Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 27

Tsis Txhob Xav Txog Koj Tus Kheej Heev Dhau Lawm

Tsis Txhob Xav Txog Koj Tus Kheej Heev Dhau Lawm

“Nej tsis txhob xav tias nej tus kheej loj dhau li uas tsim nyog xav.”​—LOOS 12:3, TT.

ZAJ NKAUJ 130 Cia Li Sib Zam Txim

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Raws li Filipis 2:3, ua cas tus neeg txo hwjchim thiaj muaj kev sib raug zoo nrog lwm tus?

YEHAUVAS paub tias yam twg zoo tshaj rau peb. Vim li no peb thiaj mloog Yehauvas lus. (Efexus 4:22-24) Yog peb ua neeg txo hwjchim ces peb yuav tsis ua raws li peb lub siab nyiam tiamsis ua raws li Yehauvas lub siab nyiam thiab peb yuav xam pom lwm tus zoo dua peb. Ua li no peb thiaj muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas thiab peb cov kwvtij nkauj muam.​—Nyeem Filipis 2:3.

2. (1) Tus tubtxib Paulus hais tias ‘peb yuav tsum tsis txhob xav tias peb tus kheej loj dhau li uas tsim nyog xav.’ Txawm li ntawd los nws to taub li cas thiab? (2) Hauv zaj no peb yuav kawm txog dabtsi?

2 Yog peb tsis ceev faj ces peb yuav pib coj li cov neeg hauv Xatas lub qab ntuj uas khav theeb thiab xav txog lawv tus kheej nkaus xwb. * Cov Khixatia thaum ub pib coj tus cwjpwm zoo li ntawd. Tus tubtxib Paulus thiaj sau ib tsab ntawv mus rau cov kwvtij hauv Loos tias: “Nej tsis txhob xav tias nej tus kheej loj dhau li uas tsim nyog xav.” (Loos 12:3, TT ) Paulus yeej paub tias peb yuav tsum xav txog peb tus kheej thiab, tiamsis yog peb ua neeg txo hwjchim ces peb tsuas xav kom tsim nyog xwb. Zaj no peb yuav kawm tias yog peb ua neeg txo hwjchim es tsis khav theeb ces yuav pab tau peb ntawm 3 yam no: (1) kev txij nkawm, (2) tes haujlwm hauv Yehauvas lub koom haum, thiab (3) thaum peb tso ib yam dabtsi tawm rau saum huab cua lossis hauv Is Taws Nej.

XAM POM KOJ TUS TXIJ NKAWM UA NTEJ

3. (1) Vim li cas muaj tej thaud ob niam txiv yuav tsis muaj kev sib haum xeeb? (2) Muaj tej nkawm niam txiv xav li cas xwb thaum nkawd muaj teeb meem?

3 Yehauvas xav kom ob niam txiv muaj kev zoo siab. Tiamsis vim nkawd zoo tsis tiav ces muaj tej thaud nkawd yuav muaj kev tsis sib haum xeeb. Paulus hais tias cov uas muaj txij nkawm lub neej yuav muaj kev nyuaj siab. (1 Kauleethaus 7:28) Muaj tej nkawm niam txiv niaj hnub sib cav sib ceg thiab xav tias nkawd sib yuav yuam kev lawm. Yog nkawd xav li cov neeg hauv Xatas lub qab ntuj no ces nkawd nyias yuav xav txog nyias tus kheej xwb thiab xav tias yuav zoo dua yog nkawd sib nrauj.

4. Ob niam txiv yuav tsum tsis txhob xav li cas?

4 Ob niam txiv yuav tsum tsis txhob xav tias nkawd lub neej tsis tshuav dabtsi zoo lawm. Phau Vajlugkub hais tias ob niam txiv tsuas sib nrauj tau thaum ib tug mus ua plees ua yi lawm xwb. (Mathais 5:32) Yog li ntawd, thaum ob niam txiv muaj teeb meem, nkawd yuav tsum tsis txhob xav tias: ‘Nws twb tsis quav ntsej kuv. Nws twb tsis hlub kuv li. Ntshe kuv mus nrhiav ib tug tshiab yuav zoo dua.’ Yog ob niam txiv xav li ntawd ces twb yog nkawd nyias tsuas xav txog nyias tus kheej xwb. Xatas lub qab ntuj yeej txhob kom peb mus ua raws li peb lub siab ntshaw, txawm lub neej puas los tsuav yus zoo siab xwb. Tiamsis Vajtswv xav kom peb ‘tsis txhob xav txog peb xwb, tiamsis peb yuav tsum xav txog lwm tus thiab.’ (Filipis 2:4) Yehauvas xav kom ob niam txiv kho nkawd lub neej es txhob sib nrauj. (Mathais 19:6) Nws xav kom peb ua li nws hais es txhob yuav peb siab xwb.

5. Raws li Efexus 5:33, ob niam txiv yuav tsum ua li cas?

5 Ob niam txiv ib tug yuav tsum hlub ib tug thiab ib tug yuav tsum hwm ib tug. (Nyeem Efexus 5:33.) Phau Vajlugkub hais tias peb yuav tsum xav txog qhov uas pub rau lwm tus dua li qhov uas lwm tus muab rau peb. (Tes Haujlwm 20:35) Yuav ua li cas ob niam txiv thiaj paub sib hlub sib hwm? Nkawd yuav tsum txo hwjchim. Ib leeg xam pom ib leeg thiab tsis txhob xav txog nws tus kheej nkaus xwb.​—1 Kauleethaus 10:24.

Yog ob niam txiv ib leeg xam pom ib leeg, nkawd yuav paub sib pab thiab ib leeg tsis iab liam ib leeg (Saib nqi 6)

6. Koj kawm tau li cas ntawm ob niam txiv Xitivees?

6 Cov niam txiv Khixatia uas txo hwjchim yeej muaj kev zoo siab dua. Xws li ob niam txiv Xitivees (Steven). Tus txiv hais tias: “Ob niam txiv yuav tsum paub sib pab. Thaum muaj teeb meem ob niam txiv yuav tsum xav tias yuav ua li cas thiaj zoo rau nkawd ob leeg es nyias tsis txhob ua kom zoo nyias siab xwb.” Tus pojniam hais tias: “Yeej tsis muaj leejtwg xav nyob nrog nws tus yeeb ncuab li. Thaum wb muaj teeb meem wb ua zoo xyuas seb qhov teeb meem ntawd yog dabtsi ces wb mam thov Vajtswv thiab mus tshawb nrhiav cov ntaub ntawv Vajlugkub thiab tham seb wb yuav ua li cas thiaj kho tau qhov teeb meem ntawd. Wb ib leeg tsis iab liam ib leeg.” Yog ob niam txiv xam pom nkawd tus txij nkawm ua ntej ces nkawd yuav muaj kev zoo siab dua.

UA NEEG TXO HWJCHIM THAUM TEEV TIAM YEHAUVAS

7. Thaum ib tug kwvtij tau txais ib tes haujlwm hauv Yehauvas lub koom haum, nws yuav tsum coj li cas?

7 Yeej yog ib qho koob hmoov zoo kawg uas peb tau los teev tiam Vajtswv Yehauvas thiab ua nws tes haujlwm. (Phau Ntawv Nkauj 27:4; 84:10) Yog ib tug kwvtij xav ua haujlwm ntau ntxiv hauv Yehauvas lub koom haum los yeej tsim nyog qhuas nws. Phau Vajlugkub hais tias: “Yog leejtwg xav ua tus thawj uas saib cov ntseeg, tus ntawd xav ua tes haujlwm uas zoo kawg nkaus.” (1 Timautes 3:1) Tiamsis nws yuav tsum tsis txhob khav theeb thaum nws tau ib tes haujlwm ua. (Lukas 17:7-10) Nws lub hom phiaj yuav tsum yog qhov uas nws xav pab lwm tus.​—2 Kauleethaus 12:15.

8. Peb kawm tau li cas ntawm Di-autefes, Uxiyas, thiab Axaloos?

8 Phau Vajlugkub hais txog ntau tus neeg uas xav txog lawv tus kheej heev dhau lawm. Di-autefes khav theeb thiab xav ua tus thawj hauv lub koom txoos. (3 Yauhas 9) Uxiyas muaj plhus ntxiag khav theeb hlo yuav mus ua tes haujlwm uas Yehauvas tsis tso cai rau nws ua. (2 Xwmtxheej Vajntxwv 26:16-21) Axaloos nyiag txeeb nws txiv tus nom ua, nws thiaj ua txuj ua li nws hlub tshua tej pej xeem kom lawv txhawb nws. (2 Xamuyees 15:2-6) Peb tug qauv no qhia tias Yehauvas yeej tsis txaus siab rau cov neeg uas tsuas nrhiav koob nrhiav npe rau lawv tus kheej xwb. (Pajlug 25:27) Cov neeg khav theeb thiab xav kom luag qhuas lawv, thaum kawg yuav poob ntsej muag.​—Pajlug 16:18.

9. Yexus ua qauv li cas rau peb xyaum?

9 Yexus tsis zoo li Di-autefes, Uxiyas, thiab Axaloos. Phau Vajlugkub hais tias txawm Yexus zoo ib yam li Vajtswv los nws tsis tau xav ib zaug tias nws yuav ua kom nws sib luag zos nrog Vajtswv. (Filipis 2:6, NWT ) Txawm hais tias tsuas yog Yehauvas tib leeg xwb thiaj muaj hwjchim tshaj Yexus los Yexus tsis khib thiab tsis xav tias nws yuav txeeb ua tus loj dua Yehauvas. Nws qhia rau nws cov thwjtim tias: “Tus uas yau dua ntais hauv nej cov, tus ntawd thiaj yog tus uas loj dua ntais.” (Lukas 9:48) Peb yeej zoo siab kawg uas peb tau teev tiam Yehauvas nrog cov tho kev, cov tub leg num, cov txwj laus, thiab cov saib xyuas thaj tsam uas txo hwjchim ib yam li Yexus. Yog peb txo hwjchim, peb yuav paub hlub lwm tus dua. Yexus los kuj hais tias Vajtswv cov tub qhe yeej txawj sib hlub.​—Yauhas 13:35.

10. Yog peb pom tias zoo li muaj teeb meem hauv lub koom txoos tiamsis peb xav tias cov txwj laus tsis ua dabtsi li, peb yuav ua li cas xwb?

10 Yog peb pom tias zoo li muaj teeb meem hauv lub koom txoos tiamsis peb xav tias cov txwj laus tsis ua dabtsi li, peb yuav ua li cas xwb? Peb yuav tsum txo hwjchim. Tsis txhob yws lawv tiamsis tso siab rau cov saib xyuas lub koom txoos. (Henplais 13:17) Yuav kom peb ua tau li no, peb yuav tsum nug peb tus kheej tias: ‘Qhov teeb meem kuv pom, puas yog ib qho teeb meem loj uas yuav tsum tau kho? Puas tsim nyog yuav tsum kho tamsim no? Puas yog kuv haujlwm los kho qhov teeb meem no? Puas yog kuv xav txhawb kom lub koom txoos muaj kev sib haum xeeb los yog kuv xav tau ntsej muag xwb?’

Cov uas tuav haujlwm hauv Yehauvas lub koom haum, luag yuav tsum pom tias lawv yog neeg txo hwjchim dua li qhov uas luag pom lawv lub peevxwm (Saib nqi 11) *

11. Raws li Efexus 4:2, 3, vim li cas thaum peb teev tiam Yehauvas, peb yuav tsum txo hwjchim?

11 Qhov uas peb txo hwjchim thiab nyob sib haum xeeb tseem ceeb dua rau Yehauvas li qhov uas peb muaj peevxwm thiab txawj ua haujlwm. Yog li ntawd thaum peb teev tiam Yehauvas peb yuav tau ua neeg txo hwjchim thiaj pab tau lub koom txoos muaj kev sib haum xeeb. (Nyeem Efexus 4:2, 3.) Rau siab ntso mus tshaj tawm. Xyuas seb puas muaj tej yam koj ua tau los pab lwm tus. Ua siab loj siab dav tos txais txhua leej txhua tus, tsis hais cov tuav haujlwm hauv lub koom txoos los tsis tuav. (Mathais 6:1-4; Lukas 14:12-14) Thaum koj txo hwjchim thiab ua haujlwm nrog cov kwvtij nkauj muam, lawv yuav pom tias koj txawj ua dabtsi tiamsis qhov tseem ceeb tshaj lawv yuav pom tias koj yog ib tug neeg txo hwjchim.

TSIS TXHOB KHAV THEEB THAUM TSO IB YAM DABTSI TAWM RAU SAUM HUAB CUA

12. Phau Vajlugkub puas txhawb kom peb muaj phoojywg?

12 Yehauvas xav kom peb muaj kev zoo siab thaum peb nrog peb tsev neeg thiab peb cov phoojywg ua ke. (Phau Ntawv Nkauj 133:1) Yexus los kuj muaj phoojywg zoo thiab. (Yauhas 15:15) Phau Vajlugkub hais tias yeej zoo rau peb muaj phoojywg zoo. (Pajlug 17:17; 18:24) Thiab hais tias peb yuav tsum mus nrog lwm tus ua ke tsis txhob nyob twm zeej. (Henplais 10:24, 25) Muaj coob tus xav tias yog lawv muaj phoojywg saum huab cua lossis hauv Is Taws Nej ces lawv yuav tsis kho siab. Tiamsis peb yuav tsum ceev faj thaum peb ua li ntawd.

13. Vim li cas cov uas niaj hnub nyeem tej uas luag sau thiab niaj hnub saib tej duab uas luag tso tawm rau saum huab cua thiaj kho siab?

13 Tibneeg tshawb pom tias cov uas niaj hnub nyeem tej uas luag sau thiab niaj hnub saib tej duab uas luag tso tawm rau saum huab cua, yuav tsis muaj kev zoo siab thiab yuav kho siab heev. Yog vim li cas? Ib qho yog vim neeg kheev tso tawm cov duab uas zoo tshaj txog lawv tus kheej, lawv cov phoojywg, lossis tej chaw uas lawv mus ncig txog xwb. Tus neeg uas saib cov duab no tej zaum yuav xav tias, ‘Ua cas lawv lub neej zoo ua luaj, kuv lub neej tsis zoo dabtsi li.’ Ib tug muam uas muaj 19 xyoos hais tias: “Thaum kuv pom luag tej muaj kev lomzem ua rau kuv khib vim kuv nyob tom tsev ib leeg tsis muaj dabtsi ua.”

14. Ib Petus 3:8 pab tau peb li cas thaum peb sib nug moo saum huab saum cua?

14 Yog peb sib nug moo nrog peb tsev neeg thiab phoojywg saum huab saum cua los yeej tsis phem. Tiamsis koj puas pom tias ib co neeg sau ntawv, tso duab, lossis tso yeeb yaj kiab saum huab cua kom luag qhuas lawv xwb? Zoo li lawv qhia rau sawvdaws tias lawv zoo npaum ub npaum no. Muaj ib co tseem sau lus phem lossis lus dev lus npua tsis zoo txog lawv cov duab lossis txog cov duab uas lwm tus tso tawm. Cov Khixatia yuav tsis ua li ntawd rau qhov phau Vajlugkub txhawb kom cov Khixatia ua neeg txo hwjchim thiab paub hlub lwm tus.​—Nyeem 1 Petus 3:8.

Tej uas koj muab tso tawm rau saum huab cua puas zoo li koj khav txog koj? (Saib nqi 15)

15. Phau Vajlugkub pab kom peb tsis txhob qhuas peb tus kheej li cas?

15 Yog koj yuav tso ib yam dabtsi tawm rau saum huab cua, ua zoo xav seb tej lus uas koj sau, tej duab lossis yeeb yaj kiab uas koj tso tawm puas zoo li koj khav txog koj tus kheej thiab puas yuav ua rau luag khib. Phau Vajlugkub hais tias: “Tsis hais tej uas neeg lub siab ntshaw, tej uas neeg lub qhovmuag pom thiab xav yuav, thiab txhua yam hauv ntiajteb uas neeg qhuas hais tias yog yam uas tseemceeb, tej ntawd puavleej yog ntiajteb li xwb; tsis muaj ib yam uas yog Leej Txiv li.” (1 Yauhas 2:16) Cov Khixatia tsis xav kom luag tej qhuas lawv. Lawv ua li phau Vajlugkub hais no: “Peb tsis txhob muab hlob, . . . ib tug tsis txhob khib ib tug.” (Kalatias 5:26) Yog peb ua neeg txo hwjchim ces peb yuav tsis zoo li cov neeg hauv Xatas lub qab ntuj uas khav theeb thiab xav tias lawv zoo dua lwm tus.

XAV TXOG KOJ TUS KHEEJ RAWS LI TSIM NYOG XAV XWB

16. Vim li cas peb yuav tsum tsis txhob ua neeg khav theeb?

16 Peb yuav tsum ua neeg txo hwjchim, tsis txhob ua li cov neeg khav theeb uas pheej xav dhau tshaj qhov uas lawv ua tsis tau. (Loos 12:3) Cov neeg khav theeb yeej muab hlob thiab nyiam sib cav sib ceg. Tej lawv ua thiab tej lawv hais kheev ua rau lawv thiab lwm leej lwm tus raug mob. Yog lawv tsis hloov ces Xatas yuav ua rau lawv txojkev xav tsaus ntuj nti thiab lawv yuav raug ntxias yuam kev. (2 Kauleethaus 4:4; 11:3, TT ) Tiamsis tus neeg txo hwjchim tsuas xav txog nws tus kheej raws li tsim nyog xav xwb. Nws tsis xav tias nws zoo dua lwm tus. (Filipis 2:3) Tus neeg txo hwjchim paub tias “Vajtswv tawmtsam tus uas khavtheeb, tiamsis Vajtswv pub koob hmoov rau tus uas txo hwjchim.” (1 Petus 5:5) Tus neeg txo hwjchim tsis xav ua yeeb ncuab nrog Yehauvas.

17. Yuav kom peb ua tau neeg txo hwjchim peb yuav tsum ua li cas?

17 Yuav kom peb ua tau neeg txo hwjchim, phau Vajlugkub hais tias peb yuav tsum muab ‘peb lub siab qub thiab tej kev phem uas peb ibtxwm ua tso povtseg.’ Yeej tsis yoojyim rau peb ua li no. Peb yuav tsum kawm txog Yexus thiab xyaum nws tus qauv. (Kaulauxais 3:9, 10; 1 Petus 2:21) Yog peb ua tiag xyaum ces yeej yuav pab tau peb. Thaum peb ua neeg txo hwjchim, peb tsev neeg yuav muaj kev zoo siab dua, peb yuav pab tau lub koom txoos muaj kev sib haum xeeb, thiab thaum peb tso ib yam dabtsi tawm rau saum huab cua los peb yuav tsis khav txog peb tus kheej. Qhov tseem ceeb tshaj, Yehauvas yuav txaus siab heev rau peb.

ZAJ NKAUJ 145 Vajtswv Tej Lus Cog Tseg Txog Lub Vaj Kaj Siab

^ nqe 5 Lub sijhawm peb nyob no muaj cov neeg khav theeb uas xav txog lawv tus kheej nkaus xwb. Peb yuav tsum ceev faj tsis txhob coj li lawv. Zaj no peb yuav tham txog 3 yam uas peb yuav tsum tsis txhob xav txog peb tus kheej heev dhau.

^ nqe 2 TXHAIS TAWM: Tus neeg khav theeb xav txog nws tus kheej dua li lwm tus. Tiamsis tus neeg txo hwjchim tsis muab hlob thiab tsis xav tias nws tseem ceeb dua lwm tus.

^ nqe 56 COV DUAB: Tus txwj laus no cev lus qhuab qhia tom rooj sib txoos thiab pab saib xyuas cov kwvtij uas ua vaj ua tsev. Nws kuj nyiam pab ua tus coj sawvdaws mus tshaj tawm thiab tu Tsev Neeg Vaj.