KAIP jautiesi sulaukęs nuoširdaus laiško nuo brangaus draugo? Tokį laišką iš apaštalo Pauliaus gavo jo bendražygis Timotiejus. Be abejo, jis iškart susirado ramią vietelę ir pradėjo skaityti, ką draugas rašo. Timotiejus galbūt svarstė: „Kažin, kaip Pauliui einasi? Gal jo laiške rasiu kokį patarimą, kaip geriau atlikti savo tarnystę ir padėti kitiems?“ Atkreipkime dėmesį į keletą svarbių dalykų, apie kuriuos Paulius rašė Antrajame laiške Timotiejui.

Jau skaitydamas pačias pirmas laiško eilutes Timotiejus tikriausiai pajautė Pauliaus tėvišką meilę – apaštalas šiltai vadina jį „mylimu vaiku“ (2 Tim 1:1, 2). 65 m. e. m., kai gavo šį laišką, Timotiejus, galimas dalykas, buvo trisdešimties su viršum, tačiau jis jau turėjo sukaupęs bendruomenės ganytojo patirties. Anksčiau Timotiejus daugiau kaip dešimtmetį darbavosi su Pauliumi ir nemažai ko išmoko.

Timotiejų tikriausiai labai pastiprino žinia, kad išbandymai nepalaužė Pauliaus ištikimybės Dievui. Tuo metu apaštalas kalėjo Romoje, netrukus jam turėjo būti įvykdyta mirties bausmė (2 Tim 1:15, 16; 4:6–8). Įsivaizduok, kiek jėgų Timotiejui įkvėpė šie Pauliaus žodžiai: „Aš viską ištveriu“ (2 Tim 2:8–13). Apaštalo ištvermė jėgų gali įkvėpti ir mums.

Paulius Timotiejui rašė: „Naudok Dievo dovaną [...], neleisk jai prigesti“ (2 Tim 1:6). Žodžiu „dovana“ čia verčiamas graikiškas žodis chárisma. Juo paprastai vadinama tai, kas duodama nepelnytai, iš malonės. Tad kas buvo toji Timotiejui Dievo duota dovana? Čia apaštalas Paulius kalba apie jo bendražygiui patikėtą atsakingą tarnystę bendruomenėje (1 Tim 4:14). Jis ragino Timotiejų savo dovaną labai branginti.

Kaip savo dovaną Timotiejus turėjo naudoti? Skaitydamas žodžius „neleisk jai prigesti“ jis, galimas dalykas, pagalvojo apie rusenančias žarijas. Kad žarijos įsidegtų ir duotų daugiau kaitros, jas būtina kurstyti. Remiantis vienu žodynu,  Pauliaus čia pavartotas graikiškas veiksmažodis anazōpyréō, verčiamas „neleisk prigesti“, reiškia „pakurstyti“, „vėl uždegti“, o perkeltine prasme kalbant – „sužadinti, paskatinti imtis veiklos“. Tad Timotiejui skirti apaštalo žodžiai iš esmės reiškia: „Į tarnystę įdėk širdį.“ Tikriausiai sutiksi, kad šis paraginimas aktualus ir mums, – Jehovai turime tarnauti uoliai, su atsidavimu.

Toliau skaitydamas Pauliaus laišką, Timotiejus stabteli prie kitos įsidėmėtinos minties. „Saugok tą puikų tau patikėtą turtą padedamas mumyse gyvenančios šventosios dvasios“, – rašo apaštalas (2 Tim 1:14). Apie kokį turtą jis kalbėjo? Ankstesnėje eilutėje Paulius paminėjo „sveikus žodžius“, tai yra šventuosiuose raštuose atskleistą tiesą (2 Tim 1:13). Kaip ir visi krikščionys, Timotiejus turėjo mokyti tos tiesos bendratikius ir kitus žmones (2 Tim 4:1–5). Taip pat jam buvo pavesta ganyti Dievo kaimenę (1 Pt 5:2). Taigi tiesa, kurios Timotiejus kitus mokė, buvo didelis turtas. Kad tą turtą išsaugotų, jis turėjo kliautis Jehovos šventosios dvasios parama ir jo Žodžiu (2 Tim 3:14–17).

Saugoti tiesą yra įpareigoti ir šių dienų krikščionys; jie mielai dalijasi ja su kitais (Mt 28:19, 20). Taip pat nuolat meldžiasi ir studijuoja Bibliją – tuo irgi parodo, kad Jehovos patikėtą turtą vertina (Rom 12:11, 12; 1 Tim 4:13, 15, 16). O tie, kurie gavo bendruomenės vyresniojo pareigas arba buvo paskirti visalaikiais tarnais, darbuojasi dėl Dievo nuolankiai pripažindami, kad be jo pagalbos ne ką tenuveiktų. Vadinasi, saugoti mums patikėtą turtą reiškia jį vertinti ir prašyti Jehovą, kad padėtų jį prižiūrėti.

Paulius rašė Timotiejui: „Visko, ką iš manęs girdėjai [...], mokyk patikimus žmones, kad jie būtų tinkamai parengti mokyti ir kitus“ (2 Tim 2:2). Taigi Timotiejus turėjo dalytis patirtimi – mokyti bendratikius daryti tai, ko pats buvo išmokytas. Tai svarbu atminti visiems bendruomenės prižiūrėtojams. Geras prižiūrėtojas nemano, kad tik jis gebės atlikti jam paskirtą darbą, todėl noriai dalijasi įgytomis žiniomis su kitais. Toks brolis nebijo, kad jo mokinys gali jį savo gabumais pranokti, ir patiki jam ne vien paprasčiausias užduotis. Prižiūrėtojas deda daug pastangų, kad jo auklėtinis taptų dvasingas, brandus krikščionis. Taip „patikimi žmonės“ gali dar daugiau nuveikti bendruomenės labui.

Pauliaus laišką Timotiejus, be abejo, labai brangino. Tikriausiai vis paskaitydavo jį ir pamąstydavo, kaip galėtų savo draugo pamokymus pritaikyti praktiškai.

Aptartų apaštalo Pauliaus pamokymų klausykime ir mes. Neleiskime savo dovanai prigesti, kitaip tariant, tarnaukime Jehovai su atsidavimu. Taip pat saugokime mums patikėtą turtą ir dalykimės patirtimi su kitais. Tada, Pauliaus laiško žodžiais tariant, atliksime savo tarnystę iki galo (2 Tim 4:5).