Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 18

Khiav Kom Mus Txog Tus Ciam Kawg

Khiav Kom Mus Txog Tus Ciam Kawg

“Kuv twb khiav mus txog qhov kawg lawm.”​—2 TIMAUTES 4:7.

ZAJ NKAUJ 129 Thev Mus Txog Thaum Kawg

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Peb txhua tus yuav tsum ua dabtsi?

TUS tubtxib Paulus hais tias txhua tus Khixatia sib tw khiav “kom txog tus ciam tom kawg.” (Henplais 12:1) Yog koj muaj mob lossis lim heev, koj puas xav mus sib tw khiav yog koj twb paub lawm tias yuav nyuaj heev? Tej zaum koj yuav tsis xav. Tiamsis peb txhua tus, tsis hais tus laus, tus hluas, tus muaj zog, lossis tus lim lim heev, yuav tsum ua tiag khiav kom tau txojsia uas Yehauvas npaj tseg rau peb lawm.​—Mathais 24:13.

2. Ua cas Paulus thiaj hais tau cov lus hauv 2 Timautes 4:7, 8?

2 Paulus hais tau li ntawd rau qhov nws twb “khiav mus txog qhov kawg lawm.” (Nyeem 2 Timautes 4:7, 8.) Tiamsis qhov ‘sib tw khiav’ uas Paulus hais no yog dabtsi tiag?

SIB TW KHIAV UA DABTSI?

3. Txojkev sib tw khiav uas Paulus hais txog yog dabtsi?

3 Muaj tej thaud Paulus muab kev sib tw khiav thiab kev ntaus nrig hauv tebchaws Kilis los ua piv txwv qhia. (1 Kauleethaus 9:25-27; 2 Timautes 2:5) Muaj ntau zaus nws muab cov Khixatia lub neej piv rau kev sib tw khiav. (1 Kauleethaus 9:24; Kalatias 2:2; Filipis 2:16) Peb pib peb txojkev ‘sib tw khiav’ thaum peb muab peb lub neej cob rau Yehauvas thiab ua kevcai raus dej. (1 Petus 3:21) Peb khiav txog tus ciam kawg thaum Yehauvas muab txojsia ib txhis tsis kawg rau peb.​—Mathais 25:31-34, 46; 2 Timautes 4:8.

4. Hauv zaj no peb yuav tham txog dabtsi?

4 Cov Khixatia lub neej zoo li kev sib tw khiav li cas? Yeej muaj ntau, tiamsis peb yuav tham txog 3 yam xwb. Yam 1, peb yuav tsum khiav kom yog kev. Yam 2, peb yuav tsum khiav kom txog tus ciam kawg. Thiab yam 3, txawm yuav nyuaj npaum li cas los peb yuav tsum peem kom dhau.

KHIAV KOM YOG KEV

Peb txhua tus yuav tsum coj lub neej raws li ib tug Khixatia (Saib nqi 5-7) *

5. Peb yuav tsum ua peb lub neej zoo li cas thiab vim li cas?

5 Yuav kom cov sib tw khiav tau txais nqi zog, lawv yuav tsum khiav raws nraim txojkev uas luag twb cim tseg lawm. Zoo ib yam li ntawd, yuav kom peb tau txojsia ib txhis tsis kawg, peb yuav tsum ua peb lub neej raws nraim li ib tug Khixatia. (Tes Haujlwm 20:24; 1 Petus 2:21) Tiamsis Xatas thiab cov uas coj li nws tsis xav kom peb ua lub neej li ib tug Khixatia, lawv xav kom peb coj li lawv. (1 Petus 4:4) Lawv thuam peb txojkev ua neej thiab qhuas tias lawv txoj thiaj yog txoj zoo tshaj thiab yog txoj mus rau muaj kev ywj pheej. Tiamsis tsis muaj li lawv hais.​—2 Petus 2:19.

6. Koj kawm tau dabtsi los ntawm Nplai-ees lub neej?

6 Cov uas mus ua lawv lub neej li Xatas lub qab ntuj pom tias txojkev uas lawv taug tsis coj lawv mus tau kev ywj pheej tiamsis tsuas coj lawv mus ua Xatas thiab txojkev ntshaw qhev xwb. (Loos 6:16) Nplai-ees (Brian) hais tias nws niam nws txiv yeej ib txwm cob qhia kom nws ua lub neej li ib tug Khixatia. Tiamsis thaum nws tseem hluas nws xav tias yog nws ua li nkawd hais xyov nws puas yuav muaj kev zoo siab. Nws thiaj mus nrog cov uas ua li Xatas lub qab ntuj ua. Tom qab no Nplai-ees hais tias: “Thaum ntawd kuv tsis paub dabtsi li, qhov uas kuv xav tias yog kev ywj pheej ho coj kuv mus quav yeeb quav tshuaj, quav dej quav cawv, thiab ua lub neej qias vuab tsuab. Tau li ob peb xyoos tom qab ntawd, kuv tseem mus sim tau tej tshuaj uas hajyam phom sij thiab. Kuv qaug ntau yam yeeb tshuaj. . . . Thiab kuv pib muag yeeb muag tshuaj kom kuv thiaj tau siv.” Ntev mus ntev tuaj, Nplai-ees thiaj txiav txim siab los ua nws lub neej raws li Yehauvas tej kevcai. Nws hloov nws lub neej thiab ua kevcai raus dej xyoo 2001. Nimno nws zoo siab heev uas nws ua lub neej raws li ib tug Khixatia lawm. *

7. Raws li Mathais 7:13, 14, muaj 2 txojkev twg rau peb taug?

7 Tseem ceeb heev rau peb taug txojkev uas yog! Xatas tsis xav kom peb taug txojkev me thiab nqaim uas “coj mus txog txojsia.” Nws xav kom peb taug txojkev loj thiab dav uas neeg coob coob taug. Txojkev ntawd yoojyim taug thiab neeg yeej nyiam tshaj, tiamsis txojkev ntawd tsuas yuav coj mus rau kev puam tsuaj xwb. (Nyeem Mathais 7:13, 14. *) Yuav kom peb taug taus txojkev nqaim uas “yuav coj mus tau txojsia” peb yuav tsum mloog Yehauvas lus thiab tso siab plhuav rau nws.

SAIB KEV NTSOOV TSIS TXHOB DAWM DABTSI

Peb yuav tsum saib kev ntsoov thiab tsis txhob ua chaw dawm taw rau lwm tus (Saib nqi 8-12) *

8. Yog tus neeg sib tw khiav ntog, nws ua li cas xwb?

8 Cov uas sib tw khiav yuav tsum saib kev ntsoov lawv thiaj tsis dawm dabtsi. Txawm li ntawd los tej zaum lawv tseem tsuj tau tej qhov zawj hauv kev lossis raug cov sib tw khiav dawm lawv. Yog lawv ntog los lawv yeej sawv tsees rov khiav dua. Lawv lub homphiaj yog khiav kom txog tus ciam kawg thiaj tau nqi zog. Lawv yeej tsis xav txog qhov uas lawv dawm.

9. Yog peb ntog peb yuav tsum ua li cas?

9 Peb txojkev sib tw khiav los peb yuav dawm thiab yuav ntog. Muaj ntau zaus peb hais lus yuam kev lossis peb cov kwvtij nkauj muam ua rau peb tu siab. Peb sawvdaws yog neeg zoo tsis tiav thiab peb khiav hauv txojkev me me nqaim nqaim. Yog li ntawd thiaj muaj tej thaud peb yuav ua siab lwm tus. Paulus hais tias yeej muaj tej thaum peb yuav “ua txhaum rau ib tug.” (Kaulauxais 3:13) Txawm li ntawd los peb yuav tsum tsis txhob pheej xav txog tej uas luag ua txhaum peb tiamsis xav ntsoov txog tus nqi zog xwb. Yog peb ntog, peb yuav tsum sawv ntsees rov khiav dua. Tsis txhob cia kev chim siab thiab kev tu siab ua rau peb tso tseg tsis khiav lawm. Yog peb ua li ntawd ces peb yuav khiav mus tsis txog tus ciam kawg thiab tsis tau nqi zog. Peb tseem yuav ua chaw dawm rau cov uas niaj hnub peem khiav txojkev nqaim thiab.

10. Peb yuav tsum ua li cas peb thiaj tsis ua chaw dawm rau lwm tus?

10 Ib qho uas pab kom peb tsis ua chaw dawm rau peb cov kwvtij nkauj muam yog peb yuav tsum yuav lawv siab thiab yog tias tsis txhaum Vajtswv cai es tsis txhob pheej yuav peb siab xwb. (Loos 14:13, 19-21; 1 Kauleethaus 8:9, 13) Cov neeg sib tw khiav tsuas xav txog lawv tus kheej thiab tsuas xav kom lawv tib leeg yeej xwb, lawv thiaj pheej huas ntej tas zog. Tiamsis peb tsis zoo li lawv, peb tsis sib tw kom peb yeej xwb. (Kalatias 5:26; 6:4) Peb lub homphiaj yog pab kom txhua leej txhua tus khiav mus txog tus ciam kawg thiab tau txojsia nyob mus ib txhis. Yog li ntawd, cia peb ua li Paulus hais no: “Nej tsis txhob xav txog nej xwb, tiamsis nej yuav tsum xav txog lwm tus thiab.”​—Filipis 2:4.

11. Tus neeg sib tw khiav xav ntsoov txog dabtsi xwb, thiab yog vim li cas?

11 Cov neeg uas sib tw khiav tsis yog ntsia ntawm lawv hauv ntej xwb tiamsis ntsia ntsoov tus ciam kawg thiab. Txawm lawv lub qhov muag tsis pom tus ciam kawg los lawv lub siab yeej xav ntsoov txog thaum lawv khiav hla kiag tus ciam kawg thiab tau tus nqi zog, lawv thiaj muaj siab zim khiav.

12. Yehauvas cog lus tias nws yuav muab dabtsi rau peb?

12 Tsis hais cov uas yuav mus saum ntuj lossis yuav nyob hauv vaj kaj siab hauv ntiajteb no, Yehauvas cog lus tias txhua tus uas khiav mus txog tus ciam kawg yuav tau txojsia nyob mus ib txhis. Phau Vajlugkub qhia tias lub neej nyob mus ib txhis yuav zoo npaum li cas. Yog peb xav ntsoov txog lub neej yav tom hauv ntej uas Yehauvas tau npaj tseg rau peb ces peb yuav ua tiag peem khiav kom txog tus ciam kawg.

RAU SIAB NTSO KHIAV TXAWM TIAS TSIS YOOJYIM

Txawm hais tias peb muaj teeb meem ntau yam los peb yuav tsum rau siab ntso sib tw khiav kom tau txojsia (Saib nqi 13-20) *

13. Peb muaj dabtsi uas cov neeg sib tw khiav tsis muaj?

13 Cov neeg Kilis uas sib tw khiav thaum ub, txawm lawv yuav raug mob lossis sab heev los lawv yuav tsum peem tiag. Lawv kawm tau li cas thiab txawj li cas ces tsuas li ntawd xwb, tsis muaj leejtwg pab lawv. Zoo ib yam li cov neeg sib tw khiav ntawd peb los kuj muaj tus qhia peb thiab. Tiamsis thaum peb sib tw khiav, peb muaj Yehauvas txojkev pab. Yehauvas muaj hwjchim thiab muaj zog tshaj, nws yuav pub hwjchim rau peb thiab pab peb thaum peb qaug zog. Yehauvas cog lus tias yog peb tso siab rau nws ces nws yuav cob qhia peb thiab yuav txhawb kom peb ruaj khov.​—1 Petus 5:10.

14. Ob Kauleethaus 12:9, 10 pab tau peb li cas thaum peb ntsib teeb meem?

14 Paulus raug ntau yam teeb meem. Tsis yog tibneeg thuam thiab tsim txom nws xwb, nws tseem “muaj ib qho mob” ua rau nws qaug zog thiab. (2 Kauleethaus 12:7) Tiamsis nws tsis cia tej no ua rau nws tso tseg tsis teev tiam Yehauvas, nws pom tias thaum nws ntsib teeb meem nws yuav tsum tso siab rau Yehauvas. (Nyeem 2 Kauleethaus 12:9, 10.) Vim Paulus zoo li no, txawm nws raug kev sim siab li cas los Yehauvas pab nws txhua nrho.

15. Yog peb xyaum ua li Paulus ces peb yuav ua li cas?

15 Peb los tej zaum kuj yuav raug luag thuam thiab tsim txom vim peb txojkev ntseeg. Tej zaum peb kuj muaj mob muaj nkeeg lossis sab sab lim lim heev thiab. Tiamsis yog peb xyaum ua li Paulus ces thaum peb raug teeb meem, peb tso siab rau Yehauvas tias nws yuav pab peb.

16. Txawm koj laus thiab tsis taus lawm los, koj tseem ua tau dabtsi?

16 Koj puas yog ib tug uas mob ntsuav pw saum txaj lossis zaum hauv lub laub xwb? Lossis puas yog koj hauv caug tshee hnyo lossis qhov muag tsis pom kev zoo lawm? Yog muaj li ntawd, koj puas tseem teev tiam tau Yehauvas nrog cov hluas thiab cov tsis muaj mob? Tau kawg! Muaj coob tus uas laus thiab tsis taus lawm los tseem niaj hnub teev tiam Yehauvas khov kho. Yog lawv xwb ces lawv yeej ua tsis tau, tiamsis lawv cia Yehauvas txhawb lawv lub zog. Lawv mloog tej kev sib txoos hauv xov tooj lossis saib cov kev sib txoos uas twb muab kaw cia lawm. Thiab lawv tshaj tawm rau cov kws kho mob, cov ua haujlwm hauv tsev kho mob, thiab lawv cov txheeb ze.

17. Yehauvas xav li cas rau cov uas ua tsis taus lawm?

17 Txawm koj ua tsis tau li koj lub siab xav rau Yehauvas lawm los, tsis txhob tu siab thiab tsis txhob xav tias koj yuav peem tsis tau mus txog thaum kawg. Yehauvas hlub koj vim koj txojkev ntseeg thiab tej uas koj twb ua rau nws lawm. Nimno koj hajyam cheem tsum Yehauvas thiab nws yuav tsis tso koj tseg. (Phau Ntawv Nkauj 9:10) Nws hajyam yuav nyob ze koj. Ib tug muam uas muaj mob hais tias: “Thaum kuv muaj mob zuj zus, kuv pom tias kuv tsis tshua tau nrog neeg tham npaum li qub lawm. Tiamsis kuv paub tias txawm kuv tshaj tawm tau me me xwb los Yehauvas yeej zoo siab. Qhov no ua rau kuv zoo siab heev.” Thaum koj qaug zog, nco ntsoov tias Yehauvas nrog nraim koj. Xav txog Paulus tus qauv thiab nws cov lus txhawb zog. Nws hais tias: “Txawm yog kuv qaug zog . . . los kuv yeej zoo siab, rau qhov thaum kuv qaug zog thaum ntawd kuv yuav muaj zog.”​—2 Kauleethaus 12:10.

18. Yehauvas cov tub qhe ib txhia ntsib tej teeb meem li cas?

18 Ib txhia uas khiav kom tau txojsia kuj ntsib lwm yam teeb meem thiab. Xws li ib co muaj kev nyuaj siab thiab kev txhawj xeeb. Vim li cas thiaj nyuaj ua luaj rau Yehauvas cov tub qhe uas muaj kev nyuaj siab thiab kev txhawj xeeb? Rau qhov tus ntawd tsis zoo li tus uas muaj mob zaum hauv laub lossis tus uas tu tes tu taw uas neeg pom thiab pab tau. Tsis muaj leejtwg paub leejtwg pom tus uas muaj kev nyuaj siab ntxhov plawv lossis muaj tus mob puas hlwb rau qhov ntxim li lawv zoo neej hlo. Nws tej teeb meem yeej loj ib yam li tus uas tu tes tu taw thiab, tiamsis vim lwm tus tsis pom nws qhov teeb meem thiaj tsis muaj neeg hlub thiab pab nws li tsim nyog tau.

19. Peb kawm tau li cas los ntawm Mefinpauses tus qauv?

19 Yog koj ua tsis tau li luag tej thiab xav tias luag xav yuam kev rau koj lawm, tej zaum Mefinpauses tus qauv yuav txhawb tau koj lub zog. (2 Xamuyees 4:4) Mefinpauses ua tsis tau li luag tej vim nws sav ceg, thiab Vajntxwv Daviv tseem to taub yuam kev txog nws thiab ua tsis ncaj rau nws. Tej teeb meem uas nws muaj no tsis yog tim nws. Txawm li ntawd los nws tsis cia tej no ua kev chawj chim rau nws. Nws txaus siab rau tej yam zoo uas nws muaj. Nws ris Daviv txiaj ntsig rau tej uas Daviv ua zoo rau nws yav tas los. (2 Xamuyees 9:6-10) Thaum Daviv to taub yuam kev txog Mefinpauses, Mefinpauses ua zoo xav seb yog vim li cas tiag. Nws tsis cia tej uas Daviv ua yuam kev ua rau nws chim siab thiab nws tsis chim rau Yehauvas. Nws tsuas xav seb nws yuav pab tus vajntxwv uas Yehauvas xaiv tsa li cas xwb. (2 Xamuyees 16:1-4; 19:24-30) Yehauvas thiaj muab Mefinpauses tus qauv zoo sau cia rau hauv phau Vajlugkub rau peb xyaum.​—Loos 15:4.

20. Ua li cas rau ib txhia kwvtij nkauj muam vim lawv muaj kev txhawj xeeb, tiamsis lawv tso siab tau li cas?

20 Ib txhia kwvtij nkauj muam, lawv tej kev txhawj xeeb ua rau lawv ntshai thiab txaj muag thaum muaj neeg coob coob tuaj ua ke. Txawm li ntawd los lawv tseem mus koom tej kev sib txoos thiab tej rooj sib txoos tsis tu ncua. Lawv txaj muag nrog neeg tham tiamsis lawv tseem niaj hnub mus tshaj tawm. Yog koj zoo li no nco ntsoov tias tsis yog koj ib leeg xwb, muaj coob tus zoo li koj thiab. Qhov uas koj rau siab ntso teev tiam Yehauvas qhia tias Yehauvas foom koob hmoov rau koj thiab pub dag zog rau koj. * (Filipis 4:6, 7; 1 Petus 5:7) Yog koj ua tsis tau li luag tej lossis muaj kev nyuaj siab ntxhov plawv ntau yam los koj twb ua npaum li koj ua tau rau Yehauvas lawm ces tso siab tias Yehauvas yeej txaus siab heev rau koj.

21. Yehauvas yuav pab peb txhua tus ua dabtsi?

21 Kev sib tw khiav thiab peb txojkev sib tw khiav uas Paulus hais txog sib txawv li cas? Cov neeg uas sib tw khiav tsuas muaj ib tug yeej xwb. Tiamsis cov Khixatia uas khiav mus txog tus ciam kawg puavleej tau txojsia ib txhis tsis kawg. (Yauhas 3:16) Cov neeg sib tw khiav tsuas yog cov uas khov thiab tsis muaj mob lawv thiaj khiav taus xwb. Tiamsis cov Khixatia coob tus tsis khov thiab tsis taus lawm los tseem ua tiag peem. (2 Kauleethaus 4:16) Yehauvas yuav pab kom peb txhua tus khiav mus txog tus ciam kawg!

ZAJ NKAUJ 144 Nco Ntsuj Ntsoov Vajtswv Tej Lus Cog Cia!

^ nqe 5 Yehauvas cov tub qhe niaj hnub nimno ntsib ntau yam kev nyuaj siab vim lawv laus lossis vim lawv muaj mob muaj nkeeg lawv thiaj tsis taus. Thiab muaj tej thaum peb sawvdaws yeej sab sab lim lim. Hais txog sib tw khiav ces peb yeej xav tias peb yuav khiav tsis taus. Hauv zaj no peb yuav tham tias yog peb peem kam tiag peb sawvdaws yeej yuav khiav taus thiab yuav tau txojsia li tus tubtxib Paulus hais.

^ nqe 6 Mus saib zaj “Vajlugkub Kho Tau Lub Neej” ua lus Askiv hauv Phau Tsom Faj lub 1 Hlis tim 1 xyoo 2013.

^ nqe 7 Mathais 7:13, 14 (TT ): “Nej yuav tsum nkag lub qhov rooj nqaim mus, rau qhov lub qhov rooj dav thiab txoj niag kev loj coj mus txog kev puam tsuaj, mas cov uas nkag lub qhov rooj ntawd muaj coob coob. Lub qhov rooj nqaim thiab txojkev me uas coj mus txog txojsia, mas cov uas nrhiav tau kuj muaj tsawg heev.”

^ nqe 20 Yog xav paub ntxiv txog kev pab rau cov uas muaj kev txhawj xeeb thiab txog cov uas twb kov yeej lawv tej kev txhawj xeeb lawm, mus saib JW Tshooj TV rau lub 5 Hlis xyoo 2019 ua lus Askiv hauv jw.org®. Mus rau PEB TEJ NTAUB NTAWV > JW Tshooj TV.

^ nqe 64 COV DUAB: Qhov uas tus kwvtij laus no rau siab ntso mus tshaj tawm pab nws ua tau ib tug Khixatia ruaj khov.

^ nqe 66 COV DUAB: Peb yuav ua chaw dawm rau lwm tus yog peb pheej yuam kom lwm tus haus cawv lossis peb pheej haus tsis paub tso tseg.

^ nqe 68 COV DUAB: Txawm pw tom tsev kho mob xwb los, tus kwvtij tseem tshaj txoj xov zoo rau tus kws kho mob. Nws tsis tso tseg cov Khixatia txojkev sib tw khiav.