Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

XIINXALLOTE BIRXICHO 29

Yihowara Soqqama Dandaakkinni Hagiidhi!

Yihowara Soqqama Dandaakkinni Hagiidhi!

“Mittu mittunku . . . isonoo wolu manni ledo taashsha agure, umisi kuˈlannore [“hagiidhannore,” NW ] afiˈranno.”GAL. 6:4.

FAARSO 34 Minshe Nookkiha Ikke Heeˈra

GUULCHO *

1. Yihowa ninke wolootu ledo heewisiisannonkekkihu mayiraati?

YIHOWA baalunkuri mittu gariha ikkara dihasiˈranno. Isi mannu oosono ikko wole kalaqama kalaqino gari tenne leellishanno. Ate lawannohu uullate aana wolu manchi dino. Hakko daafira Yihowa ate wolootu ledo horo diheewisiisannohe. Isi wodanakki yaano giddoyidi ayimmakki laˈˈanno. (1 Sam. 16:7) Qoleno jawaantekki, laanfekkinna lophootto gara hedanno. Hattono wolqakkira aleenni ikkinore assi diyaannohe. Ninkeneeto Yihowa laˈˈannonke garinni laˈne isi lawishsha harunsa hasiissannonke. Hatto assinummoro gara ikkitino lao heedhannonke daafira hasiisannohura aleenni uminke daafira dihendeemmo woy ninkeneeto quwa saˈne woffi diassineemmo.—Rom. 12:3.

2. Ninkeneeto wolootu ledo heewisiisa dancha ikkitinokkihu mayiraati?

2 Dancha lawishsha ikkitanno roduuwa laˈne insawiinni lowore ronsammora dandiineemmo; lawishshaho mittu rodii woy rodoo soqqanshote worba ikkitara dandiitanno. (Ibi. 13:7) Ninkeno insa laˈne soqqanshonke woyyeessiˈneemmo gara huwantammora dandiineemmo. (Fil. 3:17) Ikkollana mitto mancho laˈne isiha dancha lawishsha harunsatenna ninkeneeto isi ledo heewisiinse ani togooho yaate mereero lowo badooshshi no. Konni garinni ateneeto wolootu ledo heewisiisa hinaasatto gede, hexxo mudhatto gede, wole agurina waagu dinoe yite hedatto gede nafa assitahera dandiitanno. Sai birxichira laˈnummonte gede songote giddo noo roduuwi ledo heewisama ayyaanaamittenkeno gawajjitara dandiitanno. Hakko daafira Yihowa shaqqillunni togo yee amaalinonke: “Mittu mittunku umisi looso fonqole lao! Assino coyi dancha ikkiro, isonoo wolu manni ledo taashsha agure, umisi kuˈlannore afiˈranno.”—Gal. 6:4.

3. Hagiidhatto gede assitannoheti ayyaanaamittete lophokki hiittenneeti?

3 Yihowa isira soqqamate assattori baalunkurinni hagiidhattora hasiˈranno. Lawishshaho cuuamoottoha ikkiro cuuamate deerra iillakkinni hagiidha dandaatto! Hatto assa doodhoottohu umikkinniiti. Qoleno konne doorsha doodhoottohu ati umikki Magano baxootto daafiraati. Hanni hatte yannanni kayisse ayyaanaamittetenni lophootto gara hedi. Lawishshaho Qullaawu Maxaafi niwaawenna hojju xiinxallo albinni roore baxootto? Woy albinni roore giddokkinni huucciˈra rosootto? (Far. 141:2) Hattono sabbakatto woyite mannu ledo hasaawa hanafate dandookki lexxitino? Woy soqqanshote horoonsiˈneemmo uduunnicho albinni roore danchu garinni horoonsiˈra rosootto? Mine kalaqidhinoonniha ikkiro Yihowa kaaˈlonni albinni roore dancha minaanna, dancha minaama hattono dancha anna woy ama ikkitinoonni? Hatto ikkiro, kuri woyyeessidhinoonni coyibbanni lowo geeshsha hagiidhanna harshammi yaa dandiitinanni.

4. Konni birxichira maa ronseemmo?

4 Wolootuno Yihowara soqqamate assitanni noorinni hagiidhitanno gede kaaˈla dandiineemmo. Qoleno insaneeto wolootu ledo heewisiissannokki gede kaaˈla dandiineemmo. Konni birxichira annuwunna amuuwu oosonsa, minaanninna minaama mimmito hattono songote cimeeyyenna wolu roduuwi ammanate roduuwansa kaaˈla dandiitanno gara ronseemmo. Jeefote, mittu mittunku dandoonkenna heeˈnoommo gari ledo sumuu yaanno garinni, quwa saˈinokki mixo fushshiˈra dandiineemmo gede kaaˈlannonkeha mito Qullaawu Maxaafiha xintu seera laˈneemmo.

ANNUWUNNA AMUUWU HATTONO MINAANNINNA MINAAMA MAA ASSA DANDAANNO?

Annuwanna amuuwa, mittu mittunku qaaqqiˈne assannoha dancha coye naaddinannita leellishshe (Gufo 5-6 lai) *

5. Efesooni Sokka 6:4 yitanno garinni annuwunna amuuwu maa assitannokki gede qoropha hasiissannonsa?

5 Annuwunna amuuwu mitto qaaqqonsa wolu qaaqqinsa ledo heewisiissannokki gede woy qaaqquullensa wolqansara aleenni ikkinore asse yitannokki gede qoropha hasiissannonsa. Qaaqquulle mimmitu ledo garimale heewisiisanna wolqansara aleenni ikkinore asse yaa qaaqquullu caaccaabbanno gede assitara dandiitanno. (Efesooni Sokka 6:4 nabbawi.) Sashiko * yinanni rodoo togo yitino: “Rosu mine rosiisaanoˈya wole oosonni roore ikkammara hasidhanno. Amaˈyano, rosiisaanoˈyanna Yihowa Farciˈraasincho ikkinokki anniˈya Yihowa manna ayirrisanno gede ani rosunni dancha guma afiˈrammara hasidhanno. Isinni fonqoloho xibbunni xibbe afiˈrammara hasidhanno; ani kayinni hatto assa didandoomma. Roso gudummanku lowo dirooti; ikkirono mito woyite, ani Yihowara soqqamate danduumma geeshsha sharramummarono Yihowa hagiidhannoha dilawannoe.”

6. Annuwunna amuuwu Faarso 131:1, 2⁠teni maa rossanno?

6 Faarso 131:1, 2tenni annuwunna amuuwu kaajja roso rosa dandiitanno. (Qummeeshsha nabbawi.) Moote Daawiti, ‘jawurira woy wolqaˈsira aleenni ikkinorira, shembeephannokkita’ coyiˈrino. Isonooto heeshshi assannohanna dhukasi afinoha ikkasi “harshammonna keere” afiˈranno gede assitinosi. Annuwunna amuuwu Daawiti coyiˈrinorinni maa rossanno? Annuwunna amuuwu uminsa assitannorira calla ikkikkinni, oosonsa assitara hasidhanno coyirano quwa saˈannokkire ikkite, insaneeto heeshshi assitannorenna dhukansa affinore ikkansa leellisha dandiitanno. Insa qaaqqinsa wonshiˈra dandaanno mixo fushshiˈranno gede kaaˈlitanno woyite, assa dandaannorenna dandaannokkire huwattinota afanno gede assite jawaachishshasira dandiitanno. Maarina yinanni rodoo togo yitino: “Amaˈya sasu roduuwiˈya ledono ikko wole ooso ledo diheewisiissannoe. Ise ninke mittu mittunkura addi addi dandoo noonketanna Yihowa mitto mittonka baxannonketa rosiissinoe. Tini aneneeto wolootu ledo heewisiiseemmakki gede kaaˈlitinoe.”

7-8. Minaanni minaamasi ayirrisa dandaannohu hiittoonniiti?

7 Kiristaancho ikkino minaanni minaamasi ayirrisa hasiissannosi. (1 Phe. 3:7) Lawishshaho ise mulluri gede asse laˈˈannosekkita leellishe ayirrisannose. Isi wolqasera aleenni ikkinore assi diyaannose. Qoleno wolu meenti ledo diheewisiisannose. Isi ise wolootu ledo heewisiisannoha ikkiro mayi kalaqamara dandaanno? Rooza yinanni rodoo Yihowa Farciˈraasincho ikkinokki minaannise wolu meenti ledo heewisiisannose. Isi gara garimmo laikki coyiˈrannori Rooza qara baˈanno gedenna baxannoehu dino yite heddanno gede assinose. Ise “Yihowa baxannoeta ganye qaagiissannoehu hasiisannoe” yitino. Kiristaancho ikkino minaanni kayinni minaamasi ayirrisanno. Isi minaamasi ayirrisasi ise ledono ikko Yihowa ledo noosi aante seekkitannota dideanno. *

8 Minaamasi ayirrisanno minaanni naadannose, baxannoseta kulannose hattono galatannose. (Law. 31:28, 29) Sai birxichira kullita Kateriina, minaannise waagu dinoe yite heda agurtanno gede kaaˈlinosehu konni garinniiti. Kateriina anje noo yannara amase ise wolu seenninna jaallase ledo heewisiissanni iseneeto woffi assite laˈanno gede assitinose. Hakko daafira Kateriina Yihowa Farciˈraasincho ikkitu gedensaanni nafa iseneeto wolootu ledo heewisiissanno. Kiristaancho ikkino minaannise kayinni iseneeto wolootu ledo heewisiisa agurtanno gedenna iseneetira gara ikkitino lao heedhannose gede kaaˈlinose. Ise togo yitino: “Isi baxannoe, asseemmahu danchu coyira galatannoe hattono ane daafira huuccatto assannoe. Qoleno Yihowata dhagge ikkitanno akatta qaageemma gedenna gara ikkitinokki hedoˈya biddi assiˈreemma gede kaaˈlinoe.”

SONGOTE CIMEEYYENNA WOLU RODUUWI MAA ASSA DANDIITANNO?

9-10. Songote cimeeyye mitte rodoo iseneeto wolootu ledo heewisiissannokki gede kaaˈlitinosehu hiittoonniiti?

9 Songote cimeeyye insaneeto wolootu ledo heewisiissannore kaaˈla dandiitannohu hiittoonniiti? Hanni hakkeya galantisekki lossinoonnisete Hanuuni yinanni rodoo woˈnaalsha laˈno. Ise togo yitino: “Ani alba waajjeemmatenna wole ooso anenni roortinohu gede asse hedeemmate. Aneneeto wolootu ledo heewisiisa hanafoommahu anjeˈyanni kayiseeti.” Hanuuni halaale macciishshitu gedensaannino iseneeto wolootu ledo heewisiisa diagurtino. Hakko daafira songote giddo waagu dinoe yite heddanno. Ikkirono ise xa suwisaancho ikkite hagiirrunni soqqantanni no. Ise laose biddi assidhanno gede kaaˈlinoseri maati?

10 Hanuuni songote cimeeyye kaaˈlitinoseta coyidhino. Insa, ise ammantannose hattono dancha lawishsha ikkitinota kulte galattannose. Ise togo yitino: “Songote cimeeyye duucha higge, kaaˈlo hasiissannonsare meya roduuwa jawaachisheemma gede kultinoe. Tini anino songote giddo kaaˈleemmari no yee hedeemma gede assitinoe. Cimeeyye mito meya roduuwa jawaachishoommatera galattinoeta qaageemma. Hakkiinni insa 1 Teselonqe 1:2, 3 nabbabbinoe. Tini lowo geeshsha jawaachishshinoe! Kuri baxillaano allaalaasine kaaˈlitinoe daafira songote giddo kaaˈleemmari noota wodanchoomma.”

11. Faarso 41:1 kultanno garinni, ‘gadadaamma’ kaaˈla dandiineemmohu hiittoonniiti?

11 Faarso 41:1 nabbawi. Yihowa “gadadaammu daafira xissiisiˈranno.” Songote cimeeyye calla ikkitukkinni ninke baalunku togoore muxxe roduuwa jawaachisha dandiineemmo. Insa jawaachisha dandiineemmo doogga giddo mitte, insa daafira godowinta hendeemmota leellishate. Yihowa, insa baxannonsata huwattanno gede assinammora hasiˈranno. (Law. 19:17) Ninkeneeto heeshshi assineemmorenna dhukanke anfoommore ikkankeno roduuwanke kaaˈlitannonsa. Wolootu hinaassanno gede assitara dandiitanno daafira, mannu ninke illachishanno gede assa dihasiissannonke. Hatteentenni, dandoonkenna egennonke mimmito jawaachishate horoonsiˈneemmo.—1 Phe. 4:10, 11.

Yesuusi rosaanosi roorinohu gede asse horo coyiˈre egenninokki daafira, insa isiwa gamba yitino. Isi jaallasi ledo yanna sayisa baxanno (Gufo 12 lai)

12. Mannu woffi asse laˈˈannori Yesuusiwa daa baxxannohu mayiraati? (Aaniidi qoolira noo misile lai.)

12 Yesuusi harunsaanosi kaaˈlino gara laˈne, ninkeno woloota kaaˈlate daafira lowore rosa dandiineemmo. Yesuusi uullate aana heeˈrino manni baalunkunni rooreho. Ikkirono isi “joogahonna shaqqadoho.” (Mat. 11:28-30) Isi mannu baalunnita roortino dandoonna egenno noosita leellishiˈrate diwoˈnaalino. Isi xawe leellanno garinni rosiise, hattono dancha lawishsha horoonsiˈre rosiisannori mannu wodanira coanno gede assino. (Luq. 10:21) Yesuusi booˈnaleeyye ikkitinori ammaˈnote murrooti gede, mannu Maganu albaanni waagu dinonke yee hedanno gede diassino. (Yoh. 6:37) Isi mannu woffi asse laˈˈannore nafa ayirrisino.

13. Yesuusi rosaanosi kaaˈlino gari shaqqadonna baxillaancho ikkinota leellishannohu hiittoonniiti?

13 Yesuusi rosaanosi kaaˈlino gari, isi shaqqadonna baxillaancho ikkinota leellishanno. Isi insara noonsa dandoo addi addita ikkitinotanna heeshshonsa garino addi addiha ikkinota afino. Hakko daafira baalunku mittu gari looso loosa woy soqqanshonsanni mittu gari guma afiˈra didandiitanno. Ikkirono isi, insa mittu mittunku woˈma lubbonsanni assitinore naadino. Yesuusi taalaantete daafira coyiˈrino lawishshi, isi dhukansanna dandoonsa afinota leellishanno. Yesuusi lawishshu giddo kulino mootichi, mittu mittunku borojjichira looso uyinohu ‘dandoosi deerrinniiti.’ Jawaatte loossinori lamu borojjooti giddo mittu roore loosino. Mootichu kayinni lamenka “Danchaho! Ati ammanamoottohonna dancha soqqamaanchooti” yee taalo galatinonsa.—Mat. 25:14-23.

14. Roduuwanke jawaachishate Yesuusi lawishsha harunsa dandiineemmohu hiittoonniiti?

14 Yesuusi ninkeno shaqqillunninna baxillunni kaaˈlannonke. Isi dandoonkeno heeshshonke garino addi addiha ikkinota afino; hattono woˈma lubbonkenni soqqamate sharrammeemmo woyite hagiidhanno. Ninkeno roduuwanke jawaachishate Yesuusi lawishsha harunsineemmo. Ammanate roduuwinke wolootu loossanno geeshsha loonsanni diheeˈnoommo yite insaneeto woffi assitanno gede woy saaltanno gede assa dihasiˈneemmo. Hatteentenni, roduuwinke Yihowara soqqamate dandiiture baala assitanno daafira, insa galanteemmo faro hasiˈneemmo.

QUWA SAˈINOKKI MIXO FUSHSHIˈRI

Quwa saˈinokki mixo fushshidhinenna tenne mixo wonshidhine hagiidhe (Gufo 15-16 lai) *

15-16. Mitte rodoo quwa saˈinokki mixo fushshiˈrase kaaˈlitinosehu hiittoonniiti?

15 Ayyaanaamittete mixo fushshiˈranke heeshshonke qinaabbinotanna hagiirru noota ikkitanno gede assitanno. Ikkollana mixo fushshiˈneemmohu uminke dandoonna heeshshonke gara laˈneeti ikkinnina wole manna laˈne diˈˈikkino. Wole manna laˈne mixo fushshiˈneemmoha ikkiro, hexxo mudhinammora dandiineemmo. (Luq. 14:28) Hanni Midoori yinannite suwisaancho rodoo lawishsha laˈno.

16 Yihowa Farciˈraasincho ikkinokki annise, Midoori anje noo yannara roduuwisenna ledose rossannori ledo heewisiisanni qara baˈanno gede assinose. Midoori “Waagu dinoe yee hedoomma” yitino. Ise lophitanni hadhuti kayi, worba ikkitino. Midoori togo yitino: “Giddoyidi keere afiˈratenna Yihowa baxannoeta huwatate Qullaawa Maxaafa barru baala nabbaweemma.” Qoleno ise quwa saˈinokki mixo fushshidhino, hattono tenne mixo wonshidhanno gede kaaˈlasera Yihowa huuccidhino. Tini, Midoori Yihowara soqqama dandaasenni hagiidhitanno gede assitinose.

YIHOWARA WOˈMA LUBBOKKINNI SOQQAMA AGURTOOTI

17. ‘Wodaninkenna hedonke haarooˈmitanno’ gede assiˈra dandiineemmohu hiittoonniiti? Hatto assanke maaho kaaˈlitannonke?

17 Gara ikkitinokki hedo giddonkenni bayichonko baˈˈa hooggara dandiitanno. Hakko daafira Yihowa “Wodaniˈnenna hedoˈne haarooˈmito” yee jawaachishinonke. (Efe. 4:23, 24) Wodaninke haarooˈmanno gede, huuccatto assiˈra, Maganu Qaale nabbawanna hiinca hasiissannonke. Kuri coyibba assa agurtooti, hattono Yihowa jawaante aannohe gede huucciˈri. Qullaawu ayyaanisi ateneeto wolootu ledo heewisiisate hedo qeeˈlatto gede kaaˈlannohe. Naaxxatenna hinaasate akati giddokki muˈranni nooha ikkiro, Yihowa tini gara ikkitinokki akatta nooheta huwatatto gedenna bayichonko buqqisse hooˈlatto gede kaaˈlannohe.

18. Layinki Duduwo 6:29, 30te noo hedo sheshifachishshannonkehu hiittoonniiti?

18 Layinki Duduwo 6:29, 30 nabbawi. Yihowa wodaninketa afino. Qoleno isi, tenne busha alamenna guuntete xeˈnenke ledo gaarammanni heeˈnoommota afino. Yihowa kuri busha coyibba ledo lowo geeshsha gaarammanni heeˈnoommota laˈˈanno woyite, albinni roore baxannonke.

19. Yihowa baxannonketa leellishate hiikkonne lawishsha horoonsiˈrino?

19 Yihowa mageeshshi geeshsha baxannonkero leellishate, amatenna qaaqqise mereero noo baxille lawishsha asse horoonsiˈrino. (Isa. 49:15) Hanni Raakeeli yinannite oosote ama lawishsha laˈno. Ise togo yite borreessitino: “Qaaqqoˈya Istefaani barru iillikki ilantino. Ise ilantu woyite hiliccitenna horo noori dinoote. Ikkollana ise mitto agana hospitaalete noo yannara akimootu barru baala hanqafiˈreemma gede fajjitinoe. Hatte yannara isenna ane mereero noo baxilli kaajjino. Xa isera lee diro ikkinose; qoleno darawose laˈniro ise shiimate. Ikkollana, ise lowo qarra dandiite saˈino daafira lowo geya baxeemmase; qoleno heeshshoˈya hagiirru noota ikkitanno gede assitino!” Yihowano isira woˈma lubbonkenni soqqamate sharrammeemmota laˈˈanno woyite, konni garinni baxannonketa afanke lowo geya jawaachishshannonke!

20. Yihowa soqqamaancho ikkootto daafira hagiidhatto gede assannoheri maati?

20 Yihowa soqqamaancho ikkootto daafira, ati muxxe maatesi miilaati; qoleno ate lawannohu wolu dino. Yihowa isiwa abbinohehu ati wole manna roorootto daafira diˈˈikkino. Isi minisira abbinohehu ateneeto heeshshi assattoha, hattono rosatenna biddi yaate maahoyye yaattoha ikkoottota laino daafiraati. (Far. 25:9) Yihowa isira soqqamate dandiittore baala assatto woyite tenne naadannota huluullantooti. Cincakkinna ammanamakki “danchu wodani” nooheta leellishshanno. (Luq. 8:15) Hakko daafira Yihowara woˈma lubbokkinni soqqama agurtooti. Hatto assittoro, ‘umikkinni hagiidhattore’ afiˈratto.

FAARSO 38 Jawaachishannohe

^ GUFO 5 Yihowa wolootu ledo diheewisiisannonke. Ninke kayinni umonke wolootu ledo heewisiinse ninkeneeto bushiinsheemmoha ikkara dandaanno. Konni birxichira, ninkeneeto wolootu ledo heewisiisa gawajjitannohu mayiraatiro laˈneemmo. Qoleno maatenke miillanna ammanate roduuwinke insaneeto Yihowa laˈˈannonsa garinni laˈanno gede kaaˈla dandiineemmo gara ronseemmo.

^ GUFO 5 Mite suˈmuwa soorrinoonni

^ GUFO 7 Konni birxichira kulloonnihu minaanni daafira ikkirono batinyu xintu seeri minaamuwuno harunsa hasiissannonsaho.

^ GUFO 58 MISILLATE XAWISHSHA: Maatete magansiˈra yannara, annunna ama Nohi markaawe seekkate mittu mittunku qaaqqi assinorinni hagiidhinota leellishanni no.

^ GUFO 62 MISILLATE XAWISHSHA: Rosu mine einokki qaaqqi nooseti mitte qaaqqose callase lossidhanno ama, kaaˈlaancho suwisaancho ikkate mixo fushshidhino; qoleno tenne mixo wonshidhe hagiidhitino.