Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 45

Pab Lwm Tus Ua Li Khetos Sam Hwm

Pab Lwm Tus Ua Li Khetos Sam Hwm

‘Cia li mus qhia txhua haivneeg kom lawv los ua kuv cov thwjtim thiab qhia kom lawv paub coj raws li txhua yam uas kuv tau qhia rau nej lawm.’​—MATHAIS 28:19, 20.

ZAJ NKAUJ 89 Mloog Lus Thiaj Li Tau Koob Hmoov

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Raws li Mathais 28:18-20, Yexus sam hwm nws cov thwjtim li cas?

THAUM Vajtswv tsa Yexus sawv rov los, nws mus ntsib nws ib co thwjtim uas tuaj sib sau ua ke hauv Kalilais. Nws muaj ib yam tseem ceeb uas nws xav hais rau lawv. Cov lus uas nws hais ntawd nyob hauv Mathais 28:18-20.​—Nyeem.

2. Peb yuav tham txog cov lus nug twg?

2 Cov lus uas Yexus sam hwm rau nws cov thwjtim los kuj yog hais rau Vajtswv cov tub qhe nimno thiab. Yog li ntawd, cia peb tham txog 3 yam uas Yexus sam hwm kom peb ua. Yam 1, tsis yog peb qhia kom cov kawm Vajlugkub paub Vajtswv tej kevcai xwb tiamsis peb yuav tau ua li cas ntxiv? Yam 2, cov nyob hauv lub koom txoos yuav pab tau tus kawm Vajlugkub li cas? Yam 3, peb yuav pab cov kwvtij nkauj muam uas tso tseg tsis mus tshaj tawm lawm li cas kom lawv rov mus tshaj tawm dua?

QHIA KOM LAWV UA LI KHETOS COV LUS SAM HWM

3. Yexus hais li cas rau nws cov thwjtim?

3 Thaum Yexus nrog nws cov thwjtim tham, nws tsis tau hais rau lawv tias: ‘Nej mus qhia kom lawv paub txhua yam uas kuv tau qhia rau nej lawm.’ Tiamsis nws hais rau lawv tias: ‘Nej mus qhia kom lawv paub coj raws li txhua yam uas kuv tau qhia rau nej lawm.’ Yuav kom peb ua tau li Yexus hais no, peb yuav tsum qhia cov kawm Vajlugkub seb lawv yuav ua li cas thiab qhia kom lawv paub ua kiag. (Tes Haujlwm 8:31) Vim li cas peb yuav tsum ua li ntawd?

4. Piav seb peb yuav qhia li cas tus kawm Vajlugkub thiaj paub ua raws li Yexus cov lus sam hwm.

4 Peb yuav qhia li cas tus kawm Vajlugkub thiaj paub ua raws li Yexus cov lus sam hwm? Muab ua piv txwv li no, yog koj qhia ib tug tsav tsheb, koj yuav qhia li cas nws thiaj paub ua raws li tej kevcai tsav tsheb? Thaum koj qhia tej kevcai rau nws lawd, koj yuav tau nrog nws mus xyaum tsav tsheb ua ke thiab qhia seb nws yuav ua raws li tej kevcai ntawd li cas. Peb kawm tau li cas los ntawm zaj lus piv txwv no?

5. (1) Raws li Yauhas 14:15 thiab 1 Yauhas 2:3, peb yuav tsum qhia tus kawm Vajlugkub li cas? (2) Piav seb peb yuav pab tus kawm Vajlugkub ua raws li phau Vajlugkub hais li cas.

5 Thaum peb kawm Vajlugkub nrog lwm tus, peb qhia lawv tias Vajtswv xav kom lawv ua dabtsi, tiamsis peb yuav tsum qhia kom lawv paub muab tej lawv kawm coj los siv rau hauv lawv lub neej. (Nyeem Yauhas 14:15; 1 Yauhas 2:3.) Tej uas lawv pom peb ua yuav pab kom lawv paub muab phau Vajlugkub coj los siv thaum lawv mus kawm ntawv, mus ua haujlwm, lossis thaum lawv mus ua si lomzem. Qhia tus kawm Vajlugkub seb phau Vajlugkub tau pab peb zam teeb meem thiab pab peb muaj tswvyim paub txiav txim siab zoo li cas. Thaum peb nrog tus kawm Vajlugkub ua ke, peb kuj thov kom Yehauvas pub lub hwj huam dawb huv pab nws.​—Yauhas 16:13.

6. Peb yuav tau qhia li cas ntxiv, cov kawm Vajlugkub thiaj ua tau li Yexus cov lus sam hwm?

6 Yuav kom cov kawm Vajlugkub ua tau li Yexus cov lus sam hwm, peb yuav tau qhia lawv li cas ntxiv? Peb yuav tau pab kom lawv xav mus coj neeg los ua thwjtim. Muaj ib txhia kawm Vajlugkub yuav ntshai mus tshaj tawm. Yog li ntawd peb yuav tau ua siab ntev pab lawv. Thaum lawv to taub phau Vajlugkub zoo thiab muaj kev ntseeg lawm ces lawv yuav tsis ntshai thiab xav mus tshaj tawm txoj xov zoo. Peb yuav pab cov kawm Vajlugkub li cas lawv thiaj xav mus tshaj tawm txoj xov zoo?

7. Peb yuav pab tus kawm Vajlugkub li cas nws thiaj xav mus tshaj tawm txoj xov zoo rau lwm tus?

7 Tej zaum koj kuj nug tus kawm Vajlugkub li no: “Thaum koj muab tej uas koj kawm hauv phau Vajlugkub coj los siv rau koj lub neej, pab tau koj li cas? Koj puas xav tias phau Vajlugkub yuav pab tau lwm tus thiab? Koj yuav ua li cas koj thiaj pab tau lawv?” (Pajlug 3:27; Mathais 9:37, 38) Muab cov ntawv tseb uas nyob hauv Cov Twj Mus Ua Vajtswv Tes Num rau tus kawm Vajlugkub saib seb daim twg nws cov txheeb ze, cov phoojywg, lossis cov nws ua haujlwm nrog yuav xav nyeem. Muab ib co ntawv tseb rau nws thiab nrog nws xyaum seb nws yuav hais li cas yog nws xav muab cov ntawv no rau lawv. Thaum nws ua ib tug tshaj tawm uas tsis tau ua kevcai raus dej lawd, peb yuav tau nrog nws mus tshaj tawm ua ke thiab pab nws.​—Tej Lus Qhia 4:9, 10; Lukas 6:40.

LUB KOOM TXOOS YUAV UA LI CAS PAB COV KAWM VAJLUGKUB

8. Vim li cas tseem ceeb rau tus kawm Vajlugkub yuav tsum muaj kev hlub rau Vajtswv thiab kwvtij zej zog? (Saib lub ntsiab me “ Pab Tus Kawm Vajlugkub Kom Muaj Kev Hlub Rau Vajtswv.”)

8 Nco ntsoov tias Yexus sam hwm kom peb mus qhia lwm tus kom lawv “paub coj raws li txhua yam” uas nws qhia rau peb lawm. Yexus kuj sam hwm kom peb hlub Yehauvas thiab hlub kwvtij zej zog. (Mathais 22:37-39) Yog peb qhia kom cov kawm Vajlugkub paub hlub Yehauvas thiab kwvtij zej zog ces yuav ua rau lawv xav mus tshaj tawm. Tiamsis muaj ib co yeej yuav ntshai mus tshaj tawm. Yog li ntawd qhia lawv tias Yehauvas yuav pab kom lawv tsis txhob ntshai. (Phau Ntawv Nkauj 18:1-3; Pajlug 29:25) Mus saib lub ntsiab me rau zaj no seb peb yuav ua li cas tus kawm Vajlugkub thiaj yuav hlub Yehauvas ntau zuj zus. Tsis tas li ntawd xwb, lub koom txoos los kuj pab tau tus kawm Vajlugkub kom nws paub hlub lwm tus thiab.

9. Tus kawm tsav tsheb xyaum tau li cas ntawm tus qhia nws?

9 Xav txog tus kawm tsav tsheb uas peb tham tag los. Thaum nws tsav tsheb es tus qhia nws zaum ntawm nws ib sab, nws kawm tau dabtsi? Nws yuav ua li tus qhia nws hais thiab yuav saib cov uas xyuam xim tsav tsheb. Thaum nkawd pom muaj ib tug neeg zam kev rau lwm tus los ua nws ntej lossis thaum tsaus ntuj es tus tsav tsheb los pem hauv ntej los ua kom nws lub teeb tsis txhob ci ci rau lwm tus. Tus qhia nws yuav hais rau nws tias nws yuav tau ua li ntawd thiab.

10. Puas muaj dabtsi yuav pab tau tus kawm Vajlugkub los ua ib tug thwjtim?

10 Zoo ib yam li tus kawm tsav tsheb ntawd, tus kawm Vajlugkub tsis yog kawm tau los ntawm tus qhia Vajlugkub rau nws xwb tiamsis nws kuj kawm tau los ntawm Yehauvas cov tub qhe uas muaj yam ntxwv zoo thiab. Yog li ntawd, puas muaj dabtsi uas yuav pab tau nws txojkev ntseeg ntxiv thiab? Nws yuav tsum mus koom tej kev sib txoos. Vim li cas nws yuav tsum ua li ntawd? Rau qhov tej uas nws hnov tom kev sib txoos yuav pab kom nws txojkev ntseeg ruaj khov thiab muaj kev hlub rau Vajtswv ntxiv. (Tes Haujlwm 15:30-32) Tus kawm Vajlugkub nrog nws yuav qhia kom nws paub cov kwvtij nkauj muam uas muaj tej yam zoo li nws, thiab nws yuav pom tias peb cov kwvtij nkauj muam Khixatia muaj kev sib hlub li cas. Cia peb mus tham txog cov qauv nram no.

11. Cov kwvtij nkauj muam tej qauv zoo pab tau cov kawm Vajlugkub li cas?

11 Muaj ib tug pojniam kawm Vajlugkub, nws yog ib txhais yim neeg. Thaum nws pom ib tug muam Khixatia uas muaj lub neej zoo li nws thiab pom tias tus muam no sib zog npaj npaum li cas nws thiab nws cov menyuam thiaj koom tau tej kev sib txoos, txhawb tau nws lub zog kawg. Muaj ib tug kawm Vajlugkub xav thum luam yeeb tiamsis nyuaj heev rau nws, nws ntsib ib tug kwvtij uas thaum ub kuj haus luam yeeb thiab. Tus kwvtij hais rau nws tias qhov uas tus kwvtij hlub Yehauvas pab kom nws ua tau raws li Yehauvas siab nyiam. (2 Kauleethaus 7:1; Filipis 4:13) Tom qab tus kwvtij qhia tias ua cas nws thiaj thum tau luam yeeb, nws hais tias: “Koj yeej yuav thum tau luam yeeb thiab.” Tus kawm Vajlugkub thiaj xav tias nws yeej yuav thum tau tiag. Ib tug ntxhais hluas uas kawm Vajlugkub pom ib tug ntxhais uas yog Yehauvas ib tug Timkhawv muaj kev zoo siab heev. Nws thiaj xav paub seb ua cas tus ntxhais no yuav zoo siab ua luaj.

12. Vim li cas peb thiaj hais tias txhua tus hauv lub koom txoos puavleej pab tau tus kawm Vajlugkub?

12 Thaum cov kawm Vajlugkub paub cov kwvtij nkauj muam uas muaj kev ntseeg, lawv yuav xyaum tau ntau yam zoo thiab lawv yuav txawj hlub Yehauvas thiab kwvtij zej zog ib yam li Yexus sam hwm. (Yauhas 13:35; 1 Timautes 4:12) Zoo li peb tham tas los lawm, cov kwvtij nkauj muam uas ntsib dua tej teeb meem li tus kawm Vajlugkub muaj yuav pab tau nws hloov kom nws los ua tau Khetos ib tug thwjtim. (2 Kevcai 30:11) Yog li ntawd, txhua tus hauv lub koom txoos yeej pab tau tus kawm Vajlugkub kom nws txojkev ntseeg loj hlob. (Mathais 5:16) Xav seb koj yuav pab cov kawm Vajlugkub uas tuaj koom peb tej kev sib txoos li cas.

PAB COV TSIS MUS TSHAJ TAWM LAWM ROV MUS DUA

13, 14. Thaum Yexus cov thwjtim qaug zog, nws txhawb lawv li cas?

13 Peb yeej xav pab kom peb cov kwvtij nkauj muam uas tsis mus tshaj tawm lawd rov qab mus tshaj tawm thiab coj neeg los ua Yexus cov thwjtim. Qhov uas Yexus txhawb nws cov thwjtim uas qaug zog thaum ub yuav pab tau peb paub txhawb lwm tus niaj hnub nimno.

14 Thaum luag yuav muab Yexus tua, nws “cov thwjtim txawm khiav tas tso Yexus tseg.” (Malakaus 14:50; Yauhas 16:32) Thaum Yexus cov thwjtim ntshai es khiav tag lawd nws ua li cas xwb? Tsis ntev tom qab Yexus sawv rov los, nws hais rau ob tug thwjtim tias: ‘Neb tsis txhob ntshai, neb cia li mus qhia kuv cov thwjtim [tias kuv twb sawv hauv qhov tuag rov los lawm].’ (Mathais 28:10) Txawm hais tias nws cov thwjtim khiav tas thiab tso nws tseg los Yexus tsis tso lawv tseg li. Thaum Yexus sawv rov los, nws tseem hu lawv tias “kuv cov thwjtim” lossis kwvtij. Ib yam li Yehauvas, Yexus hlub lawv thiab zam txim rau lawv.​—2 Vajntxwv 13:23.

15. Peb xav li cas txog cov uas tso tseg tsis mus tshaj tawm lawm?

15 Peb los yeej txhawj heev txog cov uas tso tseg tsis mus tshaj tawm lawm. Lawv yog peb cov kwvtij nkauj muam, peb hlub lawv kawg li! Muaj ib txhia tso tseg tsis mus tshaj tawm tau ntau xyoo lawm. Tiamsis peb tseem nco ntsoov txog thaum lawv tseem kub siab lug ua Yehauvas tes haujlwm. (Henplais 6:10) Thiab peb nco lawv heev. (Lukas 15:4-7) Ib yam li Yexus, peb yuav ua li cas lawv thiaj paub tias peb hlub tshua lawv?

16. Yog peb txhawj txog cov uas tso tseg tsis tuaj kev sib txoos lawm, peb yuav ua li cas?

16 Mus caw lawv tuaj kev sib txoos. Ib qho uas Yexus txhawb cov tubtxib uas qaug zog lawd yog nws hais kom lawv mus ntsib nws. (Mathais 28:10; 1 Kauleethaus 15:6) Zoo ib yam li ntawd, yog cov uas tso tseg tsis mus tshaj tawm lawd ho tsis tuaj kev sib txoos lawm los, peb kuj mus caw kom lawv rov qab tuaj kev sib txoos. Tiamsis nco ntsoov tias tej zaud peb yuav tau mus caw lawv ntau zaus lawv mam li rov tuaj. Yexus yeej zoo siab heev thaum nws cov thwjtim mus ntsib nws li nws hais.​—Muab piv rau Mathais 28:16 thiab Lukas 15:6.

17. Peb yuav ua li cas thaum muaj ib tug uas tsis tuaj kev sib txoos ntev lawd rov qab tuaj?

17 Zoo siab hlo tos txais lawv. Yexus zoo siab heev thaum nws cov thwjtim mus ntsib nws. Yexus tsis tos kom lawv mus cuag nws tiamsis nws xub mus nrog lawv tham. (Mathais 28:18) Peb yuav ua li cas thaum muaj ib tug uas tsis tuaj kev sib txoos ntev lawd rov qab tuaj? Tej zaum peb yuav txhawj thiab tsis paub xyov yuav hais li cas rau nws. Txawm li ntawd los, peb yuav tsum mus hu nws thiab nrog nws tham, hais rau nws tias peb zoo siab rov pom nws dua. Tiamsis nco ntsoov tsis txhob ua rau nws txaj muag.

18. Peb yuav txhawb cov uas tso tseg tsis teev tiam Yehauvas lawm li cas?

18 Cuab lawv lub zog. Thaum Yexus sam hwm nws cov thwjtim kom mus tshaj tawm thoob plaws qab ntuj, tej zaum lawv yuav txhawj heev. Tiamsis Yexus txhawb lawv tias: “Kuv yuav nrog nraim nej.” (Mathais 28:20) Qhov Yexus hais no txhawb tau lawv zog kawg li, lawv thiaj “niaj hnub mus qhia Txojmoo Zoo.” (Tes Haujlwm 5:42) Cov uas tsis tau mus tshaj tawm ntev lawm los yeej xav tau kev txhawb zog vim lawv ntshai rov mus tshaj tawm. Qhia rau lawv paub tias thaum twg lawv xav rov mus tshaj tawm, peb xav nrog lawv mus tshaj tawm ua ke thiab. Yog peb ua li no yuav cuab tau lawv lub zog rov mus tshaj tawm dua. Thaum peb saib lawv li lawv yog peb cov kwvtij nkauj muam ces lawv yuav rov qab los teev tiam Yehauvas thiab txhua tus hauv lub koom txoos yuav zoo siab heev.

PEB XAV UA TES HAUJLWM UAS YEXUS MUAB RAU PEB KOM TIAV

19. Peb xav ua dabtsi thiab yog vim li cas?

19 Peb yuav mus tshaj tawm thiab coj neeg los ua thwjtim txog thaum twg? Peb yuav tsum tshaj tawm kom mus txog lub sijhawm kawg li Yexus sam hwm. (Mathais 28:20) Peb puas yuav ua tau li ntawd? Peb yeej ua tau! Peb thiaj siv tag nrho peb lub sijhawm, lub dag zog, thiab nyiaj txiag mus nrhiav cov uas muaj lub siab xav tau txojsia ib txhis tsis kawg. (Tes Haujlwm 13:48, NWT ) Yexus hais tias: “Kuv tej mov yog ua raws li tus uas txib kuv los lub siab nyiam, thiab ua tes haujlwm uas nws tso rau kuv ua lawm kom tiav.” (Yauhas 4:34; 17:4) Peb yeej xav ua li Yexus hais thiab ua tes haujlwm uas nws muab rau peb ua kom tiav. (Yauhas 20:21) Thiab peb xav kom cov uas tso tseg tsis tshaj tawm lawm thiab txhua leej txhua tus ua siab ntev nrog peb ua tes haujlwm no.​—Mathais 24:13.

20. Raws li Filipis 4:13, vim li cas peb thiaj ua tau tes haujlwm no tiav li Yexus sam hwm kom peb ua?

20 Peb paub tias yeej tsis yoojyim rau peb ua li Yexus cov lus sam hwm. Tiamsis tsis yog peb ua tes haujlwm no xwb, Yexus cog lus tias nws yuav nrog nraim peb. Thaum peb mus coj neeg los ua Yexus cov thwjtim, peb nrog Yehauvas thiab Yexus nkawd ua haujlwm ua ke. (1 Kauleethaus 3:9; 2 Kauleethaus 2:17) Yog li ntawd, peb yeej ua tau tes haujlwm no kom tiav. Peb zoo siab kawg uas peb tau ua tes haujlwm no thiab tseem pab tau lwm tus los nrog peb ua thiab!​—Nyeem Filipis 4:13.

ZAJ NKAUJ 79 Pab Lawv Nyob Ruaj Khov

^ nqe 5 Yexus sam hwm kom nws cov thwjtim mus qhia lwm haiv neeg kom lawv paub coj raws li txhua yam uas nws qhia rau lawv lawm. Zaj no peb yuav kawm seb yuav ua li cas peb thiaj ua tau li Yexus hais.

^ nqe 66 COV DUAB: Tus muam no qhia rau tus kawm Vajlugkub tias nws yuav tau ua dabtsi nws thiaj li muaj kev hlub rau Vajtswv ntxiv. Tom qab ntawd, tus kawm Vajlugkub ua li 3 yam uas tus muam qhia rau nws.