1. Kodėl Jehova mūsų nelygina su kitais?

JEHOVA mėgsta įvairovę, kaip matome iš jo kūrinijos. Žmonės irgi visi skirtingi. Dievui tai patinka, todėl jis nelygina tavęs su kitais. Jam svarbiausia, koks esi širdyje (1 Sam 16:7). Jehova mato ir tavo stipriąsias puses, ir silpnybes, taip pat žino, kaip buvai nuo mažens auklėjamas. Jis nesitiki iš tavęs daugiau nei pajėgi. Panašiai ir mes turime vertinti save nuosaikiai – nei aukštintis, nei menkintis (Rom 12:3).

2. Kodėl nederėtų lygintis su kitais?

² Suprantama, mokytis iš skelbėjų, uoliai ir našiai dirbančių evangelizacijos darbą, naudinga (Hbr 13:7). Iš jų galime semtis tarnybos įgūdžių (Fil 3:17). Tačiau sekti kito žmogaus pavyzdžiu nėra tas pat, kas save su juo gretinti. Lygindamiesi galime imti pavydėti, nusiminti ar netgi pasijausti niekam tikę. Be to, kaip kalbėjome ankstesniame straipsnyje, konkurencijos dvasia yra žalinga. Todėl Jehova mums pataria: „Kiekvienas tegu ištiria savo darbus ir su kitais nesilygina. Tada jis išties turės kuo džiaugtis“ (Gal 6:4).

3. Kokiais savo krikščioniško gyvenimo momentais tu džiaugiesi?

³ Jehova nori, kad džiaugtumeisi savo dvasine pažanga. Pavyzdžiui, argi nesi laimingas, kad apsisprendei krikštytis? Juk žengti šį žingsnį nutarei savo paties  valia, iš tikros meilės Dievui. Taip pat pamąstyk, kokią didelę pažangą padarei nuo krikšto dienos. Tikriausiai labai pamėgai skaityti ir tyrinėti Dievo Žodį. Turbūt ir tavo maldos pasidarė dar prasmingesnės ir nuoširdesnės (Ps 141:2). O gal lengviau sekasi pradėti pokalbius tarnyboje, įgudai naudotis leidiniais iš skelbėjo įrankinės? Arba dabar esi geresnis sutuoktinis, tėvas ar mama? Visa tai turėtų tau teikti didelį pasitenkinimą.

4. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁴ Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip galime paskatinti kitus džiaugtis savo dvasine pažanga ir su niekuo nesilyginti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai gali ugdyti savo vaikus, kaip sutuoktiniai turėtų palaikyti vienas kitą ir kaip vyresnieji bei visi kiti gali drąsinti bendratikius. Tada pasvarstysime, kokie Biblijos principai padeda mums nusistatyti protingus, pasiekiamus tikslus.

5. Ko, remiantis Efeziečiams 6:4, tėvai turi vengti?

⁵ Tėvai, venkite lyginti savo vaikus vieną su kitu ir nesitikėkite iš jų daugiau nei jie pajėgia. Jeigu taip elgtumėtės, vaikai labai nusimintų. (Perskaityk Efeziečiams 6:4.) Sesė vardu Sačiko * sako: „Mokytojai tikėjosi, kad aš būsiu pirmūnė klasėje. Mama irgi spaudė prie mokslų – ji manė, kad mokytojams ir mano tėčiui tai bus geras liudijimas apie mūsų tikėjimą. Ji netgi vylėsi, kad brandos egzaminus išlaikysiu vienais šimtukais, o man tai atrodė neįmanoma. Tie tolimos praeities dalykai paliko mano prote gilų pėdsaką. Į galvą vis lenda mintis, kad Jehovai neįtiksiu, nors ir labai stengčiausi.“

6. Ko tėvai gali pasimokyti iš Dovydo žodžių, užrašytų Psalmyno 131:1, 2?

⁶ Tėvams vertėtų atkreipti dėmesį, kas rašoma Psalmyno 131:1, 2 (perskaityk). Karalius Dovydas pasakė:  „Nesivaikau sau didelių dalykų, to, ko pasiekti negaliu.“ Jis „nuramino ir nutildė“ savo sielą, kitaip tariant, nusprendė pasitenkinti kukliais dalykais. Kokią pamoką čia tėvai galėtų įžvelgti? Kad ne tik iš savęs, bet ir iš savo atžalų neturi tikėtis per daug. Derėtų protingai įvertinti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses – tik tada pavyks nustatyti jam tinkamus tikslus. Sesė vardu Marina prisimena: „Mama niekada nelygino manęs su mano broliais ar su kaimynų vaikais. Ji sakė, kad kiekvienas turime skirtingus gebėjimus ir kad visi esame Jehovai brangūs. Tad man retai kada kyla noras lyginti save su kitais.“

7, 8. Kaip vyrui dera elgtis su žmona?

⁷ Vyras turi gerbti žmoną (1 Pt 3:7). Tai reiškia rodyti jai dėmesį ir elgtis su ja kilniai. Pagarbus vyras nesitiki iš žmonos daugiau nei ji pajėgia. Ir nieku gyvu nelygina jos su kitomis moterimis. Kas nutiktų, jeigu imtų lyginti? Taip daro sesės vardu Rosa vyras (jis nėra Jehovos liudytojas). Savo negailestingomis pastabomis jis visiškai pakirto žmonos savigarbą. Rosa sako: „Mane nuolatos reikia įtikinėti, kad Jehovai esu brangi.“ Krikščioniui nedera taip žeminti sutuoktinės. Vyras turi mylėti savo antrąją pusę ir atminti, kad nuo elgesio su žmona labai priklauso ir jo santykiai su Jehova. *

⁸ Pagarbus vyras žmoną vis pagiria ir patikina savo meile (Pat 31:28). Tokiu sutuoktinio dėmesiu džiaugiasi ankstesniame straipsnyje minėta Katerina. Vaikystėje mama ją labai žemino, lygino su draugėmis ir kitomis mergaitėmis. Net ir vėliau, kai sužinojo Biblijos mokymus ir pasikrikštijo, Katerina manė esanti prastesnė už kitus. Laimei, vyras padėjo jai kovoti su tokiais jausmais ir žiūrėti į save objektyviau. Sesė sako: „Jis mane myli, giria už gerus darbus ir prašo Dievą mane palaikyti. Taip pat vis primena, koks Jehova supratingas, ir skatina vyti į šalį negatyvias mintis.“

9, 10. Kaip vyresnieji padėjo vienai sesei, linkusiai lygintis su kitais?

⁹ Kaip vyresnieji gali padėti bendratikiams, linkusiems lygintis su kitais? Sesė Hanuni, vaikystėje retai sulaukdavusi pagyrimo, prisimena: „Buvau drovi ir maniau, kad kiti vaikai už mane geresni. Kiek pamenu, visada gretindavau save su kitais.“ Net tapusi Jehovos liudytoja Hanuni jautėsi menkavertė, prastesnė už tikėjimo brolius ir seses. Šiandien ji tarnauja pioniere ir jos požiūris į save yra labai pasikeitęs. Kas šiai sesei padėjo?

¹⁰ Hanuni daug pagelbėjo rūpestingi vyresnieji. Jie parodė, kad ja pasitiki, ir gyrė už ištikimą tarnystę. Hanuni rašo: „Broliai ne sykį manęs prašė tarti padrąsinimo žodį kitoms sesėms. Jaučiausi išties reikalinga. Nepamiršiu, kaip už pagalbą kelioms jaunesnėms sesėms susilaukiau vyresniųjų  padėkos. Mane labai sujaudino jų perskaityti žodžiai iš 1 Tesalonikiečiams 1:2, 3. Bendruomenės ganytojai padėjo man suprasti, kad Jehovos tautoje esu išties vertinama. Aš jiems be galo dėkinga.“

11. Kaip galime padėti tiems, kurių dvasia, anot Izaijo 57:15, „sugniužusi ir prislėgta“?

¹¹ Perskaityk Izaijo 57:15. Jehova su atjauta rūpinasi „tais, kurių dvasia sugniužusi ir prislėgta“. Mes visi – ne tik vyresnieji – galime sekti jo pavyzdžiu ir palaikyti tikėjimo brolius ir seses. Domėkimės, kaip jiems einasi, ir patikinkime, kad Jehova juos myli (Pat 19:17). Kad nesumenkintume jų savivertės, patys būkime nuolankūs ir kuklūs. Nesipuikuokime, nekurstykime pavydo jausmo. Geriau savo gebėjimus ir žinias panaudokime vienas kitam drąsinti (1 Pt 4:10, 11).

12. Kodėl žmonėms buvo gera su Jėzumi? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹² Kaip dera elgtis su bendratikiais, matome ir iš Jėzaus pavyzdžio. Didingesnio už jį žmogaus žemėje nėra buvę. Tačiau Jėzus visada išliko „romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:28–30). Jis nedemonstravo savo protinių galių ir nesipuikavo žiniomis, mokė paprastais žodžiais ir palyginimais, kad visi lengvai suprastų (Lk 10:21). Kitaip nei pasipūtę ano meto religiniai vadovai, jis niekada nemenkino vargšų, su jais elgėsi pagarbiai (Jn 6:37).

13. Kaip Jėzus elgėsi su savo mokiniais?

¹³ Su savo mokiniais Jėzus elgėsi meilingai. Jis žinojo, kad jų gebėjimai ir aplinkybės skiriasi, todėl nesitikėjo, kad visi pajėgs atlikti tokias pat užduotis ir tarnyboje nuveiks tiek pat. Svarbiausia Jėzui buvo tai, kad jo sekėjai darbuojasi iš širdies. Kad Kristus nebuvo pernelyg reiklus, liudija ir jo palyginimas apie talentus. Jis kalbėjo apie šeimininką, kuris trims savo vergams pavedė tvarkyti jo turtą. Visi gavo po dalį – „kiekvienas pagal sugebėjimus“. Du vergai stropiai dirbo ir patikėtas lėšas padvigubino. Nors vienas iš jų uždirbo daugiau už antrąjį, šeimininkas abudu pagyrė tokiais pat žodžiais: „Puiku! Esi geras ir ištikimas vergas“ (Mt 25:14–23).

14. Kaip galime sekti Jėzaus pavyzdžiu?

¹⁴ Jėzaus nuostata ir šiandien tokia pat. Iš savo sekėjų jis tikisi tik tiek, kiek leidžia jų gebėjimai ir gyvenimo aplinkybės, ir džiaugiasi nuoširdžiu kiekvieno darbu. Mes irgi vertinkime savo brolių ir sesių tarnystę. Saugokimės sudaryti bendratikiui įspūdį, kad turėtų daryti daugiau ir stengtis prilygti kitiems. Taip tik numuštume jam ūpą. Geriau žiūrėkime, už ką galėtume žmogų pagirti ir jam padėkoti.

15, 16. Kaip vienai sesei padėjo tai, kad siekė realių tikslų?

¹⁵ Užsibrėžti sau tam tikrus tikslus naudinga, nes jie skatina kryptingai darbuotis. Aišku, tie tikslai turi atitikti mūsų galimybes. Jeigu užmojai būtų per platūs, tik nusiviltume (Lk 14:28).

 ¹⁶ Štai kaip buvo sesei Midori. Jos tėtis nėra Jehovos liudytojas ir vaikystėje ištisai ją menkino, lygindamas su kitais vaikais ir bendraklasiais. „Jaučiausi niekam tikusi“, – sako sesė. Tačiau užaugusi Midori stengėsi ugdytis savigarbą ir sveiką pasitikėjimą savimi. Ji pasakoja: „Kasdien skaičiau Bibliją ir tai teikė man dvasios ramybės, padėjo jausti Jehovos meilę.“ Taip pat Midori kėlė sau įvairius tikslus ir meldė Dievą padėti juos pasiekti. Taip ji galėjo susitelkti į tarnystę ir patyrė nemažai džiaugsmo.

17. Kaip galime ugdytis „naują proto nuostatą“ ir ką gera tai duos?

¹⁷ Kova su negatyviomis mintimis ir jausmais nelengva. Jei esame linkę save nuvertinti, tikriausiai reikės nemažai laiko, kol išsiugdysime „naują proto nuostatą“ (Ef 4:23, 24). Čia labai svarbi malda, Dievo Žodžio studijavimas ir apmąstymai. Melsk Jehovą šventosios dvasios – ji padės tau atsikratyti polinkio lyginti save su kitais. Taip pat prašyk įžvalgumo, kad pastebėtum širdyje dygstančius pavydo ir išdidumo daigus ir galėtum juos kuo skubiau išrauti.

18. Ką apie Jehovą suprantame skaitydami žodžius iš 2 Metraščių 6:29, 30?

¹⁸ Perskaityk 2 Metraščių 6:29, 30. Jehova tyrinėja mūsų širdį. Jis žino, kiek daug jėgų pareikalauja grumtynės su pasaulio dvasia ir savo pačių netobulumu. Matydamas mūsų ištvermę šioje kovoje Dievas mumis labai džiaugiasi.

19. Su kuo Jehova palygino savo meilę mums?

 ¹⁹ Jehova mus myli kaip mama savo kūdikį (Iz 49:15). Štai ką pasakoja Reičel: „Mano dukra Stefani gimė neišnešiota. Ji buvo tokia mažytė, bejėgė ir visą mėnesį gulėjo inkubatoriuje. Tačiau gydytojai leisdavo man retkarčiais paimti ją ant rankų ir tarp mudviejų užsimezgė itin artimas ryšys. Dabar Stefani šešeri metai. Ji smulkesnė už savo bendraamžes. Bet aš matydama, kaip dukrelė kabinasi į gyvenimą, ją labai pamilau. Stefani – visas mano džiaugsmas.“ Kaip gera žinoti, kad Jehovos meilė mums dar stipresnė! Tai suteikia jėgų toliau ištikimai jam tarnauti.

20. Kuo gãli džiaugtis kiekvienas Jehovos tarnas?

²⁰ Visi didžiulės Jehovos šeimos nariai jo akyse yra savitos asmenybės. Jis myli kiekvieną. Neabejok, kad ir tu jam labai brangus. Mūsų dangiškasis Tėvas pastebėjo tave ir patraukė prie savęs. Ar todėl, kad esi geresnis už kitus? Ne. Tavyje jis pamatė romų, nuolankų žmogų, pasirengusį mokytis ir derintis prie jo valios (Ps 25:9). Būk tikras, kad Dievas dėkingas už visa, ką stengiesi daryti jo garbei. Jis mato tavo „gerą ir dorą širdį“ ir vertina tavo ištvermę ir atsidavimą (Lk 8:15). Tad ir toliau daryk dėl Jehovos geriausia, ką gali, ir visada turėsi kuo džiaugtis.