1. Ką galime pasakyti apie mūsų jaunus brolius?

 MŪSŲ jauni ir energingi broliai, jūs esate brangus bendruomenės turtas (Pat 20:29). Tikriausiai norėtumėte būti patarnautojais. Tačiau galbūt atrodo, kad esate per jauni ir per mažai patyrę tokiai atsakingai tarnybai. Tiesa, jūs jauni. Tačiau tikrai galite jau dabar daug nuveikti ir pelnyti bendratikių pasitikėjimą bei pagarbą.

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Šiame straipsnyje pakalbėsime apie karalių Dovydą. Taip pat trumpai prisiminsime, kas nutiko dviejų Judo valdovų – Asos ir Juozapato – gyvenime. Aptarsime, kokių sunkumų šie trys vyrai patyrė, kaip juos atlaikė ir ko jaunuoliai iš jų gali pasimokyti.

3. Kokiomis žiniomis jaunuoliai galėtų pasidalyti su pagyvenusiais?

³ Dovydą pažįstame ne tik kaip dvasingą Dievo tarną. Jis dar jaunystėje įgijo daug vertingų įgūdžių, pavyzdžiui, lavino muzikinius gebėjimus. Savo muzika Dovydas pakeldavo nuotaiką Dievo paskirtam karaliui Sauliui (1 Sam 16:16, 23). O kaip jūs, vaikinai? Ar turite įgūdžių, kuriuos galėtumėte panaudoti kitų skelbėjų labui? Daugelis tikrai turite. Jūs gerai nusimanote apie elektroninius įrenginius. Tad galite pamokyti pagyvenusius, kaip pasinaudoti planšetėmis  ir kitokiomis technikos priemonėmis studijuojant Bibliją ir ruošiantis sueigoms. Jie už tokią pagalbą bus labai dėkingi.

4. Kokių savybių jauni broliai turėtų mokytis iš Dovydo? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁴ Dovydas buvo pareigingas ir patikimas vaikinas. Jaunystėje tėvas jį siųsdavo ganyti avių. Šiame darbe kildavo ir tam tikrų pavojų. Vėliau Dovydas karaliui Sauliui pasakojo: „Kartą, kai tavo tarnas ganė savo tėvo avis, atėjo liūtas ir pasičiupo iš bandos avį, o kitąsyk avį pasičiupo meška. Pasivijęs smogiau žvėriui ir išgelbėjau avį iš jo nasrų“ (1 Sam 17:34, 35). Dovydas jautė atsakomybę už tėvo avis, todėl drąsiai gynė jas nuo žvėrių. Jaunuoliai, stenkitės, kaip ir Dovydas, jums pavestas užduotis atlikti stropiai.

5. Kas, remiantis Psalmyno 25:14, jaunuoliams turėtų būti svarbiausia?

⁵ Nuo pat jaunumės Dovydas labai brangino ryšį su Jehova. Pelnyti Dievo palankumą jis troško labiau nei išsiugdyti drąsą ar išlavinti muzikinius gabumus. Jehova buvo jam ne tik Dievas, bet ir Draugas – pats artimiausias iš visų. (Perskaityk Psalmyno 25:14.) Jaunuoliai, nėra nieko svarbiau kaip išsiugdyti ir stiprinti draugystę su dangiškuoju Tėvu. Jeigu taip darote, galite neabejoti – anksčiau ar vėliau bendruomenėje jums bus patikėta daugiau užduočių.

6. Kas galėjo nuslopinti Dovydo ryžtą?

⁶ Dovydui jaunatvišką ryžtą galėjo nuslopinti kitų menkinami žodžiai. Antai kai jis pasisiūlė stoti į kovą su Galijotu, karalius Saulius mėgino atkalbėti: „Tu nepajėgsi kautis su šiuo filistinu, nes esi tik vaikas“ (1 Sam 17:31–33). Kiek anksčiau ir vienas iš Dovydo brolių priekaištavo, esą jis elgiasi nutrūktgalviškai (1 Sam 17:26–30). Tačiau Jehova šį vaikiną pažinojo visai kitokį, jo akyse jis nebuvo vėjavaikis ar nesubrendėlis. Kliaudamasis Jehovos, savo geriausio Draugo, pagalba, Dovydas drąsiai išėjo prieš Galijotą ir tą milžiną nudėjo (1 Sam 17:45, 48–51).

7. Ko gali pasimokyti iš pasakojimo apie Dovydo akistatą su Galijotu?

 ⁷ Ko tu gali pasimokyti iš pasakojimo apie Dovydo akistatą su Galijotu? Kad reikia būti kantriam ir nenusiminti, jei tiems, kurie pažįsta tave nuo mažens, atrodai tik vaikas. Gali neabejoti – Jehova mato daugiau. Jis tave pažįsta ir žino, kokių turi įgūdžių ir gebėjimų (1 Sam 16:7). Stiprink su juo savo ryšį. Dovydas tai darė stebėdamas Jehovos kūriniją ir mąstydamas, ką ji apie Kūrėją pasako (Ps 8:3, 4; 139:14; Rom 1:20). Taip pat būk tikras, kad Dievas suteiks jėgų atlaikyti išmėginimus. Jeigu dėl to, kad esi Jehovos liudytojas, bendramoksliai iš tavęs šaiposi, melsk Jehovą vidinės tvirtybės. Ir skaitydamas Bibliją, mūsų leidinius ar žiūrėdamas ką nors iš mūsų videotekos stenkis įžvelgti, ko gali pasimokyti. Kaskart, kai patirsi Jehovos paramą, tavo pasitikėjimas juo augs. Jeigu būsi nusistatęs kliautis Dievu, pelnysi ir bendratikių pasitikėjimą.

8, 9. Kas padėjo Dovydui kantriai laukti ir ko jauni broliai gali iš jo pasimokyti?

⁸ Dovydą Jehova patepė būsimuoju savo tautos karaliumi. Tačiau į Judo valdovo sostą jis sėdo tik po daugelio metų (1 Sam 16:13; 2 Sam 2:3, 4). Pagalvok, kaip kantriai jis turėjo laukti tos dienos. Kas jam visą tą laiką padėjo nenusiminti? Dovydas tiesiog stengėsi daryti tai, ką gali. Pavyzdžiui, pabėgęs nuo karaliaus Sauliaus ir apsigyvenęs filistinų krašte, jis leisdavosi į žygius, kovodavo su Izraeliui priešiškomis tautomis. Taip Dovydas apsaugojo Judo giminės žemes (1 Sam 27:1–12).

⁹ Ko jūs, vaikinai, galite pasimokyti iš šio Dovydo gyvenimo epizodo? Stenkitės būti užimti gerais darbais bendratikių labui. Štai kokį gerą pavyzdį parodė vienas jaunas brolis vardu Rikardas b. Vos įžengęs į paauglystės metus, jis pradėjo galvoti apie pionieriaus tarnybą, tačiau vyresnieji nusprendė, kad dar nėra tam pasiruošęs. Ar Rikardas nusiminė? Supyko? Ne. Jis stengėsi dar daugiau laiko skirti tarnybai. Brolis pasakoja: „Supratau, kad man yra kur pasitempti. Todėl stengiausi pareigingai lankyti visus, kas susidomėjo žinia iš Biblijos ir tiems aplankymams gerai pasiruošdavau. Netgi pradėjau vesti pirmąsias savo gyvenime Biblijos studijas. Kuo daugiau ėjau į tarnybą, tuo mažiau jaudinausi.“ Rikardas dabar sėkmingai tarnauja reguliariuoju pionieriumi ir eina patarnautojo pareigas.

10. Ką Dovydas darė prieš priimdamas vieną svarbų sprendimą?

¹⁰ O štai dar vienas nutikimas iš Dovydo gyvenimo. Tuo metu, kai jis su savo vyrais slapstėsi nuo Sauliaus filistinų žemėje, priešai užpuolė jų namus ir išsivedė šeimas į nelaisvę. Dovydas galėjo pamanyti, kad turi pakankamai kario patirties ir tikrai sugalvos, kaip savuosius atsikovoti. Tačiau jis kreipėsi pagalbos į Dievą. Pasikvietęs kunigą Abjatarą, Dovydas teiravosi Jehovos: „Ar man vytis tuos plėšikus? Ar pasivysiu?“  Jehova liepė juos pulti ir patikino, kad žygis bus sėkmingas (1 Sam 30:7–10).

11. Ką galėtum daryti prieš ką nors nuspręsdamas?

¹¹ Kaip tu gali sekti Dovydo pavyzdžiu? Įvairius iškylančius klausimus aptark su tėvais. Gerų patarimų duos ir patyrę vyresnieji. Šiais vyrais gali pasitikėti, juk jais pasitiki pats Jehova. Jie yra bendruomenei tarsi dovanos nuo Dievo (Ef 4:8). Verta sekti vyresniųjų tikėjimo pavyzdžiu ir įsiklausyti į jų išmintingus pasiūlymus.

12. Koks savo valdymo pradžioje buvo karalius Asa?

¹² O dabar prisiminkime karalių Asą. Jaunystėje jis buvo nuolankaus būdo žmogus ir drąsus karvedys. Kai sėdo į savo tėvo Abijos sostą, jis ryžtingai ėmėsi šalinti iš krašto stabmeldystę. Metraščių knygoje pasakojama: „Judo žmonėms jis paliepė ieškoti Jehovos, savo protėvių Dievo, laikytis jo Įstatymo ir įsakymų“ (2 Met 14:1–7). O kai į Judą įsiveržė milijoninė Zeracho vedama kariuomenė, Asa šaukėsi savo Dievo: „Jehova, juk tau nėra skirtumo – tu gali padėti ir galingam, ir bejėgiui. Padėk mums, Jehova, mūsų Dieve, nes mes tavimi kliaujamės.“ Iš to suprantame, kad Asa nė kiek neabejojo Jehovos gebėjimu apginti jį ir visą tautą nuo galingo priešo. Jehova dėl tokio karaliaus pasitikėjimo juo padėjo sutriuškinti etiopų kariuomenę (2 Met 14:8–12).

13. Kas vėliau nutiko Asai ir kodėl?

¹³ Savaime suprantama, susiremti su milijonine kariuomene – ne juokai. Priešus įveikti Asa įstengė tik Jehovos padedamas. Deja, vėliau, kai kilo nauja grėsmė, karalius pamanė, kad apsieis be Jehovos. Tąsyk jam teko stoti į kovą su nedoru Izraelio karaliumi Baša ir šis priešininkas jam atrodė ne toks rimtas. Taigi, užuot kreipęsis į Dievą, Asa pasikvietė į sąjungininkus Sirijos valdovą. Šios strategijos padariniai buvo  pražūtingi. Jehova siuntė pranašą Hananį perduoti Asai žinią: „Kadangi pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne Jehova, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė išslydo tau iš rankų.“ Nuo to laiko Asa nebeturėjo ramybės, jį nuolat vargino karai (2 Met 16:7, 9; 1 Kar 15:32).

14. Kaip gali parodyti pasitikėjimą Jehova ir ką gera, remiantis 1 Timotiejui 4:12, tai duos?

¹⁴ Ko iš Asos patirties gali pasimokyti? Kad turi būti nuolankus ir visuomet kliautis Jehova. Stiprus tikėjimas paskatino tave pasiaukoti jam ir pasikrikštyti. Jehova maloningai priėmė tave į savo šeimą. Tačiau ir toliau Dievu pasitikėk visada – ne tik kai reikia priimti svarbiausius gyvenimo sprendimus, bet ir tada, kai reikalas atrodo ne toks rimtas. Galvok apie Dievo valią tiek apsispręsdamas dėl darbo ar gyvenimo siekių, tiek, pavyzdžiui, rinkdamasis pramogas. Nemanyk, kad viską gerai žinai. Patyrinėk, kokie Biblijos principai taikytini tavo aplinkybėmis, ir jais vadovaukis (Pat 3:5, 6). Tada Jehova tavimi džiaugsis ir pelnysi brolių ir sesių pasitikėjimą. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:12.)

15. Apie kokias karaliaus Juozapato klaidas pasakojama 2 Metraščių 18:1–3 ir 19:2?

¹⁵ Aišku, ir tu, ir visi mes esame netobuli ir darome klaidų. Tačiau argi dėl to turėtume liautis tarnavę Jehovai visomis išgalėmis? Prisiminkime karalių Juozapatą. Jis turėjo daug gerų savybių ir nuo jaunystės „garbino savo tėvo Dievą, laikėsi Dievo įsakymų“. Trokšdamas, kad jo tautiečiai deramai šlovintų Jehovą, jis nusprendė į Judo miestus siųsti pareigūnus žmonių mokyti (2 Met 17:4, 7). Tačiau ir šis doras karalius kartais apsispręsdavo nevykusiai. Kartą jis net užsitraukė Jehovos rūstybę ir buvo jo pranašo supeiktas. (Perskaityk 2 Metraščių 18:1–3; 19:2.)

16. Ko pasimokai iš Radživo?

¹⁶ Kokia tad peršasi išvada? Kad gavęs išmintingą pamokymą turėtum stengtis jį pritaikyti. Galbūt tau, kaip ir  daugeliui jaunuolių, nelengva susitelkti į tai, kas gyvenime išties svarbu. Nenusimink. Panašiai buvo broliui vardu Radživas. Prisimindamas savo paauglystę, jis atvirauja: „Kartais man atrodydavo, kad nežinau, ko noriu. Mane, kaip ir daugelį vaikinų, sportas ir pramogos traukė labiau nei sueigos ir tarnyba.“ Kas Radživui padėjo? Vieno rūpestingo vyresniojo patarimas. „Jis paskatino mane pamąstyti apie tai, kas rašoma 1 Timotiejui 4:8“, – sako Radživas. Į vyresniojo žodžius jaunuolis įsiklausė ir suprato, ko išties verta siekti. Jis pasakoja: „Nusprendžiau siekti dvasinių tikslų.“ Toks Radživo sprendimas netruko duoti vaisių. „Po kelerių metų, – sako jis, – buvau paskirtas bendruomenės patarnautoju.“

17. Ką vyresni bendratikiai mano apie jaunuolius, uoliai tarnaujančius Jehovai?

¹⁷ Jaunuoliai, mes visi jus labai vertiname ir džiaugiamės galėdami „petys į petį“ tarnauti su jumis Jehovai (Sof 3:9). Žavimės matydami, su kokiu uolumu, energija ir entuziazmu atliekate jums patikėtą darbą. Tikrai nusipelnote nuoširdaus pagyrimo (1 Jn 2:14).

18. Ką iš Patarlių 27:11 suprantame apie Jehovos požiūrį į savo jaunus tarnus?

¹⁸ Brangūs mūsų vaikinai, niekada nepamirškite, kaip Jehova jus myli ir kaip jumis pasitiki. Šiandien, kaip buvo išpranašauta psalmėje, daugybė jaunuolių savanoriškai stoja į Jehovos pulkus (Ps 110:1–3). Jehova žino, kad jį mylite ir norite tarnauti jam visomis jėgomis. Tad būkite kantrūs – nesitikėkite per daug nei iš kitų, nei iš savęs. Jei suklystumėte ir sulauktumėte pamokymo ar net sudrausminimo, priimkite tai tarsi nuo paties Jehovos (Hbr 12:6). Stropiai atlikite jums patikėtas užduotis. O svarbiausia, viską darykite taip, kad dangiškasis Tėvas jumis didžiuotųsi. (Perskaityk Patarlių 27:11.)