Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 12

Kev Hlub Pab Peb Thev Taus Kev Ntxub Ntxaug

Kev Hlub Pab Peb Thev Taus Kev Ntxub Ntxaug

“Tej lus uas kuv samhwm rau nej yog li no: Nej ib leeg yuav tsum hlub ib leeg. ‘Yog neeg ntiajteb ntxub nej, nej yuav tsum nco ntsoov hais tias, lawv twb xub ntxub kuv ua ntej lawm.’”​—YAUHAS 15:17, 18.

ZAJ NKAUJ 129 Thev Mus Txog Thaum Kawg

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? a

1. Raws li Mathais 24:9, vim li cas peb thiaj paub tias yuav muaj neeg ntxub peb?

 YEHAUVAS tsim peb kom peb paub hlub lwm tus thiab peb yeej xav kom lwm tus hlub peb. Twb yog vim li ntawd thaum lwm tus ntxub peb thiaj ua rau peb tu siab thiab ntshai. Tus muam Ntsuab Ntsi Nam (Georgina) nyob sab Yus Luv hais tias: “Thaum kuv muaj 14 xyoos kuv niam ntxub kuv vim kuv teev tiam Yehauvas, kuv thiaj tu siab heev thiab xav tias tej zaum kuv tsis yog ib tug neeg zoo.” b Kwvtij Dam Niv Laum (Danylo) hais tias: “Thaum cov tub rog hem kuv, thuam kuv, thiab ntaus kuv vim kuv yog Yehauvas ib tug Timkhawv ua rau kuv ntshai thiab txaj muag kawg.” Thaum muaj neeg ntxub peb yeej ua rau peb tu siab tiamsis Yexus twb hais lawm tias yuav muaj neeg ntxub peb.​—Nyeem Mathais 24:9.

2-3. Vim li cas neeg thiaj ntxub Yexus cov thwjtim?

2 Lub ntiajteb no ntxub Yexus cov thwjtim vim Yexus ‘xaiv lawv tawm hauv lub ntiajteb no lawm.’ (Yauhas 15:17-19) Twb yog vim li ntawd, txawm peb hwm tej nom tswv los peb tsis kam pe hawm lawv thiab lawv tus chij. Peb pe hawm Yehauvas vim Nws tib leeg xwb thiaj muaj cai kav noob neej tiamsis Xatas thiab nws “tus xeebntxwv” hais tias Vajtswv tsis muaj cai kav. (Chivkeeb 3:1-5, 15) Peb tshaj tawm tias tsuas yog Vajtswv lub Nceeg Vaj xwb thiaj daws tau noob neej tej teeb meem thiab lub Nceeg Vaj ntawd yuav rhuav tshem cov uas tawm tsam Vajtswv lub Nceeg Vaj. (Daniyees 2:44; Tshwmsim 19:19-21) Txoj xov no ua rau cov neeg ncaj ncees zoo siab heev tiamsis cov neeg phem yuav chim heev.​—Phau Ntawv Nkauj 37:10, 11.

3 Lub ntiajteb no ntxub peb vim peb ua li Yehauvas txoj kevcai. Yehauvas txoj kevcai txog qhov zoo qhov phem txawv ntau ntawm tibneeg txoj. Xws li tibneeg niaj hnub no ua nkauj ua nraug, ua plees ua yi tsis txaj muag li ib yam li lub nroog Xaudoos thiab Kaumaulas uas thaum ub Vajtswv muab ua puas tsuaj tag. (Yudas 7) Vim peb tsis ua li lawv ua tiamsis ua raws li phau Vajlugkub hais lawv thiaj li thuam peb thiab hais tias peb muab coj nruj dhau lawm.​—1 Petus 4:3, 4.

4. Peb yuav ua li cas peb thiaj li nyiaj taus thaum muaj neeg ntxub peb?

4 Thaum tibneeg ntxub thiab thuam peb, peb yuav tsum ntseeg tias Yehauvas yuav pab peb, peb thiaj nyiaj taus. Txojkev ntseeg zoo ib yam li daim hlau thaiv hniav ntaj uas yuav thaiv tau ‘dab Ntxwgnyoog tej xibxub hluavtaws uas nws tua tuaj’ rau peb. (Efexus 6:16) Tiamsis tsis yog tas li ntawd xwb, peb yuav tsum muaj kev hlub thiab. Kev hlub yuav pab kom peb tsis chim sai thiab nyiaj taus txhua tsav txhua yam. (1 Kauleethaus 13:4-7, 13) Yog li ntawd cia peb kawm seb thaum peb muaj kev hlub rau Yehauvas, rau peb cov kwvtij nkauj muam, thiab rau peb cov yeeb ncuab, yuav pab peb thev taus kev ntxub ntxaug li cas.

HLUB YEHAUVAS PEB THIAJ THEV TAUS KEV NTXUB NTXAUG

5. Qhov uas Yexus hlub nws Leej Txiv Yehauvas pab tau nws li cas?

5 Hmo ua ntej Yexus cov yeeb ncuab yuav muab nws tua, Yexus hais rau nws cov thwjtim tias: “Kuv ua ib puas tsav yam raws li Leej Txiv kom kuv ua, neeg ntiajteb thiaj paub hais tias kuv hlub Leej Txiv.” (Yauhas 14:31) Qhov uas Yexus hlub Yehauvas pab kom nws nyiaj taus tej uas yuav los raug nws. Yog peb hlub Yehauvas ces peb yuav ua tau ib yam li ntawd thiab.

6. Raws li Loos 5:3-5, ua li cas Yehauvas cov tub qhe niaj hnub nimno thiaj nyiaj taus kev ntxub ntxaug?

6 Yehauvas cov neeg hlub nws, lawv thiaj thev taus kev tawm tsam. Xws li thaum cov nom tswv thiab tus povthawj hlob txwv tsis pub cov tubtxib mus tshaj tawm, lawv txawm hais kiag tias: “Peb yeej yuav mloog Vajtswv lus heev dua li mloog neeg lus.” (Tes Haujlwm 5:29; 1 Yauhas 5:3) Niaj hnub no los thaum nom tswv tawm tsam peb cov kwvtij nkauj muam, lawv txojkev hlub rau Yehauvas pab lawv muab siab npuab rawv nws. Thaum neeg ntxub peb, tsis ua rau peb qaug zog tiamsis ua rau peb zoo siab xwb.​—Tes Haujlwm 5:41; nyeem Loos 5:3-5.

7. Thaum peb tsev neeg tawm tsam peb, peb yuav ua li cas?

7 Yeej nyuaj heev thaum peb tsev neeg tawm tsam peb. Thaum peb pib kawm txog Yehauvas tej zaum peb tsev neeg yuav hais tias peb raug luag dag lawm lossis peb vwm lawm. (Muab piv rau Malakaus 3:21.) Tej zaum lawv yuav ua phem thiab ua nruj ua tsiv rau peb. Tiamsis Yexus twb qhia rau peb lawm tias: “Yus cov yeebncuab uas phem tshaj yog yus tsev neeg.” (Mathais 10:36) Txawm lawv yuav ua phem li cas rau peb los peb yeej tsis ntxub lawv rau qhov thaum peb muaj kev hlub rau Yehauvas ntau zuj zus ces peb yuav paub hlub lawv. (Mathais 22:37-39) Tiamsis peb yeej yuav tsis tso Yehauvas tej kevcai hauv phau Vajlugkub tseg kom neeg nyiam peb xwb.

Txawm peb raug kev txom nyem los Yehauvas yeej yuav nrog nraim peb thiab txhawb peb lub zog (Saib nqi 8-10)

8-9. Dabtsi pab Ntsuab Ntsi Nam, nws thiaj li thev taus kev tawm tsam?

8 Thaum Ntsuab Ntsi Nam niam tawm tsam nws, nws tsis tso Yehauvas tseg. Nws hais tias: “Kuv thiab kuv niam wb pib kawm Vajlugkub ua ke tiamsis 6 lub hlis tom qab ntawd kuv qhia kuv niam tias kuv xav mus kev sib txoos ces kuv niam txawm pib tawm tsam kuv. Kuv niam nyeem cov neeg fav xeeb tej ntaub ntawv ces nws muab lawv cov lus los cam nrog kuv. Tsis tas li ntawd xwb nws hais lus phem rau kuv, rub kuv cov plaub hau, zawm kuv caj dab, thiab muab kuv tej ntaub ntawv cuam pov tseg. Thaum kuv muaj 15 xyoos ces kuv txawm ua kevcai raus dej. Tiamsis kuv niam yeej txwv tuag nthi tsis pub kuv teev tiam Yehauvas. Nws coj kuv mus nyob hauv lub tsev uas luag xa cov ntxhais hluas quav yeeb quav tshuaj thiab ua phem ua qias mus nyob kom cov neeg ua haujlwm tod pab kuv. Thaum cov neeg uas yus xav hais tias yuav hlub yus ho tawm tsam yus mas yeej nyuaj kawg li.”

9 Ntsuab Ntsi Nam ua li cas nws thiaj li thev taus kev tawm tsam? Nws hais tias: “Hnub uas kuv niam pib tawm tsam kuv, kuv nyuam qhuav nyeem tag nrho phau Vajlugkub. Kuv ntseeg tias kuv nrhiav tau qhov tseeb lawm thiab kuv muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas. Kuv thov Yehauvas los nws kuj teb kuv tej lus thov. Thaum kuv tseem nyob ntawm lub tsev ntawd, ib tug viv ncaus tuaj coj kuv mus tom nws tsev thiab wb kawm Vajlugkub ua ke. Lub sijhawm ntawd cov kwvtij nkauj muam tom lub Tsev Nceeg Vaj los kuj txhawb kuv zog kawg. Lawv hlub kuv ib yam li kuv yog lawv tsev neeg ntag. Kuv pom tseeb tias txawm cov tawm tsam kuv yuav yog leejtwg thiab yuav muaj zog npaum li cas los Yehauvas yog tus muaj zog tshaj.”

10. Peb tso siab tau li cas rau Yehauvas?

10 Tus tubtxib Paulus sau tias “tsis muaj ib yam dabtsi cais tau peb ntawm Vajtswv txojkev hlub uas nws pub Yexus Khetos uas yog peb tus Tswv los tuag theej peb lub txhoj.” (Loos 8:38, 39) Txawm peb yuav raug kev txom nyem los Yehauvas yeej nrog nraim peb thiab txhawb peb lub zog ib yam li nws txhawb Ntsuab Ntsi Nam. Yehauvas kuj siv cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos los pab peb thiab.

HLUB PEB COV KWVTIJ NKAUJ MUAM PEB THIAJ THEV TAUS KEV NTXUB NTXAUG

11. Piav seb txojkev hlub uas Yexus hais hauv Yauhas 15:12, 13 pab nws cov thwjtim li cas.

11 Hmo ua ntej Yexus tuag, nws hais rau nws cov thwjtim tias lawv ib leeg yuav tsum hlub ib leeg. (Nyeem Yauhas 15:12, 13.) Nws paub tias yog lawv ib leeg hlub ib leeg ces lawv yuav thev taus kev ntxub ntxaug thiab koom tau ib lub siab. Txij thaum muaj lub koom txoos hauv Thexalaunikes cov kwvtij nkauj muam hauv raug tawm tsam heev. Txawm li ntawd los lawv sib hlub thiab ua yam ntxwv zoo rau cov ntseeg xyaum. (1 Thexalaunikes 1:3, 6, 7) Paulus txhawb kom lawv ib leeg hlub ib leeg heev dua li qub. (1 Thexalaunikes 4:9, 10) Lawv txojkev hlub yuav pab kom lawv txhawb tau cov qaug zog. (1 Thexalaunikes 5:14) Lawv ua li Paulus hais. Li 1 xyoos tom qab ntawd Paulus thiaj sau ntawv rau lawv tias: “Nej muab siab rau ntseeg heev zuj zus, thiab nej ib tug txawj hlub ib tug heev dua yav tas los.” (2 Thexalaunikes 1:3-5) Lawv txojkev hlub pab lawv thev taus kev tawm tsam thiab kev txom nyem.

Kev hlub pab peb thev taus kev ntxub ntxaug (Saib nqi 12) c

12. Thaum muaj tsov muaj rog, cov kwvtij nkauj muam hauv ib lub tebchaws sib hlub sib pab li cas?

12 Cia peb tham txog Dam Niv Laum thiab nws tus pojniam. Thaum tsov rog hauv nkawd lub tebchaws los txog hauv nkawd lub zos, Dam Niv Laum thiab nws tus pojniam yeej rau siab ntso mus kev sib txoos, mus tshaj tawm, thiab faib nkawd tej zaub mov rau cov kwvtij nkauj muam noj. Muaj ib hnub, ib co tub rog tuaj ntawm Dam Niv Laum tsev. Nws hais tias: “Lawv txawm quab yuam kom kuv tso kuv txojkev ntseeg tseg tiamsis thaum kuv tsis kam, lawv muab kuv ntaus thiab taw phom ntshis rau kuv thiab tua phom saum kuv taubhau hem kuv. Thaum lawv rov qab mus lawv hais tias lwm zaus lawv rov qab tuaj lawv yuav ua phem rau kuv tus pojniam. Cov kwvtij txawm xa wb mus caij tsheb nqaj hlau mus rau lwm lub zos. Thaum wb mus txog twb muaj ib co kwvtij tuaj nyob tod tos wb lawm. Cov kwvtij ntawd nrhiav tau ib txoj haujlwm rau kuv ua thiab nrhiav tau ib lub tsev rau wb nyob. Wb thiaj muaj chaw tos txais cov kwvtij nkauj muam uas khiav tsov rog tuaj txog ntawm wb.” Yog peb txawj sib hlub li cov kwvtij nkauj muam no ces peb yeej yuav thev taus kev ntxub ntxaug.

HLUB PEB COV YEEB NCUAB PEB THIAJ THEV TAUS KEV NTXUB NTXAUG

13. Thaum muaj neeg ntxub peb vim peb yog Yehauvas Cov Timkhawv, Vajtswv lub hwj huam dawb huv yuav pab peb li cas?

13 Yexus hais kom nws cov thwjtim hlub lawv cov yeeb ncuab. (Mathais 5:44, 45) Yeej tsis yoojyim rau peb ua li ntawd tiamsis Vajtswv Txojlus hais tias Vajtswv lub hwj huam dawb huv yuav pab kom peb muaj kev hlub, ua tau siab ntev, muaj lub siab dawb siab zoo, tsis khav theeb, thiab paub tswj peb lub siab. (Kalatias 5:22, 23) Yog peb coj li no yuav pab peb thev taus kev ntxub ntxaug. Muaj coob tus neeg uas thaum ub tawm tsam peb tiamsis nimno lawv tso tseg lawm vim lawv tus txiv, tus pojniam, tus menyuam lossis tus neeg zej zog uas yog Yehauvas Cov Timkhawv ua zoo rau lawv. Lawv coob tus los ua peb cov kwvtij nkauj muam lawm thiab. Yog tsis yoojyim rau koj hlub cov uas ntxub koj, kav tsij thov kom Yehauvas muab nws lub hwj huam dawb huv pab koj. (Lukas 11:13) Thiab tso siab plhuav tias ua li Yehauvas hais yeej zoo tshaj.​—Pajlug 3:5-7.

14-15. Loos 12:17-21 pab tus muam Yas Xas Mis ua tau siab ntev thiab hlub nws tus txiv li cas thaum nws tus txiv tawm tsam nws?

14 Cia peb tham txog tus muam Yas Xas Mis (Yasmeen). Thaum nws los ua ib tug Timkhawv nws tus txiv xav tias nws raug dag ntxias lawm, nws thiaj txwv tsis pub Yas Xas Mis teev tiam Yehauvas. Nws tus txiv hais lus saib tsis taus nws thiab mus hais kom cov txheeb zes, cov thawj coj ntawm txojkev ntseeg, thiab tej txiv neeb txiv yaig mus hais rau nws tias yog nws tsis tso tseg ces lawv yuav ua phem rau nws thiab liam tias nws ua rau nws tsev neeg tawg tag lawm. Nws tus txiv tseem mus ua kub ua heev thiab cem cov kwvtij tom kev sib txoos. Tej no ua rau Yas Xas Mis tu siab heev thiab los kua muag.

15 Thaum Yas Xas Mis mus tom Tsev Nceeg Vaj, cov kwvtij nkauj muam nplig nws siab thiab txhawb nws lub zog. Cov txwj laus los kuj hais kom nws ua li cov lus hauv Loos 12:17-21 hais. (Nyeem.) Yas Xas Mis hais tias: “Yeej nyuaj heev rau kuv tiamsis kuv thov Yehauvas pab kuv thiab kuv rau siab ntso ua li phau Vajlugkub hais. Thaum kuv tus txiv txhob txwm muab av w rau tom tsev mov los kuv ua siab ntev tu. Thaum nws thuam kuv thiab hais mob kuv los kuv tsis chim thiab thaum nws mob los kuv ua tib zoo tu nws.”

Thaum peb hlub cov uas tawm tsam peb yuav ua rau lawv hloov los ua zoo rau peb (Saib nqi 16-17) d

16-17. Peb kawm tau li cas los ntawm Yas Xas Mis?

16 Nimno Yas Xas Mis tus txiv pib ua zoo rau nws lawm. Nws hais tias: “Kuv tus txiv pib ntseeg kuv vim kuv tsis tau dag nws ib zaug li. Nws hais tias nws mam li ua zoo hauv vaj hauv tsev. Thaum kuv piav kuv txojkev ntseeg rau nws los nws ua zoo mloog. Nimno thaum kuv yuav mus kev sib txoos nws cav paub hais rau kuv tias ‘Mus no ces ua zoo mloog os!’ Nimno wb ob niam txiv txawj sib hlub thiab tsis sib cav sib ceg li qub lawm. Kuv thov kom muaj ib hnub kuv tus txiv los paub qhov tseeb thiab nrog kuv teev tiam Yehauvas ua ke.”

17 Yas Xas Mis tus qauv qhia rau peb tias kev hlub pab tau peb “nyiaj taus txhua tsav yam, muab siab rau ntseeg, cia siab thiab ua siab ntev mus li.” (1 Kauleethaus 13:4, 7) Thaum peb hlub lwm tus ces tej zaum lawv yuav hloov lawv txojkev xav txog peb thiab txog Yehauvas es tsis tawm tsam peb lawm. Thiab tseem yuav ua rau Yehauvas zoo siab. Hos yog tias lawv tseem ntxub peb los peb yeej tseem muaj kev zoo siab. Cia peb mus kawm ntxiv seb yog vim li cas.

ZOO SIAB THAUM LUAG NTXUB

18. Vim li cas thaum luag tej tawm tsam peb, peb ho zoo siab?

18 Yexus hais tias: ‘Thaum luag ntxub nej vim yog tim Neeg leej Tub, nej tau nyob kaj siab lug.’ (Lukas 6:22) Peb yeej tsis xav kom luag tej ntxub peb thiab peb yeej tsis nyiam thaum lawv tawm tsam peb vim peb txojkev ntseeg. Vim li cas thaum neeg ntxub peb, peb ho zoo siab? Peb zoo siab rau qhov (1) Yehauvas txaus siab rau peb thaum peb ua siab ntev thev. (1 Petus 4:13, 14) (2) Ua rau peb txojkev ntseeg muaj nuj nqis thiab ruaj khov dua qub. (1 Petus 1:7) Thiab (3) peb yuav tau txojsia ib txhis tsis kawg.​—Loos 2:6, 7.

19. Vim li cas tom qab Yexus cov tubtxib raug nplawm tag, lawv ho muaj kev zoo siab?

19 Twb yog tom qab Yexus sawv hauv qhov tuag los lawm nws cov tubtxib mam li to taub Yexus cov lus. Thaum lawv raug nplawm thiab raug txwv tsis pub mus tshaj tawm lawv zoo siab kawg li “rau qhov Vajtswv pom zoo cia cov uas qhia Yexus zaj raug kev txajmuag.” (Tes Haujlwm 5:40-42) Lawv hlub lawv tus Tswv heev dua li lawv ntshai lawv cov yeeb ncuab lawv thiaj niaj hnub mus qhia txoj xov zoo. Niaj hnub no los peb cov kwvtij yeej ntsib ntau yam teeb meem tiamsis lawv yeej rau siab ntso teev tiam Yehauvas rau qhov lawv paub tias Yehauvas yeej yuav nco ntsoov lawv tes haujlwm thiab lawv txojkev hlub rau Yehauvas.​—Henplais 6:10.

20. Zaj tom ntej no peb yuav tham txog dabtsi?

20 Cov neeg hauv Xatas lub qab ntuj yeej yuav ntxub peb. (Yauhas 15:19) Tiamsis peb tsis txhob ntshai. Zaj peb yuav kawm tom ntej no, Yehauvas cog lus tias nws ‘yuav txhawb peb lub zog thiab tsis pub dab Ntxwgnyoog ua phem rau peb.’ (2 Thexalaunikes 3:3) Yog li ntawd cia peb rau siab ntso hlub Yehauvas, hlub peb cov kwvtij nkauj muam, thiab hlub peb cov yeeb ncuab. Thaum peb ua li no ces peb sawvdaws yuav koom tau ib lub siab ib lub ntsws thiab peb txojkev ntseeg yuav ruaj khov. Peb yuav coj tau lub koob lub npe zoo rau Yehauvas thiab sawvdaws yuav pom tias kev hlub muaj zog dua kev ntxub!

ZAJ NKAUJ 106 Xyaum Txojkev Hlub

a Hauv zaj no peb yuav kawm tias yog peb muaj kev hlub rau Yehauvas, rau peb cov kwvtij nkauj muam, thiab rau peb cov yeeb ncuab ces txawm neeg yuav ntxub peb los peb yeej teev tiam Yehauvas. Thiab peb yuav to taub tias yog vim li cas Yexus thiaj hais tias thaum luag ntxub peb, peb tau nyob kaj siab lug.

b Tau muab cov npe hauv zaj no hloov lawm.

c COV DUAB: Tom qab cov tub rog tuaj quab yuam Dam Niv Laum, cov kwvtij muab nws thiab nws tus pojniam xa mus rau lwm lub zos. Thaum nkawd mus txog lub zos tshiab cov kwvtij tos txais nkawd thiab pab nkawd.

d COV DUAB: Yas Xas Mis tus txiv tawm tsam nws tiamsis cov txwj laus qhia kom nws ua li phau Vajlugkub hais. Nws ua tau ib tug niam tsev zoo thiab nws tu nws tus txiv thaum nws tus txiv mob.