1. Ką Jėzus kalbėjo apie dvasinius turtus?

KOKIUS dalykus Dievo tarnai vertina labiausiai? Tokius, kurių akimis nepamatysi. Štai Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo apie dvasinius turtus – kad jie kur kas vertingesni už materialines gėrybes. Ir dar pasakė: „Kur tavo turtas, ten bus ir tavo širdis“ (Mt 6:19–21). Žmogus paprastai siekia to, kas jam turi didžiausią vertę. Todėl mes, krikščionys, kraunamės turtą danguje – stengiamės pelnyti Dievo akyse gerą vardą. Šito turto, anot Jėzaus, niekas negali nei pavogti, nei sunaikinti.

2. a) Į ką sutelkti žvilgsnį apaštalas Paulius ragina 2 Korintiečiams 4:17, 18? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

² Apaštalas Paulius ragino krikščionis sutelkti žvilgsnį „į tai, kas neregima“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 4:17, 18.) Nors daugelį tų neregimų dalykų išvysime tik naujajame pasaulyje, kai kuriais galime džiaugtis jau dabar. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie draugystę su Dievu, apie maldą, šventosios dvasios paramą, taip pat Jehovos, Jėzaus ir angelų pagalbą tarnyboje. Dar aptarsime, kas liudys, kad Jehovai už visa tai esame labai dėkingi.

3. a) Kokį turtą turėtume saugoti labiausiai? b) Iš kur žinome, kad netobuli žmonės gali būti Dievo draugais?

³ Nėra nieko brangesnio už draugystę su Jehova (Ps 25:14). Bet ar Dievas, būdamas šventas, nuodėmingus  žmones gali laikyti draugais? Gali, nes Jėzaus išperkamoji auka „naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1:29). Draugais Jehova galėjo pripažinti net ir tuos, kurie gyveno dar iki Kristui ateinant į žemę. Jis iš anksto žinojo, kad Sūnus bus jam ištikimas ir išgelbės žmoniją iš nuodėmės gniaužtų (Rom 3:25).

4. Kokius senovėje gyvenusius vyrus Jehova laikė savo draugais?

⁴ Prisiminkime keletą senovėje gyvenusių žmonių, kuriuos Jehova laikė savo draugais. Vienas iš jų – Abraomas. Praėjus daugiau kaip tūkstančiui metų po jo mirties Dievas pavadino jį savo draugu (Iz 41:8). Šis tvirto tikėjimo vyras iki šiol yra gyvas Jehovos atmintyje (Lk 20:37, 38). Draugu Dievas laikė ir Jobą. Visiems angelams girdint apie jį pasakė: „Jis doras, teisus, dievobaimingas žmogus, besišalinantis to, kas bloga“ (Job 1:6–8). Dar vienas ištikimas Jehovos tarnas, Danielius, apie 80 metų tarnavo svetimame krašte. Angelai net tris kartus pranašą patikino, kad jis yra Dievui brangus (Dan 9:23; 10:11, 19). Neabejokime, Jehova labai laukia dienos, kai savo mylimus draugus prikels iš mirties (Job 14:15).

5. Ko reikia, kad galėtume būti Jehovos draugais?

⁵ O ar daug žmonių šiandien džiaugiasi draugyste su Dievu? Jų yra milijonai. Žinodami, kad artimais draugais Jehova laiko doruosius, jie stengiasi gyventi taip, kaip jam patinka (Pat 3:32). Be to, jie supranta, kad artimo ryšio su Jehova turėti neįmanoma be tikėjimo jo Sūnaus aukos galia išpirkti nuodėmes. Jei žmogus tokį tikėjimą turi, jam atsiveria galimybė paaukoti savo gyvenimą Jehovai ir pasikrikštyti. Žengęs šiuos du svarbius žingsnius, jis tampa paties Aukščiausiojo draugu.

6. Kokią nuostatą turi Dievo draugai?

⁶ Išties, draugystė su Dievu yra didžiulis turtas. Tą suprasdami Abraomas ir Jobas ištikimai tarnavo Dievui visą gyvenimą – gerokai per šimtą metų. Mes irgi būkime pasiryžę ištikimai tarnauti Jehovai visą savo gyvenimą. Be to, kaip ir pranašas Danielius, draugystę su Jehova branginkime labiau už gyvybę (Dan 6:7, 10, 16, 22). Jehova padės ištverti visus sunkumus, kad mūsų ryšys su juo išliktų stiprus (Fil 4:13).

7. a) Kieno maldų, remiantis Patarlių 15:8, Jehova klausosi? b) Kaip Dievas į mūsų maldas atsako?

⁷ Labai dėkingi Jehovai esame ir už tai, kad galime jam melstis. Antai artimi draugai vienas su kitu dalijasi mintimis ir jausmais. Apie mus ir Jehovą galima pasakyti tą patį. Dievas savo mintis ir jausmus mums atskleidžia savo Žodyje. O mes savo širdį jam atveriame melsdamiesi. Mūsų maldų Jehova mielai klausosi. Ir ne tik klausosi – į jas ir atsako. (Perskaityk Patarlių 15:8.) Atsakymo, tiesa, ne visada sulaukiame greitai – galbūt tenka jo melsti ilgai ir ne kartą. Be to, Dievas nebūtinai padaro tai, ko prašome. Pavyzdžiui, nebūtinai išvaduoja iš mėginimo, tačiau visada suteikia  išminties ir jėgų ištverti (1 Kor 10:13). Galime neabejoti: Dievas į mūsų maldas atsako pačiu tinkamiausiu metu ir pačiu geriausiu būdu.

8. Kas liudys, kad vertiname Jehovos suteiktą galimybę melstis?

⁸ Kas liudys, kad esame dėkingi Jehovai už maldos dovaną? Klausykime paraginimo: „Nuolatos melskitės“ (1 Tes 5:17). Tai, suprantama, nėra prievolė – kiekvienas turime valios laisvę. Jei galimybę melstis vertinsime, su Dievu norėsime kalbėtis kasdien ir ne kartą (Rom 12:12). Mūsų maldos bus kupinos padėkos ir gyriaus žodžių (Ps 145:2, 3).

9. Ką vienas brolis sako apie maldą ir ką ji reiškia tau?

⁹ Bėgant metams Jehova atsakė į daugybę mūsų maldų. Be abejo, dėl to jaučiame jam dar didesnį dėkingumą. Štai mūsų brolis vardu Krisas, visalaikėje tarnyboje praleidęs jau 47 metus, sako: „Prabudęs anksti ryte iškart noriu pasimelsti Jehovai. Gera su juo kalbėtis, kai rasos lašeliuose suspindi pirmieji saulės spinduliai. Tada pati širdis skatina dėkoti jam už visas dovanas. Žinoma, ir už galimybę jam melstis. Pasimeldžiu ir dienai pasibaigus. Tada ramus einu miegoti.“

10. Kodėl vertiname Dievo dvasios pagalbą?

¹⁰ Dėkingi Jehovai esame ir už jo dvasios paramą. Jėzus ragino šventosios dvasios prašyti (Lk 11:9, 13). Kai Jehova jos suteikia, įgauname „neįprastai didelės galios“ (2 Kor 4:7; Apd 1:8). Dievo dvasios sustiprinti pajėgiame ištverti tikėjimo išmėginimus.

11. Kaip mums padeda šventoji dvasia?

¹¹ Šventoji dvasia padeda mums tarnyboje. Ji, pavyzdžiui, ugdo mūsų  gabumus ir talentus, kad gebėtume atlikti pavestas užduotis. Nuolankiai pripažįstame, kad sėkmė tarnyboje – ne mūsų nuopelnas, o Dievo dvasios veikmės rezultatas.

12. Ko, kaip rašoma Psalmyno 139:23, 24, galime melsti?

¹² Kas liudys, kad vertiname šventosios dvasios pagalbą? Melskime Dievą, kad dvasia padėtų įžvelgti, ar nereikėtų taisyti savo mąstymo, ar širdyje neatsirado nederamų troškimų. (Perskaityk Psalmyno 139:23, 24.) Jehova į tokius prašymus tikrai atsakys – duos suprasti, kas negerai. Kai jau žinosime, kokių minčių ar troškimų turime atsikratyti, melskime Dievą, kad dvasia padėtų su jais kovoti. Taip parodysime Jehovai savo tvirtą nusistatymą daryti viską, kad neprarastume jo malonės ir dvasios pagalbos (Ef 4:30).

13. Kas stiprina dėkingumą Jehovai už šventosios dvasios pagalbą?

¹³ Dėkingumas Jehovai už šventosios dvasios paramą stiprės, jei mąstysime apie tai, kiek daug su jos pagalba nuveikiama evangelizacijos darbe. Prieš pakildamas į dangų Jėzus savo mokiniams pasakė: „Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios ir būsite mano liudytojai [...] iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Šiandien šie žodžiai akivaizdžiai pildosi. Dievo dvasiai galingai veikiant, visame pasaulyje Jehovos tarnais tapo jau maždaug aštuoni su puse milijono žmonių. Jie, galima sakyti, gyvena tikrame rojuje, nes Dievo šventoji dvasia padeda jiems ugdytis meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, maloningumą, gerumą, tikėjimą, romumą ir susivaldymą – dorybes, kurios Biblijoje vadinamos „dvasios vaisiumi“ (Gal 5:22, 23).  Kokie esame dėkingi Jehovai už šventosios dvasios pagalbą!

14. Kas mums padeda evangelizacijos darbe?

¹⁴ Mums didžiulė garbė bendradarbiauti su Jehova, jo Sūnumi ir angelais evangelizacijos darbe (2 Kor 6:1). Apaštalas Paulius apie save ir tarnybos draugus pasakė: „Esame Dievo bendradarbiai“ (1 Kor 3:9). O iš kur žinome, kad esame ir Jėzaus bendradarbiai? Davęs savo sekėjams priesaką eiti ir daryti visų tautų žmones jo mokiniais, jis patikino juos: „Aš būsiu su jumis“ (Mt 28:19, 20). Pagalbos sulaukiame ir iš angelų. Evangelizacijos darbe tos dvasinės būtybės mus lydi, vadovauja ir padeda (Apr 14:6).

15. Ką suprantame iš Biblijos pasakojimo apie Lidiją?

¹⁵ Ką, turėdami šitokią galingą pagalbą, gebame nuveikti? Mūsų skelbiamą žinią Jėzus prilygino sėklai. Kai kurios sėklos krinta į gerą žemę – imlią širdį – ir sudygsta (Mt 13:18, 23). Kieno dėka tiesos sėkla sudygsta ir duoda vaisių? Kokie žmonės tampa Kristaus sekėjais? Jėzus paaiškino: „Joks žmogus negali ateiti pas mane, jeigu mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia“ (Jn 6:44). Štai pavyzdys iš Biblijos. Sykį apaštalas Paulius gerąją naujieną liudijo grupelei moterų, susirinkusių prie Filipų miesto. Atkreipkime dėmesį, kas Biblijoje rašoma apie vieną iš jų, Lidiją: „Jehova atvėrė jos širdį, ir ji įsiklausė į tai, ką Paulius kalbėjo“ (Apd 16:13–15). Kaip kadaise Lidiją, Jehova prie savęs šiais laikais patraukia daugybę žmonių.

16. Kam turėtume atiduoti garbę už tai, kad tarnyboje pasiekiame gerų rezultatų?

¹⁶ Apaštalas Paulius irgi pabrėžė, kad sėkmė tarnyboje priklauso nuo Jehovos. Korinto bendruomenei jis rašė: „Aš pasodinau, Apolas laistė, bet augino Dievas. Taigi ne sodintojas ką reiškia, ne laistytojas, o Dievas – tas, kuris augina“ (1 Kor 3:6, 7). Sekime Pauliaus pavyzdžiu: jei tarnyboje pasiekiame gerų rezultatų, garbę už tai atiduokime Jehovai.

17. Kas rodys, kad branginame garbę darbuotis su Jehova, Jėzumi ir angelais?

¹⁷ Kas rodys, kad branginame garbę darbuotis drauge su Jehova, Jėzumi ir angelais? Kiekviena tinkama proga dalykimės gerąja naujiena su kitais. Tą galime daryti įvairiopai, pavyzdžiui, tarnyboje „viešai ir po namus“ (Apd 20:20). Daug kam patinka tiesą liudyti ir neoficialiai. Draugiškai pasisveikinę, jie mėgina užmegzti su žmogumi pokalbį ir, jeigu šis linkęs bendrauti, taktiškai prieina prie kokios dvasinės temos.

18, 19. a) Ką reiškia laistyti tiesos sėklas? b) Prašom pateikti pavyzdį, kaip, Jehovos padedamas, pasikeitė vienas Biblijos studijuotojas.

¹⁸ Evangelizacijos darbe tiesos sėklas ne tik sėjame, bet ir laistome. Jeigu pašnekovas susidomi, stengiamės jį kuo greičiau aplankyti arba prašome tą padaryti kito bendratikio, – viliamės, kad žmogus panorės studijuoti Bibliją. Kai tos studijos prasideda  ir studijuotojas, Jehovos padedamas, po truputį ima keisti mąstyseną, labai džiaugiamės.

¹⁹ Štai pavyzdys iš Pietų Afrikos. Vienas žynys, vertęsis gydymu, pradėjo studijuoti Bibliją ir studijos jam labai patiko. Tačiau jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl Biblijoje draudžiama ieškoti kontakto su protėvių dvasiomis (Įst 18:10–12). Laikui bėgant vyro požiūris pasikeitė. Nors žinojo, kad praras pragyvenimo šaltinį, jis nustojo žyniauti. Šiandien šis buvęs žynys, jau šešiasdešimtmetis, sako: „Esu labai dėkingas Jehovos liudytojams už tai, kad padėjo surasti darbą ir suteikė kitokią pagalbą. Labiausiai dėkoju Jehovai. Jo dėka pakeičiau gyvenimą, pasikrikštijau ir galiu skelbti žmonėms gerąją naujieną.“

20. Kokia turi būti mūsų nuostata?

²⁰ Šiame straipsnyje aptarėme keletą mums labai brangių dalykų. Labiausiai, aišku, branginame draugystę su Dievu. Tik dėl jos mums prieinami ir kiti dvasiniai turtai – malda, šventosios dvasios parama ir Jehovos, Jėzaus ir angelų pagalba. Tad būkime Dievui už visa tai dėkingi ir savo draugystę su juo nuolatos stiprinkime.