Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 46

Tsis Txhob Ntshai Yehauvas Yog Tus Pab Koj

Tsis Txhob Ntshai Yehauvas Yog Tus Pab Koj

“Kuv yuav tsis tso koj tseg lossis kuv yuav tsis muab koj povtseg ib zaug li.”​—HENPLAIS 13:5.

ZAJ NKAUJ 55 Tsis Txhob Ntshai!

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Puas muaj leejtwg pab tau peb thaum peb muaj kev nyuaj siab? (Phau Ntawv Nkauj 118:5-7)

PUAS tau muaj ib zaug uas koj xav tias yeej tsis muaj leejtwg yuav pab tau koj daws koj tej teeb meem li? Yeej muaj coob leej ntau tus xav li ntawd, txawm yog Yehauvas cov tub qhe los yeej xav li ntawd thiab. (1 Vajntxwv 19:14) Thaum twg koj xav li no ces nco ntsoov Yehauvas cov lus cog tseg tias: “Kuv yuav tsis tso koj tseg lossis kuv yuav tsis muab koj povtseg ib zaug li.” Cov lus no yuav pab koj hais tau ib yam li Paulus hais no: “Tus Tswv [“Yehauvas,” NWT ] yog tus uas pab kuv, kuv yuav tsis ntshai.” (Henplais 13:5, 6) Paulus sau cov lus no mus rau cov ntseeg hauv lus xeev Yudais xyoo 61. Paulus hais zoo ib yam li tus sau nkauj hais hauv Phau Ntawv Nkauj 118:5-7.​—Nyeem.

2. Hauv zaj no peb yuav kawm txog dabtsi thiab yog vim li cas?

2 Paulus paub hais tias Yehauvas yeej yog tus uas pab nws rau qhov Yehauvas twb pab nws ntau zaus los lawm. Xws li, ob peb xyoos ua ntej nws sau ntawv mus rau cov kwvtij Henplais, nws twb dim kev tuag 2 zaug rau thaum nws caij nkoj hla hiavtxwv es muaj cua daj cua dub hlob heev. (Tes Haujlwm 27:4, 15, 20) Ntau xyoo ua ntej ntawd los Yehauvas twb pab Paulus ntau zaus lawm thiab. Peb yuav kawm seb Yehauvas tau pab nws li cas. (1) Yehauvas kom Yexus thiab cov tubtxib saum ntuj, (2) tej nom tswv, thiab (3) cov ntseeg los pab nws. Thaum peb kawm txog tej uas Yehauvas pab Paulus, peb yeej tso siab tias Yehauvas yuav pab peb thaum peb thov nws thiab.

YEXUS THIAB COV TUBTXIB SAUM NTUJ PAB PAULUS

3. Paulus xav li cas thiab vim li cas nws thiaj xav li ntawd?

3 Kwv lam li xyoo 56, muaj ib pab neeg muab Paulus ntes thiab cab nws tawm hauv lub tuam tsev hauv Yeluxalees thiab yuav muab nws tua. Hnub tom qab ntawd lawv txawm coj Paulus mus tom lub tsev Xaheree lossis lub tsev sablaj. Nws cov yeeb ncuab yuav luag muab nws chua ua ob peb ceg. (Tes Haujlwm 21:30-32; 22:30; 23:6-10) Lub sijhawm no ntshe Paulus xav tias, ‘Kuv yuav nyiaj tej kev tsim txom no mus txog thaum twg?’

4. Yehauvas txib Yexus los pab Paulus li cas?

4 Yexus pab Paulus li cas? Ua ntej hmo uas lawv yuav ntes Paulus, “tus Tswv” Yexus twb los sawv ntawm nws ib sab thiab hais rau nws tias: “Koj tsis txhob ntshai! Koj twb ua timkhawv qhia kuv zaj hauv lub nroog Yeluxalees lawm, koj yuav tsum ua ib yam li ntawd tim lub nroog Loos thiab.” (Tes Haujlwm 23:11) Yexus cov lus no txhawb tau Paulus lub zog kawg! Yexus qhuas Paulus rau tej nws ua timkhawv txog Yexus hauv Yeluxalees, thiab hais rau nws tias nws tseem yuav mus ua timkhawv ntxiv hauv Loos thiab. Yexus cov lus no ua rau Paulus tsis ntshai ib yam li tus menyuam uas nws leej txiv puag rawv nws hauv xub ntiag.

Thaum cua daj cua dub hlob heev los ntsawj lub nkoj muaj ib tug tubtxib saum ntuj los hais rau Paulus tias txhua tus hauv lub nkoj yeej yuav dim (Saib nqi 5)

5. Yehauvas kom ib tug tubtxib saum ntuj los pab Paulus li cas? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

5 Paulus ntsib teeb meem li cas thiab? Li 2 xyoo tom qab uas lawv ntes Paulus hauv Yeluxalees, cov nom tswv Loos muab Paulus tso rau lub nkoj xa mus rau tebchaws Italis. Thaum lawv mus ntawd muaj cua daj cua dub hlob heev los ntsawj lub nkoj ua rau cov neeg nyob hauv ntshai heev, lawv xav tias ntshe lawv yuav tsis dim ib tug li. Tiamsis Paulus tsis ntshai, nws hais rau lawv tias: “Naghmo tus Vajtswv uas kuv niaj hnub pehawm txib nws ib tug timtswv los hais rau kuv hais tias, ‘Paulus, koj tsis txhob ntshai! Koj yeej yuav tau mus sawv tabmeeg Huabtais Xixas xwb. Vajtswv hlub koj heev, Vajtswv yuav tsis pub cov neeg uas nyob hauv lub nkoj no ib tug tuag li.’” Yehauvas kom ib tug tubtxib saum ntuj los txhawb Paulus lub zog ib yam li Yehauvas txib Yexus ua ntej los lawm. Paulus mus txog Loos raws nraim li Yehauvas cog lus.​—Tes Haujlwm 27:20-25; 28:16.

6. Yexus cog lus li cas thiab vim li cas nws cov lus ho pab tau peb?

6 Yexus ho pab peb li cas? Yexus yuav pab peb ib yam li nws pab Paulus. Xws li nws cog lus rau nws cov thwjtim tias: “Kuv yuav nrog nraim nej mus txog lub sijhawm kawg.” (Mathais 28:20, NWT ) Yexus cov lus no kuj txhawb tau peb thiab. Vim li cas? Vim rau qhov muaj tej hnub yuav tsis yoojyim rau peb. Xws li thaum peb tsev neeg lossis cov neeg uas peb hlub ib tug tas sim neej lawm, peb yuav quaj ntsuag thiab nco lawv ntev heev. Muaj tej hnub yuav nyuaj heev rau ib txhia vim lawv laus lawm. Hos muaj tej hnub yuav nyuaj heev rau ib txhia vim lawv nyuaj siab ntau yam. Txawm li ntawd los peb ua tau siab ntev nyiaj vim peb paub tias Yexus “yuav nrog nraim” peb.​—Mathais 11:28-30.

Cov tubtxib saum ntuj pab peb thiab coj peb txoj hau kev thaum peb mus tshaj tawm (Saib nqi 7)

7. Raws li Tshwmsim 14:6, Yehauvas pab peb li cas niaj hnub nimno?

7 Vajtswv Txojlus qhia peb tias Yehauvas kom cov tubtxib saum ntuj los pab peb. (Henplais 1:7, 14) Xws li lawv pab peb thiab coj peb txoj hau kev thaum peb mus tshaj tawm txoj xov zoo rau txhua tus tsis hais “haivneeg twg, xeem twg thiab cov neeg uas hais yam lus twg.”​—Mathais 24:13, 14; nyeem Tshwmsim 14:6.

KEV PAB LOS NTAWM TEJ NOM TSWV

8. Yehauvas siv Loos tus thawj tub rog mus pab Paulus li cas?

8 Tej nom tswv pab Paulus li cas? Xyoo 56, Yexus hais rau Paulus tias nws yeej yuav mus txog Loos. Tiamsis cov Yudais hauv Yeluxalees tuav tswvyim tias lawv yuav tos kev tua Paulus. Thaum tus thawj tub rog Loos pawg txhiab Kelaudi-us Lixias hnov li ntawd, nws txawm maj nroos txhij ib pab tub rog mus pab Paulus thiab coj nws mus cuag tus tswv xeev Filis hauv Xixaleyas. Txojkev lawv mus ntawd deb li 65 mais lossis 105 kilumev ntawm Yeluxalees. Thaum nws mus txog, “tus tswvxeev kom cov tubrog zov Paulus zoo zoo hauv Vajntxwv Helauj lub loog.” Twb yog vim li ntawd cov neeg Yudais thiaj ua tsis tau li cas rau Paulus.​—Tes Haujlwm 23:12-35.

9. Tus tswv xeev Fexatus pab Paulus li cas?

9 Ob xyoos tom qab ntawd, Paulus tseem raug kaw hauv lub nroog Xixaleyas. Lub sijhawm ntawd Fexatus los ua tus tswv xeev tshiab hloov Felis lawm. Cov Yudais thov kom Fexatus cia Paulus mus hais plaub hauv Yeluxalees tiamsis Fexatus tsis kam. Tej zaum Fexatus twb paub txog qhov uas cov Yudais npaj “tseg lawm hais tias lawv yuav tos kev muab Paulus tua povtseg.”​—Tes Haujlwm 24:27–25:5.

10. Thaum Paulus thov mus hais nws rooj plaub tim Huabtais Xixas, tus tswv xeev Fexatus ua li cas?

10 Fexatus thiaj hais Paulus rooj plaub nyob Xixaleyas. Tiamsis “Fexatus xav kom cov Yudais nyiam Fexatus, ces nws txawm nug Paulus hais tias, ‘Koj puas xav mus rau nram lub nroog Yeluxalees, cia kuv mam li mus hais nej rooj plaub nrad?’” Paulus paub tias tej zaum nws yuav raug tua yog nws mus Yeluxalees thiab nws paub tias yuav ua li cas nws thiaj dim thiab tau mus tshaj tawm ntxiv hauv Loos. Nws thiaj hais rau Fexatus tias: “Kuv thov mus hais tim Huabtais Xixas!” Thaum Fexatus hnov li ntawd, ‘nws txawm nrog nws cov tuavxam sablaj. Thaum lawv sablaj tas, nws hais rau Paulus hais tias, “Koj twb thov mus hais tim Huabtais Xixas lawm, yog li ntawd koj yuav tau mus cuag Xixas xwb.”’ Qhov uas Fexatus xa Paulus mus rau tim Loos cawm tau nws dim ntawm nws cov yeeb ncuab uas xav muab nws tua pov tseg.​—Tes Haujlwm 25:6-12.

11. Tej zaum Paulus xav txog Yaxayas cov lus twg?

11 Thaum Paulus tseem tos yuav mus rau tebchaws Italis, tej zaum nws kuj xav txog cov lus ceeb toom uas Yehauvas hais kom Yaxayas sau rau cov uas tawm tsam Yehauvas. Yaxayas sau tias: “Cia li npaj tswvyim, tiamsis yuav ua tsis tiav. Nej yuav ua tsis tau li nej hais, rau qhov Vajtswv nrog nraim peb.” (Yaxayas 8:10) Paulus ua tau siab loj mus hais nws rooj plaub vim nws paub tias Vajtswv yeej yuav pab nws.

Tej zaum Yehauvas tshoov tej vajntxwv thiab cov nom tswv siab kom lawv tiv thaiv nws cov tub qhe niaj hnub nimno li yav tas los (Saib nqi 12)

12. Yuli-us ua li cas rau Paulus thiab Paulus xav li cas txog tej uas Yuli-us ua?

12 Xyoo 58, Paulus raug xa mus rau tebchaws Italis. Paulus yog neeg raug txim. Yog li ntawd Yuli-us uas yog cov Loos tus thawj tub rog thiaj coj Paulus mus. Yuli-us xav ua phem rau Paulus los yeej tau, tiamsis nws ua li cas xwb? Hnub tom qab, thaum lawv mus txog thawj qhov chaw nres nkoj, Yuli-us ua zoo rau Paulus thiab “cia Paulus mus saib Paulus cov phoojywg.” Tom qab ntawd, cov tub rog yuav muab tag nrho cov neeg raug txim hauv lub nkoj tua pov tseg tiamsis Yuli-us txwv lawv vim nws “xav pab Paulus.” Tej zaum Paulus xav tias qhov no yog Yehauvas siv Yuli-us los pab thiab tiv thaiv nws.​—Tes Haujlwm 27:1-3, 42-44.

Saib nqi 13

13. Yehauvas siv tej nom tswv los pab nws cov neeg li cas?

13 Peb tau kev pab li cas? Muaj tej thaum Yehauvas yuav siv nws lub hwj huam dawb huv tshoov tej nom tswv kom ua li Yehauvas lub siab nyiam. Vajntxwv Xalumoos sau tias: “Tus TSWV [“Yehauvas,” NWT ] tswj vajntxwv lub siab yoojyim ib yam li nws tswj tus dej.” (Pajlug 21:1) Zaj paj lug no lub ntsiab yog li no, tibneeg khawb kwj deg los cais dej kom ntws mus rau qhov chaw uas lawv xav kom dej ntws. Zoo ib yam li ntawd, Yehauvas yuav siv nws lub hwj huam dawb huv los tshoov tej nom tswv siab kom lawv ua raws li nws lub siab nyiam. Vim li no, tej thaud thiaj muaj tej nom tswv ua tau tej yam los pab Vajtswv cov tibneeg.​—Muab piv rau Exalas 7:21, 25, 26.

14. Raws li Tes Haujlwm 12:5, peb thov Vajtswv tau rau leejtwg?

14 Peb pab tau li cas? Peb thov tau Vajtswv pab kom tej “vajntxwv thiab cov nomtswv” ua tau tej yam los pab peb txojkev tshaj tawm thiab peb tej kev sib txoos. (1 Timautes 2:1, 2; Nehemis 1:11) Peb kuj thov tau Vajtswv pab peb cov kwvtij nkauj muam uas raug kaw hauv tsev loj cuj thiab raug kev tsim txom ib yam li cov Khixatia thaum ub. (Nyeem Tes Haujlwm 12:5; Henplais 13:3) Tsis tas li ntawd xwb, peb kuj thov tau Vajtswv pab kom cov zov tsev loj cuj ua zoo rau peb cov kwvtij nkauj muam uas raug kaw ib yam li thaum ub Yuli-us ua zoo rau Paulus.

KEV PAB LOS NTAWM COV NTSEEG

15, 16. Yehauvas siv Aletakhus thiab Lukas nkawd pab Paulus li cas?

15 Paulus tau kev pab li cas? Thaum Paulus tabtom mus rau tim Loos, Yehauvas xa cov kwvtij nkauj muam mus pab Paulus li yav tas los. Cia peb tham txog qho yam.

16 Thaum Paulus raug xa mus rau tim Loos, nws 2 tug phoojywg Aletakhus thiab Lukas kuj nrog nws mus thiab. * Nkawd txiav txim siab nrog Paulus mus vim nkawd xav pab nws. Tiamsis Yexus tsis tau hais rau nkawd tias nkawd yuav nrog Paulus mus txog Loos tsis raug teeb meem dabtsi, tsuas yog tom qab lawv twb mus lawm nkawd mam li paub tias txawm li cas los lawv sawvdaws yuav mus txog Loos. Thaum Aletakhus thiab Lukas nkawd nrog Paulus nce nkoj pem Xixaleyas, tej zaum Paulus yeej ua Yehauvas tsaug uas Yehauvas xa nkawd nrog nws mus.​—Tes Haujlwm 27:1, 2, 20-25.

17. Yehauvas siv cov kwvtij los pab Paulus li cas?

17 Muaj cov kwvtij hauv lub koom txoos pab Paulus thaum lawv taug kev mus rau Loos. Xws li thaum lawv mus txog ntawm lub nroog Xidoos, “Yuli-us cia Paulus mus saib Paulus cov phoojywg, cov phoojywg ntawd thiaj muab tej qhov txhia chaw pub rau Paulus.” Thaum lawv mus txog hauv lub nroog Pute-aulis, Paulus hais tias cov ntseeg hauv “thov kom peb nrog lawv nyob xya hnub.” Tsis yog cov Khixatia pab Paulus thiab nws 2 tug kwvluag xwb tiamsis Paulus kuj txhawb tau lawv zog kawg li thiab. (Muab piv rau Tes Haujlwm 15:2, 3.) Thaum lawv mus xyuas cov kwvtij no tas, lawv mam li mus lawm.​—Tes Haujlwm 27:3; 28:13, 14.

Ib yam li Yehauvas siv cov kwvtij nkauj muam pab Paulus, nws yuav ua li ntawd rau peb thiab (Saib nqi 18)

18. Vim li cas Paulus ho ua Vajtswv tsaug thiab kaj siab mentsis?

18 Thaum Paulus tabtom taug kev mus rau hauv Loos, tej zaum nws yuav xav txog cov lus uas nws sau mus rau cov kwvtij hauv Loos 3 xyoo dhau los lawm tias: “Kuv npaj siab los tau ob peb xyoos hais tias kuv yuav tau tuaj pom nej.” (Loos 15:23) Tiamsis nws tsis tau xav tias thaum nws mus ntawd nws yuav yog ib tug neeg raug txim. Txawm li ntawd los ‘thaum Paulus pom cov ntseeg tuaj tos lawv, nws ua Vajtswv tsaug thiab nws kaj siab mentsis.’ (Tes Haujlwm 28:15) Paulus ua Yehauvas tsaug vim nws paub tias Yehauvas siv cov kwvtij no tuaj pab nws thiab txhawb nws zog.

Saib nqi 19

19. Raws li 1 Petus 4:10, Yehauvas yuav siv peb mus pab cov uas xav tau kev pab li cas?

19 Peb pab tau li cas? Koj puas paub ib tug hauv koj lub koom txoos uas muaj kev nyuaj siab vim nws muaj ib tug mob, lossis nws muaj ib tug neeg tas sim neej lawm, lossis nws muaj lwm yam teeb meem? Thaum peb paub tias muaj ib tug twg xav tau kev pab, peb yuav tsum thov Vajtswv kom peb paub hais ib lo lus zoo rau nws lossis paub ua ib yam zoo los pab nws. Tej uas peb hais thiab tej uas peb ua rau nws yuav txhawb tau nws lub zog. (Nyeem 1 Petus 4:10.) Yog peb pab nws li no ces tej zaum peb yuav txhawb tau nws rov ntseeg Yehauvas tej lus cog tseg tias, “Kuv yuav tsis tso koj tseg lossis kuv yuav tsis muab koj povtseg ib zaug li.” Yog koj pab tau ib tug li no, koj yuav zoo siab heev!

20. Vim li cas peb thiaj hais tau tias: “Tus Tswv [“Yehauvas,” NWT ] yog tus uas pab kuv”?

20 Peb los tej zaum yuav ntsib teeb meem ib yam li Paulus thiab nws cov phoojywg. Tiamsis peb tsis ntshai vim peb paub tias Yehauvas nrog nraim peb. Nws kom Yexus thiab cov tubtxib saum ntuj los pab peb. Hos muaj tej thaud Yehauvas siv tej vajntxwv thiab nom tswv pab peb raws li Yehauvas lub siab nyiam. Raws li peb twb pom dua los lawm, Yehauvas kuj siv nws lub hwj huam dawb huv los ua kom peb cov kwvtij nkauj muam tuaj pab peb thiab. Yog li ntawd, peb kuj hais tau ib yam li Paulus hais no: “Tus Tswv [“Yehauvas,” NWT ] yog tus uas pab kuv, kuv yuav tsis ntshai. Leejtwg yuav ua li cas tau rau kuv?”​—Henplais 13:6.

ZAJ NKAUJ 38 Nws Yuav Hwj Koj Ruaj Khov

^ nqe 5 Hauv zaj no peb yuav kawm txog 3 yam uas Yehauvas ua los pab tus tubtxib Paulus thaum nws ntsib teeb meem. Thaum peb kawm txog tej uas Yehauvas ua los pab nws tus tub qhe thaum ub yuav pab kom peb tso siab plhuav rau Yehauvas tias nws yeej yuav pab peb thaum peb raug teeb meem.

^ nqe 16 Aletakhus thiab Lukas nkawd twb nrog Paulus ua ke ntev lawm. Thaum Paulus raug kaw nyob hauv Loos los nkawd nrog nraim nws.​—Tes Haujlwm 16:10-12; 20:4; Kaulauxais 4:10, 14.