1. Apie ką apaštalas Paulius atvirai kalbėjo?

APAŠTALAS Paulius kartais jausdavosi silpnas ir to neslėpė. Savo laiškuose jis užsiminė apie silpstančią sveikatą, apie nelengvą vidinę kovą, taip pat rašė, kad ne visada į maldas sulaukia atsako, kokio tikisi (2 Kor 4:16; 12:7–9; Rom 7:21–23). Paulius atvirai kalbėjo ir apie tai, kad silpnas * atrodo savo priešininkų akyse. Bet ar apaštalas manė esąs niekam vertas? Ne. Nei paties slogūs jausmai, nei kitų kritika neatėmė jam ryžto tarnauti Jehovai (2 Kor 10:10–12, 17, 18).

2. Ką, remiantis 2 Korintiečiams 12:9, 10, suprato apaštalas Paulius?

² Apaštalas Paulius suprato svarbią tiesą: būdamas silpnas, Dievo tarnas gali būti stiprus. (Perskaityk 2 Korintiečiams 12:9, 10.) Jehova pasakė: „Mano galia tobulai pasireiškia, kai esi silpnas.“ Tais žodžiais jis Paulių patikino, kad suteiks jam trūkstamų jėgų. Jėgų iš Jehovos galime gauti ir mes. Pakalbėkime pirmiausia apie tai, kodėl nereikėtų nusiminti, jei priešininkai mus įžeidinėja.

3. Kokį turime pagrindą džiaugtis, kai mus įžeidinėja?

³ Krikščionys neretai sulaukia skaudžių žodžių. Girdėti juos, suprantama, nemalonu. Tačiau jei pernelyg  imtume užgaules į širdį, jos gali labai prislėgti (Pat 24:10). Kaip turėtume į priešininkų įžeidinėjimus reaguoti? Mokykimės iš apaštalo Pauliaus. Jis rašė: „Džiaugiuosi [...] įžeidinėjimais“ (2 Kor 12:10). Ar išties turime pagrindą džiaugtis, kai mus užgaulioja? Turime, nes kitų priešiškumas yra vienas iš požymių, liudijančių, kad esame tikrieji Kristaus sekėjai (1 Pt 4:14). Jėzus pasakė, kad jo mokinius persekios (Jn 15:18–20). Tai pasitvirtino jau pirmajame amžiuje. Kas žavėjosi graikų kultūra, Kristaus sekėjus laikė neišmanėliais ir prastuoliais. Panašiai apie krikščionis manė ir žydai – jų akyse jie buvo tik „nemokyti, paprasti žmonės“ (Apd 4:13). Kadangi Kristaus mokiniai neturėjo nei politinės įtakos, nei karinės apsaugos, daugeliui atrodė silpni ir negalintys apsiginti. Žmonės į juos žiūrėjo kaip į visuomenės atstumtuosius.

4. Kaip pirmieji krikščionys reagavo į visuomenės priešiškumą?

⁴ Ar dėl tokio žmonių nusistatymo pirmieji krikščionys nustojo tarnauti Dievui? Ne. Štai apaštalai Petras ir Jonas laikė garbe kentėti dėl to, kad seka Jėzumi ir skleidžia jo mokymus (Apd 4:18–21; 5:27–29, 40–42). Kristaus sekėjai neturėjo ko gėdytis: jie buvo nuolankūs ir dėl žmonių padarė labai daug gera – kur kas daugiau nei jų priešininkai. Pavyzdžiui, Dievo dvasios įkvėptos knygos, parašytos kai kurių pirmojo amžiaus krikščionių, iki pat šiandien daugybei žmonių rodo teisingą kelią ir įkvepia vilties. Be to, Dievo Karalystė, apie kurią Jėzaus mokiniai skelbė, jau veikia danguje ir netrukus valdys visą žmoniją (Mt 24:14). Anuomet gyvavusi galinga Romos imperija žlugo, o anų laikų krikščionys šiandien yra danguje ir su Jėzumi karaliauja. Tų Kristaus mokinių priešininkai seniai pavirto į dulkes; jeigu bus prikelti, jie turės paklusti Dievo Karalystei – valdžiai, kurią garsino ne kas kitas, o jų nekenčiami krikščionys (Apr 5:10).

5. Kodėl, remiantis Jono 15:19, Jehovos tarnus niekina?

⁵ Jehovos tarnus niekina, užgaulioja ir šiandien – daugelio akimis, esame neišmanėliai ir prastuoliai. Kodėl žmonės prieš mus nusistatę? Todėl, kad mūsų vertybės visai kitokios nei jų. Pasaulyje iškeliamas išdidumas, arogancija ir maištingumas, o mes stengiamės būti nuolankūs, romūs ir taikingi. Be to, nedalyvaujame politinėje veikloje ir nestojame į jokios šalies karių gretas. Prie pasaulio mes nepritampame, juo nesekame, todėl mus laiko prastesniais už kitus (perskaityk Jono 15:19; Rom 12:2).

6. Ką Jehova nuveikia žemėje pasitelkęs savo tautą?

⁶ Nors daugelio akyse esame nieko verti, Jehova per mus daro neįtikėtinai didžius darbus. Jo dėka kaip niekad plačiai skelbiame gerąją naujieną apie Karalystę. Jehovos liudytojai leidžia didžiausio tiražo periodinius leidinius ir verčia juos į daugiausia kalbų. Naudodamiesi Biblija jie padeda milijonams žmonių pakeisti savo gyvenimą į gera. Šlovė už visa tai priklauso Jehovai – pasitelkęs pasaulio požiūriu silpnus žmones, jis nuveikia išties labai daug. O ar Jehova suteikia galios atskiriems savo  tarnams? Jeigu taip, ko reikia, kad jie jos gautų? Kad tai sužinotume, pakalbėkime apie apaštalą Paulių.

7. Ko galime pasimokyti iš Pauliaus?

⁷ Viena, ko galime pasimokyti iš apaštalo Pauliaus, – tarnaudami Jehovai nesikliaukime savo pasiekimais, išmanymu ar gebėjimais. Žmonių akimis, Paulius turėjo viską, dėl ko galėjo didžiuotis ir kliautis savimi. Jis užaugo Tarse, vienos iš Romos provincijų sostinėje. Tas miestas klestėjo, jame veikė aukštoji mokykla. Paulius įgijo gerą išsilavinimą – mokslus išėjo pas Gamalielį, itin gerbiamą to meto judaizmo mokytoją (Apd 5:34; 22:3). Žydų visuomenėje Paulius buvo gana svarbus asmuo. Jis rašė: „Uolumu pranokau savo bendraamžius tautiečius“ (Gal 1:13, 14; Apd 26:4). Bet savimi apaštalas nesikliovė.

8. Kaip, remiantis Filipiečiams 3:8, Paulius vertino savo ankstesnius pasiekimus ir kodėl jis džiaugėsi savo silpnumu?

⁸ Pauliui nebuvo gaila palikti visko, kas pasaulyje darė jį žymų ir įtakingą. Ankstesni pasiekimai jam buvo nieko verti. (Perskaityk Filipiečiams 3:8.) Kad galėtų tapti Kristaus sekėju, Paulius sumokėjo gan didelę kainą: jo nekentė tautiečiai (Apd 23:12–14); priešiškumą jis patyrė ir iš Romos piliečių – buvo sumuštas ir įmestas į kalėjimą (Apd 16:19–24, 37); maža to, jam teko kovoti sunkią vidinę kovą (Rom 7:21–25). Tačiau nei priešininkai, nei slogūs jausmai Pauliaus nesustabdė. Jis džiaugėsi savo silpnumu. Kokia prasme? Kai būdavo silpnas, apaštalas patirdavo, kaip Jehova savo galia jį sustiprina (2 Kor 4:7; 12:10).

9. Kodėl nereikėtų pernelyg jaudintis dėl to, kad pasauliui atrodome silpni?

⁹ Jei norime gauti galios iš Jehovos, svarbu suvokti, kad ne fizinės jėgos,  ne išsilavinimas, padėtis visuomenėje ar turtai daro mus jam naudingus. Tą suprantame ir iš šių apaštalo Pauliaus žodžių: „Nedaug tarp jūsų, kūniškai vertinant, išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. [...] Dievas išsirinko, kas pasaulio požiūriu silpna“ (1 Kor 1:26, 27). Taigi, kad galėtum tarnauti Jehovai, nebūtinai turi būti stiprus, gerai išsilavinęs ir panašiai. Tai, dėl ko pasauliui atrodai silpnas, iš tikro yra tavo stiprybė. Turėsi ne vieną progą patirti, kaip Jehova tau suteikia savo galios. Pavyzdžiui, jei bijai žmonių, aršiai kritikuojančių tavo įsitikinimus, melsk Dievą drąsos, kad sugebėtum savo tikėjimą apginti (Ef 6:19, 20). Arba jei kovoji su lėtine liga, prašyk Jehovą suteikti stiprybės jam tarnauti ir stenkis daryti, kiek gali. Kaskart, kai pajausi, kaip Dievas tau padeda, tavo tikėjimas dar labiau sutvirtės ir padarys tave stipresnį.

10. Kodėl svarbu mokytis iš to, ką patyrė senovėje gyvenę Dievo tarnai, pavyzdžiui, išvardytieji Hebrajams 11:32–34?

¹⁰ Paulius nuodugniai tyrinėjo šventuosius raštus ir sukaupė daug žinių. Juos skaitydamas jis mokėsi iš senovėje gyvenusių Jehovos tarnų patirties. Mąstyti apie tuos Dievo ištikimuosius Paulius ragino ir kitus krikščionis. (Perskaityk Hebrajams 11:32–34.) Prisiminkime karalių Dovydą. Jis išties labai prisikentėjo – ne vien nuo priešininkų, bet ir nuo artimų bičiulių. Trumpai aptarkime, ką jam teko patirti, ir pamėginkime įsivaizduoti, kokios stiprybės Paulius galėjo pasisemti iš jo gyvenimo. Paskui pakalbėsime, kaip galime sekti Pauliaus pavyzdžiu.

11. Kodėl Dovydas galėjo atrodyti silpnas? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹¹ Galijoto, filistinų galiūno, akyse Dovydas atrodė silpnas, bejėgis jaunuolis, vertas tik pajuokos. Kodėl? Galijotas buvo prityręs kovotojas, apsiginklavęs nuo galvos iki kojų, tikras milžinas. O jaunasis Dovydas kario patirties neturėjo ir į kovą prieš jį stojo, galima sakyti, beginklis. Vis dėlto Dovydas nebuvo nei silpnas, nei beginklis. Jis nugalėjo priešą, nes neabejojo, kad Jehova suteiks jam savo galios (1 Sam 17:41–45, 50).

12. Kokį sunkų išmėginimą teko patirti Dovydui?

¹² Vėliau Dovydui teko patirti išmėginimą, dėl kurio jis galėjo pasijausti visiškas bejėgis. Dovydas ištikimai tarnavo Dievo pateptam Izraelio valdovui Sauliui. Iš pradžių Saulius savo tarnui buvo palankus, tačiau vėliau pasidavė išdidumui ir ėmė jam pavydėti. Karalius tapo Dovydo priešu ir netgi mėgino jį nužudyti (1 Sam 18:6–9, 29; 19:9–11).

13. Kaip Dovydas reagavo į priešišką Sauliaus elgesį?

¹³ Nors Saulius elgėsi labai neteisingai, Dovydas ir toliau rodė jam pagarbą – nepamiršo, kad karaliumi jį išsirinko Jehova (1 Sam 24:6). Už tai, ką dėl Sauliaus teko iškęsti, Dovydas Dievo nekaltino. Priešingai, jis pasitikėjo, kad Jehova padės tą sunkų išmėginimą ištverti (Ps 18:1 ir antrašas).

14. Kuo apaštalo Pauliaus aplinkybės buvo panašios į Dovydo?

¹⁴ Apaštalo Pauliaus aplinkybės buvo panašios. Priešai už jį buvo kur kas  stipresni ir galingesni. Pauliaus nekentė daugelis to meto politinių ir religinių vadovų. Jų paliepimu apaštalas ne sykį buvo sumuštas ir uždarytas į kalėjimą. Be to, kaip ir karaliui Dovydui, Pauliui teko nukentėti nuo žmonių, iš kurių tikėjosi draugiško palaikymo. Kai kurie bendratikiai netgi tapo jam priešais (2 Kor 12:11; Fil 3:18). Tačiau Paulius visus savo priešus nugalėjo. Kokia prasme? Jis ir toliau ryžtingai skelbė gerąją naujieną apie Karalystę. Nors kai kurie broliai ir sesės apaštalą nuvildavo, jis ir toliau ištikimai juos mylėjo. Svarbiausia, Paulius su atsidavimu tarnavo Dievui iki pat gyvenimo pabaigos (2 Tim 4:8). Visas negandas jis ištvėrė ne dėl to, kad buvo stiprus, o dėl to, kad kliovėsi Jehova.

15. Kaip galime nugalėti blogį?

¹⁵ Gal tave įžeidinėja ar žemina bendraklasiai, bendradarbiai ar namiškiai? Gal netgi bendruomenėje kas nors pasielgė su tavimi neteisingai? Jeigu taip, prisimink Dovydą ir Paulių. Nugalėk blogį gerumu (Rom 12:21). Žinoma, tau nereikia, kaip kad Dovydui, išsitraukti mėtyklės. Su blogiu kovok padėdamas žmonėms pažinti Jehovą ir suprasti Biblijos mokymus. Kad tą kovą laimėtum, su žmonėmis diskutuok remdamasis Biblija, būk pagarbus ir malonus tiems, kurie elgiasi su tavimi neteisingai, ir daryk gera visiems, netgi priešams (Mt 5:44; 1 Pt 3:15–17).

16, 17. Kokios pamokos Paulius niekada nepamiršo?

¹⁶ Jaunystėje Paulius (tikrasis vardas – Saulius), kaip pats sakė, buvo akiplėša (Apd 7:58; 1 Tim 1:13). Jis taip nuožmiai persekiojo krikščionis, kad pats Jėzus nusprendė užkirsti tam kelią. Jėzus apakino Paulių ryškia šviesa ir prabilo į jį iš dangaus. Kad vėl galėtų matyti, Paulius buvo priverstas nuolankiai kreiptis pagalbos į jo mokinius – žmones, kuriuos persekiojo. Tos pagalbos  Paulius sulaukė iš Ananijo (Apd 9:3–9, 17, 18).

¹⁷ Vėliau Paulius tapo gerai žinomu krikščionių bendruomenės nariu. Jis niekada nepamiršo pamokos, kurią kelyje į Damaską gavo iš Jėzaus, – visada nuolankiai priimdavo pagalbą iš brolių ir sesių. Apaštalas pripažino, kad bendratikiai yra jam „didelis pastiprinimas“ (Kol 4:10, 11, išnaša).

18. Kodėl kai kuriems gali būti sunku priimti kitų pagalbą?

¹⁸ Ko galime iš Pauliaus pasimokyti? Kai susipažinome su Jehovos liudytojais, ko gero, noriai priėmėme jų pagalbą, suprasdami, kad dvasine prasme esame kūdikiai ir turime daug ko išmokti (1 Kor 3:1, 2). O kaip dabar? Jeigu Jehovai tarnaujame daug metų ir esame sukaupę nemažai patirties, galbūt kitų pagalbos priimti neskubame, ypač kai ją siūlo bendratikis, į tiesos kelią stojęs palyginti neseniai. Tačiau nepamirškime: neretai per brolius ir seses Jehova nori mus sustiprinti (Rom 1:11, 12). Turime tai pripažinti ir siūlomos pagalbos neatsisakyti, – tik taip gausime galios iš savo Dievo.

19. Dėl ko Pauliui pavyko nuveikti tiek daug gera?

¹⁹ Tapęs Kristaus mokiniu, Paulius nuveikė daug gera. Jis suprato: žmogaus sėkmė priklauso ne nuo to, ar jis geros sveikatos, išsilavinęs, turtingas ir gerbiamas visuomenėje, o nuo to, ar yra nuolankus ir ar kliaujasi Jehova. Tad sekime Pauliaus pavyzdžiu: 1) kliaukimės Jehova, 2) mokykimės iš senovėje gyvenusių Dievo tarnų patirties ir 3) priimkime bendratikių pagalbą. Tada, kad ir kokie silpni jaustumės, Jehova suteiks mums savo galios ir sustiprins.