori Yukina. Ras oso ro moḇ sfarḇaḇyan ro ya, srar Yukina myam bin oso baken ḇyedi ḇyefak ḇo isansun pyum i ḇa. Yukina doḇe, ”Randak ya yakorwanan, mboi yafarfyar kuker i. Yamam mboi imarisen faro wos ḇero Refo. Fak ḇero baken ḇyedi naiso mnuk ro syap Mazmur nairi!” Bin ani dakfarkor Refo ma iso fananjur. * Inja srar Yukina fyawi mansei monda bisa sfadwer kenem sena rofyor srower ankinem ro Refo na.

18. Rosai ḇefnai fa komankara awer snonkaku ḇese?

18 Fafisu Yesus doḇe yaf na nambrai kwar fa neḇeyuf ima kyara snonkaku ḇebor nari sakso i ke? Oroḇa ḇeri. Yesus ifawi Refo doḇe snonkaku ḇebor nari sikyar faro i ḇa. (Yoh. 12:37, 38) Yesus nya samambraḇ fa ifawi roi ḇero snonkaku sya sisnesna. (Mat. 9:4) Imbape, Yesus kyara monda faro snonkaku nari ḇekyar faro i, ma iryaḇ ḇyaryas faro snonkaku syakam. Koma kopok kofawi snonkaku sya sisnesna ḇa. Inja, komankara famfnom awer snonkaku ro moḇ koḇaryas ya. Imbape, komarisen komam si nari sakḇe manfamyan faro Yesus i. Misionaris oso ro Burkina Faso snori Marc, doḇe, ”Snonkaku yakara na sfarkor Refo pdef kuker aya, mura ido simnai sfarkor. Mboi, snonkaku randak yamam rya nari sfarkor pdef ḇa siso ḇefarkor pyum Refo ya. Inja yafarkor snar ipyum kaku fa kokyar faro Yahwe rur ḇesren Ḇyedi fa fyarkin ko.”

19. Rariso na komam snonkaku ḇero moḇ koḇaryas ya?

19 Randak ya imbude kwara ro moḇ ḇaryas ro ya, snonkaku ḇemnis rokaker ḇembrai kwar fa neḇeyuf sima sibor ḇa. Ḇape, waswarepen roi Yesus ikofen ḇe manfamyan ḇyesi. Yaf na nambrai kwar fa neḇeyuf. Snonkaku sya bisa sfadwer kenem sena fa sakḇe manfamyan faro Yesus i. Yahwe myam si semaeja kaku. (Hag. 2:7) Komam snonkaku sya raris moḇ Yahwe ma Yesus sumam si ido, na kosewar fa kofawi moḇ srama ya ma roi simarisen na. Na kokara sasar si ḇa mboi komam si nari sakḇe naek srar koḇesi.

DOYA 57 Koḇaryas faro Snonkaku Syakam

^ par. 5 Moḇsa nyan komam snonkaku ḇero moḇ koḇedi na­snai ro nyan koḇaryas ma koḇuk farkarkor raya? Ro farkarkor ine, nari kawos rariso Yesus ma Manwawan Paulus sumam snonkaku suḇaryas yoḇ si rai. Kawos kako moḇsa koso nyan suḇena kuker kosewar fa kofawi rosai sikyar, simarisen na, ma komam si na sakḇe manfamyan faro Yesus i.

^ par. 17 Awawos ine ”Alkitab Mengubah Kehidupan” naser fawar kuker moḇsa snonkaku ono sfadwer kenem sena rai. Awawos ine naisya ro syap Baryas isof ro taun 2017. Kirine, naisya ro jw.org®. Mam ro MENGENAI KAMI > PENGALAMAN.

^ par. 57 SONIN: Imbeswa oso suḇaryas ro rum ḇe rum. Sumam (1) rum sfaduru pyum ma sker rokaker nabor, (2) rum ro kina oso ḇena inai mkun, (3) rum sfaduru pyum ḇa, ma (4) rum ro snonkaku ḇekyar faro Allah. Kwara ido, ro rum minsai nari wasrow snonkaku ḇesrow kaku fa dakḇe manfamyan faro Yesus i?