1. Ką skaitydami Bibliją sužinome apie Jehovą?

KAIP jaustumeisi, jei kiti apie tave spręstų tik pagal tavo odos spalvą, veido bruožus ar kūno sudėjimą? Tikriausiai nekaip. Gerai, kad Jehova žiūri į mus ne žmogaus akimis. Štai pranašui Samueliui jis buvo pasakęs, kad Izraelio karaliumi šis turės patepti vieną iš Jesės sūnų. Tačiau kurį? Išvydęs vyriausiąjį, Eliabą, pranašas pagalvojo: „Šitas tikrai bus Jehovos pateptasis!“ Samuelio akimis, Eliabas atrodė kaip tikras karalius, bet Jehova pasakė: „Nežiūrėk, kad jis išvaizdus ir aukštas, nes ne jį aš pasirinkau.“ Kokią pamoką čia įžvelgiame? Biblijoje sakoma: „Žmogus žiūri į tai, kas akimis matoma, o Jehova žiūri į širdį“ (1 Sam 16:1, 6, 7).

2. Kodėl neturėtume spręsti apie žmogų pagal išorę, kaip rašoma Jono 7:24? Prašom pailiustruoti.

² Būdami netobulos prigimties, apie žmogų neretai sprendžiame pagal išorę. (Perskaityk Jono 7:24.) Tačiau iš to, ką akys mato, nedaug ką galime sužinoti. Juk netgi labai geram, patyrusiam gydytojui sunku įvertinti paciento būklę vien į jį pažvelgus. Kad sužinotų daugiau apie jo sveikatą, emocinę būseną ar kokius kitus negalavimus, jis atidžiai jo klausysis. Galimas dalykas, siųs pasidaryti rentgeno nuotrauką, kad išsiaiškintų, ar sveiki vidaus organai. Be viso to gydytojas teisingos diagnozės nenustatytų. Mes irgi  apie bendratikius negalime spręsti vien iš išorės – turėtume stengtis įžvelgti, kas slypi brolio ar sesės viduje. Žinoma, niekada nesuprasime kito žmogaus taip gerai, kaip Jehova, nes tik Jehova permato visų širdis. Pažiūrėkime, kaip jis elgėsi su savo tarnais, ir mokykimės iš jo.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Jehova su savo tarnais elgiasi labai supratingai. Jis atidžiai jų klausosi, atsižvelgia į jų aplinkybes ir juos atjaučia. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tą patyrė pranašai Jona ir Elijas, taip pat Hagara ir Lotas. Dar pakalbėsime, kaip sekdami Jehovos pavyzdžiu turėtume elgtis su savo bendratikiais.

4. Kodėl pranašas Jona iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nepatikimas?

⁴ Pirmiausia pakalbėkime apie pranašą Joną. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jis buvo bailus ir nepatikimas. Gavęs iš Jehovos nurodymą keliauti į Ninevę ir paskelbti to miesto gyventojams nuosprendį, pranašas išsigando. Jis sėdo į laivą ir išplaukė priešinga kryptimi, „kuo toliau nuo Jehovos“ (Jon 1:1–3). Ar būtum suteikęs Jonai galimybę pasitaisyti ir įvykdyti Jehovos paliepimą? Jehova matė, kad pranašas tokios galimybės vertas (Jon 3:1, 2).

5. Ką apie pranašą Joną sužinome iš žodžių, užrašytų Jonos 2:1, 2, 9?

⁵ Koks Jona buvo iš tikrųjų, nemažai ką galime suprasti iš vienos jo maldos. (Perskaityk Jonos 2:1, 2, 9.) Be abejo, Jona Dievui melsdavosi dažnai. Tačiau skaitydami žodžius, kuriais jis meldėsi būdamas žuvies pilve, matome jį kaip nuolankų, dėkingos širdies ir pasiryžusį vykdyti Jehovos valią žmogų – ne tokį, kuris norėjo išsisukti nuo pavestos užduoties. Dėl to Dievas nenusivylė Jona. Savo tarną jis išklausė ir leido toliau būti jo pranašu.

6. Kodėl svarbu mokytis atidžiai kitų klausytis?

⁶ Jehovos pavyzdžiu seksime, jei atidžiai kitų klausysimės. Tam, suprantama, reikės nuolankumo ir kantrybės. Kodėl svarbu būti geru klausytoju? Pirma, tada apie žmones nedarysime skubotų išvadų. Antra, gebėsime suprasti  bendratikio jausmus, motyvus ir įsijausti į jo padėtį. Trečia, būdami nuolankūs ir kantrūs paskatinsime žmogų atverti širdį ir tada, galimas dalykas, jis geriau supras save. Juk būna, kad savo jausmus suprantame tik tada, kai apie juos kalbame (Pat 20:5). Vienas Azijoje gyvenantis vyresnysis pasakoja: „Sykį padariau klaidą, kad žmogaus iki galo neišklausiau. Sesei paminėjau, kad labiau atkreiptų dėmesį į tai, kaip komentuoja per sueigas. Vėliau sužinojau, kad ji sunkiai skaito ir kad komentuoti jai tikras išbandymas.“ Taigi, prieš duodami bendratikiams patarimą ar pamokymą, vyresnieji turėtų iki galo juos išklausyti (Pat 18:13).

7. Ką Jehova darė, kai pranašas Elijas pabėgo į dykumą, ir ko iš to galime pasimokyti?

⁷ Ar mūsų bendratikis bus linkęs apie jausmus kalbėti ar ne, neretai priklauso nuo jo asmenybės, nuo to, kokioje kultūrinėje aplinkoje užaugo ar ką gyvenime patyrė. Kaip galėtume paskatinti jį atverti mums savo širdį? Pažiūrėkime, ką Jehova darė, kai pranašas Elijas, išsigandęs karalienės Jezabelės, pabėgo į dykumą. Tik daugeliui dienų praėjus Elijas atvirai išsakė Jehovai savo jausmus. Jehova atidžiai jo klausėsi. Tada padrąsino ir pavedė labai svarbią užduotį (1 Kar 19:1–18). Kad bendratikis atvertų savo širdį ir geriau suprastume jo jausmus, kartais ir mums teks palūkėti. Jei būsime kantrūs, pelnysime jo pasitikėjimą ir, kai jis bus pasirengęs kalbėti, atidžiai klausysimės.

8. Kokios pagalbos, remiantis Pradžios 16:7–13, Hagara sulaukė iš Jehovos?

⁸ Štai kas atsitiko su Sarajos tarnaite Hagara. Kai buvo atiduota Abromui į žmonas ir tapo nėščia, į Sarają ji ėmė žiūrėti su panieka, mat ši vaikų neturėjo. Viskas baigėsi tuo, kad Saraja išvarė Hagarą iš namų (Pr 16:4–6). Galvodami apie šią situaciją kai kurie gal pamanytų, kad dėl savo išdidumo Sarajos tarnaitė to nusipelnė. Tačiau Jehova taip nemanė. Jis siuntė pas Hagarą angelą. Šis ją paprotino, paskui patikino, kad Dievas pagausins jos palikuonius. Moteris suprato: Jehova žino ir mato visas aplinkybes. „Tu esi visa regintis Dievas“, – apie jį pasakė. (Perskaityk Pradžios 16:7–13.)

9. Į kokias Hagaros aplinkybes Jehova atsižvelgė?

⁹ Kokias Hagaros aplinkybes Jehova įvertino? Jis viską apie tą moterį žinojo, matė, ką jai teko ištverti (Pat 15:3). Hagara buvo egiptietė ir gyvendama hebrajų šeimoje tikriausiai jausdavosi svetima, pasiilgdavo šeimos ir tėvynės. Be to, ji nebuvo vienintelė Abromo žmona, anais laikais kai kurie Dievo tarnai jų turėjo keletą. Jehova žmonėms taip nebuvo numatęs, todėl nenuostabu, kad tokia padėtis kurstė šeimoje pavydą ir nepasitenkinimą (Mt 19:4–6). Nors nepagarbaus Hagaros elgesio su Saraja Dievas nepateisino, akivaizdu, jis atsižvelgė į jos padėtį ir aplinkybes.

10. Kaip galime geriau savo brolius ir seses pažinti?

¹⁰ Jehovos pavyzdžiu seksime, jei stengsimės vienas kitą suprasti. Užsibrėžk  sau tikslą brolius ir seses geriau pažinti. Pakalbink juos prieš sueigą ir po jos, tarkis su jais į tarnybą ir, jei įmanoma, pasikviesk pietų. Galbūt paaiškės, kad sesė, kuri atrodė nedraugiška, iš tikro yra drovi, brolis, kuriam, manei, svarbūs pinigai, yra labai dosnus, o mama, kuri su vaikais dažnai vėluoja į sueigas, namuose patiria didelį priešiškumą (Job 6:29). Suprantama, kištis į kitų reikalus mums nederėtų (1 Tim 5:13). Vis dėlto, šį tą žinodami apie bendratikių aplinkybes, geriau juos suprasime.

11. Kodėl vyresniesiems svarbu gerai pažinoti bendruomenės brolius ir seses?

¹¹ Vyresniesiems ypač svarbu gerai pažinoti bendruomenės brolius ir seses. Štai ką papasakojo keliaujančiuoju prižiūrėtoju tarnaujantis brolis vardu Artūras. Drauge su kitu vyresniuoju jis aplankė vieną uždaroko būdo seserį. „Sužinojome, kad praėjus vos keleriems metams po vestuvių mirė jos vyras, – sako brolis. – Nors nebuvo lengva, ji užaugino dvi dvasingas dukras. Sesės regėjimas pamažu silpo, be to, kamavo depresija, tačiau ji buvo dvasiškai stipri ir labai mylėjo Jehovą. Pamatėme, kad mums patiems yra ko pasimokyti iš tos sesės.“ (Fil 2:3) Šis prižiūrėtojas sekė Jehovos pavyzdžiu. Dievas pažįsta savo tarnus ir žino, ką jiems tenka iškęsti (Iš 3:7). Taigi, kuo geriau vyresnieji savo bendruomenės brolius ir seses pažįsta, tuo veiksmingesnę pagalbą gali jiems suteikti.

12. Kuo naudinga buvo sesei Jip Ji geriau susipažinti su viena sese iš savo bendruomenės?

¹² Būna, kad kokio brolio ar sesės būdas kiek erzina. Tačiau geriau tą bendratikį pažinęs, tikėtina, labiau jį suprasi. Štai Azijoje gyvenanti sesė vardu Jip Ji pasakoja: „Viena mano bendruomenės sesė labai garsiai šnekėdavo ir man tai atrodė labai nemandagu. Tačiau išėjusi su ja į tarnybą sužinojau, kad anksčiau ji padėdavo tėvams turguje prekiauti žuvimi. Kad pritrauktų pirkėjus, jai tekdavo garsiai kalbėti.“ Jip Ji sako: „Išmokau svarbią pamoką: jei noriu brolius ir seses suprasti, turiu geriau juos pažinti.“ Žinoma, kad žmogų geriau pažintum, reikia pastangų.  Tačiau jei klausysime Biblijos paraginimo plačiai atverti savo širdį, imsime pavyzdį iš Jehovos – Dievo, kuris myli „visokius žmones“ (1 Tim 2:3, 4; 2 Kor 6:11–13).

13. Ką, remiantis Pradžios 19:15, 16, darė angelai matydami, kad Lotas delsia, ir kodėl?

¹³ Prisiminkime vieną epizodą iš Loto gyvenimo. Tąkart jis neskubėjo paklusti Jehovos nurodymams. Kaip viskas buvo? Lotą aplankė du angelai ir liepė išvesti savo šeimą iš Sodomos. Jiedu pasakė: „Šitą miestą mes sunaikinsime“ (Pr 19:12, 13). Atėjus rytui, Lotas su namiškiais tebebuvo namuose. Angelai dar sykį paragino juos skubintis iš miesto, bet Lotas vis delsė. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Jehovos paliepimas jam nelabai rūpėjo arba kad jis apskritai nesiruošė niekur eiti. Tačiau Jehova į viską žiūrėjo plačiau, todėl Lotui buvo gailestingas ir jo nepaliko. Paėmę Lotą, jo žmoną ir abi dukteris už rankos, angelai išvedė juos iš miesto. (Perskaityk Pradžios 19:15, 16.)

14. Kodėl Jehova buvo gailestingas Lotui?

¹⁴ Kodėl Jehova buvo gailestingas Lotui? Pasvarstykime. Galimas dalykas, namus palikti jis delsė bijodamas miesto gyventojų. Priežasčių galėjo būti ir daugiau. Ko gero, Lotas buvo girdėjęs apie du karalius, kurie netoli esančiame slėnyje įsmuko į bitumo duobes (Pr 14:8–12). Lotas labai nerimavo ir dėl žmonos su dukterimis. Be to, buvo turtingas ir veikiausiai turėjo gražius ir patogius namus (Pr 13:5, 6). Žinoma, visa tai neturėjo kliudyti Lotui paklausyti Jehovos ir tuoj pat palikti miestą. Tačiau Jehova matė daugiau nei jo neryžtingumą. Dievo akyse Lotas buvo teisus žmogus (2 Pt 2:7, 8).

15. Kodėl nederėtų apie žmogų spręsti vien iš jo elgsenos?

 ¹⁵ Neskubėk spręsti apie žmogų vien iš jo elgsenos – verčiau pasistenk suprasti, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Europoje gyvenanti sesė vardu Veronika pasakoja: „Viena sesė visada atrodė prastos nuotaikos ir šalinosi kitų. Prisibijodavau jos, bet paskui pagalvojau: jei būčiau jos vietoje, man labai reikėtų draugės. Nusprendžiau paklausti, kaip ji jaučiasi. Ir sesė atsivėrė. Dabar kur kas geriau ją suprantu.“

16. Kodėl svarbu melsti Dievą padėti mums būti atjautesniems?

¹⁶ Geriausiai mus supranta Jehova (Pat 15:11). Todėl prašyk jį padėti į kitus žiūrėti jo akimis ir būti atjaučiam. Būtent to meldė sesė vardu Anžela. Jai buvo nelengva sutarti su viena bendratike. „Vos neįkliuvau į spąstus – galėjau imti sesę kritikuoti ir ignoruoti, – sako Anžela. – Paprašiau Jehovą padėti ją suprasti.“ Ar Jehova Anželą išklausė? Sesė pasakoja: „Išėjome drauge į tarnybą, o paskui labai ilgai šnekėjomės. Atidžiai jos klausiausi. Dabar geriau ją suprantu, atjaučiu ir noriu jai padėti.“

17. Ko Jehova iš mūsų tikisi?

¹⁷ Broliai ir sesės nusipelno mūsų atjautos ir supratimo. Kaip Jona, Elijas, Hagara ir Lotas, jie turi įvairių bėdų. Kai kurie kartais patys jų prisišaukia. Tiesą sakant, kiekvienam taip nutinka. Todėl būtų protinga prašyti Jehovą, kad padėtų rodyti kitiems daugiau atjautos (1 Pt 3:8). Esame labai skirtingi, tačiau jei savo Dievo klausysime, stiprinsime ne tik tarpusavio, bet ir visos brolijos vienybę. Tad visada stenkimės savo brolių ir sesių klausytis, juos suprasti ir atjausti.