Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

¿Yatiyätati?

¿Yatiyätati?

¿Bibliajj qellqaskäna uka tiempon barconak papiro alimpejj lurapjjerïnti?

Papiro ali.

EGIPCIONAKAJJ papiro alit lurat papelaruw nayrajj qellqapjjerïna, uk waljaniw yatipjje. Griegonakasa, romanonakas ukhamarakiw ukar qellqapjjerïna. * Ukampis papiro alejj janiw qellqañatakik apnaqaskänti, jan ukasti barconak lurañatakis apnaqasirakïnwa, jukʼa jaqenakakiw uk yatipjje.

Egipcionakajj jiwatanakap imapki uka mä pʼiyanjja, papirot lurat pä kasta botenakaw jikjjatasiwayi.

2.500 maranak nayrajja, Isaías profetajj ‘Etiopía jawiranakat khurskatan jakapkäna’ uka jaqenakajj ‘khitanakwa papirot lurat botenakat lamar qotnam khitapjjäna’ sasaw qellqäna. Qhepatjja, Babilonia markajj medonakampi persanakampi katuntatäkani ukhajj ‘papirot lurat barconakaps’ phichantapjjaniwa ukhamat Babilonionakan jan escapapjjañapataki sasaw Jeremías profetajj arsüna (Is. 18:1, 2; Jer. 51:32, TNM).

Bibliajj Diosan amuytʼayatawa, ukhamajja barco lurañatakiw nayra tiempon papirojj apnaqasirïna sasin arqueologonakajj yatjjatawayapki ukajj Bibliat yatjjatirinakatakejj janiw musparkañäkiti (2 Tim. 3:16). Kunjamsa barconak papirot lurapjjerïna ukaw Egipto markan mä qhawqha jikjjatasiwayi, uk jichhajj uñjañäni.

¿KUNJAMSA BARCONAKAJJ PAPIROT LURASÏNA?

Egipcionakajj jiwatanakap imapjjerïkäna uka sepulturanakanjja, kunjamsa papironak apthapipjjerïna, kunjamsa barconakajj papirot lurasirïna ukanakaw pintatanakapana, perqanakapan leqʼsut jikjjatasiwayi. Chachanakajj papironak yawthapisajj jukʼa jukʼwa chinthapipjjerïna, ukatsti, ukanak juntthapisajj ñachʼthapipjjerïnwa. Papiron tallonakapajj kimsa esquinaniwa, taqe ukanak sum chinthapitajja, wali thururuw tukjjerïna. Mä librorjamajja, papirot lurat barconakajj awisajj 17 metro jilanïnwa, sapa ladorojj 10 jan ukajj 12 remonakanïnwa (A Companion to Ancient Egypt).

Kunjamsa egipcionakajj barconak papirot lurapjjerïna ukaw mä perqan leqʼsut uñjasi.

¿KUNATSA BARCONAKAJJ PAPIROT LURASIRÏNA?

Egiptonjja, walja papiro alinakaw Nilo jawiran alïna. Barconak papirot lurañajj janiw chʼamäkänti. Jachʼa barconakajj maderat lurasjjäna ukhasa, chawlla katurinakasa, salvaje animal katurinakas papirot lurat balsanaka, jiskʼa barconak apnaqasipkakïnwa.

Papirot lurat barconakajj walja maranakaw apnaqasiskakïna. Apostolonakajj jakapkäna uka tiempon jakiri Plutarco sat griego qellqerejja, jaqenakajj papirot lurat barconak apnaqasipkakiwa sasaw qellqäna.

^ Párrafo 3 Papiro sat alejja, pantanonakana, kawkjantï umajj kʼachaki sarki uka jawiranakanwa jili. Papiro alejj 5 metronakwa altor jilaspa, tallopasti 15 centimetronak thuruw jilarakispa.