1. Ką po krikšto Dievo tarnas turi ir toliau daryti?

AR JAU esi pasikrikštijęs? Jeigu taip, krikštydamasis viešai parodei, kad tiki Jehovą ir nori jam tarnauti drauge su jo tarnų organizacija *. Suprantama, turi ir toliau stiprinti tikėjimą Jehova, taip pat tuo, kad jis iki pat šiol vadovauja savo tarnų organizacijai.

2, 3. Ką apie Jehovą suprantame iš to, kaip jis vadovauja savo tarnų organizacijai? Prašom paaiškinti.

² Iš visko, ką Jehova daro, suprantame, koks jis, kokie jo sumanymai ir kokius moralės principus yra nustatęs. Daug ką apie Jehovą galime suprasti ir iš to, kaip jis vadovauja savo tarnų organizacijai.

³ Pirmiausia, Dievas yra nešališkas (Apd 10:34). Meilės paskatintas jis siuntė į žemę savo Sūnų išpirkti visus žmones iš nuodėmės ir mirties (1 Tim 2:6; Jn 3:16). Jo tarnai plačiai skelbia gerąją naujieną, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę išsigelbėti. Antra, Jehova yra tvarkos ir ramybės Dievas (1 Kor 14:33, 40). Tad natūralu, kad ir jo tarnai yra organizuoti ir taikingi. Trečia, Jehova yra didis Mokytojas (Iz 30:20, 21). Todėl Jehovos liudytojai skiria labai daug dėmesio mokymo darbui – moko žmones Dievo Žodžio tiesų tiek per bendruomenės sueigas, tiek dirbdami evangelizacijos darbą. Jehovos pavyzdžiu jo tarnai seka visais laikais – tą galima pasakyti ir apie pirmojo amžiaus, ir apie šių laikų krikščionis. Aptarkime tai plačiau. Taip pat pakalbėkime, kaip tu, šventosios dvasios  padedamas, gali tarnauti Jehovai drauge su jo tarnų organizacija.

4. Ką, remiantis Apaštalų darbų 1:8, Jėzus paliepė daryti savo sekėjams ir kokią pagalbą jiems pažadėjo?

⁴ Pirmasis amžius. Žinia, kurią skelbė Jėzus, suteikė išgelbėjimo viltį visai žmonijai (Lk 4:43). Savo sekėjams jis paliepė tęsti jo pradėtą darbą – liudyti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę „iki žemės pakraščių“. (Perskaityk Apaštalų darbų 1:8.) Suprantama, savo jėgomis tokio darbo Kristaus mokiniai nebūtų įstengę atlikti. Jiems reikėjo šventosios dvasios – Jėzaus žadėto padėjėjo – pagalbos (Jn 14:26; Zch 4:6).

5, 6. Kaip šventoji dvasia padėjo Jėzaus mokiniams pirmajame amžiuje?

⁵ Šventoji dvasia Jėzaus mokiniams buvo išlieta per 33 m. e. m. Penkiasdešimtines. Tos dvasios kupini jie tuoj pat ėmė skelbti gerąją naujieną ir per gana trumpą laiką tūkstančiai žmonių įtikėjo Jėzų (Apd 2:41; 4:4). Nors netrukus atsirado priešininkų, evangelizacijos darbas nesustojo. Jėzaus mokiniai kliovėsi Dievo parama. „Suteik savo vergams didžios drąsos skelbti tavo žodį“, – maldoje prašė jie. Ar Jehova savo tarnų prašymą išgirdo? Biblijoje sakoma: „Visi iki vieno prisipildė šventosios dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį“ (Apd 4:18–20, 29, 31).

⁶ Jėzaus mokiniams skelbti gerąją naujieną buvo nelengva ir dėl to, kad mažai kas iš jų turėjo šventųjų raštų nuorašus. Nebuvo ir tuos raštus aiškinančių leidinių. Be to, žinią apie Karalystę Jėzaus mokiniai turėjo pranešti žmonėms, kalbantiems įvairiomis kalbomis. Nepaisydami visų minėtų sunkumų tie krikščionys uoliai darbavosi ir vos per kelis dešimtmečius padarė tai, kas atrodė neįmanoma, – gerąją naujieną paskelbė „visai kūrinijai po dangumi“ (Kol 1:6, 23).

7. Ką Jehovos tarnai žinojo jau prieš šimtą suvirš metų ir ko ėmėsi?

⁷ Mūsų laikai. Jehova iki pat šiol vadovauja savo tarnams ir suteikia jiems jėgų vykdyti jo valią. Pirmiausia jis tą daro per dvasios įkvėptą savo Žodį. Biblijoje skaitome apie Jėzaus tarnystę žemėje, joje randame ir priesaką tęsti jo pradėtą darbą (Mt 28:19, 20). Dar 1881-aisiais šio žurnalo liepos mėnesio numeryje buvo rašoma: „Jehova mus pašaukė ir patepė ne tam, kad siektume garbės iš žmonių ir kauptume turtą, o tam, kad aukotume, ką turime, aukotumės patys ir kad skelbtume gerąją naujieną.“ 1919 metais išleistoje brošiūrėlėje „Kam darbas patikėtas“ buvo rašoma: „Užduotis, regis, sunkiai įveikiama. Tačiau šis darbas – Viešpaties ir Viešpats duos jėgų jį atlikti.“ Akivaizdu, mūsų broliai ir sesės, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, ryžtingai ėmėsi vykdyti Jėzaus pavestą užduotį skelbti gerąją naujieną visiems žmonėms. Jie tikėjo, kad šventoji dvasia jiems padės. Dvasios parama neabejojame ir mes.

8, 9. Kokiais tarnybos metodais Jehovos liudytojai atlieka evangelizacijos darbą?

⁸ Jehovos tarnai skelbdami gerąją naujieną naudojasi viskuo, kas tik padeda šį darbą našiai dirbti. Anksčiau, pavyzdžiui, tai buvo įvairūs spaudiniai, „Kūrimo fotodrama“, gramofonai, automobiliai su garsiakalbiais, radijo laidos, o pastaraisiais metais naudojamės skaitmeninėmis technologijomis. Jehovos liudytojų organizacija atlieka neregėto masto vertimo darbą, kad gerąją naujieną  kiekvienas galėtų išgirsti savo kalba. Jehova yra nešališkas. Jis išpranašavo, kad toji naujiena bus garsinama „visoms tautoms, giminėms, kalboms ir gentims“ (Apr 14:6, 7). Jis nori pranešti ją visiems.

⁹ O kaip su žmonėmis, gyvenančiais namuose, į kuriuos sunku patekti? Turėdami juos omenyje, Jehovos liudytojai ėmėsi ieškoti galimybių organizuoti tarnybą viešose vietose. Pavyzdžiui, 2001-aisiais Vadovaujančioji taryba leido broliams ir sesėms Prancūzijoje naudotis stendais su mūsų leidiniais. Tokią tarnybą vėliau išbandė ir kitų šalių Jehovos liudytojai. Tai davė gerų rezultatų. 2011 metais panašus tarnybos būdas buvo išmėgintas Jungtinėse Valstijose, judriausiose Niujorko vietose. Jau per pirmuosius metus mūsų broliai ir sesės tenai išplatino 102 129 knygas ir 68 911 žurnalų. Biblijos studijų paprašė 4701 žmogus. Buvo akivaizdu, kad Jehova šį darbą laimina, todėl Vadovaujančioji taryba paragino bendruomenes tokį tarnybos metodą taikyti visame pasaulyje.

10. Ką galime daryti, kad būtume geresni evangelizuotojai?

¹⁰ Ką gali daryti tu. Stenkis pritaikyti viską, ko mokaisi bendruomenės sueigose. Eik į tarnybą su savo grupės broliais ir sesėmis. Jie padės tau įgyti patirties tarnybos srityse, kur tau prasčiau sekasi, taip pat savo geru pavyzdžiu įkvėps drąsos. Būk ištvermingas – tegu sunkumai nenuslopina tavo uolumo evangelizacijos darbe. Jei, kaip rašoma teminėje šio straipsnio eilutėje, kliausimės ne savo jėgomis, o šventosios dvasios pagalba, Dievo valią įvykdysime (Zch 4:6). Juk darbas, kurį dirbame, yra ne mūsų, o Jehovos.

11. Ko ėmėsi pirmojo amžiaus vadovaujančioji taryba, kad bendruomenės veiktų vieningai?

¹¹ Pirmasis amžius. Jeruzalėje veikusi vadovaujančioji taryba rūpinosi, kad bendruomenėse būtų tvarka ir santarvė (Apd 2:42). Pavyzdžiui, 49 m. e. m., kai nesutarimai dėl apipjaustymo klausimo  itin paaštrėjo, vadovaujančioji taryba ėmėsi jį svarstyti. Jei tie nesutarimai bendruomenėse būtų likę neišspręsti, tai būtų neigiamai atsiliepę ir evangelizacijos darbui. Vadovaujančiojoje taryboje tarnaujantys apaštalai ir vyresnieji buvo žydų kilmės, tačiau nesileido tradicijų ir judaizmo šalininkų paveikiami. Sprendimą jie priėmė remdamiesi šventaisiais raštais ir atsižvelgdami į šventosios dvasios vadovavimą (Apd 15:1, 2, 5–20, 28). Jehova tą sprendimą palaimino: bendruomenėse įsivyravo santarvė ir vienybė, o evangelizacijos darbas dar paspartėjo (Apd 15:30, 31; 16:4, 5).

12. Iš ko matyti, kad tarp Jehovos tarnų šiandien vyrauja tvarka ir vienybė?

¹² Mūsų laikai. Jehova visada rūpinosi, kad jo tarnų bendruomenėse būtų tvarka ir vienybė. Šio žurnalo 1895 m. lapkričio mėn. 15 d. numeryje pasirodė straipsnis pavadinimu „Padoriai ir tvarkingai“, pagrįstas žodžiais, užrašytais 1 Korintiečiams 14:40. Jame buvo rašoma: „Apaštalai pirmojo amžiaus bažnyčiai apie tvarką kalbėjo išties nemažai [...]. Geriausia ir toliau rūpestingai laikytis to, kas kadaise parašyta mums pamokyti.“ (Palygink su Romiečiams 15:4.) Jehovos tarnai ir šiandien deda didžiules pastangas, kad bendruomenėse, kaip ir pirmajame amžiuje, vyrautų tvarka ir ramybė. Pavyzdžiui, jeigu tau tektų dalyvauti kitos bendruomenės Sargybos bokšto studijose – savoje šalyje ar kur nors užsienyje, – tu žinai, kaip tos studijos vyks ir koks straipsnis bus aptariamas. Atėjęs į sueigą nesijausi nejaukiai. Tokia vienybė įmanoma tik dėl Dievo dvasios veikmės (Sof 3:9).

13. Apie ką, remiantis Jokūbo 3:17, turėtume pagalvoti?

¹³ Ką gali daryti tu. Ko Jehova tikisi iš mūsų, suprantame skaitydami šį apaštalo Pauliaus pamokymą: „Sergėkite vienybę, kurią dvasia ugdo saistydama jus taikos ryšiu“ (Ef 4:1–3). Tad pagalvokime, ar stengiamės palaikyti savo bendruomenėje taiką ir vienybę? Ar klausome tų, kurie bendruomenėje vadovauja?  Ar esame patikimi ir pareigingai atliekame mums patikėtas užduotis? Ar esame punktualūs, paslaugūs ir pasirengę padėti? (Perskaityk Jokūbo 3:17.) Jei matome, kad reikėtų pasitempti, prašykime Dievą šventosios dvasios ir leiskime jai veikti mūsų gyvenime. Neabejokime, dvasia padės mums tapti tokiais krikščionimis, kuriuos bendruomenės broliai ir sesės labai mylės ir vertins.

14. Ką, remiantis Kolosiečiams 1:9, 10, pirmojo amžiaus krikščionys turėjo aiškiai suvokti ir kaip Jehova jiems padėjo?

¹⁴ Pirmasis amžius. Jehovai labai malonu mokyti savo tarnus (Ps 32:8). Jis nori, kad būtume jo draugai, kad jį mylėtume ir gyventume amžinai. Visa tai nebūtų įmanoma, jeigu jis mūsų nemokytų (Jn 17:3). Pirmajame amžiuje Jehova savo tarnus mokė per krikščionių bendruomenę. (Perskaityk Kolosiečiams 1:9, 10.) Didelį darbą atliko ir Jėzaus žadėtasis padėjėjas – šventoji dvasia (Jn 14:16). Ji padėjo krikščionims geriau suprasti šventuosius raštus. Be to, priminė jiems visa, ką buvo sakęs ir padaręs Jėzus; vėliau tai buvo aprašyta evangelijose. Tos žinios stiprino pirmųjų krikščionių tikėjimą, padėjo ugdytis meilę Dievui, jo Sūnui ir vienas kitam.

15. Kaip Jehova tesi savo pažadą, užrašytą Izaijo 2:2, 3?

¹⁵ Mūsų laikai. Jehova išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis žmonės iš visų tautų kops į jo kalną ir jis mokys juos savo kelių. (Perskaityk Izaijo 2:2, 3.) Akivaizdžiai regime, kaip ta pranašystė pildosi. Jehovos mokymas, kaip tas itin aukštai iškilęs kalnas, yra pats pranašiausias ir patraukia daug nuoširdžių ir dievobaimingų žmonių. O kokiomis gausiomis dvasinėmis vaišėmis Jehova savo  tarnus sotina! (Iz 25:6) Per savo „ištikimą ir nuovokų vergą“ jis patiekia pačių įvairiausių patiekalų: galime ne tik skaityti straipsnius, klausytis kalbų, bet ir žiūrėti, pavyzdžiui, animaciją, įvairaus pobūdžio vaizdo siužetus ir filmus (Mt 24:45). Labai teisingai Jobo bičiulis Elihuvas apie Jehovą pasakė: „Kas kitas gali taip pamokyti kaip jis?“ (Job 36:22).

16. Ką turėtum daryti, kad būtum dvasiškai stiprus?

¹⁶ Ką gali daryti tu. Dievo dvasia padės tau gyventi pagal tai, ką sužinai skaitydamas ir tyrinėdamas Bibliją. Tad, kaip ir psalmininkas, maldoje Dievą prašyk: „Jehova, mokyk savo kelio, ir tavo tiesoje aš vaikščiosiu. Suvienyk mano širdį, kad bijotų tavo vardo“ (Ps 86:11). Ir toliau sotinkis Jehovos tiekiamu dvasiniu maistu – tyrinėk Bibliją ir leidinius, kuriuos parūpina jo organizacija. Žinoma, tavo tikslas neturėtų būti vien kaupti žinias. Prašyk Jehovą dvasios, kad padėtų tas žinias priimti į širdį ir jomis vadovautis. Taip pat drąsink jomis bendratikius, – juk jie yra tavo dvasinė šeima (Hbr 10:24, 25). Melsk Dievą dvasios, kad kuo geriau pasiruoštum komentuoti per sueigas ir atlikti paskirtas užduotis. Tada Jehova ir jo Sūnus matys, kad myli brangias jų kaimenės aveles (Jn 21:15–17).

17. Iš ko matysis, kad ištikimai palaikai Jehovos vadovaujamą jo tarnų organizaciją?

¹⁷ Jau greitai žemėje liks viena organizacija – ta, kurią veda šventoji dvasia. Tad darbuokis išvien su ja. Kaip ir Jehova, mylėk žmones ir būk nešališkas – gerąja naujiena dalykis su visais. Sek jo, tvarkos ir ramybės Dievo, pavyzdžiu ir palaikyk bendruomenės vienybę. Taip pat Jehovos, savo Didžiojo Mokytojo, klausykis – sotinkis jo paruoštu įvairiu dvasiniu maistu. Jei negailėsi pastangų, tau nereikės bijoti, kai jis šiam Šėtono valdomam pasauliui vykdys nuosprendį. Tam metui atėjus, būsi drąsus ir tvirtai stovėsi ištikimų Jehovos tarnų gretose.