Hanenty ty anatiny ao

Ho amy loha hevitsy any

Joseph Rutherford miaraky amy rahalahy hafa, tamy lian-drozy nitsidiky ani-Eropy

1920—Zato Tao Lasa Zay

1920—Zato Tao Lasa Zay

VO NANOMBOKY ty tao 1920 le fa nahazo hery hanaova ty asa mandiny an-drozy ty vahoakini-Jehovah. Zao ty andinin-teny nifilỳ ho ani-tao io: “Ty TOMPO ro heriko noho hirako.”​—Sal. 118:14, Fandikan-tenini-Mpanjaka Jacques.

Nameani-Jehovah hery vatany mpitory mazoto reo. Nisy 225 ty mpisava lala tamy zay, fe nitombo ho 350 tamy tao io. Tamy zay avao koa vo nahatratsy 8 000 ty isakini-mpiasa, zany hoe ty mpitory nampimpoly tatitsy amy foibe any. Nitahini-Jehovah rozy ka maro biby ty olo nijanjy ty fahamarina.

TENA NAZOTO ROZY

Tamy 21 Marsa 1920, le nataoni-Joseph Rutherford, azy nitariky ty Mpianatsy Baiboly iny ty lahateny hoe “Olo An-tapitrisany Velo Henanizao ro Tsy ho Maty Mihintsy.” Nanao ze farani-ainy Mpianatsy Baiboly rey mba hikoiky olo ho avy amy fotoa miavaky io. Ty pilasy fanaova teatira farani-ze bevata ta New York ao ro nihofan-drozy, le fanasà 320 000 eo ro nizarà.

Fanambarà amy gazety mikasiky ty lahateny hoe “Olo An-tapitrisany Velo Henanizao ro Tsy ho Maty Mihintsy”

Tsy nitamà hahita olo maro biby manahaky ani-zay mihintsy rozy. Olo 5 000 avao ro tendriky amy pilasy io ao, ka tsy afaky nilitsy ty olo 7 000 ambiny. Nivola ty Tilikambo Fiambena hoe iny ro “fivoria farani-ze nahità vokatsy nataoni-Mpianatsy Baiboly amy Tany toy Iaby.”

Nanjary nalaza amy zay ty Mpianatsy Baiboly satria nitory hoe “olo an-tapitrisany velo henanizao ro tsy ho maty mihintsy.” Mbo tsy nihaini-mpitory rey tamy zay hoe tokony mbo hotorỳ amin’olo maro biby mandilatsy ani-zay ty hafatsy mikasiky Fanjakà iny. Fe ndre zay, le niavaky ty zotom-pon-drozy. Nanomboky nivory Ida Olmstead tamy 1902. Zao ty raha tiarony: “Hainay fa misy fitahia tena soa maro mandiny ty olombelo iaby, ka tsy nieny nanambara ani-raha zay amy ze olo tojiky anay amy fanompoa eny zahay.”

NATAONTSIKA PRINTY AMY ZAY TY BOKINTSIKA

Teani-rahalahy amy Betela ao reo ho azo antoky hoe afaky mizara sakafo ara-panahy ampy soa tsika, farany rozy avao ro nanomboky nanao printy ty bokintsika sisany. Nivily fitaova rozy, le napetrakin-drozy amy trano nihofà marìny ani-tranoni-Betela, amy 35 Myrtle Avenue, a Brooklyn any.

Niasa tamy Betela tao Leo Pelle noho Walter Kessler nanomboky tamy Zanviè 1920. Hoy ty asani-Walter, mahatiaro: “Lafa niavy tao zahay, le nanenty anay mpiandraikitsy ani-fanaova printy iny, le hoy ty asany: ‘Mana lera raiky noho tampany nareo zisiky amy fihinana midỳ.’ Nirahiny hitatitsy karton misy boky baka amy efitsy ambany tany ao zahay.”

Tiaroni-Leo ty raha niseho hamarain’iny. Hoy ty asany: “Anjara asanay ty nanasa ani-rindry amy trano ambany ao. Mbo tsy nahita asa mandoto manahaky ani-zay ndraiky aho. Fe asani-Tompo moa raha iny ka tsy mahafatiantoky.”

Fitaova nanaova printy ty Tilikambo Fiambena

Mbo tsy ampy firy herinandro, le nisy mpitory niasa an-tsitrapo sady nazoto nanao printy ty Tilikambo Fiambena. Nisy 6 000 isaky ty Tilikambo Fiambena 1 Fevriè 1920 nivitani-fanaova printy tamy etazy voalohany tao. Tanatini-fotoa zay, le nametapetaky fanaova printy raiky rahalahy amy trano ambany tany ao rey. Sambo Mpialy ty nikaihan-drozy azy. Nataontsika printy amy zay koa ty Fotoam-pahasambara nanomboky tamy lahara 14 Avrily 1920. Nitahini-Jehovah vatany ty ezaky nataoni-mpiasa mazoto reo.

“Asani-Tompo moa raha iny ka tsy mahafatiantoky”

“NDAO HIHARO RAIKY”

Nafana fo nitory ndraiky ty vahoakini-Jehovah sady niharo raiky. Fe nisy Mpianatsy Baiboly sisany niala tamy fandamina tanatini-fotoa sarotsy tamy 1917 zisiky 1919. Ino ty azo atao mba hanampea an-drozy?

Nisy lahatsoratsy raiky tamy Tilikambo Fiambena 1 Avrily 1920, nanday ty lohateny hoe “Ndao Hiharo Raiky.” Nampirisiky an’olo rey am-pitiava raha io hoe: “Matoky zahay fa ze olo mana ty fanahini-Tompo, ... le parè hanalino ty raha afara any, ... le hiharo raiky ka ho sahala amy vata raiky miaraky miasa.”

Maro ty naneky ani-safà feno hasoa fanahy io. Nanoratsy ho zao mpivaly rezay: “Resy lahatsy zahay hoe tsy nety mihintsy ty nataonay tamy taon-dasa noho talohani-zay. Nanerinery avao zahay, kanefa ty olo nanao ani-asa [fitoria] iny. ... Tsy irinay sasy ty ho voatariky hiala.” Maro ty asa nandiny ani-mpitory nimpoly reo.

NIZARA ANI-“MISTERY FA HAY INY”

Nanomboky tamy 21 Ziein 1920, le nanao ezaky manoka bevata Mpianatsy Baiboly reo mba hizara ani-Mistery fa Hay Iny, * natao tamy fonony malemy. Nihajarỳ ty maro amy boky reo lafa nivoarara tamy 1918.

Tsy ty mpisava lala avao ro nasà hizara azy fa ty mpitory iaby. “Ze olo vita batisa iaby amy fiangona eo ka afaky mandramby anjara le tokony hanao ani-zay.” Tiaroni-Edmund Hooper fa mbo tsy nanao fitoria santrano manahaky ani-zay ndraiky ty ankamaroan’olo nanao ani-ezaky manoka io. Mbo nivola koa ie hoe: “Nanomboky niazonay amy zay hoe manao akory marina ty manao ani-asa iny. Tsy niazonay an’eritseritsy mihintsy ty fitomboani-asa io tsy ela tafarani-zay.”

NALAMY SOA NDRAIKY TY ASA TA EROPY ANY

Nisarotsy ty nifandramby tamy Mpianatsy Baiboly amy tany hafa any tanatini-Aly Bevata Voalohany iny. Farany, naniry hampahery ani-rahalahy any rey Rahalahy Rutherford sady handamy ty asa fitoria any. Roso amy zay ie tamy 12 Oòh 1920, niaraky amy rahalahy efatsy, mba hanao lia maharitsaritsy hitsidiky ani-Grande-Bretagne, Eropy, noho tany antinanani-Riaky Mediterane rey.

Rahalahy Rutherford ta Ejipta any

Lafa nitsidiky ani-Grande-Bretagne Rutherford, le nisy fivoriambe telo noho fivoria 12 nanasà olo iaby nalamini-Mpianatsy Baiboly reo. Tokony ho 50 000 eo ty mpivory amy fitambarany. Ho zao ty namintinani-Tilikambo Fiambena ani-fitsidiha iny: “Nahazo famelombeloma namantsika rey. Vomaiky rozy niharo raiky noho niaraky niasa, ka tena falifaly.” Lafa ta Paris tao Rahalahy Rutherford, le nataony ndraiky ty lahateny hoe “Olo An-tapitrisany Velo Henanizao ro Tsy ho Maty Mihintsy.” Vo nanomboky lahateny iny, le nifeno trano iny. Olo 300 ro nila fanazavà fanampiny.

Taratasy manambara ty lahateny hatao amy Royal Albert Hall a Londres ao

Herinandro tafarani-zay, le nitsidiky ani-Atena, Caire, noho Jerosalema rahalahy rey. Mba hahafaha manampy ty olo kinto amy faritsy reo, le nananga fanajaria boky a Ramallah, anilani-Jerosalema ao Rahalahy Rutherford. Nimpoly a Eropy any ie tafarani-zay, le nananga ty Biròni-Sampana a Eropy Anivo ao noho nanao fandahara mba hisy fanaova printy ty ao.

NANAMBARA TY TSY RARINY

Tamy Septambra 1920, le naboakini-Mpianatsy Baiboly reo ty Fotoam-pahasambara lahara faha-27. Lahara manoka raha io, nanambara ty fanenjeha nahazo ani-Mpianatsy Baiboly reo tamy 1918. Niasa marain-tsy hariva Sambo Mpialy voaresaky taloha teo iny mba hamokatsy gazety mandilatsini-efatsy tapitrisa.

Sarini-Emma Martin amy polisy any

Nihaini-mpamaky ani-gazety io hoe nisy raha hafahafa ty fitsarà ani-Emma Martin. Mpisava lala ta San Bernardino, a Californie any Ranabavy Martin. Namonjy fivoria kelikely nalamini-Mpianatsy Baiboly reo ie tamy 17 Marsa 1918, miaraky amy rahalahy telo: Hamm, Sonnenburg, noho Stevens.

Tsy hianatsy Baiboly ty liani-lahilahy raiky tamy mpanatriky teo. Zao ty fanambarà nataony tafara tatoy: “Ty Biròni-avôkàni-fanjakà ro naniraky ahy amy fivoria iny ... Hila porofo ty liako any.” Nahita Mistery fa Hay Iny raiky ie tany. Zay “porofo” nilany io. Andro vitsivitsy tafarani-zay, le nisambory Ranabavy Martin noho rahalahy telo rey. Nasara ho mpitsikilo rozy satria nizara boky voarara.

Nivola ty fitsarà hoe diso Emma noho namany rey, ka tokony higadra telo tao. Tsy afaky nanao fangataha hampimpoly fitsarà sasy tsika nanomboky tamy 17 Mey 1920, ka nanomboky nisahy ty fotoa nigadran-drozy. Fe nihasoa avao ty raha tafarani-zay.

Tamy 20 Ziein 1920, le nitantaranini-Rahalahy Rutherford tamy fivoriambe raiky ta San Francisco any ty tantaran-drozy. Nangoritsy ty mpanatriky lafa naharè ty raha natao tamy Kristiana reo, farany nandefa telegrama ho ani-Prezidàni-Etazinỳ rozy. Zao ty nisoratin-drozy: “Tsy rariny ... ty fahitanay ty fanambora ... ani-Rtoa Martin ... satria hoe mpitsikilo ie. Tsy azonay ekè mihintsy ... ty fampiasani-manam-pahefà reo ty fahefà ananan-drozy mba ... hamitaha ... ani-Rtoa Martin ... mba hahafaha mahita antony hanambora azy noho handefasa azy am-pigadrà any.”

Hamarain’iny avao, le nifoanani-Prezidà Woodrow Wilson ty didim-pitsarà naboaky ho ani-Ranabavy Martin noho Rahalahy Hamm, Sonnenburg, le Stevens. Tampitsy ty figadran-drozy.

Lafa narìny ho tampitsy ty tao 1920, le maro ty raha nahafalifaly ani-Mpianatsy Baiboly reo. Nihanitombo avao ty asa natao amy foibe ao. Tamy fotoa zay koa le farani-ze nazoto nitory ty Mpianatsy Baiboly, ka nanambara hoe ty Fanjakà-Ndranahary avao ro afaky mamaha ty raha manahira ty olombelo. (Mat. 24:14) Vomaiky nitombo ty fitoria mikasiky ty fahamarina mikasiky ani-Fanjakà iny tamy tao manaraky an’io, tamy 1921.

^ feh. 18 Mistery fa Hay Iny ty fahafito amy boky Fianara Soratsy Masy rey. Io ro Tilikambo Fiambena 1 Marsa 1918. Natao printy amy fonony malemy ie tamy zay, le nikaihy hoe “ZG.” Nalà baka amy hoe Tilikambo Fiambenani-Ziona “Z” iny, le nasia “G”, litera fahafito amy abidy anglisy, satria io ro fahafito amy boky rey.