1, 2. Kodėl pateptųjų prikėlimas domina visus krikščionis?

DAUGUMA Jehovos tarnų tikisi amžinai gyventi žemėje. O dvasia pateptiems krikščionims pažadėtas gyvenimas danguje ir jų žemėje nedaug yra likę. Suprantama, pateptiesiems labai įdomu, koks tas gyvenimas danguje bus. Ar tą patį galima pasakyti apie kitus Dievo tarnus? Kaip matysime, dvasia pateptieji prisikėlę nuveiks visos žmonijos labui daug gera. Taigi pateptųjų prikėlimas labai domina ir juos pačius, ir kitus krikščionis.

² Dievas kai kuriems pirmojo amžiaus krikščionims apreiškė, koks yra jų dangiškasis apdovanojimas, ir įkvėpė apie tai parašyti bendratikiams. Apaštalas Jonas rašė: „Dabar esame Dievo vaikai, bet dar nėra atskleista, kokie būsime ateityje. Žinome tik tiek, kad jam pasirodžius būsime į jį panašūs“ (1 Jn 3:2). Taigi pateptieji krikščionys nenumano, kokie bus, kai Dievas juos prikels. Tačiau jie žino, kad gavę dangiškąjį apdovanojimą regės Jehovą. Biblijoje apie pateptųjų prikėlimą smulkiai nepasakojama, tačiau šiek tiek apie tai rašė apaštalas Paulius. Pavyzdžiui, jis paminėjo, kad pateptieji bus su Kristumi, kai šis naikins „visokią vadovybę, visokią valdžią ir galybę“ ir kai padarys galą „paskutiniam priešui“ – mirčiai. Tada Jėzus su savo bendravaldžiais perduos visa į Jehovos rankas ir jam  nusilenks (1 Kor 15:24–28). Koks šlovingas tai bus metas! *

3. Kokiomis aplinkybėmis, remiantis 1 Korintiečiams 15:30–32, apaštalą Paulių palaikė tikėjimas, kad bus mirusiųjų prikėlimas?

³ Tikėjimas, kad bus mirusiųjų prikėlimas, palaikė Paulių per visokius išmėginimus. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:30–32.) Laiške korintiečiams apaštalas paminėjo: „Aš kasdien žiūriu mirčiai į akis.“ Taip pat rašė: „Kovojau Efeze su žvėrimis.“ Galimas dalykas, jis turėjo omenyje tikras grumtynes vienoje iš Efezo arenų (2 Kor 1:8; 4:10; 11:23). Arba galbūt žvėrimis čia pavadino priešiškai nusistačiusius žydus ar kitataučius (Apd 19:26–34; 1 Kor 16:9). Išties Paulius patyrė labai sunkių išmėginimų. Visus juos apaštalas atlaikė, nes nuolat galvojo apie nuostabų Dievo jam pažadėtą atlygį ateityje (2 Kor 4:16–18).

4. Kaip tikėjimas, kad bus mirusiųjų prikėlimas, palaiko krikščionis šiandien? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁴ Dabar laikai labai pavojingi. Kai kurie mūsų broliai ir sesės tampa nusikaltimų aukomis. Kiti gyvena karo apimtose teritorijose ir ten ypač nesaugu. Rizikuodami laisve ar net gyvybe mūsų bendratikiai Jehovai tarnauja ir šalyse, kur mūsų veikla stipriai varžoma arba uždrausta. Visi tie ištikimi Dievo tarnai yra puikus ištvermės pavyzdys. Jie nepasiduoda baimei, nes žino: net jeigu tektų mirti, Jehova ateityje apdovanos juos amžinu gyvenimu.

5. Koks paplitęs požiūris silpnina tikėjimą, kad bus mirusiųjų prikėlimas?

⁵ Paulius perspėjo bendratikius, kad neperimtų kai kurių požiūrio: „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“. Taip gyvenančių buvo ne tik Pauliaus dienomis. Galbūt čia apaštalas turėjo omenyje žodžius iš Izaijo 22:13, kur pranašas atskleidžia, kokia nederama anuomet buvo izraelitų mąstysena. Apleidę tarnystę Dievui, jie vaikėsi malonumų. Iš esmės tų žmonių požiūris panašus į daugelio šiandien ir jį galima nusakyti taip: „gyvenk šia diena, nes rytojus gali neateiti“. Izraelitai dėl savo nedoros gyvensenos susilaukė Dievo bausmės ir šiandien apie tai skaitome Biblijoje (2 Met 36:15–20).

6. Su kokiais žmonėmis nesibičiuliausime, jeigu branginame prikėlimo viltį?

⁶ Viltį, kad bus mirusiųjų prikėlimas, labai branginame, todėl turime atidžiai rinktis draugus. Paulius perspėjo bendratikius saugotis artimos bičiulystės su tais, kurie neigia mirusiųjų prikėlimą. Čia įžvelgiame aiškią pamoką: jei krikščionis draugaus su žmonėmis, gyvenančiais vien šia diena, prie gero tai neprives. Veikiausiai nutiks taip, kad jis pradės mąstyti ir elgtis, kaip Dievui nepatinka. Todėl Paulius griežtai pasakė: „Atsitokėkite, elkitės, kaip dera, ir nenuodėmiaukite“ (1 Kor 15:33, 34).

7. Kokie klausimai kai kuriems, galimas dalykas, kilo, kaip rašoma 1 Korintiečiams 15:35–38?

⁷ Perskaityk 1 Korintiečiams 15:35–38. Sprendžiant iš apaštalo Pauliaus žodžių, kai kurie, siekdami sukelti  abejones, kad mirusiųjų prikėlimas bus, klausė: „Kaipgi mirusieji bus prikelti? Kokį kūną jie turės?“ Kadangi esama įvairių nuomonių, kaip yra su žmogumi po mirties, pažiūrėkime, ką apie tai kalbėjo apaštalas Paulius.

8. Koks palyginimas padeda mums suprasti, kad Dievas mirusįjį gali prikelti su visai kitokiu kūnu?

⁸ Mirusiojo kūnas suyra ir iš jo nieko nelieka. Tačiau Dievas sukūrė visatą, todėl jam tikrai įmanoma mirusįjį prikelti ir duoti jam naują kūną (Pr 1:1; 2:7). Kalbėdamas apie tuos, kurie bus prikelti gyventi danguje, Paulius pateikė iliustraciją, rodančią, kad Dievas mirusįjį gali prikelti su visai kitokiu kūnu. Pagalvok apie javo ar kokio kito augalo sėklą. Žemėn pasėta ji sudygsta ir išželdo augalą. Tas augalas yra visai kitoks nei jo sėkla. Taigi Dievas panorėjęs gali duoti žmogui visai kitokį kūną, nei šis turėjo.

9. Ką sužinome iš 1 Korintiečiams 15:39–41?

⁹ Perskaityk 1 Korintiečiams 15:39–41. Paulius atkreipia dėmesį į tai, kad Dievas savo kūrinius sukūrė skirtingo pavidalo. Vienaip atrodo gyvuliai, kitaip paukščiai, dar kitaip žuvys. Saulė ir mėnulis irgi nevienodi. Apaštalas rašo, kad ir žvaigždės viena nuo kitos skiriasi. Iš tiesų, mokslininkai nustatė, kad žvaigždžių būna labai įvairių, pavyzdžiui, raudonosios milžinės, baltosios nykštukės ir geltonosios žvaigždės, tokios kaip Saulė. Paulius taip pat rašo: „Yra dangaus kūnai, yra ir žemės kūnai.“ Ką jis turi omenyje? Kad mes, Žemės gyventojai, turime fizinį kūną, o dangaus esybės – dvasinį kūną.

10. Su kokiu kūnu bus prikelti žmonės, pašaukti gyventi danguje?

¹⁰ Toliau apaštalas Paulius grįžta prie palyginimo apie sėklą ir augalą. Atkreipkime  dėmesį į šiuos žodžius: „Šitaip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendamas, prikeliamas negendamas.“ Kaip žinia, miręs žmogus suyra, pavirsta į dulkes (Pr 3:19). Tad ar gali jis būti prikeltas su negendamu kūnu? Reikia turėti omenyje, kad apaštalas čia kalba ne apie žmones, kurie prikeliami gyventi žemėje (keletą kadaise buvo prikėlę Elijas, Eliziejus ir Jėzus). Jis kalba apie asmenis, prikeliamus gyventi danguje, tai yra su dvasiniu kūnu (1 Kor 15:42–44).

11, 12. Su kokiu kūnu buvo prikeltas Jėzus ir kuo pateptųjų krikščionių prikėlimas panašus į jo prikėlimą?

¹¹ Atsiųstas į žemę Jėzus gimė žmogumi – tapo kūnu ir krauju. O prikeltas tapo „gyvybę teikiančia dvasia“ ir sugrįžo į dangų. Pateptieji krikščionys irgi bus prikelti su dvasiniu kūnu ir gyvens danguje. Paulius tai paaiškino tokiais žodžiais: „Kaip buvome atvaizdas to, kuris iš dulkių, taip būsime ir dangiškojo atvaizdas“ (1 Kor 15:45–49).

¹² Čia Pauliaus prieina prie esminės minties. Svarbu nepamiršti, kad Jėzus buvo prikeltas ne su fiziniu kūnu. Apaštalas aiškiai sako: „Kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo Karalystės“ (1 Kor 15:50). Vadinasi, apaštalai ir kiti pateptieji krikščionys irgi bus prikelti gyventi danguje ne su fiziniu kūnu. O kada tas prikėlimas turėjo prasidėti? Iš Pauliaus žodžių galima suprasti, kad pateptieji turėjo būti keliami ateityje, ne iškart po mirties. Iš kur tai žinome? Tuo metu, kai Paulius rašė Pirmąjį laišką korintiečiams, kai kurie Jėzaus sekėjai, pavyzdžiui, apaštalas Jokūbas, miegojo mirties miegu; vėliau mirties miegu užmigo ir kiti apaštalai ir dvasia patepti krikščionys (Apd 12:1, 2; 1 Kor 15:6, išnaša).

13. Kas turėjo dėtis laikotarpiu, prasidėjusiu „Viešpačiui grįžus“?

¹³ Paulius rašydamas bendratikiams ne kartą minėjo ypatingą istorijos laikotarpį, apie kurį pranašavo ir Jėzus. Jėzus nusakė, kad tada visą žemę vargins karai, žemės drebėjimai, epidemijos ir kitos negandos. Šios pranašystės nuo 1914 metų akivaizdžiai pildosi. Jėzus dar išpranašavo, kad tuo tarpsniu iki pat šio pasaulio pabaigos visoje žemėje, visoms tautoms bus skelbiama geroji naujiena apie Dievo įkurtą Karalystę (Mt 24:3, 7–14). Pasak Pauliaus, būtent tuo laikotarpiu, tai yra, „Viešpačiui grįžus“, pateptieji krikščionys bus pažadinti iš mirties miego (1 Tes 4:14–16; 1 Kor 15:23).

14. Kaip yra su pateptaisiais, kurie miršta laikotarpiu, prasidėjusiu Kristui grįžus?

¹⁴ Šiandien pateptieji, kurie baigia savo žemiškąjį kelią, iškart yra prikeliami gyventi danguje. Apaštalas Paulius rašė: „Mes ne visi miegosime mirties miegu, bet visi būsime pakeisti – staiga, akimirksniu, gaudžiant paskutiniam trimitui“ (1 Kor 15:51, 52). Mūsų dienomis šie žodžiai pildosi! Tie Kristaus broliai prikelti labai džiaugiasi, nes visuomet bus su Viešpačiu (1 Tes 4:17).

15. Koks darbas danguje laukia dvasia pateptų krikščionių?

¹⁵ Biblijoje rašoma, kokia užduotis danguje bus paskirta dvasia pateptiems krikščionims. Jėzus apie juos pasakė: „Kas iki galo darys, ką įsakau, ir  nugalės, tas gaus iš manęs valdžią tautoms – kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo – ir jis ganys jas geležine lazda ir sudaužys lyg molinius indus“ (Apr 2:26, 27). Taigi pateptieji kartu su savo Vadu Jėzumi ganys maištingas tautas geležine lazda, tai yra, padarys joms galą (Apr 19:11–15).

16. Kaip naujajame pasaulyje bus nugalėta mirtis?

¹⁶ Pateptųjų krikščionių prikėlimas bus pergalė prieš mirtį (1 Kor 15:54–57). Per Armagedono karą jie kartu su Jėzumi stos į kovą prieš blogį ir jį nugalės. O milijonai krikščionių žemėje pergyvens didįjį suspaudimą ir įžengs į naująjį pasaulį (Apr 7:14). Jie savo akimis regės dar vieną pergalę prieš mirtį – matys, kaip bus keliami milijardai mirusių žmonių. Tik įsivaizduok, kiek tada žemėje bus džiaugsmo! (Apd 24:15) Didžiausią palaimą visi Jehovos ištikimieji patirs tada, kai bus nugalėta mirtis, paveldėta iš Adomo. Jie gaus amžino gyvenimo dovaną.

17. Ką esame raginami daryti 1 Korintiečiams 15:58?

¹⁷ Esame labai dėkingi Dievui už tai, kad įkvėpė apaštalą Paulių laiške korintiečiams užrašyti tokius paguodžiančius žodžius apie prikėlimą. Todėl stengiamės būti pertekę Viešpaties darbo. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58.) Jeigu į tą darbą įdėsime širdį, mūsų laukia ateitis, kuri pranoks visus lūkesčius. Tada išties matysime, kad dėl Viešpaties stengėmės ne veltui.