Daugelis žmonių šiandien įvairiomis elektroninėmis priemonėmis palaiko ryšį su artimaisiais ir bendratikiais. Suprantama, brandus krikščionis tai daro apdairiai, turėdamas omenyje, kas rašoma Patarlių 27:12: „Protingas žmogus matydamas pavojų pasislepia, o neišmanėlis eina pirmyn ir nukenčia.“

Jehova nori mus apsaugoti nuo visokių pavojų. Todėl nebendraujame su atskirtais asmenimis ir su tais, kurie skleidžia klaidingus mokymus ar kelia susiskaldymus (1 Kor 5:11; 2 Jn 10, 11; Rom 16:17). Atsargumo reikia ir dėl to, kad kai kurie bendruomenės skelbėjai ar tiesa susidomėję asmenys nepaiso tam tikrų Biblijos principų (2 Tim 2:20, 21). Todėl jeigu su grupe asmenų palaikome ryšį vien susirašinėjimo programomis, sunku žinoti, ar jie visi yra mums tinkama draugija.

Reikia būti ypač atsargiems, jeigu susirašinėjame su didele grupe žmonių. Kai kurie krikščionys prarado budrumą ir pasekmės buvo liūdnos. Kaip tad broliui ar sesei išvengti klaidos, jeigu jam pasiūloma prisidėti prie grupės, sudarytos iš šimtų ar netgi tūkstančių asmenų? Kadangi neįmanoma žinoti, kokia visų tų žmonių dvasinė būklė, reikėtų vadovautis tokiu principu: „Su klastūnais nesibičiuliauju, šalinuosi apsimetėlių“ (Ps 26:4). Argi nebūtų išmintinga susirašinėti tik su tais, kuriuos pažįstame asmeniškai?

Net jeigu susirašinėjančių nedaug, krikščioniui patartina žiūrėti, kiek laiko bendravimas su jais atima ir apie ką grupė kalbasi. Ar tikrai verta atsakinėti į žinutes, jeigu grupės nariai ima kalbėti nederamus dalykus arba eikvoja tam per daug laiko? Paulius įspėjo Timotiejų saugotis žmonių, kurie „įpranta [...] apkalbinėti, kištis į kitų reikalus ir šnekėti tai, ko [...] nederėtų“ (1 Tim 5:13). Naudojantis susirašinėjimo programomis taip išties gali nutikti.

Brandūs krikščionys ne tik patys neapkalbinėja bendratikių ir neskleidžia konfidencialios informacijos, bet ir nesiklauso tų, kurie taip daro (Ps 15:3; Pat 20:19). Taip pat neplatina sensacingų ir abejotinų istorijų (Ef 4:25). Dvasiškai pastiprinančių pasakojimų ir tikrais faktais pagrįstų pranešimų galime rasti mūsų svetainėje jw.org ir išgirsti mėnesinėse JW Broadcasting^® laidose.

Kai kurie liudytojai naudodamiesi susirašinėjimo programomis parduoda ir perka įvairius daiktus, reklamuoja prekes ar siūlo darbą. Atminkime: tai yra komercinė veikla ir ji neturi nieko bendra su tarnyste Dievui. Krikščionims būtina saugotis godumo ir jiems nedera naudotis teokratiniais ryšiais vien siekiant asmeninės naudos (Hbr 13:5).

O ar derėtų susirašinėjant prašyti šalpos stokojantiems ar nuo stichinės nelaimės nukentėjusiems bendratikiams? Suprantama, krikščioniška meilė mus skatina vienas kitam padėti ir vienas kitą drąsinti (Jok 2:15, 16). Tačiau jeigu šalpos kreiptumės į didelę susirašinėtojų grupę, galimas dalykas, apsunkintume mūsų filialo ar bendruomenės pastangas organizuoti tokią pagalbą (1 Tim 5:3, 4, 9, 10, 16). Ir tikrai nė vienas nenorėtume sudaryti įspūdžio, kad mums asmeniškai buvo patikėta ypatinga užduotis globoti Dievo avis.

Visu kuo trokštame teikti garbę Dievui (1 Kor 10:31). Taigi numatykime galimus pavojus ir būkime atsargūs. Susirašinėjimo programomis naudokimės įžvalgiai.