Paulius rašė: „Klausydamas įstatymo buvau iš įstatymo išlaisvintas, kad gyvenčiau Dievui“ (Gal 2:19).

Šie apaštalo žodžiai siejasi su esmine mintimi, kurią jis dėstė krikščionių bendruomenėms, įsikūrusioms Romos provincijoje Galatijoje. Kai kuriems bendratikiams darė poveikį klaidingas tvirtinimas, kad išgelbėjimą gaus tik tie, kas laikosi Mozės Įstatymo, įskaitant reikalavimą apsipjaustyti. Tačiau Paulius žinojo, kad tikintiesiems apsipjaustyti nebereikia. Svariais argumentais jis paneigė šį klaidingą aiškinimą ir sustiprino brolių ir sesių tikėjimą Jėzaus Kristaus išperkamosios aukos galia (Gal 2:4; 5:2).

Žodžiai „buvau iš įstatymo išlaisvintas“ verčiant iš graikų kalbos paraidžiui būtų „numiriau įstatymui“ (žr. išnašą). Biblijoje rašoma, kad miręs žmogus neturi sąmonės ir nejaučia jokio aplinkos poveikio (Mok 9:5). Vadinasi, Pauliaus žodžiai „numiriau įstatymui“ reiškia, kad Mozės Įstatymas nebeturi jam jokios galios.

Tačiau kodėl Paulius sako, kad iš Įstatymo buvo išlaisvintas „klausydamas įstatymo“? Tai lengviau suprasti, kai pasigiliname, kokią svarbią funkciją Mozės Įstatymas atliko. Paulius galatams rašo: „Jis buvo pridėtas tam, kad atskleistų nusižengimus, ir turėjo galioti, kol ateis palikuonis, kuriam pažadas yra skirtas“ (Gal 3:19). Įstatymas netobuliems, nuodėmingiems žmonėms padėjo suprasti, kad jie nesugeba laikytis jo potvarkių tobulai ir kad už juos turės būti paaukota tobula auka. Taip Įstatymas vedė žmones pas „palikuonį“ – Kristų. Todėl apaštalas ir sako: „Žmogus pripažįstamas teisiu ne dėl įstatymo darbų, o dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi“ (Gal 2:16). Būtent dėl tikėjimo Mesiju Dievas gali pripažinti žmogų teisiu (Gal 3:24). Taigi Paulius „klausydamas įstatymo“ suprato, kad Jėzus yra žadėtasis Mesijas, ir jį įtikėjo. Taip jis buvo „iš įstatymo išlaisvintas, kad gyventų Dievui“. Jis buvo pavaldus nebe Įstatymui, o Dievui.

Panašiai apaštalas rašė romiečiams: „Mano broliai, dėl Kristaus aukos nebesate įstatymu susaistyti. [...] Esame išlaisvinti iš įstatymo – išvaduoti iš to, kas mus varžė“ (Rom 7:4, 6). Čia ir Galatams 2:19 Paulius kalba ne apie mirties bausmę Mozės Įstatymo pasmerktam nusidėjėliui, o apie išlaisvinimą. Nei apaštalas, nei kiti nebebuvo Įstatymui pavaldūs. Juos išlaisvino tikėjimas Kristaus išperkamosios aukos galia.