Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 7

Moḇsariso Ḇeyuf Papoik Ro Sidang Yadori Simbranser Na Rai

Moḇsariso Ḇeyuf Papoik Ro Sidang Yadori Simbranser Na Rai

”Kristus ḇyebru ro jemaat. I kada ḇyuk aski faro jemaat ḇeḇebaken oser ro i.”​—EF. 5:23.

DOYA 137 Ḇar Bin Kristen Ḇesoasuser

ROI NA KOFARKOR *

1. Roi oser risaiso na ḇefrur Yahwe kina Ḇyesi sḇeoser rai?

KOMARISEN kukro kakro Yahwe kina Ḇyedi. Rosai ḇewar fa kina anine bisa seoser rai? Roi oser ḇefrur yaiso, kokame koḇesewar kaku fa koso fasasos faro ḇaḇebukor Yahwe ifrur kwar na. Koḇesewar fa kofawi kaku fasasos faro ḇaḇebukor anine ido, nari korandum koḇeoser.

2. Ro farkarkor anine fakfuken rosai monda na kawos na?

2 Ro farkarkor anine, na kawos ḇaḇebukor ro sidang yadori. Nari kokarem fakfuken rikyor anskoine: Fararur rosai Yahwe ḇyuk ḇe imbesrar ḇero sidang yadori sya? Faro mambesrar oser-oser sya sima sḇebukor faro imbesrar sya kam ke? Penatua sya sna papoik faro naek srar ro sidang yadori ine imnis kuker ḇebukor ro kina sya sna papoik faro siswasi ma romawa sesya ke? Mgorama komam ḇepon fararur rosai Yahwe ḇyuk ḇe imbesrar sya ma moḇsa na komam si rai.

RARISO NA KOMAM IMBESRAR KOḆANSYA RAI?

3. Rosai na ḇefnoḇek kofa koḇesyowi kaku fararur marḇak ro imbesrar sya?

3 Koḇesyowi kaku imbesrar sya fararur marḇak sena snar smam faduru kina sesya, sbaryas abar ḇepyum, ma sakfnoḇek ro sidang. Na koḇesyowi kaku si fyor kokarauser nyan Yahwe ma Yesus moḇ sumam si rai. Kofarkor ro Manwawan Paulus i kako moḇ myam bin sya rai.

4. Rariso Refo fyasnaiḇair Yahwe ḇyesyowi snon ma bin sya?

4 Refo ikofenḇair Yahwe ḇyesyowi snon ma bin sya. Imnis raris, ro abad randak ya, Yahwe ḇyuk rur ḇesren ya ḇe snon ma bin sya inja bisa sakfrur mujisat nabore, raris sawos ro wos ḇese ḇeborna. (Kis. 2:1-4, 15-18) Yahwe ryem kako snon ma bin sya kuker rur ḇesren fa sakḇepoik fnoḇek Yesus ro nanggi. (Gal. 3:26-29) Inja snon sya ke ḇaido bin syano sakna swaf fa sikenem fyoro ro supswan. (Why. 7:9, 10, 13-15) Snon ma bin sya sismai fararur fa sbaryas ma sḇuk farkarkor angginem ḇeḇye ya. (Mat. 28:19, 20) Imnis ra, syap Kisah fyasepen fawar ro imbesrar oso ḇenir Priskila. Swar su, Akuila i, sukofenfasnai kaku ḇaḇenapnapes ya faro snon oso ḇena fawawi snori Apolos i.​—Kis. 18:24-26.

5. Imnis ḇeḇefasnai ro Lukas 10:38, 39, 42, rariso Yesus ifrur pyum bar bin sya?

5 Yesus ḇyesyowi kaku bin sya. Ro Yesus fafisu ḇyedi, snon Farisi sima smamkyof bin sya. Simewer sawos kuker bin sya ro fababa, insape sawos wos Refo kuker bar bin syama na aroḇaḇeri. Ḇape, Yesus ima dakfrur rarya ḇa. Imarisen dawos roi ḇero Refo faro snon ma bin sya. * (Wasya Lukas 10:38, 39, 42.) Iwan kako bin ḇeḇeso sya fa sakso ro marandan ḇaḇebaryas ḇyena. (Luk. 8:1-3) Ma Yesus ḇyuk ḇaḇesyowi faro bin sya fa siso ḇekofenḇair ḇe manwawan sya snar Yesus ḇyawes ro marmar ya kwar.​—Yoh. 20:16-18.

6. Rariso Refo fyasnaiḇair Manwawan Paulus ḇyesyowi bin sya?

6 Refo fyasnaiḇair Manwawan Paulus ḇyesyowi bin sya. Imnis raris, Paulus danun ḇe Timotius i fa dakḇyesyowi bin sya. Ikofen ḇo doḇo fandun fa Timotius myam ’binsarsya imnis sna ḇyedi’ ma ’binkbor sya imnis srar ḇyesi’. (1 Tim. 5:1, 2) Paulus ifnoḇek ker Timotius i fa ḇyesnonggaku Kristen ḇemas. Ḇape, Paulus manggundi fyawi snar Timotius snari ma kpuri suiso ḇefnoḇek ker i, kukro suiso ḇepon kaku ḇefarkor ”Refo” faro Timotius i. (2 Tim. 1:5; 3:14, 15) Rofyor fyas syapram ḇe sidang ḇero Roma, Paulus dapḇairo imbesrar ḇeḇeso sisnosna. Ikofenḇair rosai imbesrar ansine sifrur na ma ikofen kako ḇyesyowi kaku fararur marḇak sena.​—Rm. 16:1-4, 6, 12; Flp. 4:3.

7. Fakfuken risai monda na kawos na?

7 Raris kawos kwar ro syos-syos ḇepon na, Refo dakkofenḇair ḇa snar mambesrar sya sikaki syadiburo imbesrar sya. Imbesrar bena syowi ma ḇefrurpyum koḇansya sima semaeja kaku faro sidang. Penatua sya sfawi snar rari ḇepyum sena nafrur sidang kyain kuker aski ma ḇaḇeoser. Kirine, mgorama kawos fakfuken anskoine: Rosai ḇefnai fa Yahwe dor bin sya fa sepake roi ḇesaswo ḇru ro swaf oso? Osower ido, snar ḇesmai ramrem ḇe penatua ma hamba pelayanan snon monda inja, ine nfasnaiḇair snon siso ḇebukor faro imbesrar ḇero sidang sya kam ke?

MAMBESRAR OSER-OSER SYA SIMA SEBUKOR FARO IMBESRAR SYA KAM KE?

8. Raris Efesus 5:23 fyas ya, mambesrar oser-oser sya sima sebukor faro imbesrar sya kam ke? Fasnaiḇair pan.

8 Mambesrar oser-oser sya sima sebukor faro imbesrar sya kam ke? Aroḇa. Ḇebukor ro imbesrar sya kam isoine Kristus i. (Wasya Efesus 5:23.) Ro kina yadori, snonswa iso ḇebukor faro swari. Roma snon ḇebaptis kwar ima dakḇe bukor faro snari ḇa. (Ef. 6:1, 2) Ro sidang, penatua sya sna papoik ḇeba manggun ḇa faro naek srar sya. (1 Tes. 5:12; Ibr. 13:17) Imbesrar ḇefarbuk ḇaim ḇo ḇebarkus sinan ḇyedi ḇa fandun ḇyesyowi pdef sinan ḇyedi ma penatua sya. Ḇape, raris snon ḇero sidang sya, ḇebukor sedi oser monda, isoine Yesus i.

Imbesrar ḇefarbuk ḇaim ya ḇebarekus kuker sinan ḇyediḇa isya ro baḇ ḇaḇebukor ro Yesus (Mam syos ḇe 8)

9. Rosai ḇefnai fa fyorno ido imbesrar sya sepake roi ḇesaswo ḇru?

9 Yahwe imarisen insa roi ḇero sidang yadori nambran kuker payamyum. Eḇedari, Yahwe kyur Yesus i ḇe bukor faro snon sya. Ma Yahwe kyur kwar snon sya monda fa siso ḇefarkin samsyom ro sidang. Yahwe ḇyuk papoik ani faro bin sya ḇa. (1 Tim. 2:12) Ro swaf ono imbesrar sino sisya na sifrur roi mambesrar sya sifrur na, Yahwe iwan imbesrar ani fa ḇyepake roi ḇesaswo ḇru. * (1 Kor. 11:4-7) Yahwe dor kaku faro imbesrar ansya fa sifrur roi ani ine nfasnai myam kyof si ḇa. Ḇape, Yahwe imarisen sifasnai snar sesyowi fasasos ro papoik kyur kwar na. Kirine, mgorama kawos fakfuken ine: Ḇebukor ro kina sya ma penatua sya papoik sena naba rarso?

ḆEBUKOR RO KINA MA PENATUA SYA PAPOIK SENA

10. Rosai ḇefnai fa penatua ono sḇaḇir sna hak fa sifrur sasoser faro naek srar ḇero sidang sya?

10 Penatua sya siswar Kristus i, ma si kako sakswaro ”domba-domba” Yahwe ma Yesus sukyar faro si kwar na. (Yoh. 21:15-17) Snar smam ma sfandun kaku naek srar ḇero sidang sya, imbude penatua oso myam manggundi ḇe kma faro naek srar sya. Imbude ḇyaḇir nya hak fa ifrur sasoser ḇebor fa ḇyukidwarek Yahwe domba Ḇyesi, imnis raris ḇebukor ro kina nya hak fa ifrur sasoser faro kina ḇyansya. Imbude penatua oso ḇyabir kako nya hak fa ifrur roi ani snar naek srar ḇeḇeso sor i fa dun snemuk faro si. Ḇape, penatua sya sna papoik ḇemnis raris ḇebukor ro kina sya ke?

Penatua smamwarek ḇaḇerur snonggaku ḇero sidang sya ma nafrur sifa sḇaḇir penatua siswar si. Yahwe ḇyuk fakamamar fa sisasyarbur snonggaku ḇemewer ḇembror ro sidang ya (Mam syos ḇe 11-12)

11. Rosai ḇemnis ro ḇebukor ro kina sya ma penatua sya papoik sena?

11 Manwawan Paulus fyasnaiḇair snar roi ḇemnis ḇeḇeso nasya ro ḇebukor ro kina ma penatua sya papoik sena. (1 Tim. 3:4, 5) Imnis ra, Yahwe imarisen min ro kina oser-oser sisouser faro ḇebukor ro kina sedi. (Kol. 3:20) Yahwe imarisen kako snonggaku ḇero sidang sya kam sisouser faro penatua sya. Osower ido, Yahwe imarisen ḇebukor ro kina ma kako penatua sya smam kaku snonggaku sya kam ḇero ḇaḇ papoik sena isoine sipyum ro ḇaḇerur sena. Ḇebukor ro kina ma penatua sya kako fandun fa sifrur si fa sḇaḇir sismai sawarwar ma sifnoḇek si fyor sismai samswen. (Yak. 2:15-17) Yahwe I kako imarisen penatua ma ḇebukor ro kina sya sifnoḇek snonggaku ḇero sidang sya kam ḇaido kina fa sisouser sasoser Ḇyena. I kako ḇyuk swarapepen ḇe si insa ’sisyadi awer ro rosai sfas kwar’ ro Refo ya.​—1 Kor. 4:6.

Ḇebukor ro kina ismai papoik ro Yahwe fa fyarkin kina ḇyedi. Rofyor dun snemuk ḇaim, ḇebukor ro kina oso na dawos asuser na kuker swari ḇepon resari (Mam syos ḇe 13)

12-13. Raris ḇeḇefasnai ro Roma 7:2, roi oser risaiso ḇeḇese ro ḇebukor ro kina ma penatua papoik sena?

12 Roi ḇemnis na nasya ḇoi, roi ḇeḇeseyae kako nasya ro ḇeḇukor ro kina ma papoik penatua papoik sena. Imnis raris, Yahwe ḇyuk papoik ḇe penatua sya fa sakḇe hakim. Ḇyuk fakamamar faro si fa sisasyarbur snonggaku ḇemewer ḇembror ro sidang yadori sya. Ḇape, ḇebukor ro kina sya Yahwe dakbuk papoik ine ḇa.​—1 Kor. 5:11-13.

13 Papoik ono nasya Yahwe ḇyuk ḇe ḇebukor ro kina sya, ḇape ḇyuk ḇe penatua sya ḇa. Imnis raris, Yahwe ḇyuk papoik faro ḇebukor ro kina sya fa sifrur sasoser faro kina sesya ma sor sifa sisouser na. (Wasya Roma 7:2.) Rupa ra, ḇebukor ro kina oso nya hak fa ikofen oras risaiso ḇesrow faro romawa ḇyesi. I kako nya hak fa ḇyuk hukuman ḇe romawa ḇyansi fyor sisouser faro sasoser ḇyena ḇa. (Ef. 6:1) Ḇape, fyor ifrur sasoser faro kina ḇyesi ḇaim, ḇebukor ro kina ḇeḇye oso nari dawos kuker swari resari, snar suma ”suḇe suru werḇa ḇoi suḇe oser”. *Mat. 19:6.

ḆESYOWI PDEF KRISTUS I ISOINE ḆEBUKOR RO SIDANG YA

Yesus ismai papoik ro Yahwe fa ḇyuk akurfasnai ro sidang Kristen (Mam syos ḇe 14)

14. (a) Imnis ḇeḇefasnai ro Markus 10:45, rosai ḇefnai fa nasrow kaku snar Yahwe ryem Yesus i fa ḇyebukor ro sidang? (b) Rosai fararur Raryur Naek Ḇefarkin sya? (Mam kotak ” Fararur ro Raryur Naek Ḇefarkin Sya”.)

14 Yesus ḇyuk kenem ḇyedi fa nḇe farsarser, ma roro farsarser ani, Yahwe ḇyak namuk snonggaku oser-oser ro sidang yadori. (Wasya Markus 10:45; Kis. 20:28; 1 Kor. 15:21, 22) Eḇedari, nasrow kaku Yahwe ryem Yesus fa ḇyebukor ro sidang. Iso ḇebukor ro sidang inja, Yesus nya hak fa ifrur sasoser faro snonggaku oser-oser, kina, ma sidang. I kako nya hak fa iwan sifa sisouser faro sasoser ani kam. (Gal. 6:2) Ḇape, Yesus ifrur sasoser ani monda ḇa. Mboi iswar snonggaku ḇero sidang oser-oser ma myamfaduru si.​—Ef. 5:29.

15-16. Rosai na wafarkor ro Imbesrar Marley ma Mambesrar Benjamin wos suḇena?

15 Rariso imbesrar sya sfasnaiḇair snar sesyowi Kristus i? Fandun kaku siso anun ro mamḇesrar ḇesmai ramrem ro Yesus fa smam faduru si. Imbesrar ḇebor sya simarisen kako faro Marley wos ḇyanna, imbesrar ine byarek ro Amerika Serikat. Ikofen ḇo doḇo, ”Yaḇesyowi kaku fararur yasmaina iso yaḇe binswa ma yaḇe imbesrar ro sidang. Fandun yaḇesewar kaku fa yaso fasasos faro ḇeḇebukor Yahwe ikofen kwar ine. Ḇape, napyan fa yafrur na snar swa yedi ma naek srar ḇero sidang sya sesyowi aya ma sfasnai sna sesyowi fararur marḇak ayena.”

16 Rariso mambesrar sya bisa sifasnaiḇair snar sfawi fasasos ro papoik ya? Fandun fa sesyowi imbesrar sya. Naek oso snori Benjamin, ḇyarek ro Inggris, ikofen ḇo doḇe, ”Yafarkor nabor ro imbesrar sya kankarem sena ro fananjur. Sikako sbuko anun ḇefnoḇek aya fa yaḇekir fa yaḇaryas ma yaḇuk farkarkor. Imbe yakofen yaiso, fararur ro imbesrar ansya nefandun kaku.”

17. Rosai ḇefnai fa kokam koso kaku fasasos faro ḇeḇebukor sya?

17 Faro snon, bine, ḇebukor ro kina, ma penatua ro sidang sfawi kaku siso fasasos faro ḇeḇebukor Yahwe kyur kwar anine, sidang na kyain kuker payamyum. Ḇefandun syadi wer ya, fyor snonggaku smam rari ḇepyum na ido, nari sisandik Yahwe I, Kma bena sawarwar ya.​—Mz. 150:6.

DOYA 123 Kosoasuser Kokunem faro Ḇaḇepapoik ro Allah

^ par. 5 Fararur rosai Yahwe ḇyuk ḇe imbesrar ḇero sidang yadori sya? Faro mambesrar oser-oser sya sima sḇebukor faro imbesrar sya kam ke? Penatua sya ma ḇebukor ro kina sya sna papoik ḇemnis ke? Ro farkarkor anine, nari kawos kankarem ḇero Refo faro fakfuken anskoya.

^ par. 5 Mam syos 6 ro farkarkor ”Kosambraḇser Imbesrar Koḇesya” ro Baryas September 2020.

^ par. 13 Ḇebukor ro kina oso iso na ḇeyun snemuk faro sidang risaiso ḇesrow faro kina ḇyansya. Faro farkarkor ḇekur roi anine, mam syos 17-19 ro farkarkor ”Koḇesyowi Snonggaku Oser-Oser ḇero Yahwe Sidang Ḇyedi”, ḇero Baryas Agustus 2020.

^ par. 59 Infa wafawi nabor syadi wer kuker roi ine, mam syap Tetaplah Berada dalam Kasih Allahram ḇe 209-212.

^ par. 64 Infa wafawi nabor wer kuker Raryur ro Naek Ḇefarkin sya, mam Baryas 15 Juli 2013, ram ḇe 20-25.