Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 17

Yahwe Iswar Kaku Au!

Yahwe Iswar Kaku Au!

”Yahwe iswar kawasa Ḇyesya.”​—2 TAW. 2:11.

DOYA 108 Allah Saswar Soasuser Ḇyedi

ROI NA KOFARKOR *

Kma koḇedi ro nanggi iswar kawasa Ḇyesi oser-oser (Mam syos ḇe 1)

1. Rosai Yahwe myam ro kawasa Ḇyesi?

REFO ikofen ḇo doḇe ”Yahwe iswar kawasa Ḇyesi”. (2 Taw. 2:11) Roi ani nafrur komarisen kaku! Yahwe myam rari-rari ḇepyum koḇena. Ifawi na kofrur roi imarisen na, ma ifnoḇek ko fa koḇebati kuker I. Rofyor kosouser pdef faro I, nari ḇyebati pdef kuker ko isof fyoro.​—Yoh. 6:44.

2. Rosai ḇefnai fa naek srar riḇeso sya sikyar kaku ḇa Yahwe iswar si?

2 Imbude ono sisya sikofen ḇo soḇe, ”Yafawi Yahwe iswar kawasa Ḇyesi kam. Ḇoi, moḇsa yakyar kaku Yahwe iswar aya rai?” Rosai imbude ḇefrur fa snonggaku oso ifuken radirya? Oksana, * ḇyekandera kaku rofyor ibaḇa kaker ya, doḇe, ”Yamarisen kaku rofyor yaḇebaptis ramnai yaḇemerintis. Ḇape taun ri 15 mura, roi ḇeḇyeḇa ḇaido ḇefrur makak ḇekur aya fyor yabaḇa kaker ya nggaḇer nakyaren swaruser yena wer. Nane nafrur fa yakara yasmai kyaremso ro Yahwe ḇa kwar ma ayama yasyus ḇa fa yasmai saswar Ḇyena.” Yua, imbesrar perintis oso ḇesmai fawar ḇerarirya kako, dakkofen ḇo doḇe, ”Yabuk kankenem yena ḇe Yahwe kukro yamarisen yafrur Yahwe imarisen. Ḇape yakara nari Ipok iswar aya ḇa.”

3. Rosai nari kawos ro farkarkor ine ra?

3 Raris imbesrar risuru ḇeyap kwar insandi, Au kako waswar kaku Yahwe I ḇoi imbude wakyar ḇa na Iswar Au. Rosai ḇefnai fa kakara ḇerarirya napyum ḇa? Ma rosai ḇefnoḇek Au fa wasawen kakara ḇerarya na? Mgorama kawos kankarem ro fakfuken risuru suine.

KOKYAR MANGGUN ḆA FARO YAHWE SASWAR ḆYENA NAMA NAPYUM ḆA

4. Rosai ḇefnai fa kokyar manggun ḇa faro Yahwe saswar Ḇyena nama napyum ḇa?

4 Rofyor kokyar kaku Yahwe iswar ko ido, nari nadif ko fa kofarmyan ḇe I kuker sne ḇesiper fyor kosmai samswen. Ḇape, rofyor kokyar manggun ḇa Yahwe kaku fyandun ko ke roḇa, ’nari samambraḇ kobedi nabro fawase’. (Ams. 24:10) Ma rofyor koḇesanekar rarirya, nari kosambraḇ ḇa fa kopampum Ibiris farawrowes ḇyena.​—Ef. 6:16.

5. Rosai naek srar riḇeso sismai ya rofyor sikyar manggun ḇa faro Yahwe saswar Ḇyena?

5 Naek srar riḇeso rya skara Yahwe iswar si ḇa, ma roi ine ani nafrur kakyar sena nsambraḇ ḇa. Penatua oso ḇeniro James doḇe, ”Imbape yafarmyan ro Betel ma yamarisen faro fararmyan yena ro sidang ḇeyawos wos ḇese, fyorno yakara yakyar manggun ḇa Yahwe imarisen kuker rosai yafrur ḇe I na. Yafuken ker Yahwe kaku ryower nadi yena ke roḇa.” Eva, ḇefarmyan ro oras nakam kako, doḇe, ”Manggundaya yaḇaḇir ipyum ḇa kaku fyor kokyar manggun ḇa faro Yahwe saswar Ḇyena. Ine bisa nawyae roi kofrur nakam ro fararmyan koḇena ḇe Yahwe I. Nafrur kona marasrisen noḇa ma koryaḇ werḇa rofyor kofrur Yahwe fararur Ḇyena.” Michael, ḇefarmyan ḇe perintis biasa ma penatua, doḇe, ”Rofyor kokyar manggun ḇa snar Allah fyandun faro ko, nari koki rawo koiswara kobinggwan ro I.”

6. Rofyor rya kokyar manggun ḇa faro Allah saswar Ḇyena ido, rosai fandun fa kofrur ya?

6 Fawar ro naek srar senane nfasnai kokyar manggun ḇa na nafrur kakyar koḇena nsambraḇ ḇa. Inja, rofyor rya kokyar manggun ḇa faro Yahwe saswar Ḇyena ido, rosai fandun fa kofrur ya? Fandun fa kosawen fasaw kakara ḇerarirya na! Wor fafnoḇek ro Yahwe insama kwara faḇye roi ani ma wor fa byuk ’ḇaḇeaski ro Allah, ḇesyadi ro kakara, nari nfaduru sne ma kakara ḇena’. (Mz. 139:23; Flp. 4:6, 7) Waswarepen kako, wemir ḇa. Naek srar ḇesesya sia sisya sḇensewar kaku fa sisawen kakara ḇerarirya. Ine nejadi rarirya kako kuker Yahwe manfamyan Ḇyesi ḇero fyor iwara sya. Kirine, mgorama kawos rosai kofarkor ro Manwawan Paulus nyan ḇepyum ḇyena.

ROI FARKOR RO PAULUS FAWAR ḆYENA

7. Samswen risai monda Paulus ismai na?

7 Ras oso Ausya ḇaḇir wapok ḇa kwar kukro fandun fa wafrur fararur nabor ke? Kaku ido, na wafawi kaku rosai Paulus ḇyaḇir na. Kyara sidang jemaat oser monda ḇa, ḇape ’sidang jemaat nakam’. (2 Kor. 11:23-28) Ausya wasmai dafduf ḇefrur waryaḇ wer ḇa ke? Paulus ḇyekandera kukro ’borek ro baken ḇyedi’ ḇekyareni ker. Imbude, ”borek” ismai ya iso mgamor ḇyesuya nasnai ḇa ḇaido dafduf ro baken ḇyena, ma imarisen kaku fa dafduf nainera nakrenburi. (2 Kor. 12:7-10) Fyorno ido, Ausya ḇesanekar kukro ḇaḇeraryar ḇa ḇena ke? Paulus ikako dakḇaḇir rarirya. Ikofen ḇo doḇe manggundima ḇyekandera kaku kukro fandun fa yaḇesewar kaku ra yapampum marisen ḇesasar ya.​—Rm. 7:21-24.

8. Rosai ḇefnoḇek Paulus i fa ifarmyan pdef faro Yahwe rofyor ismai samswen nabore?

8 Paulus ifarmyan pdef ḇe Yahwe kuker souser rofyor ismai samswen nabore, isoine samswen kukro ima inapes ḇa. Isouser pdef snar ikyar faro fasaspar ya. Ifawi Yesus asas ḇyena snar ”snonkaku ḇekyar faroi sya” nari ’sismai kankenem ḇekain fyoro-fyoro’. (Yoh. 3:16; Rm. 6:23) Paulus syun rofandu snonggaku ḇekyar faro Yesus farsarser fasaspar ḇyedi. Ikyar kaku Yahwe imarisen byuk ampun ḇe snonggaku ḇemḇror kaku, rofyor snonggaku ani ifrur sasar ḇeba kaku.​—Mz. 86:5.

9. Rosai kofarkor ro Paulus wos ḇyena ḇeḇefas ro Galatia 2:20?

9 Paulus ifarmyan kako kuker souser snar ikyar Allah iswar kaku i. Ikyar kaku faro roi ani kukro ifawi Allah iwan Yesus i kwar fa imar warek i. Mampan rosai Paulus dawos ya, ”Allah Rumkun ḇyedi ḇeswar aya kwar ma ḇyuk mankundi ḇefarsarser maro aya.” (Wasya Galatia 2:20.) Paulus kyara ḇaḇeri ima isyus ḇa fa ismai Allah saswar Ḇyena. Dakkara ḇaḇeri, ’Yafawi naek ayesi sisyus fa sismai Yahwe sasaswar ḇyena, ḇape Yahwe nari iswar aya ḇaḇeri.’ Paulus ikofen faro sidang ḇero Roma ḇo doḇe, ”Yesus imar warek ko, rofyor koisya roi sasarya kaker.” (Rm. 5:8) Kaku bae, Allah iswar manfamyan Ḇyesi kam oser-oser!

10. Rosai kofarkor ro Roma 8:38, 39?

10 Wasya Roma 8:38, 39. Paulus ikyar kaku Allah saswar ḇyena naba ḇose. Fyas snar roi oso ḇaḇeri na ”nadwarek Allah saswar ḇyuk mabekonyaḇa”. Paulus ikako dakfawi snar Yahwe randak iwara ḇyekaḇaḇaḇ faro er Israel sya. Ma, dakfawi snar Yahwe fyasnai sawarwar ḇyena kwar faro i. Inja imbude kofawi roi ḇefnai kaku Paulus ikofen radine: ’Snar Yahwe iwan Yesus i kwar fa imar warek aya, yakyar kaku iswar aya.’​—Rm. 8:32.

Allah ima ipok iswarepen sasar koḇena ḇa ḇero fyor iwara na. Faro Allah, ḇefandun kaku yaiso rosai kofrur ro kirine na ma ro fafisu naiwama (Mam syos ḇe 11) *

11. Imbape randak ya Paulus ifrur roi ḇeḇyeḇa ḇeḇeyap ro 1 Timotius 1:12-15, rosai ḇefnai fa ikyar kaku Yahwe iswar i?

11 Wasya 1 Timotius 1:12-15. Fyorno ido, Paulus ḇyaḇir isasar rofyor kyarauser roi ḇeḇyeḇa ifrur kwar ro fyor iwara na. Rofyor ḇyesnonggaku Kristen ḇaim, Paulus ḇyewayam snonggaku Kristen ro mnu nakam. Isun riḇeso ro si ḇe bui, ma imarisen faro snemuk sun fa smun snonggaku Kristen ḇesesya riḇeso fa simar. Naiso ḇewar dap manggundi ḇe snonggaku ”ḇesasar kaku”! (Kis. 26:10, 11) Ausya wawasen pan moḇsa Paulus sneḇaḇir ḇyena rofyor isrow kuker romawa Kristen ḇebabo sinan ḇyesi Paulus iwan fa sbuk samamyai marmar ḇesi? Paulus fyafko kaku faro sasar ifrurna, fama ifawi na ipok fa fyadwer roi ani ḇa. Ikyar Kristus imar faro manggundi, ma kuker kakyar kaku doḇe, ”Snar Allah ḇaḇenaḇye ḇyedi aya isya raris moḇ baboine yaraine.” (1 Kor. 15:3, 10) Rosai farkarkor ya? Fandun fa wakyar kaku faro roi ine: Kristus imar faro Au inja bisa wakḇebati fanam kuker Yahwe I. (Kis. 3:19) Allah ima ipok iswarepen sasar koḇena ḇa ḇero fyor iwara na, ine ro ras koḇe Saksi Yahwe kwar ḇaido koḇe Saksi ḇaim. (Yes. 1:18) Ḇape faro Allah, ḇefandun kaku yaiso rosai kofrur ro kirine na ma ro fafisu naiwama.

12. Rofyor kokara koḇemaeja ḇa ma kosyus ḇa fa iswar ko, moḇsa wos ro 1 Yohanes 3:19, 20 na nafnoḇek ko rai?

12 Rofyor wakarauser Yesus roi ifrur fa ḇyak namuk Au kwar, imbude kwara ’Yasyus ḇa fa yasmai hadiah ḇemaeja ine.’ Rosai imbude kwara rarirya? Sne koḇena inapes ḇa imbude nafrowes ko ma nafrur kokara koḇemaeja ḇa ma kosyus fa iswar ko. (Wasya 1 Yohanes 3:19, 20.) Rofyor kokara rarirya, fandun fa koswarepen kaku snar ”Allah ibasyadi ro kosnesna”. Fandun fa kobuk kakyar kaku ḇe manggunko snar Kma koḇedi ḇero nanggi iswar ko ma imarisen byuk ampun ḇeko. Insamaido kokyar kaku syadi faro roi ani, fandun fa kofarkor Refo, koḇenadi, ma koḇebatiyae kuker manfamyan Ḇyesi ro ras ḇe ras. Rosai ḇefnai fa roi ine fyandun kaku?

MOḆSA FARKOR REFO, NADI, MA ḆAḆEBATIYAE IMA FYANDUN KAKU

13. Rosai ḇefnai fa kofarkor Refo ima fyandun kaku? (Mam kotak ” Fainda Sismai Na Kukro Sfarkor Refo”.)

13 Farkor Allah Wos Ḇyena ro ras ḇe ras. Fandun fa wawasya ma kwarauser Allah Wos Ḇyena ro ras ḇe ras. Sai ḇefnai ya? Snar Refo ya na ifnoḇek ko fa komambir kaku Yahwe rari-rari Ḇyena. Rarirya, nari wafawi Yahwe ima iswar kaku Au. Osower ido, Refo na ifnoḇek Au fa wafrur mnis nyan kakara ḇena ma wasawen kakara ḇesasar ḇena. (2 Tim. 3:16, catatan kaki) Kevin, penatua oso doḇe fyor ya ḇyensewar kaku fa pyampum sneḇaḇir ḇyena ḇekursof i snar ima ḇyemaeja ḇa, dawos ḇo doḇe, ”Rofyor yawasya Mazmur 103, ma yakarauser na, nafrur fa yasawen kakara ḇesasar ayena ma yafawi kaku moḇsa myam aya kaku rai.” Eva, ḇeḇeyap ro randak ya, doḇe, ”Ro roḇ nakam, yakarauser Yahwe sneḇaḇir ma kakara Ḇyena. Ine iso ḇefrur kakyar yena syambraḇ ri ma yaḇaḇir yaknon kaku.”

14. Fainda risai kosmai ya fyor koḇenadi ker?

14 Ḇenadi ḇesya kwar. (1 Tes. 5:17) Rofyor imbe kofanam syadi kuker snonggaku oso ido, fandun fa kawos kukri ma kokofenḇair ḇe I roi koḇaḇir na. Imnis rarirya kako, Rofyor imbe kofanam syadi ḇe Yahwe I, fandun fa koḇenadi ker yoḇ I fa kokofenḇair ḇe I roi koḇaḇir na, kokara na, ma roi koḇeḇirḇar kuker na. Fyor kofrur roi ine ido, kofasnai kokyar faro I ma kokyar kaku Yahwe iswar ko. (Mz. 94:17-19; 1 Yoh. 5:14, 15) Yua, ḇeḇeyap ro randak ya, doḇe, ”Rofyor yaḇenadi, yakofenḇair monda ḇa ḇe Yahwe I roi yafrur ro ras ani. Ḇape, yakofenḇair ḇe I kako rosai yakara ma yaḇaḇir na. Faḇaḇye mura, yamam Yahwe I ḇe Kma ḇeswar romawa ḇyesya, ḇape bos ayedi ḇa.”​—Mam kotak ” Ausya Wawasya Kwar Syap ya Ke?

15. Moḇsa Yahwe fyasnai ima fyandun ko rai?

15 Ḇebatiyae kuker naek srar sya. Naek srar sya sima hadiah ḇerama ro Yahwe I. (Yak. 1:17) Yahwe fyasnaiḇair ima fyandun ko kuker byuk ḇe ko naek srar ro sidang, ’ḇeswar [ko] ro oras nakam’. (Ams. 17:17) Ro syapram ḇyedi ḇe naek srar ro Kolose, Paulus dap naek srar riḇeso ḇefnoḇek i sya. Ma siso ḇebuk sneprei ḇe i sya. (Kol. 4:10, 11) Yesus ikako fyandun ḇati ḇyesya ro nanggi ma supswan fa sifnoḇek i. Ma ikofen kasumasa faro fafnoḇek sbuk na.​—Luk. 22:28, 43.

16. Rosai ḇefnai fa ḇaḇebati ḇefanam kuker naek srar sya nafrur kofanam syadi kuker Yahwe I?

16 Wamarisen wor fafnoḇek ro naek srar ro sidang ke? Ḇaido, rofyor sbuk fafnoḇek, wamarisen ke? Rofyor kofawar makakwarek koḇena faro naek srar ḇemas ro rurya, nama nfasnai ḇa kakyar koḇena nsambraḇ ḇa. Ḇoi, ine nari nggadaunwarek ko. James, ḇeḇeyap ro randak ya, doḇe, ”Yaḇebati fanam kuker naek srar ḇemas ro rurya, naiso ḇefnoḇek kaku ayandi. Rofyor yaḇaḇir yaḇoryae snar kakara ḇesasar yena, bati ayesine srower aya kuker kaḇaḇaḇ ma sbuk swarapepen ḇe aya snar sima siswar aya. Ine nafrur yaḇaḇir Yahwe iswar ma fyandun kaku aya.” Kaku bae, ḇaḇebati ḇefanam kuker naek srar sya ima nefandun kaku fafayaḇa!

KOSYA KOKAIN PDEF RO YAHWE SASWAR ḆYENA

17-18. Mansei fandun fa korower ya, ma rosai ḇefnai fa korower faro I?

17 Setan imarisen kosusu fa kofrur rosai ḇekaku ya. Imarisen ifrur ko fa kokara Yahwe ima iswar ko ḇa ma kosyus ḇa fa koḇye. Ḇape, raris kawos kwar na, nama nggaku ḇa.

18 Yahwe iswar Au. Ḇemaeja kaku ro mamam Ḇyena. Rofyor kosoasuser faro I, nari Ausya ’kwain ro saswar Ḇyena’ isof fyoro-fyoro, raris Yesus i. (Yoh. 15:10) Inja, wapok warower awer Setan i, ma wapok mam awer kakara ḇesasar ya naisya pdef ro sne Ḇedi. Imbape, rwower monda Yahwe I. Ima myam roi ḇepyum ro ko. Kokyar kaku snar ”Yahwe iswar kawasa Ḇyesi”, ma iswar Au kako!

DOYA 141 Mujisat Kankenem

^ syos 5 Naek srar riḇeso sya sikyar kaku ḇa Yahwe iswar si. Ro farkarkor ine ra, nari kawos rosai ḇefnai fa kokyar kaku Yahwe iswar ko oser-oser. Ko kako nari kawos rosai kofrur ya fyor kokyar kaku ḇa Yahwe iswar ko.

^ syos 2 Snonsnon riḇeso sfadwer na kwar.

^ syos 67 KAFKOFEN FARO SONIN: Rofyor Paulus ḇyesnonggaku Kristen ḇaim, isun snonggaku Kristen ḇebor sya ro bui. Ḇape rofyor ifawi rosai Yesus ifrur kwar ḇe i na, ifrur fararwei. Ḇyesnonggaku Kristen ma syambraḇser ker naek srar sya. Ma imbude, riḇeso ro si siso kina ro snonggaku randak ḇyewayam sya.