1, 2. Kas, remiantis 1 Timotiejui 6:20, buvo patikėta Timotiejui?

KAM tu patiki saugoti turtą? Daugelis savo santaupas, pavyzdžiui, nusprendžia padėti į banką, bijodami, kad jos nepražūtų ar kad jų kas nors nepavogtų. Ir apskritai, saugoti turtą atiduodame tam, kuo pasitikime.

² Perskaityk 1 Timotiejui 6:20. Apaštalas Paulius savo bendražygiui Timotiejui priminė, kad šiam yra patikėtas labai vertingas turtas. Timotiejui buvo duota suprasti, kokią ateitį Jehova yra numatęs žmonijai, taip pat buvo suteikta garbė skelbti gerąją naujieną – dirbti evangelizuotojo darbą (2 Tim 4:2, 5). Paulius Timotiejų paragino šį turtą saugoti. Mums irgi patikėtos tam tikros vertybės. Kokios? Ir kodėl jas turime sergėti?

3, 4. Kodėl Biblijos tiesas turime branginti?

³ Jehova iš didelės malonės atskleidė savo tarnams jo Žodyje užrašytas tiesas. Jos mums labai brangios – padeda suprasti, ko reikia, kad būtume laimingi ir turėtume glaudų ryšį su Dievu. Paėmę Biblijos tiesas į širdį išsivadavome iš klaidingų mokymų ir pakeitėme gyvenseną (1 Kor 6:9–11).

⁴ Yra dar vienas dalykas, dėl ko Biblijos tiesas labai vertiname. Suprantame, kad Dievas atskleidžia jas ne bet kam, o nuolankiems žmonėms – tiems, kurių širdis pasirengusi tas tiesas priimti (Apd 13:48). Tokie žmonės pripažįsta, kad šiandien Jehova savo Žodį aiškinti yra įgaliojęs ištikimą ir nuovokų vergą (Mt 11:25;  24:45). Jie žino: patys vieni Biblijos mokymų negalėtų perprasti, todėl savo Dievui yra labai dėkingi (Pat 3:13, 15).

5. Ką dar Jehova yra mums patikėjęs?

⁵ Jehova patikėjo mums ir labai garbingą užduotį skleisti kitiems tiesą apie jį ir jo sumanymus (Mt 24:14). Toji tiesa yra itin vertinga – tiems, kas ją suvokia, atsiveria galimybė būti priimtiems į Jehovos tarnų šeimą ir gyventi amžinai (1 Tim 4:16). Jei suprantame, kad šiuo metu už evangelizacijos darbą nėra nieko svarbiau, prisidedame prie jo visomis išgalėmis (1 Tim 2:3, 4). Mums didžiulė garbė būti paties Dievo bendradarbiais (1 Kor 3:9).

6. Kas nutiko su kai kuriais pirmojo amžiaus krikščionimis?

⁶ Kai kurie Timotiejaus amžininkai paniekino garbę būti Dievo bendradarbiais. Štai Pauliaus bendražygis Demas pamilo pasaulį ir apaštalą paliko (2 Tim 4:10). Figelas ir Hermogenas nuo Pauliaus nusisuko veikiausiai baimindamiesi, kad, kaip ir jis, bus persekiojami (2 Tim 1:15). O Himenėjas, Aleksandras ir Filetas tiesos apskritai išsižadėjo ir tapo atskalūnais (1 Tim 1:19, 20; 2 Tim 2:16–18). Atrodo, visi tie vyrai Jehovą iš pradžių mylėjo, bet ilgainiui nustojo vertinti tai, ką iš jo buvo gavę.

7. Kokių klastų griebiasi Šėtonas, kad išvestų mus iš tiesos kelio?

⁷ Šėtonas labai nori, kad ir mes nustotume vertinti Jehovos patikėtą turtą, todėl griebiasi visokių klastų. Per žiniasklaidą ir pramogų pasaulį jis perša populiarias vertybes, idėjas ir gyvenimo būdą tikėdamasis, kad visu tuo susivilioję pamiršime, kas išties vertinga. Taip pat piktasis siekia, kad dėl aplinkinių spaudimo ar dėl persekiojimo išsigąstume ir paliautume skelbti gerąją naujieną. Trokšdamas išvesti mus iš tiesos kelio, jis mėgina apnuodyti mūsų protą atskalūniškomis idėjomis (1 Tim 6:20, 21).

8. Ko gali pasimokyti iš Danieliaus patirties?

⁸ Jei nebūsime atsargūs, gali nutikti taip, kad tiesą nustosime vertinti. Štai kaip buvo su Danieliumi *. Jis labai mėgo kompiuterinius žaidimus. „Žaisti kompiuterinius žaidimus pradėjau nuo dešimties, – pasakoja jis. – Pirmieji mano žaidimai, sakyčiau, buvo nekalti.  Tačiau ilgainiui ėmiau žaisti ir tokius, kuriuose buvo smurto ir okultizmo.“ Danielius kasdien prie žaidimų praleisdavo po 15 valandų. Brolis sako: „Giliai širdyje žinojau, kad žaisdamas nederamus žaidimus ir eikvodamas jiems daug laiko tolstu nuo Jehovos. Tačiau save įtikinau, kad tai, ką darau, Biblijos principams neprieštarauja.“ Taigi, jei nebūsime apdairūs ir pasinersime į pramogas ar pomėgius, bėgant laikui tiesą, ko gero, nustosime branginti.

9. Su kuo, remiantis 1 Timotiejui 1:18, 19, apaštalas Paulius palygino Timotiejų?

⁹ Perskaityk 1 Timotiejui 1:18, 19. Apaštalas Paulius paragino Timotiejų kovoti „šauniąją kovą“, taip palygindamas jį su kariu. Apaštalas kalbėjo apie dvasinę kovą. Kodėl krikščionis galima prilyginti kariams? Kokias savybes mes, Kristaus kariai, turime ugdytis? Aptarkime penkias pamokas, kurias galime įžvelgti iš šio Pauliaus palyginimo. Jeigu jas gerai suprasime, tiesos laikysimės tvirtai.

10. Kas yra dievotumas ir kodėl svarbu jį ugdytis?

¹⁰ Ugdykimės dievotumą. Geras karys bus pasiruošęs ginti, ką myli ir kas jam brangu. Apaštalas Paulius paskatino Timotiejų ugdytis dievotumą – pagarbą ir ištikimybę Dievui (1 Tim 4:7). Kuo stipriau Dievą mylime ir kuo labiau esame jam atsidavę, tuo tiesa mums brangesnė (1 Tim 4:8–10; 6:6).

11. Kodėl svarbu ugdytis savidrausmę?

¹¹ Ugdykimės savidrausmę. Karys turi būti disciplinuotas, pasirengęs bet kuriuo metu stoti į mūšį. Kalbant perkeltine prasme, Timotiejus būtent toks ir buvo. Jis klausė Pauliaus pamokymo bėgti nuo jaunatvės geismų, vytis Dievui patinkančias dorybes ir stiprinti ryšį su bendratikiais (2 Tim 2:22). Suprantama, tam reikėjo savidrausmės. Šią savybę svarbu ugdytis ir mums. Savidrausmė padės kovoti su kūno geismais (Rom 7:21–25). Ji būtina, kad galėtume nusivilkti senąją asmenybę ir apsivilkti naują (Ef 4:22, 24). O jei, pavyzdžiui, po ilgos darbo dienos jaučiamės pavargę ir nesinori eiti į bendruomenės sueigą, savidrausmė padės suimti save į rankas ir sueigos nepraleisti (Hbr 10:24, 25).

12. Ko reikia, kad gebėtume paveikiai mokyti kitus Biblijos tiesų?

¹² Karys turi mokėti gerai valdyti ginklą, todėl nuolat lavinasi. Mes irgi turime gebėti gerai naudotis Dievo Žodžiu (2 Tim 2:15). Savo įgūdžius laviname, pavyzdžiui, bendruomenės sueigose. Tačiau vien to negana. Būtinos ir asmeninės Biblijos studijos, – tik taip sustiprinsime savo tikėjimą ir gebėsime kitus įtikinti, kad Dievo Žodyje užrašyti pamokymai labai vertingi. Studijuoti – tai ne tik skaityti. Ką perskaitėme, svarbu apmąstyti ir paieškoti daugiau informacijos mūsų leidiniuose (1 Tim 4:13–15). Jeigu patys viską gerai perprasime, mokėsime tai paaiškinti ir savo klausytojams. Mintis iš Biblijos jiems ne tik perskaitysime, bet ir padėsime įžvelgti, kuo jos naudingos jiems asmeniškai. Taigi, kad gebėtume paveikiai mokyti kitus, būkime stropūs Biblijos studijuotojai (2 Tim 3:16, 17).

13. Kodėl, remiantis Hebrajams 5:14, svarbu ugdytis įžvalgą?

 ¹³ Būkime įžvalgūs. Geras karys numato pavojų ir jo vengia. Mes irgi turime įžvelgti, kas mums pakenktų dvasiškai, ir to vengti (Pat 22:3; perskaityk Hebrajams 5:14). Pavyzdžiui, būtina apdairiai rinktis pramogas, nes neretai pramoginėse televizijos laidose ir filmuose galima išvysti nepadorių vaizdų. Jei tokias laidas ar filmus žiūrėtume, liūdintume Dievą ir kenktume sau. Taigi pramogų, kurios silpnintų mūsų meilę Jehovai, iš tolo venkime (Ef 5:5, 6).

14. Ko Danielius ėmėsi susivokęs, kad elgiasi negerai?

¹⁴ Minėtas Danielius ilgainiui susivokė, kad negerai daro žaisdamas smurtinius ir okultinio turinio žaidimus. Kompiuterinėje bibliotekoje Watchtower Library jis susirado informacijos, kaip su šia problema kovoti. Koks buvo rezultatas? Netinkamo turinio žaidimus Danielius žaisti nustojo. Jis pašalino savo paskyras iš internetinių žaidimų svetainių ir nutraukė ryšius su kitais žaidėjais. Danielius sako: „Nusprendžiau nebūti namuose ir nesėdėti prie žaidimų. Ėmiau dažniau leisti laiką su bendratikiais.“ Dabar Danielius yra bendruomenės vyresnysis ir tarnauja pionieriumi.

15. Kuo pavojinga klausytis atskalūnų kalbų?

¹⁵ Mums, kaip ir Timotiejui, svarbu suprasti, kokį pavojų kelia atskalūnų skleidžiama melaginga informacija (1 Tim 4:1, 7; 2 Tim 2:16). Kad susilpnintų mūsų tikėjimą, jie, pavyzdžiui, kalba netiesą apie bendratikius arba mėgina pakirsti mūsų pasitikėjimą Jehovos liudytojų organizacija. Klausytis tokių kalbų pavojinga, nes jas skleidžia „sugedusio proto žmonės – tie, kurie nebesupranta tiesos“. Pasak Biblijos, jiems terūpi ginčytis ir dėl žodžių kovoti (1 Tim 6:4, 5). Atskalūnai daro viską, kad jų šmeižtais patikėtume ir savo broliais imtume abejoti.

16. Kokiam troškimui nederėtų pasiduoti?

¹⁶ Susitelkime į tai, kas svarbiausia. Kad būtų geras Jėzaus Kristaus karys,  Timotiejus privalėjo susitelkti į tarnystę, o ne į turtus ar ką kita (2 Tim 2:3, 4). Mums irgi reikia kovoti su troškimu turėti daugiau pinigų. „Apgaulinga turtų vilionė“ gali nustelbti meilę Dievui, jo Žodžiui ir slopinti norą skelbti gerąją naujieną (Mt 13:22). Tad stenkimės gyventi kukliai ir pirmiausia ieškoti Karalystės – Dievui tarnaukime negailėdami laiko ir jėgų (Mt 6:22–25, 33).

17, 18. Ką turime daryti, kad nenukentėtume dvasiškai?

¹⁷ Reaguokime greitai. Kai iškyla pavojus gyvybei, karys turi reaguoti greitai. Panašiai turime reaguoti ir mes, kai iškyla pavojus prarasti tai, ką Jehova mums yra patikėjęs. Kaip kad karys iš anksto apgalvoja, ko grėsmės atveju imsis, taip ir mes turime iš anksto susidaryti veiksmų planą.

¹⁸ Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Neretai prieš kokio renginio programą žiūrovų prašoma įsidėmėti artimiausią išėjimą, kad įvykus kokiam incidentui galėtų kuo greičiau pastatą palikti. Mes irgi prieš sėsdami prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano turime iš anksto apgalvoti, per kokias „duris“ bėgsime, jei netikėtai išvystume nepadorų vaizdą, smurto sceną ar išgirstume atskalūnų skleidžiamą informaciją. Jei būsime pasiruošę, į mūsų dvasingumui iškilusį pavojų reaguosime greitai ir taip Jehovos akyse išliksime tyri (Ps 101:3; 1 Tim 4:12).

19. Kuo Jehova mus palaimins, jei saugosime brangų jo patikėtą turtą?

¹⁹ Taigi privalome branginti Jehovos mums patikėtą turtą – Biblijos tiesas ir garbingą užduotį mokyti jų kitus. Jei tai, ką iš Jehovos esame gavę, vertiname, turėsime gryną sąžinę, gyvensime prasmingai ir džiaugsimės galėdami padėti kitiems pažinti Jehovą. Tad neabejokime: jei kliausimės Dievo pagalba, brangų mums patikėtą turtą išsaugosime (1 Tim 6:12, 19).