Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Patarlių 24:16 rašoma: „Nors teisusis ir septyniskart pultų, jis atsikels.“ Ar tai reiškia, kad žmogus gali daryti nuodėmes ir jam visada bus atleista?

Ne. Šios eilutės prasmė kitokia. Kalbama apie žmogų, kuris nuolat patiria visokių sunkumų ir išmėginimų, bet visus juos ištveria.

Atkreipkime dėmesį į eilutės kontekstą: „Netykok doro žmogaus prie jo namų it koks piktadarys, neniokok jo poilsio vietos. Nors teisusis ir septyniskart pultų, jis atsikels, o nedorėlis, neláimės parklupdytas, nebepakils. Nesidžiauk, kai priešas parkrinta, neleisk savo širdžiai džiūgauti, kai jis parklumpa“ (Pat 24:15–17).

Yra tvirtinančių, kad Patarlių 24:16 kalbama apie žmogų, kuris vis įpuola į nuodėmę ir paskui atgailauja. Viename biblistikos veikale rašoma: „[Būtent taip] šią eilutę aiškina kai kurie seniau gyvenę ir šių laikų pamokslininkai.“ Toliau tame veikale sakoma: „Toks aiškinimas reikštų, kad „nors ir įpuola į [...] sunkias nuodėmes, doras žmogus vis tiek myli Dievą ir vėl keliasi, kaskart atgailauja.“ Šis požiūris patinka tiems, kas nelabai stengiasi kovoti su nuodėme. Galimas dalykas, tokie žmonės tikisi, kad Dievas atleis, nesvarbu kiek kartų jie nusidėtų.

Tačiau aptariama eilutė reiškia visai ką kita.

Hebrajiškas žodis, 16 ir 17 eilutėse išverstas veiksmažodžiais „pulti“ ir „parkristi“, Biblijoje vartojamas keliomis prasmėmis, daugiausia – tiesiogine prasme. Sakoma, pavyzdžiui, kad gyvulys gali „suklupti“, žmogus nuo stogo „nupulti“, akmenėlis žemėn „nukristi“ (Įst 22:4, 8; Am 9:9). Šis žodis turi ir perkeltinę prasmę. Štai rašoma: „Jeigu Jehovai žmogaus kelias patinka, jis veda jo žingsnius. Nors tas žmogus ir kluptų, neparpuls, nes Jehova laiko jį už rankos“ (Ps 37:23, 24; Pat 11:5; 13:17).

Tačiau atkreipkime dėmesį, ką sako profesorius Edvardas Plumptris: „Hebrajiškas žodis, verčiamas „nupulti“, nė karto nepavartotas reikšme „nusidėti“.“ Dėl to kitas biblistas Patarlių 24:16 aiškina taip: „Skriausdamas Dievo tarnus žmogus nieko nepasiektų, tik sau pakenktų, nes jie išgyvens, o nedorėliai pražus!“

Taigi, Patarlių 24:16 kalbama ne apie žmogų, kuris nupuola dorovine prasme, o apie tokį, kuris nuolat patiria sunkumų ir išmėginimų. Šiandien dievobaimingus žmones užklumpa sveikatos problemos ir kitokios bėdos, kai kuriuos persekioja priešiški valdžios pareigūnai. Tačiau jie kliaujasi Visagalio parama, tiki, kad Dievas jiems padės visus sunkumus ištverti. Tikriausiai žinai ne vieną atvejį, kai Dievas savo tarnui pagelbėjo. Vienoje psalmėje rašoma: „Klumpančius prilaiko Jehova ir pakelia visus palūžusius“ (Ps 41:1–3; 145:14–19).

Teisusis nesidžiaugia kito nelaime. Jis džiaugiasi pažadu: „Dievobaimingam žmogui viskas išeis į gera, nes jis bijo Dievo“ (Mok 8:11–13; Job 31:3–6; Ps 27:5, 6).