Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 45

Nyan Kofnoḇek Snonggaku Sya fa Sisouser Yesus Parenta Ḇyena

Nyan Kofnoḇek Snonggaku Sya fa Sisouser Yesus Parenta Ḇyena

”Rarirya, mgora mura ma mgofrur snonggaku ro er nakam fa sḇe manfamyan . . . . Mgofarkor si fa sifrur roi nakam yakofen kwar faro mgo.”​MAT. 28:19, 20, Terjemahan Dunia Baru.

DOYA 89 Wamnaf, Wasouser, ma Wasmai Barakas

ROI NA KOFARKOR *

1. Ro Matius 28:18-20 ya, rosai Yesus iwan faro manfamyan ḇyesi fa sifrur na?

YESUS ikḇok ro marmar ya kwar raposa, rya isrow manfamyan ḇyesi ro Galilea. Roi ḇefandun kaku oso isya imbe ikofenḇair yoḇ si. Rosairi? Roi nane naisya ro Matius 28:18-20.​—Wasya.

2. Fakfuken rosai monda nari kawos na?

2 Yesus parenta ḇyenane kyur kako ḇe Allah manfamyan ḇyesi ḇero baboine sya. Inja, nari kawos fakfuken rikyor ḇefesepen kuker fararur koḇedine. Ḇepon ya, kofarkor Allah marisen Ḇyena kwar ido, rosai na kofrur kaku wer? Ḇesuru ya, rariso kofnoḇek snonggaku ḇefarkor Refo sya fa sfanam syadi faro Yahwe I? Ḇekyor ya, rariso kofnoḇek naek srar ḇeyakso ro ḇaḇebaryas wer ḇa fa saksowarpu wer?

KOFARKOR SI FA SISOUSER YESUS PARENTA ḆYENA

3. Rosai ḇesnai kaku ro Yesus parenta ḇyena?

3 Parenta Yesus byuk na nasnai kaku. Kofarkor snonggaku sya fa sifrur Yesus parenta ḇyena nama roi ḇefandun nairi. Ḇape koswarepen, Yesus ikofen radine ḇa: ’Mgofarkor si roi nakam yakofen kwar faro mgo.’ Mboi doḇe: Mgofarkor si ”fa sifrur roi nakam yakofen kwar faro mgo.” Inja, fafisu kobuk farkarkor Refo faro snonggaku oso ido, kokofenḇair rosai fandun fa ifrur kaku ma kofasnai ḇe i moḇsa ifrur na rai. (Kis. 8:31) Rosai ḇefnai fa kofrur kaku roi ine?

4. Rosai knam ro kofrur parenta oso? Fawar sarḇer oso.

4 Insama kofawi pyum moḇsa kofarkor snonggaku oso fa ifrur Yesus parenta ḇyena, kokarapan sarḇer ine: Snonggaku oso fyarkor snonggaku oso ḇese fa ifawi dun oto ido, moḇsa fyarkor i fa iso rambu-rambu lalu lintas na? Ḇepon ya, nari fyasnaiḇair ḇe ḇefarkor ani rambu-rambu rosai monda fandun fa siso pyum na. Ḇape, namnai ro dia monda ḇa. Fandun fa kyainus ḇefarkor ani ma isaramper i rofyor dun oto ya rofyor ifrar ro sampak na. Ḇefarkor ani fandun fa iso raris rosai fyarkor kwar na. Farkarkor rosai kun ro dine?

5. (a) Imnis ro Yohanes 14:15 ma 1 Yohanes 2:3, rosai na kokofenḇair ḇe ḇefarkor Refo kuker konsya? (b) Rariso kofnoḇek ḇefarkor Refo sya fa sifrur raris rosai sfarkor kwar na?

5 Rofyor kobuk farkarkor Refo ḇe snonggaku ḇese, kokofenḇair rosai Allah dor ro si. Mboi irya monda ḇa. Fandun fa kofnoḇek si kako fa sifrur rosai sfarkor kwar ro kenem sena ras ḇe ras. (Wasya Yohanes 14:15; 1 Yohanes 2:3.) Kofasnai ḇe si nyan fa sisouser farkankin ro Refo ro rumfarkor, ro moḇ fararur, ḇaido rofyor sra simbran farma. Bisa kofawar ḇe si kako snar koso pyum wos anun ro Refo ḇesyandari nakadaunwarek ko ma nafnoḇek ko fa kun snemuk ḇepyum. Fafisu koḇenadi warpu i, kor rur ḇesren ro Yahwe I fa fyarkin i pdef.​—Yoh. 16:13.

6. Rosai na kofrur wer fa kofarkor snonggaku oso insama ifrur Yesus parenta ḇyena?

6 Rosai na kofrur wer fa kofarkor snonggaku oso insama ifrur Yesus parenta ḇyena? Kofnoḇek i insama dakmarisen ifnoḇek ḇesesya fa sakḇe manfamyan kako. Randak ya, imbude na imgak fa iso ro ḇaḇebaryas. Inja, ipyum fa koḇe aḇaḇen ma kofnoḇek i pdef fa fyawi pyum kakaku ḇero Refo isof nya kakyar ḇesambraḇ. Roi fyarkor na nsun kaku ro sneri kwar ido, nari nadif i fa dakkofenḇair na ḇe snonggaku ḇesesya. Inja, rosai na kofrur fa kofnoḇek ḇefarkor Refo insama simarisen sakbaryas?

7. Rariso kofnoḇek ḇefarkor Refo kuker ko fa imarisen dakbaryas ḇe snonggaku ḇesesya?

7 Bisa kofuken ḇefarkor Refo kuker konsya radine: ”Payamyum rosai wasmai snar waso raris rosai Refo fyarkor na? Manggun kwara ido, snonggaku ḇese fandun fa sakrower angginem ḇepyum ro Refo ine ke? Rosai na wakfrur fa wafnoḇek si kako?” (Ams. 3:27; Mat. 9:37, 38) Kofasnaiḇair ḇe i syapram ḇeḇeso ḇero Roi fa Kobukifarkor ma kor i fa kyinfir ro manggundi minsai ḇesrow faro kina, bati, ma min ro moḇ fararur. Mura kobuk syapram anna yoḇ i. Kofasnai ḇe i moḇsa na byuk syapram ani ḇe snonggaku ḇese kuker nyan ḇepyum ma syowi. Ḇefarkor anine isyus kwar fa dakḇe manbaryas ḇebaptis baim ido, kobaryas kayam kuker i insama bisa kofnoḇek i.​—Pkh. 4:9, 10; Luk. 6:40.

NYAN FA NAEK SRAR SIFNOḆEK ḆEFARKOR REFO SYA

8. Rosai ḇefnai fa ḇefarkor Refo kuker konsya fandun kaku fa siswar Allah ma min sesi? (Mam kako ”Nyan Kofnoḇek Ḇefarkor Refo Sya fa Siswar Syadi Allah”.)

8 Koswarepen Yesus iwan ko fa kofnoḇek snonggaku ḇese fa ’sifrur roi nakam ikofen kwar faro ko’ na. Ine kyur kako ḇe sasoser risuru ḇeba syadi ya, isoine saswar faro Allah ma min koḇesi. Saswar ḇeradine nya fasfes kuker fararur ḇaḇebaryas ma kobuk farkarkor snonggaku sya fa sḇe manfamyan. (Mat. 22:37-39) Moḇsa kofawi na rai? Roi ḇedif kaku ko fa kobaryas iso saswar, isoine saswar koḇena faro Allah ma min koḇesi. Imbude ḇefarkor Refo ono sisya skara simgak kaker fa sakso ro ḇaḇebaryas. Ḇape bisa kofnoḇek si fa sikyar Yahwe nari ifnoḇek si insama fawas mura simgak faro snonggaku sya wer ḇa. (Mz. 18:1-3; Ams. 29:25) Kotak ḇero farkarkor ine fyasnaiḇair rosai monda na kofrur kaku insama snonggaku ḇefarkor Refo kuker ko siswar syadi Yahwe I. Inja, rariso naek srar ro sidang bisa sakfnoḇek ḇefarkor Refo oso fa fyasnai syadi saswar ya?

9. Ro sarḇer ḇekur snonggaku ḇefarkor babo fa dun oto ya, moḇsa na fyarkor rai?

9 Kokarapan kaḇer snonggaku ḇefarkor babo fa ifawi dun oto ani. Fafisu dunfair oto ro sampak na ḇo ḇefarkor i isya kyainus i, moḇsa na fyarkor rai? Nari ryower ḇefarkor i ani ma myam ro ḇeyun oto ḇesesya. Rupa ra, ḇefarkor i ani na ikofen ḇe i fa myam snonggaku ḇeyun pyum oto oso ḇebuk swaf faro ḇesesya fa sifrar ḇepon i. Ḇaido, imbude iwan i fa myam ḇeyun oto ḇese ḇemun lampu ḇyeja insama nakyaren ḇeyun oto ḇesesya awer fa smam pyum sampak sifrar ro na. Roi myam nane nfarkor i fa dun pyum oto na.

10. Rosai na ḇefnoḇek ḇefarkor Refo oso fa iswar syadi Yahwe I?

10 Rarirya kako, ḇefarkor Refo oso imarisen dakfarmyan ḇe Yahwe ido nari fyarkor ro ḇebuk farkarkor ya monda ḇa. Fyarkor kako ro naek srar ḇesesya ḇefasnai nyan ḇepyum. Inja insama ḇefarkor Refo ine iswar syadi Yahwe I, fandun kaku fa dakso ro fananjur. Kukro? Rosai ryower ro fananjur nari nafrur fa kakyar ḇyedi syambraḇ, nafnoḇek i fa iswar syadi Allah Yahwe I. (Kis. 15:30-32) Oso wer ido, ro fananjur nari ḇebuk farkarkor ḇe i fyasnai i ḇe naek srar ḇese ḇeyakna samswen raris i. Rosai monda nari myam ro naek srar ansine?

11. Rosai monda imbude snonggaku ḇefarkor Refo oso myam ro fananjur ya, ma rosai fainda ismai ya?

11 Kokarapan fawar ḇeḇeso nane: Bin ḇefarkor Refo oso demir fyaduru romawa ḇyesi. Myam mboi ro fananjur, imbesrar oso isya dakna samswen raris i. Myam imbesrar ani syewar fa dun romawa kasun ḇyesi fa sra ḇe Balai Karajan. Bin ḇefarkor Refo ani roi myam anna nafrur i fa syambraḇ kaku. Snon ḇefarkor Refo oso syamswen kaku fa imnai dan tabaku. Ro fananjur, isrow naek oso ro fafisu naiwara daksmai samswen raris i, ḇape kirine isyor tabaku wer ḇa. Naek koḇedine fyawar ḇe ḇefarkor babo ani snar iswar Yahwe I, inja syewar kaku fa isouser parenta Ḇyena. (2 Kor. 7:1; Flp. 4:13) Rofyor ryower naek ani fyawar moḇsa imnai isyor tabaku, ḇefarkor Refo ani nya kakyar fa dakfrur rarirya kako. Binkbor oso ḇefarkor Refo kaker myam faro imbesrar ḇebabo iryaḇ kaku kukro dakḇe Saksi Yahwe ma byuk manggundi fa ifnoḇek ḇesesya. Inja, imbe ifawi nabor syadi wer roi ḇewar fa imbesrar ani ismai raryaḇ ḇeradirya.

12. Rosai ḇefnai na kokofen kokam ro sidang ya dori, bisa kakfnoḇek snonggaku ḇefarkor Refo sya?

12 Fafisu snonggaku ḇefarkor Refo smambir naek srar ḇesouser sya, nari sfarkor nyan rariso sisouser Kristus parenta ḇyena fa siswar Allah ma min sesi. (Yoh. 13:35; 1 Tim. 4:12) Sfarkor ro naek srar ḇesmai samswen raris si mboi simkuepen pdef. Sfarkor ro si kako fandun fa sfadwer kenem sena insama sakḇe manfamyan faro Kristus i. (Ul. 30:11) Kakuḇae, kokame ḇero sidang bisa kofnoḇek snonggaku ḇefarkor Refo fa siswar syadi Yahwe I. (Mat. 5:16) Manggundaw rosai imbe wakfrur fa swambraḇser snonggaku ḇefarkor Refo ḇerama ro fananjur sya?

KOFNOḆEK NAEK SRAR ḆERYAḆ WER ḆA FA SIRYAḆ KAḆER

13-14. Rosai Yesus ifrur rofyor manfamyan ḇyesi sesanekar?

13 Komarisen kofnoḇek naek srar ḇeso wer ḇa ro ḇaḇebaryas sya fa sisouser Yesus parenta ḇyena fa sakfnoḇek snonggaku sya insama sakḇe manfamyan. Kofrur na kuker koso nyan Yesus ifrur pyum manwawan ḇyesi ḇesanekar sya.

14 Ro swaf ḇepupes Yesus imbe smun i, manfamyan ḇyesi sifrar sibur i. (Mrk. 14:50; Yoh. 16:32) Rosai Yesus ifrur rofyor manfamyan ḇyesi sesanekar? Rofyor Yesus ikḇok ro marmar mura, ikofen faro bin risuru ḇeso i radine, ”Mumkak awer. Mura mukofen faro naek Ayesi [yakḇok ro marmar ya kwar].” (Mat. 28:10a) Yesus iswar kaker manfamyan ḇyesi. Sibur i kwar rariryano, dor si kaker ḇe ’naek ḇyesi’. Raris Yahwe, Yesus i kako isawarwar ma imarisen byuk ampun.​—2 Raj. 13:23.

15. Moḇsa komam naek srar ḇeso ro ḇaḇebaryas wer ḇa sya rai?

15 Ko kako kofandun kaku naek srar ḇeso ro ḇaḇebaryas wer ḇa sya. Sima naek srar koḇesiri ma koswar kaku si! Koswarepen mura ro saswar sfasnai kwar ro fafisu naiwara, ma ono sakfarmyan fyoro kwar. (Ibr. 6:10) Komander kaku si! (Luk. 15:4-7) Komarisen kakfrur ra Yesus ido, moḇsa na komam si rai?

16. Moḇsa na kofnoḇek naek srar ḇeso fananjur ma ḇaḇebaryas wer ḇa sya rai?

16 Kor myaren si fa sakso fananjur. Nyan oser Yesus syambraḇser manwawan ḇyesi iso dor si fa siso sarawrow oso. (Mat. 28:10b; 1 Kor. 15:6) Rarirya kako, komarisen kanun ḇe naek srar ḇeso fananjur ma fararur ḇaḇebaryas wer ba ansine fa sakso wer. Imbude na kor si rarwan oser monda ḇa, mboi rarwan riḇeso. Srama ido, na komarisen kaku imnis ra Yesus imarisen kaku kukro manfamyan ḇyesi srama yoḇ i fafisu dor si.​—Mam kako Matius 28:16 ma Lukas 15:6.

17. Rosai na kofrur kaku fafisu naek ḇaido srar ḇeryaḇ wer ḇa ro swaf kawan kaku ryama dakso fananjur wer?

17 Komarisen kosaser si. Fafisu Yesus manfamyan ḇyesi srama yoḇ i, isaser pyum si. Syewar ḇepon fa dawos kuker si. (Mat. 28:18) Inja naek ḇaido srar ḇeryaḇ wer ḇa ro swaf kawan kaku ryama ḇe Balai Karajan ido, moḇsa na komam i rai? Kosewar ḇepon fa kosaser i kuker payamyum. Randak ya, imbude kokmom rosai imbe kawos ya. Imbape koswarepen, kofrur i fa imai awer. Kokofen monda komarisen kaku kosrow i wer.

18. Rosai na kofrur fa kosambraḇser naek srar ḇeso wer ḇa ro ḇaḇebaryas fyoro kwar sya?

18 Kosambraḇser si. Imbude Yesus manfamyan ḇyesi simgakwarek moḇsa na sbaryas isof supswan pember ya rai. Mboi Yesus syambraḇser si ḇo doḇe, ”Nari yarous mko besya kwar isof awar ḇepupes.” (Mat. 28:20) Wos ḇyenane nafrur fa fyoro ḇa mura, manfamyan ansine simyaren sbuk farkarkor pdef ma sbaryas abar ḇepyum na. (Kis. 5:42) Manbaryas ḇeso wer ḇa ro ḇaḇebaryas fyoro kwar sya, fandun fa kosambraḇser si kako. Imbude simgakwarek kako fa sbaryas kaḇer. Inja kawos asuser yoḇ si ḇo koḇe na semir ḇa. Skara sfasos kwar fa sbaryas ido, bisa kofararur kayam kuker si ro ḇaḇebaryas. Na simarisen kaku kukro kosaramper si fa sbaryas wer. Komam ma kofrur pyum si imnis ra naek srar koḇesi ido, nari nun payamyum ro sidang ya dori.

KOMARISEN KOFRUR POSA FARARUR YESUS BYUK ḆE KO NA

19. Wos snemuk rosai imbe kakna ya, ma rosai ḇefnai ya?

19 Isof fafisu risai kofnoḇek snonggaku sya fa sakḇe manfamyan? (Mat. 28:20) Kopok fa kofrur posa fararur ine ke? Kosewar kaku fa kofrur na! Komarisen kobuk oras, samambraḇ, ma nana koḇena fa kosewar snonggaku ḇemarisen ḇeyaksmai kankenem fyoro sya. (Kis. 13:48) Kofrur rarirya ido, koso Yesus nyan ḇyena. Yesus doḇe, ”Roḇean ayena isoine yafrur marisen ḇewan ayanya ma yaḇeimnis fararur ḇyuk ḇe ayanya.” (Yoh. 4:34; 17:4) Komarisen kona wos snemuk ḇeradirya kako. Komarisen kofrur fararur Yesus ikyar faro ko na fa namnis. (Yoh. 20:21) Ma komarisen ḇesesya, naek srar ḇeryaḇ wer ḇa sya kako fa siryaḇ pdef warpu ko ro fararur ine.​—Mat. 24:13.

20. Ro Filipi 4:13, rosai ḇefnai fa na kosambraḇ fa kofrur posa fararur Yesus byuk ḇe ko na?

20 Kakuḇae, kofrur Yesus parenta ḇyenane nama napyan ḇa. Mboi, kofrur na ro manggunko ḇa. Yesus doḇe nari ryous ko ḇesya kwar. Koso ro fararur fa kofrur manfamyan ine naiso ḇefnai fa kofararur kayam fnoḇek Allah ma kakḇe ”manfamyan Kristus”. Rarirya, kokyar nari Allah Yahwe ma Yesus sufnoḇek ko ḇesya kwar. (1 Kor. 3:9; 2 Kor. 2:17) Inja, na kosambraḇ fa kofrur posa fararur ine. Kofrur fararur ine ma kofnoḇek snonggaku ḇesesya fa sakfrur na kako nanema syowi ḇeba kaku nairi!​—Wasya Filipi 4:13.

DOYA 79 Farkor Si Insama Sores Nako

^ syos 5 Yesus iwan manfamyan ḇyesi fa sifnoḇek snonggaku sya insama sakḇe manfamyan ma sfarkor si fa sifrur Yesus parenta ḇyena kam. Ro farkarkor ine, nari kawos moḇsa kosouser Yesus parenta ḇyenane. Anun nane sun na ro farkarkor ḇero syap Menara Pengawal 1 Juli 2004, ram 14-19.

^ syos 66 KAFKOFEN FARO SONIN: Imbesrar ḇebuk farkarkor Refo ani fyasnaiḇair roi rikyor fandun fa bin ḇefarkor ani ifrur kaku insama iswar syadi Yahwe I. Mura, bin ḇefarkor ani iso pyum na.