Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Džozefas Rezerfordas su kitais broliais Europoje.

1920. Prieš šimtą metų

1920. Prieš šimtą metų

PRAEITO amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Jehovos tarnai naujomis jėgomis kibo į evangelizacijos darbą. 1920 metų citata jie parinko žodžius, užrašytus Psalmyno 118:14: „VIEŠPATS yra mano stiprybė ir giesmė“ (Karaliaus Jokūbo versija).

Tuos uolius gerosios naujienos skelbėjus Jehova sustiprino. Tarnybos ataskaitą pagrindiniam biurui 1920-aisiais pateikė net 8000 suvirš skelbėjų, neskaitant kolporterių (dabar – pionieriai). Pastarųjų skaičius išaugo nuo 225 iki 350. Jehova savo tarnus išties palaimino – mūsų broliai ir sesės sulaukė įspūdingo žmonių atsako.

PAGIRTINAS UOLUMAS

1920 metų kovo 21-ąją brolis Džozefas Rezerfordas, anuomet vadovavęs Biblijos tyrinėtojų veiklai, pasakė kalbą „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“. Skelbėjai dėjo didžiules pastangas, kad kalbos pasiklausyti galėtų kuo daugiau žmonių. Renginiui jie išnuomojo vieną didžiausių salių Niujorke. Buvo išplatinta maždaug 320 000 kvietimų.

Skelbimas laikraštyje, kviečiantis pasiklausyti kalbos „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“.

Norinčių pasiklausyti kalbos atvyko tiek, kiek niekas nesitikėjo. Kadangi 5000 vietų salė prisirinko sausakimša, kitiems 7000 atvykusių teko grįžti namo. Žurnale Sargybos bokštas šis sambūris buvo pavadintas vienu įsimintiniausių Biblijos tyrinėtojų istorijoje.

Kalba „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“ Jehovos tarnus labai išgarsino. Anuomet jie nesuprato, kad pasaulio pabaiga dar ne čia pat ir kad apie Dievo Karalystę reikės skelbti ne vieną dešimtmetį ir kur kas didesniu mastu. Tačiau už uolumą jie verti pagyrimo. Štai ką pasakė Ida Olmsted (sueigas ji pradėjo lankyti nuo 1902-ųjų): „Buvome įsitikinę, kad žmonijos laukia labai geri laikai, todėl stengėmės ta žinia dalytis su visais.“

PIRMOJI SPAUSTUVĖ

Kad Jehovos tarnams nepritrūktų dvasinio maisto, Betelyje tarnaujantys broliai dalį leidinių nusprendė spausdinti patys. Jie įsigijo reikalingą įrangą ir sumontavo ją išsinuomotame pastate, adresu Mertl aveniu 35, Niujorke, už kelių kvartalų nuo Betelio.

Broliai Leo Pelas ir Volteris Kesleris į Betelį tarnauti atvyko 1920 metų sausį. „Kai prisistatėme, – papasakojo Volteris, – spaustuvės prižiūrėtojas pažvelgė į mus ir pasakė: „Iki pietų dar liko pusantros valandos.“ Tada paprašė mudviejų iš rūsio sunešti viršun dėžes su knygomis.“

Apie tai, kas buvo kitą dieną, papasakojo Leo: „Pirmajame pastato aukšte turėjome nuplauti sienas. Purvinesnio darbo niekada nesu dirbęs. Tačiau abu labai stengėmės, nes suvokėme, kad dirbame dėl Viešpaties.“

Lakštinė spausdinimo mašina, kuria buvo spausdinamas žurnalas Sargybos bokštas.

Vos po kelių savaičių uolūs savanoriai pradėjo spausdinti žurnalą Sargybos bokštas. Antrame aukšte įrengta lakštine spausdinimo mašina buvo išspausdinta 60 000 vasario 1 d. numerio egzempliorių. O rūsyje broliai įrengė dar vieną spausdinimo mašiną ir pavadino ją šarvuotlaiviu. Pradedant 1920 m. balandžio 14 d. numeriu, imta spausdinti ir žurnalą Aukso amžius. Akivaizdu, Jehova savo tarnų nuoširdžias pastangas laimino.

„Labai stengėmės, nes suvokėme, kad dirbame dėl Viešpaties.“

„SERGĖKIME TARPUSAVIO SANTARVĘ“

Jehovos tarnai džiaugėsi, kad organizacijos veikla atsinaujino ir kad jie vėl gali vieningai darbuotis. Kadangi neramiais 1917–1919 metais kai kurie Biblijos tyrinėtojai paliko organizaciją, buvo imtasi jiems padėti. Kaip?

1920 m. balandžio 1 d. Sargybos bokšto numeryje pasirodė straipsnis „Sergėkime tarpusavio santarvę“. Jame buvo rašoma: „Neabejojame, kad kiekvienas turintis Viešpaties dvasią [...] pamirš, kas buvo [...], sergės tarpusavio vienybę ir veiks darniai kaip vieno kūno nariai.“

Toks nuoširdus kreipimasis palietė širdį daugeliui dvasinę veiklą apleidusių brolių ir sesių. Viena sutuoktinių pora rašė: „Pripažįstame, kad tuos metus suvirš, kai kiti plušo, dykinėti mums nederėjo. [...] Viliamės, kad taip nebebus.“ Tie broliai ir sesės vėl ėmėsi skelbti gerąją naujieną, jų laukė dideli darbai.

„ZG“ PLATINIMO KAMPANIJA

1920 m. birželio 21 d. Biblijos tyrinėtojai pradėjo knygos „Baigta paslaptis“, sutrumpintai pavadintos „ZG“, platinimo kampaniją. * Kadangi 1918-aisiais šį leidinį valdžia uždraudė, daugybė egzempliorių liko neišplatinti ir gulėjo sandėlyje.

Platinti „ZG“ buvo raginami visi skelbėjai, ne tik kolporteriai. 1920 m. birželio mėn. Biuletenyje buvo toks paraginimas: „Prie šios kampanijos turėtų noriai prisidėti kiekvienas įšventintas [pasikrikštijęs] asmuo bendruomenėje. Mūsų moto tebus toks: „Viena yra tikra – platinsiu ZG.“ Pasak Edmundo Huperio, daugelis kampanijos dalyvių tąsyk pirmą kartą išėjo į tarnybą po namus. Brolis pasakė: „Pamažu ėmė aiškėti, koks darbas mūsų laukia, tik dar neįsivaizdavome, kokiu mastu jis bus atliekamas.“

VEIKLOS PERTVARKOS EUROPOJE

Pirmojo pasaulinio karo metais palaikyti ryšį su kitose šalyse gyvenančiais Biblijos tyrinėtojais buvo sunku. Kad bendratikius padrąsintų ir padėtų jiems organizuoti evangelizacijos veiklą, brolis Džozefas Rezerfordas 1920-ųjų rugpjūčio 12 dieną drauge su keturiais broliais išvyko į kelionę po Britaniją, žemyninę Europos dalį ir Vidurio Rytus.

Brolis Rezerfordas Egipte.

Jiems atkeliavus į Britaniją, vietiniai broliai surengė tris kongresus ir 12 sueigų. Manoma, kad iš viso tuose sambūriuose dalyvavo maždaug 50 000 žmonių. Sargybos bokšte apie brolių vizitą buvo rašoma: „Apsilankymas mūsų draugams įkvėpė stiprybės ir drąsos. Tarpusavio meilė ir bendra tarnystė juos susaistė tvirtu ryšiu. Daugelio širdyse liūdesį pakeitė džiugesys.“ Brolis Rezerfordas kalbą „Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs“ pasakė ir Paryžiuje. Jos pasiklausyti prigužėjo pilna salė, o trys šimtai dalyvių panoro sužinoti daugiau.

Plakatas, kviečiantis pasiklausyti kalbos Londono Karališkojoje Alberto koncertų salėje.

Paskui broliai apsilankė Atėnuose, Kaire ir Jeruzalėje. Kad būtų lengviau pasirūpinti tame regione gyvenančių žmonių dvasinėmis reikmėmis, brolis Rezerfordas netoli Jeruzalės esančiame Ramalos mieste įkūrė filialą. Tada grįžo į Europą ir Šveicarijoje įkūrė Vidurio Europos filialą. Ten buvo pradėta spausdinti mūsų literatūra.

ŠVIESA IŠSKLAIDO NETEISYBĖS DEBESIS

1920 metų rudenį pasirodžiusiame 27-ame žurnalo Aukso amžius numeryje buvo rašoma apie Biblijos tyrinėtojų persekiojimą 1918-aisiais. „Šarvuotlaivis“ dirbo nesustodamas dieną naktį – buvo išspausdinta daugiau kaip keturi milijonai šio specialaus numerio egzempliorių.

Emos Martin nuotrauka, daryta policijos nuovadoje.

Žurnalo skaitytojai sužinojo apie išskirtinę sesės Emos Martin bylą. Sesė tarnavo kolportere San Bernardine (Kalifornijos valstija). 1918-ųjų kovo 17 dieną kartu su broliais Edvardu Hemu, Edvardu Sonenbergu ir Ernestu Stivensu ji dalyvavo nedideliame Biblijos tyrinėtojų sambūryje.

Vienam į sambūrį atėjusiam vyrui visai ne Biblija rūpėjo. „Į tą sueigą nuėjau [...] prokuratūros nurodymu, – vėliau papasakojo jis. – Turėjau rasti kokių nors nusikalstamos veikos įkalčių.“ „Įkaltis“, kurį tas vyras rado, buvo knyga „Baigta paslaptis“. Jau po kelių dienų sesė Martin ir minėti trys broliai buvo suimti. Juos apkaltino uždraustos knygos platinimu.

Sesė Ema ir minėti broliai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti trejiems metams kalėjimo. Visos pateiktos apeliacijos buvo atmestos ir 1920 metų gegužės 17-ąją nuteistuosius išsiuntė atlikti bausmės. Tačiau netrukus įvykiai pasisuko gera linkme.

Apie tai, ką tiems mūsų bendratikiams tenka patirti, 1920-ųjų birželio 20 dieną brolis Rezerfordas papasakojo per kongresą, surengtą San Fransiske. Kongreso dalyviai pasipiktino pareigūnų elgesiu. Visų vardu buvo išsiųsta telegrama Jungtinių Valstijų prezidentui. Joje buvo rašoma: „Sprendimą, kad minėta misionierė ponia Martin pažeidė šnipinėjimo įstatymą, [...] laikome neteisingu [...]. Valdžios pareigūnai pasinaudodami jiems suteiktais įgaliojimais [...] paspendė poniai Martin spąstus ir sufabrikavo prieš ją bylą, kad būtų įkalinta. Tokį elgesį smerkiame kaip gėdingą, nežmonišką, nesąžiningą ir neteisingą.“

Jau kitą dieną prezidentas Vudras Vilsonas sesę Martin ir brolius Hemą, Sonenbergą ir Stivensą atleido nuo bausmės. Visi keturi išėjo į laisvę.

1920-iesiems baigiantis Biblijos tyrinėtojai galėjo daug kuo džiaugtis. Darbas pagrindiniame biure įsibėgėjo ir vis gausėjantis krikščionių būrys uoliai skelbė, kad tik Dievo Karalystė išspręs visas žmonijos problemas (Mt 24:14). 1921 metais evangelizacijos darbas įgavo dar didesnį pagreitį.

^ pstr. 18 „Baigta paslaptis“ – tai septintas Šventraščio studijavimų tomas. „ZG“ buvo knyga minkštais viršeliais, išleista vietoj žurnalo Sargybos bokštas 1918 m. kovo 1 d. numerio. „Z“ – tai pirmoji žurnalo Zion’s Watch Tower pavadinimo raidė. „G“, septintoji anglų kalbos abėcėlės raidė, reiškia, kad šis leidinys yra septintas Šventraščio studijavimų tomas.