Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 36

Ar būsi žmonių žvejys?

Ar būsi žmonių žvejys?

„Nebijok. Nuo dabar žmones žvejosi“ (LK 5:10).

GIESMĖ NR. 73 Duoki ryžto ir drąsos

APŽVALGA *

1. Ką Jėzus pasakė keturiems žvejams ir ką jo žodžiai paskatino juos daryti?

ŽVEJYBA buvo Petro, Andriejaus, Jokūbo ir Jono pragyvenimo šaltinis. Įsivaizduokime, kaip jie nustebo, kai Jėzus pasakė: „Eime su manimi, aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Ką vyrai išgirdę tokį kvietimą darė? „Jie tuoj paliko tinklus ir nusekė paskui jį“, – rašoma Biblijoje (Mt 4:18–22). Nuo tada tų žvejų gyvenimas pasikeitė visam laikui – jie tapo žmonių žvejais (Lk 5:10). Tuos, kas brangina tiesą ir yra doros širdies, Jėzus tapti žmonių žvejais kviečia ir šiandien (Mt 28:19, 20). Ar tu į šį kvietimą atsiliepei?

2. Kodėl sprendimą tapti žmonių žveju reikia gerai apsvarstyti ir kas padės žmogui įvertinti, ar jis šiam žingsniui pasirengęs?

2 Galimas dalykas, tu jau kurį laiką studijuoji Bibliją ir esi nemažai ką gyvenime pakeitęs. Gal net norėtum tapti gerosios naujienos skelbėju, bet trūksta drąsos. Jei į Jėzaus kvietimą atsiliepti nesiryžti, nenusimink – tai rodo, kad gerai supranti, koks tas sprendimas rimtas. Tiesa, kaip rašoma Biblijoje, anie keturi žvejai tinklus paliko „tuoj“, tačiau tai nereiškia, kad jie pasielgė neapgalvotai. Vyrai Jėzų pažinojo jau daugiau kaip šešis mėnesius ir pripažino jį esant Mesiją (Jn 1:35–42). Tikriausiai tu irgi įgijai nemažai žinių apie Jehovą ir Jėzų ir norėtum toliau savo tikėjimą stiprinti. Tačiau jeigu ketini tapti gerosios naujienos skelbėju, derėtų gerai apsvarstyti, ką šis žingsnis tau reikš. Kas paskatino Petrą ir kitus į Jėzaus kvietimą atsiliepti?

3. Ko reikia, kad būtum geras evangelizuotojas?

3 Žvejyba Petrui ir jo bendradarbiams sekėsi, nes jie turėjo stiprią motyvaciją, buvo drąsūs, be to, jiems netrūko išmonės ir savidrausmės. Visa tai padėjo tiems vyrams tapti ir gerais evangelizuotojais – žmonių žvejais. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip tu gali ugdytis stiprią motyvaciją, išmonę, drąsą ir savidrausmę, kad, kaip ir Petras su kitais, taptum geru evangelizuotoju.

STIPRINK MOTYVACIJĄ

Petras su bendradarbiais tapo žmonių žvejais. Šį darbą Dievo tarnai tebedirba ir šiandien. (Žiūrėk 4 ir 5 pastraipas.)

4. Dėl ko Petras vertėsi žvejyba?

4 Žvejyba Petras vertėsi, kad išmaitintų šeimą. Tikėtina, jam tai buvo ne vien darbas, bet ir pomėgis (Jn 21:3, 9–15). O ar Petras buvo geras žmonių žvejys? Be abejo. Šį darbą jis irgi pamėgo ir Jehovos padedamas jį dirbo labai sėkmingai (Apd 2:14, 41).

5. Remiantis Luko 5:8–11, ko Petras išsigando ir kas mums padės įveikti panašius jausmus?

5 Gerąją naujieną skelbiame dėl to, kad mylime Jehovą, – tai svarbiausia mūsų paskata. Meilė jam skatina šį darbą dirbti net jeigu jaučiamės neturintys tam sugebėjimų. Kviesdamas Petrą tapti žmonių žveju Jėzus jam pasakė: „Nebijok.“ (Perskaityk Luko 5:8–11.) Petrą buvo apėmusi baimė. Bet ne dėl to, kas gali nutikti tapus Jėzaus mokiniu. Ką tik Jėzaus dėka jis ištraukė pilnus tinklus žuvies. Tas stebuklas Petrą taip pribloškė, kad jis tikriausiai pasijautė nesąs vertas darbuotis su savo Mokytoju. Supratęs, ką reiškia būti Kristaus mokiniu, galimas dalykas, tu irgi ėmei baimintis. Jeigu taip, ugdykis meilę Jehovai, Jėzui ir artimui. Tada pajausi stiprią paskatą atsiliepti į Jėzaus kvietimą tapti žmonių žveju (Mt 22:37, 39; Jn 14:15).

6. Dėl ko dar dirbame evangelizacijos darbą?

6 Dėl ko dar dirbame evangelizacijos darbą? Mes klausome Jėzaus nurodymo: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28:19, 20). Taip pat suprantame, kad žmonės, anot Jėzaus, yra „nuengti ir apleisti lyg avys be piemens“ ir geroji žinia apie Karalystę juos labai paguostų (Mt 9:36). Jehova nori, kad kuo daugiau žmonių aiškiai suprastų tiesą ir būtų išgelbėti (1 Tim 2:4).

7. Ką apie evangelizacijos darbo svarbą suprantame iš žodžių, užrašytų Romiečiams 10:13–15?

7 Kai galvojame apie tai, kad evangelizacijos darbas gelbsti gyvybes, jaučiame itin stiprią paskatą jį dirbti. Kitaip nei žvejys, žuvį gaudantis dėl piniginės naudos ar maisto, mes, vaizdžiai tariant, savo laimikį gelbstime (perskaityk Romiečiams 10:13–15; 1 Tim 4:16).

KAIP TAPTI GERU „ŽVEJU“?

8, 9. Ką žvejys turi žinoti ir kodėl?

8 Jėzaus dienomis izraelitas turėjo žinoti, kurias žuvis pagal Įstatymą gali gaudyti (Kun 11:9–12). Jis turėjo žinoti ir tai, kur tų žuvų būna – vietas, kur palankios sąlygos joms veistis ir netrūksta maisto. O ar svarbu, kokiu metu žvejys žuvį gaudo? Vienoje Ramiojo vandenyno saloje tarnaujantis misionierius sulaukė vietinio brolio kvietimo į žvejybą. „Gerai, susitiksime rytoj ryte, apie devintą“, – pasakė misionierius. „Tu nesupranti, – atsakė jam brolis. – Į žvejybą reikia eiti tada, kai geriausias metas žuvims, o ne mums.“

9 Pirmajame amžiuje žmonių žvejai irgi eidavo į „žuvingiausias“ vietas ir pasirinkdavo metą, kai „žuvų“ tenai būdavo. Jėzaus mokiniai gerąją naujieną skelbdavo, pavyzdžiui, šventykloje ir sinagogose, eidavo po namus ir kalbėdavosi su žmonėmis turgavietėje (Apd 5:42; 17:17; 18:4). Žinoti, kur ir kokiu metu mūsų tarnybos teritorijoje žmonių būna daugiausia, reikia ir mums. Atsižvelgdami į šias aplinkybes derinkime savo tarnybos laiką (1 Kor 9:19–23).

PATYRĘ ŽVEJAI... 1) žvejoja žuvingiausiose vietose ir tuo metu, kai ten yra žuvų. (Žiūrėk 8 ir 9 pastraipas.)

10. Kokių tarnybai reikalingų priemonių Jehovos liudytojų organizacija yra paruošusi?

10 Žvejys turi turėti tam tikrus reikmenis ir mokėti jais naudotis. Mums, gerosios naujienos skelbėjams, irgi reikia turėti tarnybai tinkamas priemones ir mokėti jomis naudotis. Jėzus savo mokiniams davė aiškių nurodymų, kaip „žvejoti“. Jis paaiškino, ką pasiimti, kur eiti ir ką žmonėms sakyti (Mt 10:5–7; Lk 10:1–11). Kad ir šiandien evangelizacijos darbas būtų atliekamas kuo našiau, mūsų organizacija yra paruošusi „skelbėjo įrankinę“ ir moko mus, kaip ja naudotis. * Dėl to kiekvienas galime tapti patyrusiu „žveju“ ir tarnyboje jaustis užtikrintai (2 Tim 2:15).

PATYRĘ ŽVEJAI... 2) žino, kokius žvejybos reikmenis naudoti. (Žiūrėk 10 pastraipą.)

UGDYKIS DRĄSĄ

11. Kodėl žmonių žvejai turi būti drąsūs?

11 Žvejams, gaudantiems žuvį plačiuose vandenyse, reikia didelės drąsos. Oro sąlygos jūroje kartais būna nenuspėjamos, gali netikėtai užklupti audra. Be to, žvejai dažnai darbuojasi naktį. Žmonių žvejai irgi turi būti drąsūs. Kai pradedame skelbti gerąją naujieną, daugelis tuo nesidžiaugia – galimas dalykas, į mūsų žinią audringai sureaguoja šeimos nariai, išjuokia pažįstami, dar kiti mus išplūsta. Bet tuo neturėtume stebėtis. Jėzus savo sekėjus perspėjo, kad sulauksime aplinkinių priešiškumo (Mt 10:16).

12. Kas, remiantis Jozuės 1:7–9, padės tau ugdytis drąsą?

12 Kaip drąsą ugdytis? Jos įgausi, jei stiprinsi įsitikinimą, kad evangelizacijos darbui iš dangaus vadovauja Jėzus (Jn 16:33; Apr 14:14–16). Taip pat jei tikėsi Jehovos pažadu tavimi pasirūpinti (Mt 6:32–34). Kuo tvirtesnis bus tavo tikėjimas, tuo ir drąsos daugiau turėsi. Petras su savo bendradarbiais tvirto tikėjimo skatinami paliko verslą ir tapo Jėzaus sekėjais. Tu irgi parodei tikėjimą, kai pažįstamiems ir šeimos nariams pasakei, kad studijuoji Bibliją su Jehovos liudytojais ir lankai sueigas. Sužinojęs, ko Dievas iš tavęs tikisi, be abejo, pradėjai elgtis ir gyventi kitaip. Čia tau irgi reikėjo drąsos ir tikėjimo. Tad ir toliau ugdykis drąsą ir neabejok: jei stengsiesi, „tavo Dievas Jehova bus su tavimi“. (Perskaityk Jozuės 1:7–9.)

PATYRĘ ŽVEJAI... 3) nebijo žvejoti nepalankiomis sąlygomis. (Žiūrėk 11 ir 12 pastraipas.)

13. Kas dar padės įgauti drąsos?

13 Kas dar gali suteikti tau drąsos? Melsk jos Jehovą (Apd 4:29, 31). Jis į tavo maldas atsakys ir tave palaikys – visada bus šalia ir stiprins. Taip pat apmąstyk, kaip Jehova savo tarnus palaikė praeityje. Prisimink ir tai, kaip jis tave patį stiprino – kaip padėjo nugalėti sunkumus ir nemažai ką gyvenime pakeisti. Tas, kuris pervedė izraelitus per Raudonąją jūrą, gali padėti tau ištikimai sekti Kristaus pėdomis (Iš 14:13). Stiprink pasitikėjimą Jehova, kad galėtum, kaip ir psalmininkas, pasakyti: „Jehova su manimi, aš nebijosiu. Ką gali padaryti man žmogus?“ (Ps 118:6).

14. Ką suprantame iš sesių Masaji ir Tomojo patirties?

14 Drąsos mums įkvepia ir bendratikiai, kurie Jehovos padedami nugali savo drovumą. Štai mūsų sesė Masaji buvo labai nedrąsi ir manė, kad niekada negalės skelbti gerosios naujienos. Užšnekinti nepažįstamą žmogų jai buvo tas pat, kas mėginti perlipti aukštą sieną. Masaji buvo įsitikinusi, kad savęs nugalėti jai niekada nepavyks. Ką sesė darė? Ji stiprino savo meilę Jehovai ir artimui. Be to, apmąstė, kokiais ypatingais laikais gyvename, ir meldė Dievą, kad jos troškimas liudyti gerąją naujieną augtų. Sesė nugalėjo visas baimes ir kurį laiką netgi tarnavo pioniere. Drąsos Jehova duoda ir naujiems skelbėjams. Štai, ką patyrė sesė vardu Tomojo, pirmąkart išėjusi į tarnybą po namus. Pirmoji duris atidariusi moteris piktai išrėžė: „Su Jehovos liudytojais nenoriu turėti nieko bendra!“ ir jas užtrenkė. Tomojo kitai sesei pasakė: „Girdėjai? Nespėjau nė žodžio ištarti, o ji jau suprato, kad esu Jehovos liudytoja. Kaip gerai!“ Dabar Tomojo tarnauja pioniere.

UGDYKIS SAVIDRAUSMĘ

15. Kas yra savidrausmė ir kodėl krikščionims svarbu šią savybę ugdytis?

15 Savidrausmė – tai gebėjimas prisiversti padaryti tai, kas būtina. Žvejui ši savybė labai reikalinga. Kodėl? Jis turi prisiversti anksti keltis ir ištvermingai darbuotis bet kokiomis oro sąlygomis. Savidrausmės reikia ir mums. Ji padės atlaikyti tikėjimo išbandymus ir atlikti, kas pavesta (Mt 10:22).

16. Kas gali padėti ugdytis savidrausmę?

16 Savidrausmė žmogui nėra įgimta, dažnai esame linkę sau nuolaidžiauti. Būtent dėl tos priežasties mums sunku save priversti daryti tai, kas svarbiausia. Taigi mums reikia Jehovos pagalbos ir jis tą pagalbą suteikia – duoda šventosios dvasios (Gal 5:22, 23).

17. Kaip, remiantis 1 Korintiečiams 9:25–27, apaštalas Paulius ugdėsi savidrausmę?

17 Apaštalas Paulius sau nenuolaidžiavo. Jis „talžė“ save, kad prisiverstų daryti, kas teisinga. (Perskaityk 1 Korintiečiams 9:25–27.) Paulius ir kitus ragino ugdytis savidrausmę, skatino viską daryti „padoriai ir tvarkingai“ (1 Kor 14:40). Savidrausmės mums reikia, kad neapleistume dvasinės veiklos įpročių, įskaitant priedermę dalyvauti evangelizacijos ir Jėzaus mokinių ruošimo darbe (Apd 2:46).

NEATIDĖLIOK

18. Ko reikia, kad Jehova mūsų darbu būtų patenkintas?

18 Žvejys sėkmę matuoja pagal tai, kokį laimikį pagavo. O kaip yra su mumis? Mūsų sėkmę lemia ne tai, kokiam skaičiui žmonių padedame tapti Jehovos liudytojais (Lk 8:11–15). Jei evangelizacijos ir Jėzaus mokinių ruošimo darbą dirbame ištvermingai, Jehova yra mumis patenkintas. Kodėl galime taip tvirtinti? Todėl, kad vykdome jo valią ir klausome jo Sūnaus priesako (Mk 13:10; Apd 5:28, 29).

19, 20. Kas mus skatina dirbti evangelizacijos darbą?

19 Kai kuriuose kraštuose žvejoti leidžiama tik tam tikrais mėnesiais. Dėl to sezonui einant į pabaigą žvejai itin skuba. Šis pasaulis irgi eina į pabaigą, todėl ir mes krikščionims pavestą darbą dirbame iš visų jėgų. Žinome, kad laiko liko visai nedaug. Tad neatidėliok ir nelauk, kol susiklostys palankios aplinkybės prie šio gyvybes gelbstinčio darbo prisidėti (Mok 11:4).

20 Jau dabar stiprink savo motyvaciją, gilink Biblijos žinias, ugdykis drąsą ir savidrausmę. Tapk žmonių žveju – prisidėk prie daugiau kaip aštuonių milijonų gerosios naujienos skelbėjų ir patirsi, kiek džiaugsmo teikia tarnystė Jehovai (Neh 8:10). Būk uolus iki pat meto, kai Dievas pasakys, kad evangelizacijos darbas atliktas. Kitame straipsnyje aptarsime, ko reikia, kad šį darbą galėtume dirbti ištvermingai.

GIESMĖ NR. 66 Neškime gerąją naujieną

^ pstr. 5 Jėzus keletą nuolankių, darbščių žvejų pakvietė tapti jo sekėjais – žmonių žvejais. Nuolankumu ir darbštumu jo mokiniai pasižymi ir šiandien. Šiame straipsnyje aptarsime, ką Biblijos studijuotojai turėtų daryti, jeigu vis nesiryžta priimti Jėzaus kvietimo tapti žmonių žvejais.