1. Ką visi privalome daryti?

AR RYŽTUMEISI dalyvauti bėgimo varžybose, jei nesveikuotum ar būtum pavargęs? Suprasdamas, kad bus sunku, ko gero, nesiryžtum. Tačiau apaštalas Paulius visus krikščionis ragino stoti į ypatingų lenktynių trasą (Hbr 12:1). Mes visi – jauni ir vyresni, tvirti ir nelabai – privalome tose lenktynėse bėgti ištvermingai, iki pat finišo, kad gautume Jehovos pažadėtą apdovanojimą (Mt 24:13).

2. Kodėl, remiantis 2 Timotiejui 4:7, 8, apaštalas Paulius galėjo raginti krikščionis bėgti lenktynėse?

² Apaštalas Paulius lenktynių finišą pasiekė, todėl turėjo moralinę teisę raginti jose bėgti ir kitus. (Perskaityk 2 Timotiejui 4:7, 8.) Apie kokias lenktynes jis kalbėjo?

3. Apie kokias lenktynes kalbėjo apaštalas Paulius?

³ Kad pamokytų bendratikius ko nors svarbaus, Paulius kartais remdavosi pavyzdžiais iš senovės Graikijoje rengiamų žaidynių (1 Kor 9:25–27; 2 Tim 2:5). Krikščionio gyvenimą jis ne sykį palygino su bėgimo varžybomis (1 Kor 9:24; Gal 2:2, išnaša; Fil 2:16). Žmogus jose pradeda bėgti, kai paaukoja gyvenimą Jehovai ir pasikrikštija (1 Pt 3:21). Kirsti finišo liniją jam reiškia gauti iš Jehovos apdovanojimą – amžiną gyvenimą (Mt 25:31–34, 46; 2 Tim 4:8).

4. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

 ⁴ Krikščionio gyvenimas kai kuriais atžvilgiais panašus į ilgo nuotolio bėgimo lenktynes. Pakalbėkime apie tris tokius panašumus. Lenktynių dalyvis turi: 1) bėgti nurodytu keliu, 2) susitelkti į tai, kaip pasieks finišą, ir 3) įveikti visas kelyje pasitaikančias kliūtis.

5. Kokio kelio svarbu laikytis ir kodėl?

⁵ Kad laimėtų apdovanojimą, bėgikai turi bėgti varžybų organizatorių nužymėta trasa. Panašiai ir su mumis: jei norime laimėti amžiną gyvenimą, turime laikytis krikščionims nurodyto kelio (Apd 20:24; 1 Pt 2:21). Tačiau Šėtonas ir visi, kas jam paklūsta, nori, kad rinktumės kitą kelią – bėgtume kartu su jais (1 Pt 4:4). Jie šaiposi iš mūsų ir tvirtina, kad jų kelias veda į laisvę ir dėl to yra pranašesnis. Bet mes žinome, kad tai netiesa (2 Pt 2:19).

6. Ko galime pasimokyti iš karčios Brajano patirties?

⁶ Visi, kas „bėga“ drauge su nedorais žmonėmis, greit supranta, kad pasirinko kelią, vedantį ne į laisvę, o į vergystę (Rom 6:16). Štai kaip buvo su Brajanu. Tėvai skatino jį tarnauti Dievui. Deja, paauglystėje Brajanui ėmė atrodyti, kad laimingas bus gyvendamas kitaip. Jis nusprendė, kad jam pakeliui su tais, kurie gyvena pagal Šėtono valdomo pasaulio normas. Brajanas pasakoja: „Tada nė nenumaniau, kad vadinamoji laisvė, kurios taip troškau, įvilios mane į priklausomybių žabangus. [...] Po kiek laiko jau vartojau kvaišalus, alkoholį, gyvenau palaidai. Keletą metų vartojau vis stipresnius narkotikus ir tapau nuo jų priklausomas. [...] Toks gyvenimo būdas privedė ir prie prekybos narkotikais.“ Laimei, Brajanas atsitokėjo. Jis nusprendė grįžti pas Jehovą ir 2001 metais pasikrikštijo. Eidamas krikščionio keliu Brajanas yra iš tikro laimingas. *

7. Apie kokius du kelius rašoma Mato 7:13, 14?

⁷ Kaip tad svarbu pasirinkti teisingai! Piktasis norėtų, kad siaurą kelią, vedantį į gyvenimą, paliktume ir pasuktume į erdvųjį – tą, kuriuo eina  daugelis žmonių. Pastaruoju keliauti paprasčiau, tačiau jis veda į pražūtį. (Perskaityk Mato 7:13, 14.) Kad iš teisingojo kelio neišsuktume, turime kliautis Jehovos vadovavimu ir pagalba.

8. Ką daro bėgikas, jei pargriūva?

⁸ Ilgo nuotolio bėgimo varžybų dalyvis žiūri po kojomis, kad nepargriūtų. Tačiau būna, kad netyčia jį kliudo kitas bėgikas arba koja pataiko į kokią duobę. Jei bėgikas pargriūva, jis iškart stojasi ir bėga toliau. Jam nesvarbu, kodėl pargriuvo, – jis galvoja apie tai, kaip kirs finišo liniją, ir apie išsvajotą apdovanojimą.

9. Jei suklupome, ką turėtume daryti?

⁹ Bėgdami krikščionio keliu, galimas dalykas, ne kartą suklumpame. Gal, pavyzdžiui, ką ne taip pasakome ar padarome, o gal kitas brolis ar sesė mus kaip nors užgauna. Stebėtis tuo nereikėtų. Visi esame netobuli, į gyvenimą bėgame gana siauru keliu, todėl ir pasitaiko susidūrimų. Apaštalas Paulius sakė, kad kartais turėsime „skundą prieš kitą“ (Kol 3:13). Bet nesusitelkime į tai, verčiau galvokime apie apdovanojimą. Suklupę iškart stokimės ir bėkime toliau. Jei apmaudausime ir nesikelsime, finišo nepasieksime ir apdovanojimo negausime. Maža to, galime tapti kliūtimi kitiems bėgikams. O jiems bėgti siauruoju keliu ir taip nelengva.

10. Ką daryti, kad netaptume kliūtimi kitiems?

¹⁰ Kad netaptume kliūtimi kitiems, derėtų, taip sakant, duoti kelią – kai tik įmanoma, nusileisti ir nereikalauti savo teisių (Rom 14:13, 19–21; 1 Kor 8:9, 13). Šiuo atžvilgiu mes skiriamės nuo sportininkų. Šie tarpusavyje rungtyniauja ir kiekvienas kovoja už save. Pirmiausia jie galvoja apie tai, kaip laimėti, todėl kartais mėgina nustumti kitus nuo bėgimo tako, kad prasiveržtų priekin. O štai mes vieni su kitais nerungtyniaujame  (Gal 5:26; 6:4). Trokštame, kad kuo daugiau lenktynių dalyvių drauge su mumis kirstų finišo liniją ir gautų apdovanojimą – amžiną gyvenimą. Klausome apaštalo Pauliaus paraginimo: „Rūpinkitės ne vien savimi, bet ir kitais“ (Fil 2:4).

11. Į ką bėgikas sutelkia savo mintis ir kodėl?

¹¹ Bėgikai žiūri ne vien į tai, kas po kojomis, bet ir galvoja, kaip kirs finišo liniją. Jei tos linijos nemato, įsivaizduoja, kaip ją kerta ir gauna prizą. Apie tai galvodami jie įgauna jėgų.

12. Kokį apdovanojimą Jehova žada kiekvienam savo tarnui?

¹² Savo tarnus, atbėgusius iki finišo, Jehova apdovanos – vieniems suteiks amžiną gyvenimą danguje, kitiems – žemėje. Apie tą apdovanojimą daugiau sužinome skaitydami Bibliją, todėl galime įsivaizduoti, koks nuostabus bus mūsų gyvenimas. Mąstykime apie tą ateitį. Tada, jei ir sukluptume, turėsime jėgų atsikelti ir ištvermingai bėgti toliau.

13. Kodėl mums, bėgantiems keliu į gyvenimą, lengviau nei kitiems?

¹³ Bėgikams reikia ištvermės, nes pavargsta, dažnai jaučia raumenų skausmą. Ar įveiks ilgą distanciją, priklauso nuo to, kiek treniravosi ir kiek turi jėgų. Kad ištvermingai bėgtume keliu į gyvenimą, mes irgi treniruojamės. Bet mums lengviau nei aniems – galime vis pasisemti jėgų iš neišsenkančios energijos šaltinio, Jehovos. Jeigu savo Dievu kliaujamės, jis mus išlavins ir sustiprins (1 Pt 5:10).

14. Kas, remiantis 2 Korintiečiams 12:9, 10, padeda mums ištverti sunkumus?

¹⁴ Apaštalui Pauliui irgi reikėjo daug ištvermės. Jis buvo įžeidinėjamas, persekiojamas, kartais jausdavosi bejėgis, be to, kentė „dyglį kūne“ (2 Kor 12:7). Tačiau apaštalas nepasidavė – nelengvomis aplinkybėmis mokėsi kliautis Jehova. (Perskaityk 2 Korintiečiams 12:9, 10.) Jehova džiaugėsi tokiu Pauliaus nusistatymu, dėl to padėjo atlaikyti visus išmėginimus.

15. Kuo galime būti tikri, jei, kaip Paulius, kliausimės Jehova?

¹⁵ Mus irgi įžeidinėja ir persekioja dėl tikėjimo. Kai kurie turi sveikatos problemų ar nuolat jaučia nuovargį. Jeigu, kaip ir Paulius, mokysimės kliautis Jehova, pamatysime – jis padės sunkumus pakelti.

16. Kaip tu, būdamas ligotas, gali įgauti stiprybės iš Jehovos?

¹⁶ Gal liga ar negalia prikaustė tave prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio? Gal skauda kelius ar silpsta akys? Jei taip, galbūt manai, kad „bėgti“ drauge su jaunais ir kupinais jėgų bėgikais tau neįmanoma. Bet ar tikrai neįmanoma? Keliu į gyvenimą „bėga“ daug vyresnio amžiaus ir ligotų mūsų bendratikių. Žinoma, jiems tai pavyksta tik su Dievo pagalba. Jėgų iš Jehovos tie broliai ir sesės semiasi klausydami sueigų programos telefonu ar internetu, o prie evangelizacijos darbo prisideda tiesą liudydami gydytojams, slaugytojams ir giminaičiams.

17. Kuo gali neabejoti krikščionys, turintys rimtų sveikatos problemų?

¹⁷ Nemanyk, kad dėl silpnos sveikatos  nesi pajėgus atbėgti iki finišo. Jehova myli tave, nes ištvermingai laikaisi tikėjimo. Dabar tau kaip niekad reikia jo pagalbos. Ir jos tikrai sulauksi – Dievas visada bus šalia (Ps 9:10). Štai ką sako mūsų sesė, turinti ne vieną sveikatos problemą: „Mano būklei vis blogėjant, galimybių dalytis tiesa su kitais mažai beturiu. Ne ką benuveikiu, bet žinau, kad Jehova tuo džiaugiasi, todėl esu laiminga.“ Kai esi nusiminęs, nepamiršk: Jehova yra šalia. Prisimink apaštalą Paulių ir apmąstyk jo žodžius: „Džiaugiuosi silpnumu [...], mat būdamas silpnas esu galingas“ (2 Kor 12:10).

18. Dėl ko kai kuriems ypač sunku?

¹⁸ Bėgti keliu į gyvenimą gali būti sunku dėl asmeninių aplinkybių, apie kurias kiti nežino. Kai kuriuos mūsų bendratikius vargina depresija ar nuolatinis nerimas. Kodėl galima sakyti, kad tiems brangiems broliams ir sesėms ypač sunku? Pagalvokime: kai žmogus susilaužo ranką ar yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, kiti tai mato ir galbūt imasi kaip nors padėti. O psichologinės ar emocinės problemos ne visada matomos, todėl žmogui atjautos iš kitų sulaukti sunkiau. Nors jo skausmas ne ką mažesnis nei žmogaus, susilaužiusio ranką, kartais jį tenka kęsti vienam.

19. Ko galime pasimokyti iš Mefi Bošeto?

¹⁹ Jei esi silpnos sveikatos ir niekas nežino, kaip jautiesi, galbūt tave padrąsins Mefi Bošeto pavyzdys (2 Sam 4:4). Dar vaikystėje ne dėl savo kaltės Mefi Bošetas tapo luošas. Lyg to būtų maža, karalius Dovydas, patikėjęs melagingomis kalbomis, neteisingai su juo pasielgė. Tačiau Mefi Bošetas buvo dėkingos širdies žmogus ir nepasidavė apmaudui; jis vertino, ką Dovydas praeityje buvo dėl jo padaręs (2 Sam 9:6–10). Į susiklosčiusias aplinkybes Mefi Bošetas žiūrėjo plačiai – nejautė kartėlio ir nekaltino Jehovos už tai, kad Dovydas jį nuskriaudė. Svarbiausia jam buvo remti Dievo išrinktą karalių (2 Sam 16:1–4; 19:24–30). Mefi Bošeto pavyzdys išties įsimintinas ir Jehova norėjo, kad visi iš jo pasimokytume (Rom 15:4).

20. Kaip nuolatinis nerimas veikia kai kurių bendratikių kasdienį gyvenimą ir kuo jie gali neabejoti?

²⁰ Kai kuriuos brolius ir seses vargina nuolatinis nerimas, jiems nejauku  ir nedrąsu bendrauti su kitais žmonėmis. Minioje tokiems bendratikiams būti sunku, tačiau jie vis tiek dalyvauja bendruomenės sueigose, suvažiavimuose ir kongresuose. Tie broliai ir sesės skelbia žmonėms gerąją naujieną, nors kalbėtis su nepažįstamais jiems nelengva. Jei ir tu jauti nuolatinę įtampą, atsimink: Jehova tavo nuoširdžias pastangas vertina. Jis laimina tave ir duoda jėgų, antraip vienas su savo nerimu kovoti nesugebėtum (Fil 4:6, 7; 1 Pt 5:7). * Jeigu varginamas fizinių ar emocinių sveikatos problemų ištvermingai tarnauji Jehovai, būk tikras, kad jis tavimi džiaugiasi.

21. Ką Jehovos padedami pasieksime?

²¹ Kaip jau kalbėjome šiame straipsnyje, tarp sportinių lenktynių ir lenktynių, kuriose bėga krikščionys, yra skirtumų. Sportines lenktynes laimi ir apdovanojimą gauna tik vienas finišo liniją kirtęs dalyvis. O iki finišo atbėgę krikščionys apdovanojimą – amžiną gyvenimą – gaus visi (Jn 3:16). Be to, kad pasiektų pergalę, sportininkai turi būti fiziškai stiprūs, o mes atbėgti iki finišo galime net ir būdami silpni (2 Kor 4:16). Tad Jehovos padedami bėkime ištvermingai ir lenktynes laimėsime!