1. Ką, sprendžiant iš Dovydo žodžių, galime pasakyti apie Jehovos nuolankumą?

AR TIKRAI Jehova, visagalis Dievas, yra nuolankus? Taip. Dovydas apie Jehovą sykį pasakė: „Tu duodi man išgelbėjimo skydą ir tavo nuolankumas daro mane didį“ (2 Sam 22:36; Ps 18:35). Galimas dalykas, Dovydas tuos žodžius rašydamas galvojo apie dieną, kai pranašas Samuelis atėjo į jo tėvo namus su užduotimi patepti būsimą Izraelio karalių. Iš aštuonių sūnų Dovydas buvo jauniausias, tačiau būtent jį Jehova išsirinko karaliumi vietoj Sauliaus (1 Sam 16:1, 10–13).

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Dovydas, be abejo, pritartų šiems vieno psalmininko žodžiams: „[Jehova] lenkiasi į dangų ir į žemę pažiūrėti, iš dulkių pakelia varguolį, iš pelenų krūvos ištraukia vargšą ir pasodina prie didžiūnų“ (Ps 113:6–8). Šiame straipsnyje pirmiausia atkreipsime dėmesį į nuolankumą – aptarsime keletą pavyzdžių, liudijančių, kad Jehova yra nuolankus. Paskui pakalbėsime apie karalių Saulių, pranašą Danielių ir Dievo Sūnų Jėzų – matysime, kodėl svarbu būti kukliems.

3. Kaip Jehova žiūri į savo tarnus ir ką tai apie jį pasako?

³ Kad Jehova yra nuolankus, suprantame iš to, kaip  jis žiūri į netobulus žmones. Jehova ne tik pripažįsta mus savo tarnais – jis nori, kad būtume jo draugai (Ps 25:14). Dievas netgi atsiuntė savo Sūnų išpirkti mūsų nuodėmių. Tai liudija, kad jis yra gailestingas ir atjautus.

4. Kokią galimybę Jehova mums suteikė ir kodėl?

⁴ Iš ko dar suprantame, kad Jehova yra nuolankus? Iš to, kad leido mums patiems rinktis gyvenimo kelią. Jehova tokios galimybės galėjo nesuteikti, bet suteikė – padarė mus panašius į save ir apdovanojo valios laisve. Jis nori, kad tarnautume jam iš meilės ir suvokdami, kaip išmintinga yra jo klausyti (Įst 10:12; Iz 48:17, 18). Kokie esame dėkingi Jehovai už tai, kad jis toks nuolankus!

5. Kaip Jehova moko mus būti nuolankius? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁵ Dievas savo pavyzdžiu ir mus moko būti nuolankius. Nors yra išmintingiausias visatoje, jis atsižvelgia į kitų, kaip antai savo Sūnaus, pasiūlymus. Visa, kas danguje ir žemėje, Jehova kūrė drauge su juo (Pat 8:27–30; Kol 1:15, 16). Be to, nors viską galėtų padaryti pats, suteikia tam tikrų įgaliojimų kitiems. Štai Jėzų jis paskyrė savo Karalystės Karaliumi. Tam tikrą valdžią Jehova nutarė suteikti ir 144 000 žmonių; drauge su Jėzumi jie iš dangaus valdys žemę (Lk 12:32). Suprantama, Dievas pats savo Sūnų mokė, kad šis būtų geras Karalius ir Vyriausiasis Kunigas (Hbr 5:8, 9). Jis moko ir Jėzaus bendravaldžius atlikti jiems patikėtas  pareigas. Jų darbo Jehova griežtai nekontroliuoja. Dievas pasitiki, kad jo tarnai įvykdys visa, kas jiems pavesta (Apr 5:10).

6, 7. Kaip šeimų galvos, vyresnieji ir tėvai gali sekti Jehovos pavyzdžiu?

⁶ Taigi, jei mūsų dangiškasis Tėvas – Dievas, kuriam nereikia niekieno pagalbos, – duoda tam tikrų įgaliojimų ir užduočių savo kūriniams, juo labiau mes neturime bijoti patikėti tam tikrus darbus ar užduotis kitiems. Jei, pavyzdžiui, esi šeimos galva ar bendruomenės vyresnysis, vienokias ar kitokias užduotis pavesk šeimos nariams ar bendratikiams. Kiekvieno jų žingsnio nekontroliuok – taip jie mokysis ir ugdysis sveiką pasitikėjimą savimi; darbas irgi bus padarytas (Iz 41:10). Ko dar iš Jehovos gali pasimokyti tie, kuriems patikėta tam tikra atsakomybė ar įgaliojimai?

⁷ Biblijoje rašoma, kad Jehova įsiklauso į savo angelų nuomonę (1 Kar 22:19–22). Kokią pamoką čia galėtų įžvelgti, pavyzdžiui, tėvai? Savo vaikų pasiteiraukite, kaip, jų manymu, būtų geriausia atlikti kokį nors darbą namuose, ir gerus jų pasiūlymus pritaikykite.

8. Kaip Jehova elgėsi su Abraomu ir Sara?

⁸ Iš ko dar galime spręsti, kad Jehova yra nuolankus? Iš jo kantrybės. Kantrybę jis parodė, pavyzdžiui, Abraomui, kai šis pagarbiai išreiškė abejones dėl jo sprendimo sunaikinti Sodomą ir Gomorą (Pr 18:22–33). O kaip Jehova reagavo, kai Sara juokėsi išgirdusi, kad būdama senyvo amžiaus susilauks palikuonio? Jis dėl to neužsigavo, nesupyko ir Saros orumo nepažemino (Pr 18:10–14).

9. Ko dar iš Jehovos gali pasimokyti tėvai ir bendruomenės vyresnieji?

⁹ Ko šiuo atžvilgiu iš Jehovos gali pasimokyti tėvai ir bendruomenės vyresnieji? Kaip reaguojate, kai vaikai ar bendratikiai pasako, kad nesutinka su jūsų sprendimais? Gal iškart norisi jiems griežtai atsakyti? Bet ar nevertėtų pasistengti suprasti, kodėl jie su tais sprendimais nesutinka? Jei tėvai ir vyresnieji seks Jehovos pavyzdžiu, šeimoms ir bendruomenei bus tik geriau. Taigi, iš to, ką aptarėme, suprantame, kad Jehova yra išties nuolankus. O dabar pakalbėsime apie kelis senovėje gyvenusius Dievo tarnus ir matysime, kodėl mums svarbu būti kukliems.

10. Kaip Jehova mus moko?

¹⁰ Jehova yra mūsų Didysis Mokytojas (Iz 30:20, 21). O kaip jis mus moko? Per savo Žodį, Bibliją. Ją studijuodami – apmąstydami tiek gerus, tiek blogus pavyzdžius – galime suprasti daug vertingų pamokų. Biblijoje skaitome apie žmones, kurie pasižymėjo Dievui patinkančiomis savybėmis, kaip antai kuklumu, taip pat sužinome, kas nutiko tiems, kurie gerų savybių stokojo (Ps 37:37; 1 Kor 10:11).

11. Kokią pamoką įžvelgiame iš to, koks buvo ir koks tapo karalius Saulius?

¹¹ Prisiminkime karalių Saulių. Iš pradžių jis buvo kuklus – pripažino savo menką padėtį ir manė esąs nevertas tapti karaliumi (1 Sam 9:21; 10:20–22).  Deja, gavęs sostą Saulius netruko pasikelti į puikybę. Štai sykį jam pristigo kantrybės laukti pranašo Samuelio. Užuot tvirtai tikėjęs, kad Jehova savo tautą apsaugos, Saulius ėmėsi aukoti deginamąją auką, nors šito daryti jam buvo nevalia. Dėl to jis prarado Dievo malonę ir teisę karaliauti (1 Sam 13:8–14). Pamoka aiški: nepasiduokime išdidumui ir nedarykime nieko, ko daryti nesame įgalioti.

12. Iš ko suprantame, kad pranašas Danielius buvo kuklus?

¹² Visai kitokios nuostatos žmogus buvo pranašas Danielius. Visą gyvenimą jis nuolankiai ir kukliai tarnavo Dievui ir dažnai kreipdavosi į jį vadovavimo. Pavyzdžiui, jis neprisiėmė nuopelnų už karaliaus Nebukadnecaro sapno išaiškinimą – visą garbę atidavė Jehovai (Dan 2:26–28). Ko galime iš Danieliaus pasimokyti? Jeigu bendratikiams patinka mūsų paruoštos kalbos arba jeigu mums sekasi tarnyboje, garbę už tai atiduokime Jehovai. Būkime kuklūs ir pripažinkime, kad be Dievo pagalbos ne kaži ką nuveiktume (Fil 4:13). Tokią nuostatą ugdytis mums padeda ir Jėzaus pavyzdys.

13. Ką suprantame iš Jėzaus žodžių, užrašytų Jono 5:19, 30?

¹³ Jėzus buvo Dievo Sūnus, tobulas kūrinys, vis dėlto savimi nesikliovė – pasitikėjo Jehova. (Perskaityk Jono 5:19, 30.) Jis niekada nereiškė pretenzijų į Tėvui priklausančią valdžią. Filipiečiams 2:6 rašoma: „Jėzus nė nemanė gvieštis lygybės su Dievu.“ Sūnus pripažino savo įgaliojimų ribas ir Tėvo viršenybę.

14. Kaip Jėzus elgėsi paprašytas padaryti tai, kas viršijo jo įgaliojimus?

¹⁴ Kartą Jokūbas su Jonu ir jųdviejų motina paprašė Jėzaus to, ko duoti jis neturėjo įgaliojimų. Broliai norėjo dangaus Karalystėje sėdėti šalia jo: vienas jam iš kairės, kitas – iš dešinės. Tačiau Jėzus pasakė, kad tokius reikalus sprendžia tik Tėvas (Mt 20:20–23). Taip, Dievo Sūnus buvo kuklus. Jis niekada neviršijo jam suteiktų  įgaliojimų ir nedarė to, ko Jehova nebuvo pavedęs (Jn 12:49). Kaip galime sekti Jėzaus pavyzdžiu?

15, 16. Kaip galima pritaikyti Biblijos principą, užrašytą 1 Korintiečiams 4:6?

¹⁵ Jėzaus kuklumo pavyzdžiu seksime, jei vadovausimės Biblijos principu, užrašytu 1 Korintiečiams 4:6. Ten sakoma: „Neperženk to, kas parašyta.“ Pavyzdžiui, jeigu kas nors prašo mūsų patarimo, prieš atsakydami gerai pagalvokime ir nepirškime savo nuomonės. Atkreipkime žmogaus dėmesį į tai, kas patariama Biblijoje ir mūsų leidiniuose. Iš to bus akivaizdu, kad nelaikome savęs visažiniais, esame kuklūs ir neabejojame Visagalio įstatymų ir sprendimų teisingumu (Apr 15:3, 4).

¹⁶ Savo kuklumu teikiame garbę Jehovai, bet yra ir daugiau priežasčių tokią nuostatą ugdytis. Jei būsime nuolankūs ir kuklūs, gyvenimas bus džiugesnis, be to, geriau sutarsime su kitais.

17. Kodėl galima sakyti, kad nuolankus ir kuklus žmogus turi daugiau progų džiaugtis?

¹⁷ Nuolankus ir kuklus žmogus turi daugiau progų džiaugtis. Kodėl galima taip tvirtinti? Jeigu žmogus pripažįsta, kad ne viską gali padaryti pats, sulaukęs kitų pagalbos yra dėkingas ir džiaugiasi. Prisiminkime, pavyzdžiui, dešimt Jėzaus išgydytų raupsuotųjų. Vienas iš jų grįžęs padėkojo Jėzui už grąžintą sveikatą, – pats juk niekaip nebūtų galėjęs savęs išgydyti. Tas vyras buvo labai dėkingas už suteiktą pagalbą ir šlovino Dievą (Lk 17:11–19).

18. Kodėl galima sakyti, kad nuolankiems ir kukliems žmonėms lengviau sutarti su kitais (Romiečiams 12:10)?

 ¹⁸ Nuolankiems ir kukliems žmonėms lengviau sutarti su kitais, jie turi daugiau draugų. Kodėl taip yra? Nuolankūs ir kuklūs žmonės linkę kitais pasitikėti ir pastebėti gerus jų bruožus. Jie džiaugiasi kito žmogaus sėkme, elgiasi su juo pagarbiai ir negaili pagyrimo žodžių. (Perskaityk Romiečiams 12:10.)

19. Kodėl svarbu saugotis išdidumo?

¹⁹ O ką galima pasakyti apie išdidžius žmones? Kitus pagirti jiems nelengva, nes patys trokšta būti liaupsinami. Paprastai jie linkę save iškelti, siekia visus pranokti. Užuot dalijęsi su kitais patirtimi, užduotimis ir darbais, jie sako: „Kad nereikėtų visko perdaryti, geriau padarysiu pats.“ Išdidūs žmonės yra ambicingi ir pavydūs, todėl ir draugų turi nedaug (Gal 5:26). Jeigu pastebime, kad širdyje pradeda dygti išdidumo daigai, melskime Jehovą padėti „atnaujinti savo protą“, kad toji yda neįsišaknytų (Rom 12:2).

20. Kodėl turime būti nuolankūs ir kuklūs?

²⁰ Kaip gerai, kad Jehova rodo mums pavyzdį! Matome, kaip nuolankiai jis elgiasi su savo tarnais, ir norime būti tokie kaip jis. Žinoma, nuolankumo ir kuklumo galime mokytis ir iš senovėje gyvenusių Dievo tarnų. Tad atiduokime Jehovai šlovę, nes jis jos vertas (Apr 4:11). Jei taip darysime, turėsime garbę eiti su juo – Dievu, kuris myli nuolankius ir kuklius žmones.