Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 40

Kofaduru Rosai Ikyar Kwar faro Ko Na

Kofaduru Rosai Ikyar Kwar faro Ko Na

’Ne, Timotius, faduru rosai yakyar kwar faro au.’—1 TIM. 6:20.

DOYA 29 Nkokenem Imnis kuker Snonsnon Nkoḇena

ROI NA KOFARKOR *

1-2. Imnis wos ro 1 Timotius 6:20, syowi ḇeba rosai Timotius ismai na?

FAFISU ono ido, na kobuk robebor koḇena faro snonggaku ḇese fa sikram pyan na kukro kokyar si. Rupa ra, kora kokram kumpan koḇena ro bank. Kokram kumpan koḇena ro dine kukro kokyar kumpan anna nari nasiper ma napromes ḇa ḇaido skaraw na ḇa. Inja, kofawi kwar roi ḇefnai fa kokyar snonggaku ḇese fa smam pyan roi komyof na.

2 Wasya 1 Timotius 6:20. Manwawan Paulus ikofenḇair ḇe Timotius i fa iswarepen isya ismai syowi ḇeba, isoine fawawi ḇekaku ḇekur Allah marisen Ḇyena faro snonggaku koine. Timotius ismai syowi ḇeba kako fa byaryas wos Refo ma fyararur ro fararur ḇesren ḇe manbaryas. (2 Tim. 4:2, 5) Paulus danun kaku faro Timotius i fa dufepen nako rosai ikyar faro i kwar. Ko kako bisa komnis Timotius i fa kufepen roi ḇesyowi Yahwe ikyar kwar faro ko na. Rosai Yahwe ikyar kwar faro ko na? Ma rosai ḇefnai fa kofaduru pyum arasai Yahwe byuk kwar ḇe ko na?

IKYAR KO KUKER BYUK KAKAKU ḆE KO

3-4. Rosai monda ḇefnai fa komyof kakaku ḇero Refo ya?

3 Yahwe ikyar ko fa kufepen fawawi ḇekaku ḇekur kakaku ḇero wos Ḇyena, Refo ya. Kakaku ro Refo nama roi komyof kaku nairi kukro nfarkor ko fa kona wis ḇepyum kuker Yahwe I ma nfasnai nyan fa kenem koḇena naser marasrisen. Kokyar faro kakaku anna ido, nari kopampum farkarkor ḇekaku ḇa ma kenem koḇena nasren.​—1 Kor. 6:9-11.

4 Roi ḇese wer ḇefnai fa kakaku kosmai ro Refo nama roi komyof nairi kukro Yahwe fyasnai na monda faro snonggaku ḇena sne ḇerun ma ḇemarisen. (Kis. 13:48) Snonggaku ḇena sne ḇerun na sikyar women ḇesouser ma ḇefawinanem sfarkor ko kakaku ro fafisu ine. (Mat. 11:25; 24:45) Na kopok kofawi kakaku ya ro manggunko ḇa, ma sia sifnoḇek ko ḇa ido, na koḇesyowi syadi kakaku ine ḇa.​—Ams. 3:13, 15.

5. Rosai Yahwe ikyar wer faro ko na?

5 Yahwe ikyar ko kako kuker byuk syowi ḇeba ḇe ko fa kofarkor snonggaku ḇesesya insa sakfawi kakaku ḇekur I ma marisen Ḇyena. (Mat. 24:14) Angginem kun inema roi ḇefandun kaku kukro nafnoḇek kawasa sya fa saksun ro Yahwe kina Ḇyesi ma nbuk swaf faro si fa saksmai kankenem fyoro ya. (1 Tim. 4:16) Inja ro fararur ḇesren ine kobuk nabor ke roḇa, koisya kofnoḇek kwar fararur ḇefandun kaku ro baboine. (1 Tim. 2:3, 4) Ipyum syadi wer, koisya kofarmyan ḇe min fararur kuker Allah Yahwe manggundi!​—1 Kor. 3:9.

KUFEPEN NAKO ROSAI KOSMAI KWAR!

Snonggaku ḇesesya sibur kakaku ya, mboi Timotius dufepen kakaku ya ḇesya kwar (Mam syos ḇe 6)

6. Ḇeḇeso ḇeyufepen nako kakaku ya ḇa, rosai sifrur na?

6 Snonggaku Kristen ḇekenem ro fafisu Timotius ikenem ya, sfandun manggun ḇa faro syowi ḇeba sismai ḇe min fararur kuker Allah. Demas iswar syadi roi ḇero dunya ine mura, ryir bur syowi ḇeba fa ifarmyan kayam warpu Paulus i. (2 Tim. 4:10) Figelus ma Hermogenes rya sumnai sura subaryas kukro sumgak na sewayam su raris moḇ sifrur yoḇ Paulus i. (2 Tim. 1:15) Himeneus, Aleksander, ma Filetus smam monda kakara sena nafrur si fa spampum ma srir bur kakaku ya. (1 Tim. 1:19, 20; 2 Tim. 2:16-18) Snonggaku ansine kako randak ya siswar Yahwe I, mboi muniwara simnai kukro sesyowi roi sismai nane ḇa kwar.

7. Denem rosai Ibiris byukifrowes ko?

7 Rosai Ibiris syewar fa ifrur ker insama korir kobur roi Yahwe ikyar kwar ḇe ko na? Kwarapan denem riḇeso ḇyenane. Byuk kafkofen ro media raris ro televisi, felem, Internet, koran, syap, ma fasfas ḇesena insama komgak rofyor korower rosai snonggaku sya skara ḇaido sawos ḇekur ko. Oroḇaido ifrur fa smun ko insama komgak ḇo kora kobaryas wer ḇa. Syewar kako fa dawninyan kakara koḇena insama korower roi sor ḇe fawawi, mboi iḇese ro kakaku. Mura korower na ḇo korir kobur kakaku ya.​—1 Tim. 6:20, 21.

8. Farkarkor rosai wun ro naek Daniel fawar ḇyena?

8 Kosasor ko ḇa ido, nari korir kobur fawas kakaku kosmai kwar ine. Rwower fawar ro naek oso ḇenir ḇe Daniel. * Ima imarisen ifnak ker roi sor ḇe video game. Doḇe, ”Yafnak randak video game ine rofyor yaḇeumur taun risamfur. Randak ya, yafnak farfnak ḇesnai pyum monda. Mboi muniwara, yafnak farfnak ḇeser mamun ma ḇena wis kuker manwen sya.” Ḇarpur mura, ras oser ifnak farfnak ine rawo swaf oras ri 15. Naek Daniel ikofen wer, ”Imbe yakofen kaku, yafawi farfnak yakinfir ine ipyum ḇa ma swaf yabukifnak na nafrur fa yaḇinggwan ro Yahwe I. Mboi, yaso monda sanerine moḇ imarisen raya ḇo yakara roi yafarkor ro Refo ya nefandun manggun ḇa.” Inja kosasor ko ḇa ido, hiburan komam rya napyum kako, nari nafnai fa kufepen nako kakaku ya ḇa. Kufepen nako kakaku ine ḇa kwar ido, nari roi ḇesyowi Yahwe byuk kwar ḇe ko na napromesbur k.

NYAN FA KUFEPEN NAKO KAKAKU YA

9. Raris wos ro 1 Timotius 1:18, 19 ya, Paulus dapḇair Timotius ima imnis rosai?

9 Wasya 1 Timotius 1:18, 19. Paulus doḇe Timotius ima imnis raris sordade ma iwan i fa ifararur faro fararur ḇepyum. Roi Paulus ikofen inema mamun ro sordade ḇekaku risya ḇa. Inja, rariso snonggaku Kristen sya simnis sordade ḇera ḇemamun? Rari-rari risai kona kaku fa kofararur ḇe Kristus sordade ḇyesi? Rwama komam farkarkor ririm kun ro Paulus wos sarḇer ḇyena. Farkarkor ine nafnoḇek ko fa kufepen nako kakaku ya.

10. Samsyom ḇesren ido rosairiri, ma rosai ḇefnai fa kofaduru samsyom ḇesren ine?

10 Kofaduru pyum samsyom ḇesren. Sordade ḇepyum na isoasuser. Oso wer, na syewar kaku fa myunwarek snonggaku iswar ya ḇaido kyadaunwarek rosai myanmin na. Paulus danunepen Timotius i fa fyaduru pyum samsyom ḇesren. Samsyom ḇesren iso syowi ma soasuser ḇyena faro Allah. (1 Tim. 4:7) Saswar ḇeba ma samsyom ḇesren koḇena faro Yahwe naiso ḇewari komarisen fa kufepen nako kakaku ya.​—1 Tim. 4:8-10; 6:6.

Imbude kombrus kwar kukro kofararur ras oser. Mboi kosewar fa kora koso fananjur ido, nari kosmai barakas! (Mam syos ḇe 11)

11. Rosai ḇefnai fa komam pyum ker manggunko?

11 Komam pyum ker manggunko. Sordade oso na syewar kaku fa fyasos i ker insama iso mamun. Timotius syambraḇ fa pyampum Ibiris farawrowes ḇyena kukro iso Paulus anun ḇyena ma syewar kaku fa pyampum marisen ḇesasar na, nya rari ḇepyum syadi, ma byuk swaf fa kyainus naek srar ḇena kakyar oser. (2 Tim. 2:22) Inja, fandun kaku fa komam pyum manggunko insama kosambraḇ fa kosampum marisen baken ḇesasar ine. (Rm. 7:21-25) Oso wer ido, komam pyum ko insama kosambraḇ fa kofadwer rari ḇekwar koḇena ma kona rari ḇepyum syadi. (Ef. 4:22, 24) Ma fafisu kofararur ro ras oser rawo kombrus kwar ido, imbude na kosewar kaku fa bisa korama koso fananjur.​—Ibr. 10:24, 25.

12. Rosai ḇefnai fa komam pyum ker manggunko?

12 Sordade oso na fyarkor ḇepon fa ifawi duf romamun na. Imbe ḇyekir syadi ido, fyarkor pyum fa ifawi duf na. Imnis radiri, fandun fa kokir syadi fa kun pyum Wos Refo ya. (2 Tim. 2:15) Nyan fa kokir syadi iso kofarkor ro fananjur koḇena. Imbape, imbe kofnoḇek snonggaku ḇese fa sikyar kakaku ro Refo nari nbuk payamyum faro si ido, fandun fa kofarkor syadi manggunko resari kada. Kofarkor pyum Refo insama kakyar koḇena nsambraḇ syadi. Inja, na kowasya fasfas ro Refo na monda ḇa. Kokarauser rosai kowasya kwar ma kofarkor kaku na insama kofawi pyum ma koso na ro kenem koḇena. (1 Tim. 4:13-15) Rarirya, na kofasos kwar fa kofarkor Wos Refo ya faro snonggaku ḇesesya. Komarisen kofnoḇek ḇerower konsya fa sifawi pyum wos ro Refo ma sifawi moḇsa siso na rai. Inja, kofarkor pyum Refo ya ido, nari kokir syadi fa kobuk farkarkor.​—2 Tim. 3:16, 17.

13. Imnis wos ro Ibrani 5:14, rosai ḇefnai fa kona mamam ḇepyum?

13 Kona mamam ḇepyum. Sordade oso na myam pyum roi ḇemun, mura ḇyinggwan na. Rarirya kako, kofarkor fa komam pyum roi ḇemun ma kosewar fasaw fa koḇinggwanbur na ḇeri. (Ams. 22:3; wasya Ibrani 5:14.) Roi sfasnai ro televisi ma felem na, naser fararur farḇuk ḇemnis ḇa. Yahwe imewer kaku fararur ḇeradine ma ine nari dun roi ḇepyum ḇa. Inja, kokinfir pyum marasrisen ma hiburan koḇena. Rarirya, nari koḇinggwan ro denem ḇefrowes ko fa koswar Yahwe I wer ḇa.​—Ef. 5:5, 6.

14. Rariso mamam ḇepyum nafnoḇek naek Daniel i?

14 Naek Daniel kawos kwar ani, ḇarpur mura insape ifawi farfnak ḇeser mamun ma manwen nafnai roi ḇepyum ḇa. Fyarkor kaku roi ine kuker myam ro Watchtower Library fa ifawi moḇsa fyadwer kenem ḇyeja. Moḇsa nane nafnoḇek i rai? Ḇarpur mura imnai kaku ifnak farfnak ḇepyum ḇa na. Naek Daniel doḇe, ”Yafnak video game wer ḇa, mboi oras ayena yabukifrur fararur ro ḇandi ma yaḇebati kuker naek srar ḇero sidang sya.” Fafisu ine, naek Daniel ifarmyan ḇe perintis ma penatua kwar.

15. Rosai ḇefnai fa kafkofen ḇekaku ḇa ima roi ḇepyum ḇa?

15 Raris Timotius i, komam pyum kako kafkofen ḇekaku ḇa ḇeramaker snonggaku ḇesampum kakaku ya. (1 Tim. 4:1, 7; 2 Tim. 2:16) Rupa ra, imbude sisewar fa sikofen roi ḇekaku ḇa ḇekur naek srar koḇesi ḇaido sifrur fa kokyar manggun ḇa faro Yahwe organisasi Ḇyedi. Roi ḇeradine na nafnai fa kakyar koḇena nako ḇa. Rarirya, fandun fa koḇinggwan ro denem ḇeradine. Kukro? Fawar ḇeradine ryamuma ro snonggaku ḇekara mnis ḇa ma sakna kakaku ḇa. Simarisen imbe sifnai awawos ma rakrok monda. (1 Tim. 6:4, 5) Simewer kokyar faro naek srar koḇesi.

16. Rosai ḇefnai fa komam monda ḇe ḇarpon?

16 Komam monda ḇe ḇarpon. Timotius ima Kristus sordade ḇefrur pyum ḇyediri kukro myam monda ḇe ḇarpon faro fararur ḇesren ḇyena ḇo imewer kakara ḇyena ryo nana ḇero dunya ine. (2 Tim. 2:3, 4) Ko kako koso awer marisen koḇena. Koswar syadi faro nana ido, nari fawas mura koswar Yahwe I wer ḇa, koḇesyowi Wos Refo ḇa, ma komyaren ḇa kwar. (Mat. 13:22) Ipyum fa komam kenem koḇena fa nasyadadi ḇa, kofnak awer oras ma samambraḇ koḇena ḇo komam ḇepon fandun Karajan ya ro kenem koḇena.​—Mat. 6:22-25, 33.

17-18. Rosai na kofrur kaku insama kokadaunwarek wis koḇena kuker Yahwe I?

17 Kofasos ko ḇo kofrur na ḇeri. Sordade oso na fyasos ḇepon kwar fa kyadaunwarek manggundi. Kofaduru pyum rosai Yahwe ikyar kwar faro ko na ido, nari kospak ḇeri rofyor komam roi ḇeyun samswen. Inja, rosai na ḇefnoḇek ko fa kopampum farawrowes na? Kofasos ḇepon ko faro rosai na kofrur kaku fafisu kosmai farawrowes.

18 Imnis ra, imbe kora koso munara oso ido, na kofuken ḇepon nyan ḇefanam fa kosasyar ro ya insa oso idwarek nyan kombran ro na ido, na koso nyan insandi insama kosaryar ḇa. Imnis radiri, kofasos ko ḇepon ido, na kopampum farawrowes raris sfasnai fararur farḇuk ḇemnis ḇa, roi ḇeser mamun, awawos ḇeraker snonggaku ḇesampum kakaku sikofen ro Internet ḇaido ro televisi na. Kofasos ḇepon kwar ido, na kopampum ḇeri roi ḇekyaren samsyom koḇena ma nari Yahwe myam kosren pdef.​—Mz. 101:3; 1 Tim. 4:12.

19. Kofaduru roi ḇepyum Yahwe byuk faro ko kwar ido, barakas rosai nari kosmai ya?

19 Fandun fa kofaduru pyum roi Yahwe byuk ḇe ko kwar na, isoine kakaku ro Refo ma syowi ḇeba fa kofarkor snonggaku ḇesesya. Kofrur roi ine kada, nari kosnesna nasren, kenem koḇena naser payamyum, ma koryaḇ kukro kosaramper snonggaku ḇesesya fa sakmambir Yahwe I. Yahwe iso na ḇesaramper ko fa kofaduru rosai ikyar faro ko kwar na.​—1 Tim. 6:12, 19.

MOḆSA NA KWAREM RAI?

▪ Roi ḇepyum rosai Yahwe ikyar faro ko na?

▪ Moḇsa Ibiris syewar fa korir kobur kakaku ya?

▪ Moḇsa na kufepen nako kakaku ya?

DOYA 127 Iḇyeya Moḇsa Yakenem Rai

DOYA 127 Iḇyeya Moḇsa Yakenem Rai

^ par. 6 Kosmai syowi ḇeba kaku fa kofawi kakaku ma kofarkor snonggaku ḇesesya fa sakfawi na. Inja, farkarkor ine na ifnoḇek ko fa kufepen syowi ḇeba ine ma korir kobur na ḇa.

^ par. 8 Sfadwer snonsnon ine kwar.