Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

6 YATICHÄWI

“Warmin pʼeqepasti chachawa”

“Warmin pʼeqepasti chachawa”

“Warmin pʼeqepasti chachawa” (1 COR. 11:3).

CANCIÓN 13 Cristot yateqasipjjañäni

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI? *

1. Mä kullakatï khitimpis casarasini uk amtaskchi ukhajja, ¿kunanaksa jisktʼasiñapa?

TAQE cristianonakaw Jesusamp pʼeqtʼatätanjja, jupajj jan pantjasir pʼeqtʼiriwa. Ukampis mä cristiana warmejj casarasjje ukhajja, pantjasir chachaw jupan pʼeqtʼiripäjje, ukatwa awisajj jupar istʼañajj chʼamakïspa. Ukhamajj mä kullakatï casarasiñ amtaskchi ukhajj akhamwa jisktʼasiñapa: “Uka jilatajj familian suma pʼeqtʼirïniti janicha ukjja, ¿kunjamatsa yattjja? ¿Jupatakejj Jehová Diosar serviñat nayranki? Jan ukhamäkchi ukhajja, ¿casarasjjapjjä ukhajj suma pʼeqtʼirëjjaniwa sasin kunatsa amuytjja?” sasa. Yaqha toqetjja kullakajj akham sasaw jisktʼasiñaparaki: “¿Kunjamsa nayajj matrimoniojan yanaptʼirista? ¿Nayajj pacienciani wajjtʼasiri ukhamätti? ¿Kunjamsa Jehová Diosamp apastjja?” sasa (Ecl. 4:9, 12). Mä warmitï janïr casaraskasin suma amtanakar purini ukhajja, casarasjjani ukhajj kusisitaw jakasini.

2. ¿Kunanakatsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

2 Walja millón kullakanakajj esposonakapar istʼasajj wali yateqaskayäpjjewa. Jupanakamp chika Jehová Diosar serviñajj wali kusiskañawa, Diosar jan jitheqtas servipjjatapat felicittanwa. Aka yatichäwinjja, aka jisktʼanakaruw qhanañchaskañäni: 1) ¿Kuna jan walinakansa esposanakajj jikjjatasipjjaspa? 2) ¿Kunatsa esposonakapar istʼañ amtapjje? 3) Cristiano esposonakasa esposanakasa, ¿kunsa pʼeqtʼirinakar istʼañ toqet Jesusatsa Abigaíl warmitsa Jesusan María mamapats yateqasipjjaspa?

¿KUNA JAN WALINAKANSA CRISTIANA ESPOSANAKAJJ JIKJJATASIPJJASPA?

3. ¿Kunatsa matrimonion tʼaqesiñajj utjapuni?

3 Matrimoniojj Diosan mä perfecto regalopawa, ukampis jaqenakajj pantjasirinakäpjjtanwa (1 Juan 1:8). Ukatwa khitinakatejj casarasipkani ukanakatakejja, “tʼaqesiñaw jañchipan utjani” sasin Bibliajj qhanañchi (1 Cor. 7:28). Kunanakas mä esposatakejj chʼamäspa ukwa mä qhawqha yatjjataskañäni.

4. ¿Kunatsa yaqhep warminakatakejj esposopar istʼañajj jiskʼachasiñäkaspas ukhamajja?

4 Yaqhep warminakajja, kunjamsa familiapan jilsuwayi ukarjamaw esposopar istʼañajj jiskʼachasiñäkaspas ukham amuyasispa. Estados Unidos Markan jakasiri Marisol sat mä kullakajj akham siwa: “Kawkjantï jilsuwaykta uka cheqanjja, chachanakasa warminakas taqe kunanwa igualakïtanjja sasaw jaqenakajj amuyapjjerïna. Ukampis Jehová Diosaw chacharojj esposapar pʼeqtʼañapatak uttʼayi uk nayajj yatisktwa. Esposajj chachapar istʼañapawa, ukampis respetatäñaparakiwa, ukwa Diosajj muni. Ukhamäkchisa, akapachan jan istʼañatak chʼamañchatap laykojj esposojar istʼañajj awisajj chʼamakiwa” sasa.

5. ¿Kunsa yaqhep chachanakajj warminakat amuyapjje?

5 Maysa toqetjja, warminakajj janis importantëpkaspa ukham amuyiri chachampiw mä warmejj casaratäspa. Sudamérica cheqan jakasiri Ivón sat kullakajj akham siwa: “Jakaskta uka cheqanjja, chachanakaw nayraqat manqʼapjje, warminakasti qhepatakwa manqʼapjje. Imill wawanakarojj jiskʼatpachwa phayayapjje, qʼomachayapjjaraki. Ukampis yoqall wawanakarojja, mamitapa kullakanakapaw servipjje, janiw kuns lurayapkiti, mä reyirjamaw uñjapjje” sasa. Asia cheqan jakasiri Yingling sat mä kullakajj akham sarakiwa: “Chino arun mä säwejj utjki ukarjamajja, warminakajj janiw yatiñanïñapäkiti, ni kun lurañsa yatipjjañapäkiti. Utan kuna lurañatï utjki ukakwa lurapjjañapa, esposoparojj janiw kunsa sañapäkiti sasaw amuyasi” sasa. Esposapar jan munasiñamp uñjiri, Biblian ewjjtʼanakapar jan istʼiri chachajja, esposaparojj jan waltʼayiwa, janirakiw Jesusatsa yateqaskiti, ukham luratapajj janiw Jehová Diosarojj gustkiti (Efes. 5:28, 29; 1 Ped. 3:7).

6. Jehová Diosampi jukʼamp sum apasiñatakejja, ¿kunsa esposanakajj lurapjjañapa?

6 Kunjamtï pasïr yatichäwin yatjjataniwayktanjja, cristiano chachanakajj familiapajj Diosamp sum apasiñapataki, kusisita jakasiñapataki, kunatï jakañatak munaski uk jan faltañapatakiw llakisiñapa, ukwa Diosajj muni (1 Tim. 5:8). Ukampis casada kullakanakajj walja lurañanakanïpkchisa, Biblia sapüru liyiñatakisa, kuntï liyipki ukat lupʼiñatakisa, Jehová Diosaru taqe chuyma mayisiñatakis tiempo apsusipjjañapawa. Taqe ukanak lurañajj jupanakatak chʼamakïspawa, ukampis walja lurañanakanïsajj janis tiemponïpkaspa, janis chʼamas utj-jjaspa ukhamwa amuyasipjjaspa. Ukhamäkchisa tiempo apsusipjjañapawa. ¿Kunatsa? Jehová Diosajj sapa mayni servirinakapajj Jupar sum uñtʼañapa, Jupamp sum apasisipkakiñapwa muni (Hech. 17:27).

7. ¿Kunas esposarojj esposopar istʼañatakisa respetañatakis yanaptʼani?

7 Mä kullakajja, pantjasiri esposopar respetañatakisa istʼañatakis wal chʼamachasiñapäspawa. Ukampis esposopar istʼañajj Bibliarjamätap amuyani, ukarojj walikiw sarakini ukhajja, esposopar istʼañajj janiw chʼamäkaniti.

¿KUNATSA ESPOSAJJ ESPOSOPAR ISTʼAÑ AMTI?

8. Efesios 5:22-24 textorjamajja, ¿kunatsa mä kullakajj esposopar istʼañ amti?

8 Jehová Diosaw esposopar istʼañap muni, ukatwa kullakajj esposopar istʼañ amti (Efesios 5:22-24 liytʼañataki). Jupajj Jehová Dios Awkiparuw confiyasi. Diosajj taqe kuns munasiñat lurirïtapa, kunatï jupatak sumäki ukak mayirïtapwa kullakajj yati (Deut. 6:24; 1 Juan 5:3).

9. Mä esposajj esposopar istʼañataki respetañataki chʼamachasi ukhajja, ¿kunjamas utapan jakasipjje?

9 Warminakajj janiw chachanakarojj istʼapjjañapäkiti, istʼasajj jiskʼachasipjjewa sasaw walja jaqenakajj amuyapjje. Ukatwa walja warminakajj Diosan leyinakapar jan istʼasajj chachanakapar jan istʼjjapjjeti. Ukham amuyapjjañapatak chʼamañchir jaqenakajja, janiw munasiri Jehová Diosar uñtʼapkiti. Jehová Diosajj janiw munat wawanakaparojj kunatï jupanakar jiskʼachkaspa uk maykaspati. Kawkïr esposatï kuntï Diosajj mayki ukarjam esposopar istʼañatak chʼamachasi ukhajja, utapan sumankañ utjañapatakiw yanaptʼi (Sal. 119:165). Esposopasa, jupasa, wawanakapas kusisitaw jakasipjje.

10. ¿Kuntï Carol kullakajj siski ukat kunsa yateqsna?

10 Pantjasir esposopar istʼiri, respetiri kullakanakajja, Jehová Diosar munasitapa respetatapwa uñachtʼayi, Jupaw chacharojj pʼeqtʼañapatak uttʼayi. Sudamérica cheqan jakasiri Carol sat mä kullakajj akham siwa: “Esposojajj awisajj pantjasiniwa. Ukampis pantjasipan kunjamsa jupar uñjä ukanwa qhawqsa Diosar munasta ukajj qhan amuyasini, ukatwa esposojar respetaskakiñatakejj chʼamachasta, kunattejj Jehová Diosajj ukwa muni” sasa.

11. 1) ¿Kunas Aneese sat kullakarojj taqe chuyma perdonañatak yanaptʼi? 2) ¿Kunsa jupat yateqassna?

11 Mä kullakatï kunjamas jikjjatasi, kunanakas llakisiyi ukanakat esposopajj janis llakiskaspa ukham amuyasini ukhajja, esposopar respetañasa istʼañas chʼamakïspawa. Ukhaman uñjaski ukhajj ¿kunsa Aneese sat kullakajj luri? Jupajj akham siwa: “Niyakejjay taqenis pantjasirïstanjja, jan colerañatakiw chʼamachasta. Antisas Jehová Diosjam taqe chuyma perdonañatakiw chʼamachasta. Ukham lurasajj janiw colerjjtti” sasa (Sal. 86:5). Mä warmitï esposopar taqe chuyma perdonani ukhajja, jupar istʼañasa respetañas janiw chʼamäkaniti.

¿KUNSA JESÚS, ABIGAÍL MARÍA JUPANAKAT YATEQASSNA?

12. ¿Kunjam jaqenakatsa Bibliajj parli?

12 Yaqhepanakajja, ajjsaririnakakiw istʼapjje, respetapjje sasaw amuyapjje. Ukajj janiw cheqäkiti. Bibliajja, Diosar istʼiri, jupajj pʼeqtʼirinak uttʼayki ukanakar istʼiri walja yateqaskay jaqenakatwa parli, jupanakajj janiw ajjsariri jaqenakäpkänti. Jichhajja kunsa Jesusata, Abigaíl warmita, Mariat yateqassna ukwa yatjjataskañäni.

13. 1) ¿Kunatsa Jesusajj Awkipampi yanaptʼayasipuni? 2) Jesusajj Awkipar istʼapunirïnwa, ukampis janiw jan yatiñanïkänti, ¿kunjamatsa uk yattanjja?

13 Jesusajj Jehová Diosar istʼasapuniw sarnaqe. Ukham lurasajja, janis yatiñanïkaspa, janis kuns lurañ yatkaspa uk janiw sañ munkiti. Cheqas wali yatiñan jaqekiw qhana ukat fácil amuykaya yatichaspa, Jesusajj ukham yatichirïnwa (Juan 7:45, 46). Jehová Diosajja, Jesusajj qhawqha yatiñanïnsa uk yatïnwa, ukatwa alajjpachsa aka oraqsa lurkäna ukhajj jupamp yanaptʼayasïna (Prov. 8:30, TNM; Heb. 1:2-4). Jesusajj jiwatat jaktayatäjjäna ukhatpachaw Jehová Diosajj ‘alajjpachansa ukhamarak aka oraqensa munañanïñ churäna’ (Mat. 28:18). Jesusajj taqe kunsa lurañ yatkchejja, Awkipar munasitap laykojj Jupamp yanaptʼayasipuniwa (Juan 14:31).

14. 1) ¿Kunsa esposonakajj Jehová Diosat yateqasipjjaspa? 2) ¿Kunsa Proverbios capítulo 31 textot yateqasipjjarakispa?

14 ¿Kunsa esposonakajj yateqapjjaspa? Jehová Diosajja, janiw chacharojj esposapat jukʼamp importantëkaspas ukham amuyasin esposapar pʼeqtʼañapatak uttʼaykiti. ¿Kunjamatsa uk yattanjja? Jesusamp chika apnaqapjjañapatakejja, janiw chachanakaruk ajllkiti, warminakarus ajllirakiwa (Gál. 3:26-29). Jehová Diosajj Jesusar autoridad churasajj jupar confiyatapwa uñachtʼayi. Yatiñani mä chachasti, ukhamarakiw esposapar mä jukʼa autoridad churaraki. Bibliajja mä suma esposajj kunanaksa luraspa ukwa qhanañchi. Sañäni, utan lurañanak sum phoqasiñapatakiw uñjaspa, oraqenaksa alaspawa aljarakispawa, ukatsti negocionaksa lurarakispawa (Proverbios 31:15, 16, 18 liytʼañataki). Mä esposajja, kuntï jupajj amuyki uk sañatakejj derechoniwa, janiw mä esclaväkiti. Esposopajj jupar confiyiwa, kuntï siski uks istʼarakiwa (Proverbios 31:11, 26, 27 liytʼañataki). Mä chachatï ukham respetompi esposapar uñjani ukhajja, esposopar istʼañasa respetañas janiw kullakatak chʼamäkaniti.

Jesusajj Jehová Diosar istʼki respetkaraki ukatjja, ¿kunsa esposanakajj yateqasipjjaspa? (Párrafo 15).

15. ¿Kunsa esposanakajj Jesusat yateqasipjjaspa?

15 ¿Kunsa esposanakajj yateqapjjaspa? Jesusajj walja musparkañanaksa lurawaykchejja, Jehová Diosar respetasajj janiw jiskʼachatjam amuyaskiti (1 Cor. 15:28; Filip. 2:5, 6). Jesusat yateqasiri mä suma esposajj ukhamarakiw esposopan jupar pʼeqtʼatapatjja, janiw jiskʼachatjam amuyaskiti. Jupajja, esposopar munasitapatwa istʼi, jukʼampisa Jehová Diosar munasitapata, respetatapatwa esposopar istʼi.

Davidampir jaqenakapampir manqʼañanak apayasajja, Abigaíl warmejj Davidamp jikisiriw saräna. Ukatsti, nayraqataparuw killptʼasïna, Nabal chachat vengasisajj jachʼa jucharuw purtʼasïta, jan pantjasimti sasaw ruwtʼasirakïna. (Párrafo 16).

16. 1 Samuel 25:3, 23-28 textorjamajja, ¿kuna jan walinakansa Abigailajj uñjasïna? (Nayrïr paginankir dibujo uñjjattʼäta).

16 Abigaíl warmejj Nabal chachan esposapänwa, uka chachajj jupatakik taqe kuns muniri, jachʼa jachʼa tukuri, jan yuspärasiri ukhamänwa. Abigaíl warmitï esposopat librasiñ munaspänjja, Davidampi, jaqenakapampejj esposopar jiwayañatak jutapkäna ukhajj janiw jarkʼaqkaspänti, ukampis janiw uk lurkänti. Jan ukasti esposoparu, utapankirinakaru jarkʼaqañatakejj jankʼakiw Davidampi parlir saräna. Abigailajj jan ajjsartʼasaw wali armantata 400 chachanakar jakʼachasïna, ukatsti wali respetompiw Davidar parlarakïna. ‘Kunanaktï esposojajj lurki ukanakat nayar juchañchita’ sasaw sarakïna (1 Samuel 25:3, 23-28 liytʼañataki). Davidajja, Jehová Diosajj uka jan ajjsartʼir warmi toqe jaqe jiwayañat jarkʼaqatapa, ewjjtʼatap jankʼakiw amuyasïna.

17. ¿Kunsa esposonakajj Davidampit Abigailampit yateqasipjjaspa?

17 ¿Kunsa esposonakajj yateqapjjaspa? Abigaíl warmejj wali amuytʼasirïnwa. Abigailan ewjjtʼapar istʼasajja, Davidajj yatiñanïtapwa uñachtʼayäna. Ukhamatwa jan juchani jaqenakar jan jiwaykänti. Yatiñani mä chachajja, ukhamarakiw wakiskir amtar puriñatakejj kuntï esposapajj siski uk sum istʼi. Kuntï esposapajj amuyki ukajj inas jan pantjasiñapatak yanaptʼchispa.

18. ¿Kunsa esposanakajj Abigaíl warmit yateqasipjjaspa?

18 ¿Kunsa esposanakajj yateqapjjaspa? Jehová Diosar munasiri respetiri esposajja, familiaparojj wal yanaptʼaspa. Esposopajj janis Jehová Diosan Testigopäkchi, Biblian ewjjtʼaparjamas jan sarnaqkchi ukhasa, yanaptʼaspawa. Jupajja Biblian ewjjtʼanakapar jan istʼasajj jaljtaspawa, ukampis janiw uk lurkaniti. Antisas esposopar respetaniwa, istʼarakiniwa. Ukhamatwa Jehová Diosat yatiñ munañapatak esposopar yanaptʼani (1 Ped. 3:1, 2). Ukham chʼamachasitapatsa esposopajj janiw Jehová Diosar serviñ amtkaspati, ukampis Jehová Diosajj jupar jan jitheqtas servitapata, esposoparus istʼatapat wal kusisini.

19. ¿Kunapachas esposajj esposopar jan istʼjjani?

19 Mä kullakarutï jan cristiano esposopajj Jehová Diosan leyinakap pʼakintañap mayini ukhajja, kullakajj janiw jupar istʼjjaniti. Sañäni, esposopajj kullakarojj kʼarisiñapataki, lunthatasiñapataki jan ukajj kunatï Jehová Diosatak jan walïki ukanak lurañapatakiw mayispa. Ukampis casarat kullakanakatakisa, taqe cristianonakatakis Jehová Diosar istʼañaw taqe kunat sipansa nayrankañapa. Ukhamasti mä kullakarutï esposopajj Diosan leyinakap pʼakintañap mayini ukhajja, janiw istʼañapäkiti, jan ukasti munasiñampi ukat jan ajjsarasaw kunatsa uk jan lurkani uk sañapa (Hech. 5:29).

(Párrafo 20). *

20. ¿Mariajj Jehová Diosamp sum apasitap kunjamatsa yattanjja?

20 Mariajja, Jehová Diosampejj wali sum apasïna. ¿Kunjamatsa uk yattanjja? Jupajj Sagrado Qellqatanak sum uñtʼäna. Mä kutejj Bautisiri Juanan Elisabet mamitapampi parlkäna ukhajja, 20 jila kutiw Hebreo Arut Qellqatanakat aytäna (Luc. 1:46-55). Jichhajj ak amuytʼañäni: Mariajj José chachampi casarasiñatak parlatäkchïnsa, Diosan angelapajj José chachar uñstañat sipansa, Mariaruw nayraqat uñstäna. Mä yoqall wawa ususïta, jupasti Diosan Wawapäniwa sasaw sarakïna (Luc. 1:26-33). Niyakejjay Jehová Diosajj Mariarojj sum uñtʼchïnjja, jupaw wawajarojj munasiñampi uñjani, cuidarakini sasaw confiyäna. Jesusajj jiwjjäna, ukat jaktjjasin alajjpachar sarjjäna uka qhepatsa, Mariajj Jehová Diosamp sumwa apasiskakïna (Hech. 1:14).

21. Kuntï Bibliajj Mariat siski ukatjja ¿kunsa esposonakajj yateqapjjaspa?

21 ¿Kunsa esposonakajj yateqapjjaspa? Suma amuytʼasiri mä chachajja, esposapan Biblia sum uñtʼatapat wal kusisi. Janiw jiskʼachatjam amuyaskiti, janirakiw jupatak colerkiti. Jan ukasti, esposapan Biblia sum uñtʼatapata, Biblian wiñay yatichäwinakap sum uñtʼatapatjja, ‘esposajajj familiarojj wal yanaptʼani’ sasaw amuyi. Esposapajj jachʼa yateqañ utanakar sarasajj jupat sipan jukʼamp yatjjatatäkpasa, esposow familiaparojj Diosar serviñan yanaptʼañapa. Sañäni, jupaw Bibliat familjam yatjjatkasajj sarayañapa (Efes. 6:4).

Biblia yatjjatañatsa kuntï yatjjatktan ukat lupʼiñatsa, ¿kunsa esposanakajj Jesusan María mamitapat yateqasipjjaspa? (Párrafo 22). *

22. ¿Kunsa esposanakajj Mariat yateqasipjjaspa?

22 ¿Kunsa esposanakajj yateqapjjaspa? Esposos Diosar serviñan pʼeqtʼkchejja, esposajj Diosamp sum apasiskakiñatakejj jupa pachpaw chʼamachasiñaparaki (Gál. 6:5). Ukhamajj Bibliat sapak yatjjatañatakisa, kuntï yatjjatki ukat lupʼiñatakis tiempo apsusiñapawa. Ukaw Jehová Diosar munasiskakiñatakisa, respetaskakiñatakis yanaptʼani. Esposopamp pʼeqtʼatäsajj kusisitarakïniwa.

23. Esposopar istʼiri warminakajja, ¿kuna askinaksa jupanakatakisa familiapatakisa congregacionatakis jikjjatapjje?

23 Kawkïr esposanakatï Jehová Diosar munasitap laykojj esposopar istʼapki ukanakajja, jan istʼirinakat sipans kusisitaw jakasipjjani. Jupanakajja, chachanakatakisa tawaq warminakatakis wali yateqaskayäpjjewa. Janiw ukakïkiti, familiapansa congregacionans sumankaña utjañapatakiw yanaptʼapjje (Tito 2:3-5). Jichha tiemponjja, Jehová Diosar jan jitheqtasa servirinakat jilapartejj warminakäpjjewa (Sal. 68:11, TNM). Chachanakasa warminakasa, taqeniw congregacionan kusisit jakasiña utjañapatakejj yanaptʼsna. Kunjamsa uk lursna ukjja, akjjar jutki uka yatichäwinwa yatjjataskañäni.

CANCIÓN 131 ‘Diosaw mayachtʼawayi’

^ Párrafo 5 Jehová Diosajja, casarat warminakajj esposonakapar istʼapjjañapa respetapjjañapwa amtawayi. ¿Kunjamsa casarat mä chachasa jan ukajj warmis Diosan uka amtapar respetatap uñachtʼayaspa? Pʼeqtʼirinakar istʼañ toqetsa, jupanakar respetañ toqetsa, casarat cristiano chachanakasa, warminakas Jesusampita Biblian parlki uka yaqhep warminakampit wal yateqasipjjaspa.

^ Párrafo 68 DIBUJOT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Bautisir Juanan Elisabet mamitapampi parlkäna ukhajja, Mariajj Hebreo Arut qellqatanakat walja textonakwa pʼeqepat aytäna.

^ Párrafo 70 FOTOT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Casarata mä kullakajja, ukhamarakiw Bibliat yatjjatañatak tiempo apstʼasi, ukhamatwa Diosampejj sum apasiskaki.